|
|
|
Vakarų LietuvaĮkvėpimo „Legendai“ choreografas Gajus Žmavcas sėmėsi iš legendų apie Herkų Mantą
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rengiasi pirmai šokio spektaklio premjerai naujuose rūmuose – ja taps slovėnų choreografo, teatro baleto meno vadovo Gajaus Žmavco pagal kompozitoriaus Antano Jasenkos muziką sukurtas dviejų veiksmų baletas „Legenda“. Premjeriniai baleto spektakliai vyks lapkričio 29, 30 d. ir gruodžio 1 d. Baletas „Legenda“ taps antrąja KVMT 38-ojo sezono premjera. Įkvėpimo „Legendai“ G. Žmavcas sėmėsi iš išlikusių legendų ir istorinių liudijimų apie Herkų Mantą – prūsų genties karžygį ir vieną žymiausių Didžiojo prūsų sukilimo prieš Kryžiuočių ordiną XIII a. vadų. Tačiau užuot savita šokio kalba perpasakojęs Herkaus Manto istoriją, choreografas renkasi nenaratyvinio baleto formą ir kuria emocinį fiktyvaus pasaulio peizažą pasitelkdamas universalius simbolius, minimalistinį scenovaizdį. Istorinis naratyvas čia išgryninamas iki abstrakčia simbolika grįstos, stilizuotos fizinės išraiškos, o režisūroje dėmesys telkiamas į šviesos, vilties ir meilės susidūrimą su tamsa, neviltimi ir praradimu. Slovėnų menininko G. Žmavco atėjimas į teatrą įkūnija KVMT tarptautiškumo ir atvirumo kryptis ir sustiprėjusį baleto trupės vaidmenį teatre. G. Žmavco pažintis su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupe įvyko 2021 m. pavasarį, kai Klaipėdos elinge choreografas perstatė du Edwardo Clugo vienaveiksmius baletus „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“, įtrauktus į I tarptautinio Klaipėdos festivalio programą. 2022 m. KVMT scenoje įvyko pirmojo G. Žmavco darbo, sukurto specialiai šio teatro baleto trupei, premjera – šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“ trečioji dalis pagal Alessandro Scarlatti muziką, už kurį choreografas buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“. Šiemet G. Žmavcas Klaipėdos festivalyje kartu su choreografu Douglasu Lee (Jungtinė Karalystė, Vokietija) pristatė šokio spektaklio „Reverb’as“ pasaulinę premjerą. Nuo 2023 metų rudens jis eina Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovo pareigas. Belaukiant baleto „Legenda“ premjeros choreografas papasakojo apie šio spektaklio inspiracijas ir kūrybinį procesą.
Kunigaikščio Algirdo pergalę menančiame Ukrainos kaime – pagyros Lietuvai
„Vaikystėje ne kartą pasitaikė, kad vaikai daržuose atrasdavo nedidelį akmeninį patrankos sviedinį ar senovinę monetą, tačiau tėvai sakydavo, kad tai kazokų ir lenkų kovų su totoriais liekanos. Tačiau kad Targovicėje 1362 metais įvyko garsusis Mėlynųjų Vandenų mūšis ir Lietuvos kunigaikščio Algirdo dėka ukrainiečiai išsivadavome iš turkų priespaudos, nežinojome“, – kalbėjo Vladimiras Besarabas. Šis 64-erių braižybos ir fizinio lavinimo mokytojas, istorijos mėgėjas sutiko būti mano gidu Targovicės kaimelyje, nes seniūnas tą dieną buvo išvykęs. Šiuo metu Targovicėje gyvena 1,5 tūkst. žmonių, tačiau istorijos tėkmėje jų gyvendavo net septynis kartus daugiau. Archeologai spėja, kad tuo metu, kai čia atžygiavo su LDK kariauna ir Algirdas, Targovicė vadinosi Jabgu ir tai buvo svarbus totorių valdomas Aukso Ordos miestas. Tuo metu aplink tvyrojo negyvenamos stepės, ir kelių šimtų kilometrų spinduliu kitų miestų nebuvo. Kasinėdami Targovicę archeologai atrado dviejų šimtų metrų pločio viešają pirtį ir molio vamzdžiais įrengtą kanalizaciją, kas esą rodo, kad čia gyveno turtingi žmonės, valdovai. „Mokytojai apie tą mūšį nieko nepasakojo, o vadovėliuose rašė vien apie rusų pergalę prieš totorius Kulikovo kautynėse prie Maskvos, nes turbūt norėjo, kad pamirštume, jog Ukraina buvo nepriklausoma, ir kartu su lietuviais kovojome tiek prieš totorius, tiek prieš maskolius“, – mąstė V. Besarabas.
Lietuvių kilmės ukrainietė netiki, kad sūnus žuvo
„Ukrainoje nėra Mirusiųjų pagerbimo dienos – pagal tradiciją į kapus einama devintą ir keturiasdešimtą dieną po laidotuvių bei per metines, tačiau aš kare žuvusį sutuoktinį Olegą lankau kas dieną. Beveik kas dieną ateina ir 17 bei 10 metų dukros Valerija ir Lena, nes mes gyvename arti kapinių. Visoms Olego labai trūksta, todėl su juo šnekamės, dukros pasakoja, ką nuveikė, kaip einasi mokslai“, – kalbėjo 46 metų Ina Bezveselna. Lapkričio vienuoliktą, per antrąsias sutuoktinio mirties metines, Ina pagal vietos tradiciją prie kapo pastatys stalą su vaišėmis, kad mirusysis matytų, jog draugai ir artimieji jį prisimena ir gerbia. Prie kapo ant žemės bus padedama mirusiojo mėgtų saldymynų, taurelė alkoholio. „Olegui šeima buvo pirmoje vietoje, dirbo baldų įmonėje, vėliau apsaugininku, įsigijome namą, baigėmė remontą, nusipirkome mašiną. Manėme – galėsim pailsėti, pakeliauti, bet prasidėjo karas. Rusija nuo Sumų vos už 30 kilometrų, tad jie čia įžengė jau pirmą dieną, o Olegas pareiškė, kad eis ginti miesto“, – pasakojo našlė, Žmonai vis dėlto pavyko išmaldauti, kad neitų, nes nemokėjo vairuoti mašinos, bijojo, kad, prasidėjus terorui, nesugebės pabėgti. Olegas išsiderėjo, kad prisijungs prie savanorių, vežusių maistą senoliams ir rengusių gynybinius įtvirtinimus. Kai balandžio pradžioje okupantai iš Sumų rajono buvo išguiti, Olegas įstojo į armiją, tapo snaiperiu ir buvo pasiųstas į kovas Bachmute. Ten po septynių mėnesių žuvo kartu su penkiais bendražygiais, kai į juos, atvykusius pakeisti priekinėje linijoje kovojusių kitų karių, pataikė raketa.
Bandomasis projektas prieš narkotikus mokyklose: algoritmo veiksnumas – tik ateityje
Lietuvos moksleivių tyrimai rodo, kad tarp vaikų ir paauglių smarkiai didėja platinami psichoaktyvių medžiagų kiekiai ir jų rūšys, o žiniasklaidoje netyla sukrečiančios žinios apie sunkius ar net mirtinus paauglių apsinuodijimus narkotinėmis medžiagomis. Vidaus reikalų ministerija (VRM) praėjusių metų pabaigoje inicijavo Nepilnamečių narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose bandomojo modelio įgyvendinimo projektą, kuriame dalyvavo trys šalies savivaldybės: Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos rajono. Prevencinės priemonės išbandytos septyniose mokyklose. Šį rudenį apibendrinami per mokslo metus vykusio bandomojo modelio pastebėjimai, teikiamos rekomendacijos kitoms šalies mokykloms. Siūlė pasirinkti tinkamiausias Bandomasis projektas, anot VRM, leido išgryninti veiksmingų minkštųjų ir kietųjų prevencijos priemonių sąrašą, iš kurio mokyklos pagal savo individualią situaciją galėtų pasirinkti tinkamiausias. Jos apima technologines priemones, tokias, kaip kameros, metalo detektoriai ar tvoros, taip pat ir kitas prevencines priemones – specialiąsias komunikacijos kampanijas, mokymus, anoniminių pranešimų dėžutes. Bendradarbiaujant su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu (NTAKD), projekto vykdymo metu šalyje apmokyti 143 bendruomenės pareigūnai penkiuose didžiuosiuose miestuose, taip pat ir savivaldybių specialistai, mokyklų bendruomenių nariai, tėvai. Įvertinus VRM inicijuoto bandomojo narkotikų prevencijos projekto mokyklose rezultatus, Vyriausybei pateiktas nutarimo projektas, kurio pagrindiniai tikslai – atpažinti, reaguoti ir padėti pagal vieningą veiksmų algoritmą kovoje su narkotikais. Šiais metais Lietuvos policija registravo 2,6 tūkst. nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų platinimu. Pernai fiksuota 2,3 tūkst. tokių veikų. Vis dėlto, anot policijos, taip pat pastebimas didėjantis nepilnamečių įsitraukimas į šias veikas. Nacionaliniu lygiu projekto derinimą toliau tęs Sveikatos apsaugos ministerija, veiklų įgyvendinimą – NTAKD.
Ilgaamžes tradicijas turinčiam LOR skyriui – pastiprinimas iš Kauno klinikų
Per vieną dieną atliktos keturios otochirurginės operacijos – taip sparčiai dirba naujasis Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus gydytojas otochirurgas dr. Paulius Vaičiulis. Ilgametę patirtį turinčio ir puikiais specialistais garsėjančio skyriaus gretas papildė du otochirurgai iš Kauno klinikų – dr. P. Vaičiulis ir gydytojas Tomas Jakštas. Išvengė klausos aparato Jau du Respublikinės Klaipėdos ligoninės pacientai gali džiaugtis pagerėjusia ir išsaugota klausa – jiems atliktos klausą atkuriančios otochirurginės operacijos – stapedoplastikos. Šiuos pacientus operavo iš Kauno klinikų atvykęs otochirurgas dr. P. Vaičiulis. Pirmuoju gydytojo pacientu Klaipėdoje tapo 36 metų vyras, sergantis Bechterevo liga. Per pastaruosius kelerius metus vyrui pradėjo silpti klausa, tačiau jis delsė kreiptis į medikus. Registruotis vizitui paskatino stiprus gerklės skausmas. Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės (LOR) skyriaus laikinai vedėjos pareigas einančios gydytojos Ingridos Anužytės, pacientas pirmiausia kreipėsi į ją privačioje klinikoje dėl gerklės skausmo. Diagnozavusi grybelinį faringitą, gydytoja atkreipė dėmesį, kad vyras silpnai girdi. Atlikus audiologinius tyrimus, pacientui diagnozuota otosklerozė. Jaunam vyrui buvo pasiūlytas chirurginis gydymas. Gydytojas P. Vaičiulis paaiškino, kad klaipėdiečiui buvo atlikta sudėtinga mikrochirurginė operacija – stapedoplastika. Ši operacija reikalauja itin didelio tikslumo ir kruopštumo: vietoje ligos pažeisto klausos kauliuko įdedamas implantas. Praėjus pooperaciniam laikotarpiui, pacientas puikiai girdės ir galės grįžti į kasdienį gyvenimą. „Fantastika! – pasidžiaugė klaipėdietis Vytautas, paklaustas, kaip jaučiasi praėjus kelioms valandoms po operacijos. – Atrodo, kad visi kalba su garsiakalbiu.“ Tiesa, šis pacientas po pusmečio dar turės sugrįžti į ligoninę, kad analogiška operacija būtų atlikta ir kitai ligos pažeistai ausiai. Kita pacientė – 64 metų moteris, kuriai nustatyta ta pati diagnozė – otosklerozė. Kaip klausos reabilitacijos priemonę ji buvo pasirinkusi klausos aparatus, tačiau panešiojusi juos nusprendė, kad vertėtų pabandyti chirurginį gydymą. Pacientei buvo atlikta analogiška operacija, kaip ir pirmajam minėtam pacientui. Po operacijos moteriai klausos aparato artimiausiu metu nebeprireiks.
Kretingiškis aplink Žemę apibėgo 11 kartų
Kretingiškis ultramaratonininkas 83-jų Piotras Silkinas – neįtikėtinos fizinės ištvermės žmogus, per savo gyvenimą iš viso nubėgęs kone pusę milijono kilometrų, kuriuos susumavus išeitų, kad aplink Žemės rutulį apibėgo 11 kartų. Jis ligi šiol dar bėga maratonus (42,2 km). Per savo gyvenimą yra pasiekęs daugybę šalies ir pasaulio rekordų, dalyvaudamas įvairaus lygio čempionatuose ir bėgimuose, svarbiausi jų – aplink Lietuvą ir Baltijos jūrą, dukart – 1 tūkst. mylių bėgimas Australijoje. Per 192 dienas apibėgo visą Europą, aplankydamas 25 jos sostines. Pagerbė Kretinga ir prezidentai P. Silkinas atviravo, kad kasdien vis dar nubėgąs apie 20 km, nebent pasijaučiąs nekaip, bet ir tuomet bėgiojąs savo kambaryje aplink stalą, kol susidarą ne mažiau kaip 10 km. „Be bėgimo nebegaliu, atrodo, kad širdis sustos. O ir daktarai rekomendavo bėgioti, nes taip susireguliuoja sutrinkantis širdies ritmas“, – kalbėjo sportui pasišventęs vyras. Rodydamas net kelis sąsiuvinius, kuriuose kruopščiai surašyti skaičiai – kiek kilometrų nubėgta kasdien, kiek jų susidaro per metus, ir galop per visą gyvenimą, P. Silkinas tarsi sau ir kitiems įrodo akivaizdų faktą, kad jau įveikė apie 500 tūkst. km. Taigi išeitų, kad aplinkui Žemę jis apibėgo 11 kartų, nes pusiaujo ilgis – 40 tūkst. 75 km. Ligi šiol jis dar kas vasarą, taip pat ir praėjusią, dalyvauja per jo gimtadienį rugpjūčio 6 d. Kretingoje rengiamame tradiciniame P. Silkino vardo maratone. Į tolimesnius ir sudėtingesnius bėgimus išvykti jau tampa problema – pats dar labai norėtų, tačiau organizatoriai nebesiryžta prisiimti atsakomybės. „Motina sakydavo, kad nuo kūdikystės nemokėjau vaikščiot – vis bėgte ir bėgte“, – juokėsi Piotras. Bėgimui tarsi užgimusį žmogų ligi šiol tebešildo pasiekta šlovė: jis rodė šūsnį diplomų, apdovanojimus, tarp jų – Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordiną, jį nesyk kvietėsi į Prezidentūrą aukščiausi šalies vadovai – Algirdas Brazauskas, Rolandas Paksas, Valdas Adamkus, o Kretingos rajono savivaldybė suteikė Garbės piliečio vardą.
Vairuotojų dėmesiui: suskubkite pasitikrinti sveikatą
Nuo kitų metų sausio 1 d., baigus galioti medicininei pažymai, nebegalios ir vairuotojo pažymėjimas. LR Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyrius vyriausioji specialistė Kristina Jokimaitė paaiškino, kokie tyrimai privalo būti atlikti visiems vairuotojams ir ką daryti, jei sveikatos patikrinimo išvada yra neigiama. Ragina pasitikrinti medicininės pažymos galiojimą „Regitros“ pastebėjimu, atnaujinti medicininę pažymą suskubo dar tikrai ne visi vairuotojai, nors iki Naujųjų metų liko vos keli mėnesiai. Naujausiais „Regitros“ duomenimis, kitų metų sausio 1 d. daugiau kaip 140 tūkst. šalies vairuotojų gali susidurti su iššūkiais, nes dėl pasibaigusios medicininės pažymos nebegalios jų vairuotojo pažymėjimas. Tam, kad šie asmenys toliau galėtų sėkmingai dalyvauti eisme, būtina suskubti pasitikrinti sveikatą ir atnaujinti medicininę pažymą. Iš 140 tūkst. vairuotojų net 115 tūkst. jų medicininė pažyma nebegalioja jau šiandien. Kitiems 25 tūkst. ji baigs galioti per lapkričio ir gruodžio mėn. Vairuotojai yra kviečiami kuo skubiau patikrinti, iki kada galioja jų medicininė pažyma. Tai padaryti galima 2 būdais: identifikavus save per el. valdžios vartus „Vairuotojų portale“ arba suvedus vairuotojo pažymėjimo numerį ir asmens kodą „Regitros“ el. sistemoje. Privalomi tyrimai SAM vyr. specialistė K. Jokimaitė informavo, kad tikrinant vairuotojų sveikatą turi būti atlikti šie tyrimai: regėjimo aštrumo, regėjimo lauko tyrimai (visiems), akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 metų). Jei regėjimas neatitinka regėjimo lauko arba regėjimo aštrumo standarto, papildomai turi būti atliekamas regėjimo prieblandoje, jautrumo ryškiai šviesai, kontrastinio jautrumo tyrimas; visiems vairuotojams atliekamas klausos tyrimas – šnabždesiu abipus, o jeigu skiria gydytojas, atliekama audiograma; vestibulinės funkcijos tyrimai; gydytojui skyrus papildomai gali būti atliekama elektrokardiograma, psichologinės atrankos, reakcijos ir kiti tyrimai; esant įtarimui dėl obstrukcinės miego apnėjos (toliau – OMA) sindromo, pulmonologui ar neurologui skyrus atliekama viso nakties miego laikotarpio respiracinė poligrafija ir/ar polisomnografija; krūtinės ląstos rentgenograma – jei nėra atlikta per dvejus metus (atliekama tik vairuotojams profesionalams). Taip pat vairuotojų prašoma užpildyti „Vairuotojo garbės deklaraciją“ ir klausimyną dėl OMA.
Rąžės upelio trivardystė
Europoje pastaruoju metu galima pastebėti susirūpinimą nacionalinio nematerialiojo kultūros paveldo išsaugojimu. Lietuva – ne išimtis. Vietovardžiai, tarp jų ir vandenvardžiai, neatsiejami nuo geografinių objektų, kuriuos jie įvardija. Vien upių ir ežerų vardų Lietuvoje žinoma apie 10 tūkst. Vietovardžius sukuria vietos žmogus. Kažkada visi vietovardžiai buvo aiškūs. Vietovardžių keitimo ar nykimo priežastys įvairios. Praeitame amžiuje Lietuvos teritorijos vietovardžių kaita dažniausiai buvo susijusi su kraštovaizdžio pokyčiais dėl masinės kolektyvizacijos, melioracijos, krašto okupacijos ir sovietizacijos procesais. Šiuo metu Lietuvoje, remiantis UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, priimta 2003 m. Paryžiuje, yra kuriamas bendras vietovardžių, tarp jų ir vandenvardžių, žinynas. Į jį yra įtraukta ir per pačią Palangos kurorto širdį tekanti smulki upelė Rąžė. Anksčiau smulkių upelių, jų intakų, į bendrą registrą netraukė. Įvairių šalių kartografai žemėlapiuose, jei upelį ir pažymėdavo, pavadinimo nenurodydavo. O jei žymėdavo, pavadinimas būdavo užrašomas iš klausos, klausiant vietinių gyventojų. Taip nutiko ir su Rąže. Jei dabar paklaustum senųjų vietinių gyventojų, jie gyvena „pri Roužės / paroužy arba pri Ronžės“. Rąžė, nors ir oficialus upės pavadinimas jau ne pirmą dešimtmetį, tačiau dažniau priimtinas į Palangą atvykusiems gyventi sovietmečiu ir vėliau, nekalbantiems palangiškių šnekta, žemaičių tarme. Likę – gyvena paroužy ir jiems per miestą teka Roužė arba Ronžė. Lietuvoje dažnai įvairiuose spaudiniuose atsirasdavo įvairiai skambantys to paties vandenvardžio pavadinimai. Vienas įdomesnių vienos upės dviejų pavadinimų yra Neries ir Vilijos atvejis. Iki šiol gyvojoje kalboje vartojami du vienos upės vardai. Vardo kaita, sakoma, susijusi su kalbine etninių lietuvių asimiliacija, rytų slavų ekspancija į vakarus. Palangoje Rąžės / Roužės / Ronžės trivardystė ryškėti pradėjo įvairiuose spaudiniuose gana seniai. Kadangi pagal upę pavadinimą gavo ir viena iš tuo metu besikūrusių Palangos gyvenviečių (dabar jau išnykusi), vėliau ir kurorto gatvė, situacija dar sudėtingesnė, nes upės ir gatvės, esančios šalia upės vardai, istoriškai ne visada sutapo. Šiuo metu taip pat nesutampa. Kartografiniuose žemėlapiuose, taip pat ir naujai kuriamame Lietuvos vietovardžių žinyne, galima išvysti upę Rąžę ir šalia jos esančią Ronžės gatvę. Tačiau taip buvo ne visada. Kraštotyrininkės E. Adiklienės 1982–1984 m. ekspedicijos medžiagoje nurodomi keli šio gatvėvardžio variantai – Roužė arba Rąžė. Panašu, kad tuo metu oficialusis jau buvo Rąžė, bet vis dar, kaip ir dabar, neįėjęs į senųjų gyventojų kalbėseną.
Vietoj namelio medyje – gamtos apgaubta jurta
Aštuonerius metus turizmo srityje besisukantis iš Skuodo kilęs Mindaugas Jucius Kretingos rajone, Cigonalių kaime, pastatė tikrų tikriausią jurtą. Gyvenimas tapatus gamtai Idėja pasistatyti kažką neįprasto Mindaugui prieš dešimtmetį kilo Ispanijoje, pėsčiomis keliaujant piligriminiu Camino de Santiago keliu. Pirmoji mintis – namelis medyje. „Man patinka gamta, joje labai gerai jaučiuosi, kartais norisi pabėgti iš miesto, todėl grįžęs iš piligriminės kelionės Lietuvoje ėmiau dairytis sklypo savo svajonei įgyvendinti. Tuo metu dirbau su nekilnojamuoju turtu, tad, galima sakyti, – sklypas mane pats rado“, – džiaugėsi M. Jucius, tiesa, mintį apie namelį medyje modifikavęs į jurtą, kurią pastatyti padėjo tai išmanantis žmogus. Jurtos erdvė neaptverta jokiomis tvoromis, aplink – gamta, miškas, šalia šniokščia Minija. Vasaromis čia daugiau judesio: netoliese – kaimo turizmo sodyba, baidarių nuomos punktas, bet rudenį ar žiemą – nepaprasta ramybė, tyla, atokvėpis. „Šią jurtą stačiausi labiau sau, norėjosi turėti vietą, kur galėčiau pabėgti iš miesto, kad pajusčiau ramybę, išgirsčiau tylą. Atvažiuodavau ir vienas, ir su draugais pabūti, šašlykų kepti. Praūžus pandemijai, manęs draugai pradėjo klausinėti, kodėl šios vietos nepasiūlau kitiems žmonėms, norintiems pabūti gamtoje ir atsiriboti nuo triukšmo. Jurtos viduje nėra elektros, labai prastas interneto ryšys. Čia, galima sakyti, gyvenimas susitapatina su gamtos ritmu. Viduje yra nedidelė dujinė viryklė, tad galima išsivirti kavos, arbatos, pasiruošti karšto maisto, taip pat malkomis kūrenama krosnelė“, – parodė Mindaugas, pridurdamas, kad jurta pritaikyta trims žmonėms, nors laisvai čia gali tilpti ir dešimt. Kadangi jurtoje nėra elektros, nėra ir šaldytuvo, mikrobangų krosnelės ar televizoriaus. Ilgai mastęs, norėtų jurtoje elektros ar ne, Mindaugas vis dėlto liko prie pradinės savo minties, kad, norint pabūti vienumoje, su savimi, atsiriboti nuo pasaulio ir triukšmo, elektros nereikia. Paklaustas, ar nebaugu vienam, sutemus ar užėjus nakčiai čia likti, pašnekovas sakė dažnai girdintis tokių pasvarstymų: „Iš pradžių buvo nejauku. Žiemą esu užtikęs netoliese ir vilkų pėdų, neaišku, ir kokių ketinimų vedinas gali užsukti koks piktavalis žmogus, tad tuo metu buvau pasirengęs gintis. Bet dabar, nuo jurtos pastatymo praėjus geriems devyneriems metams, visos baimės atslūgusios.“
Kretingos kaimynėms įteiktos auksinės krivūlės
Spalio 10-ąją, minint Lietuvos vietos savivaldos dieną, konkrečiose srityse daugiausiai nuveikusioms Lietuvos savivaldybėms įteikti savivaldos metų apdovanojimai – skulptoriaus Ramūno Almino sukurtos bronzinės „Auksinės krivūlės“ statulėlės. Tarp laureatų pateko ir Kretingos kaimynės Palanga bei Plungė. Kurortas įvertintas už aktyvią pagalbą plėtojant ir skatinant verslo turizmą, o Plungės rajono savivaldybė – už verslo sąlygas gerinančias įgyvendintas ir įgyvendinamas iniciatyvas. Apdovanojimus merui Šarūnui Vaitkui įteikė Lietuvos verslo, o Audriui Klišoniui – Lietuvos pramonininkų konfederacijos. Į šventinę ceremoniją Lietuvos nacionaliniame dramos teatre susirinkusius savivaldybių atstovus pasveikino ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pasidžiaugė vis stiprėjančiais regionais ir savivaldybėmis, gebančiomis spręsti įvairias krizes. Šis Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) organizuojamas renginys buvo 19-asis.
„Vakarų Lietuvos“ informacija
|
|
