|
|
|
Mūsų žmonėsIšleido knygą apie garsųjį archeologą
Garsaus šalies archeologo Vytauto Daugudžio darbai ir jo nuopelnai mūsų kraštui atsispindi Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininko Algirdo Mulvinsko iniciatyva išleistoje monografijoje „Archeologas Vytautas Daugudis“.
Atvėrė vartus tradicijoms ir kūrybiškumui
Salantuose gimęs, aštuonerius metus gyvuojantis, o prieš ketverius į respublikinį išaugęs mokinių kūrybinių darbų konkursas „Pravėriau vario vartelius“ šimtais spalvų nutūpė Kretingos muziejaus parodų salėje. Lietuvai švenčiant Etnografinių regionų metus, itin aktualiai suskambo ir tradicinė konkurso tema – etnokultūra.
Užgavėnių šėlsmas budino pavasarį
Sena ir nemirštanti Užgavėnių tradicija – išjudino ne vieną kaimą, gyvenvietę ar įstaigą. Smagaus juoko kaskart dovanojanti liaudies šventė ne tik budino pavasarį mūsų rajone – kartu su More ant laužo sudegė ir mūsų pyktis bei tinginystė. Tradicija puoselėja bendruomeniškumą Bendrovėje „Akmena“ ir šiemet siautėjo persirengėliai, o kad „žydų“ neįžeistų, visų cechų darbuotojai bent trumpam turėjo patildyti įrenginių gaudesį. Šios įmonės direktoriaus Dangiro Samaliaus kvietimu, „Akmenos“ žmones aplankė Kretingos kultūros centro Vydmantų skyriaus, vadovaujamo Jolantos Japertienės, saviveiklininkai, įkūniję visus tradicinius Užgavėnių personažus: giltinę, čigoną, Lašininį ir Kanapinį, raganą bei kitus. Kaip ir įprasta, persirengėliai kuo garsiau triukšmavo – o kaipgi žiemą iš kiemo išvysi, prie visų lindo, „čiupinėjosi“ ir „cypinosi“, krėtė išdaigas, šoko ir visaip kvailiojo, taip sukeldami juoko ir į įprastą darbuotojų kasdienybę įnešdami smagios nuotaikos.
Prancūzija po „Charlie Hebdo“ tragedijos: jokio pykčio, kaltinimų ir baimės
Kretingiškei žurnalistei ir vertėjai Aidai Kiškytei-Degeix, jau du dešimtmečius gyvenančiai Prancūzijoje, po tragiškų įvykių Paryžiuje net nekilo abejonių, ar dalyvauti eitynėse už žodžio laisvę: „Išgyvenau istorinius momentus. Supratau, kad teroristai su didžiausiais tankais ir granatomis yra bejėgiai prieš žmonių solidarumą ir norą likti laisvais. Kiekvienas lietuvis puikiai supranta, apie ką kalbu“.
Aptiko autentišką grafaitės atviruką
Į vienos kretingiškės kolekcininkės rankas pakliuvęs senovinis palangiškio fotografo Igno Stropaus 1927 m. išleistas atvirukas pasirodė turįs dvigubą vertę – mat, jis siųstas grafaitės Marijos Tiškevičiūtės, jame išliko jos ranka lenkiškai užrašytas tekstas.
Jūrų kapitonas Bronius Krikštopaitis ir Kretinga
„1936 metų vasario 1 dieną iš Klaipėdos uosto išplaukė pirmasis jūrinis garlaivis, kalbantis lietuvių kalba, – „Maistas“. Tokį pranešimą išspausdino visi to meto didieji šalies dienraščiai.
Skulptorių Antaną Mončį prakalbino kitų lūpomis
Tie kiti – tai istorikas ir menotyrininkas Petras Šmitas, skulptoriai Nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas ir Klaudijus Pūdymas, dailininkas Romas Klimavičius, A.Mončio žemietis iš Grūšlaukės kilęs dailininkas Augustinas Virgilijus Burba, kolegos dailininkai Vytautas Karčiauskas, Danius Drulys, kretingiškis tautodailininkas Adolfas Viluckis, jaunas dailininkas Alfonsas Lekavičius, skulptorius Algirdas Bosas, rašytojas Juozas Šikšnelis. Pamario krašto menininkai su A.Kukliu pasidalino įžvalgomis apie A.Mončio darbus, asmenybę, tą įspūdį, kurį ilgam palieka tikro žemaičio, norėjusio „pakratytė kuojės Žemaitėjuo ėr ilsėėtė y kapa mona tieva“, kūryba, kuri, anot P. Šmito, „yra labai savita, originali ir tuo ji įdomi, todėl kelianti ir vertinimo problemų...“. O išsakytas pamariečių mintis į visumą, sukurdamas filosofinę jungtį, susieja pats rašytojas, taip tapdamas bendro menininkų pokalbio apie A.Mončį dalyviu. „Dėl savito, originalaus menininkų požiūrio į Antaną Mončį man pavyko įgyvendinti savo idėją – per įvairias nuomones suformuoti menininko paveikslą. Ši, mano jau penktoji knyga apie kraštiečius menininkus, virto savotiška galerija, kuri, tikiu, prisidės ir prie Antano Mončio įamžinimo“, - kalbėjo knygos autorius, kuriam, matyt, ne šiaip sau į knygos pavadinimą „atšoko“ A.Mončio pasakyta mintis, jog skulptūra – vienuoliktasis Dievo įsakymas... Juk menininką rašytojas surado tą įsimintiną akimirką, kai pirmą kartą Palangoje apsilankė skulptoriaus namuose-muziejuje, kai išvydo jo skulptūras, piešinius, asmeninius daiktus.
Patirties ir draugiškumo mainai Olandijoje
Daugiašalės mokyklų partnerystės projektui Comenius persiritus į antrą pusę, ketvirtasis iš šešių vizitų darbėniškius nuskraidino į moderniąją Olandiją. Šalyje, kur karaliauja dviračiai, o tradiciniai blyneliai kainuoja 65 litus, lietuviai pasijuto laukiamiausiais svečiais.
Patriotizmas, suvešėjęs užjūryje
Penktasis vizitas į Ameriką kretingiškei Onai Paulauskienei tapo išskirtiniu – moteris ne tik aplankė gyvenimą už Atlanto kuriančią dukrą, bet ir sudalyvavo JAV lietuvių bendruomenės susirinkime, dar kartą įsitikindama, kokia didžiule varomąją jėga gali tapti tėvynės ilgesys.
Gyvenę vargingiau, bet buvo platesnės sielos
Laukžemiškės šeimininkės 76-erių Zita Jašinskienė ir 53 metų Eugenija Lukošienė bei jų bičiulė 75-erių Petronėlė Gedrimienė, šį bei tą atmenanti iš Laukžemės dvaro praeities, pripažino: pasaulis ir žmonės keičiasi nevaldomu greičiu. Ir jeigu anksčiau kaime tradicijos buvo šventas dalykas, tai dabar niekas per daug ir nebesistebi, kai joms nusižengiama vis dažniau.
|
|
