|
|
|
Vakarų LietuvaŠiauliuose prisiminė fotografą dokumentalistą Vaidotą Kisielį
Fotografijos muziejuje, Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje, įvyko renginys iš ciklo „Naujos pažintys su senais pažįstamais“, skirtas vieno Lietuvos fotografijos mohikanų, buvusio ilgamečio Fotografijos muziejaus vadovo, Kretingoje gyvenančio Vaidoto Kisielio kūrybinei veiklai prisiminti ir su ja supažindinti visuomenę. ,b>Kretingoje gimęs augęs, po studijų Vilniaus universitete V. Kisielis pradėjo dirbti „Aušros“ muziejuje, o nuo 1977 metų ėmėsi vadovauti Fotografijos muziejui ir dirbo vadovaujantį darbą 16 metų. „Tuomet buvau labiau biurokratas, negu menininkas, atsakingas už eksponatų rinkimą ir tvarkymą, nuolatinės ekspozicijos formavimą, tuo pačiu – parodų organizavimą, fotografijos festivalių rengimą, rašiau publikacijas“, – kalbėjo 71-erių kūrėjas dokumentalistas, į meninę fotografiją paniręs tuomet, kai išėjo į užtarnautą poilsį. „Dabar, kai vartau savo fotografijas, atrandu labai įdomių dalykų: fiksavau Atgimimo pradžios įvykius, svarbias varžybas, 1987-aisiais buvau surengęs vieną ryškiausių parodų „Superfinalas 87“ apie Kauno „Žalgirio“ pergalę Maskvoje prieš CSKA“, – prisiminė fotomenininkas. Jo objektyvas fiksavo beveik visus Atgimimo laikotarpio įvykius Lietuvoje, dalyvavo „Sąjūdžio“, Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto atkūrimo suvažiavimuose ir kituose svarbiuose to meto įvykiuose. V. Kisielis dar vadovavo Kultūros liaudies universiteto Fotografijos meno ir istorijos fakultetui, kuriame kartą per mėnesį buvo rengiami užsiėmimai fotomėgėjams – juose paskaitas skaitydavo žinomiausi to meto Lietuvos fotografai bei teoretikai Povilas Karpavičius, Virgilijus Juodakis, Algimantas Macijauskas, svečiai iš Latvijos, Estijos, kitų šalių.
Vaišėms – obuolių gardėsis pagal danus
Kretingiškiai menininkai Rasa ir Gediminas Staškauskai, šį rudenį dalyvavę Silkeborgo mieste Danijoje surengtose atvirose meno dienose, nuolat imasi naujų projektų, sumanymų ir jau su Darbėnų gimnazijos moksleiviais rengiasi įžymaus kraštiečio iš Mončių kaimo kilusio skulptoriaus Antano Mončio 105-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Skulptorių svajonė – surengti menininkų plenerą, kad Darbėnų šviečiančių sūpynių parką papuoštų skulptūros kraštiečiui menininkui modernistui atminti. Savo kūrybinę erdvę Rasa ir Gediminas Staškauskai yra susikūrę netoli Darbėnų, nuošaliame gamtos kampelyje, kuriame stengiasi išsaugoti gamtos natūralumą. Menininkus supa per 30 natūraliai išaugusių ąžuolų, pačių iškastas tvenkinys, gėlynai, sodas. Čia jie kuria ir galeriją, kurioje eksponuojami naujausi menininkų darbai ir kuriuos progą apžiūrėti turi sodybos svečiai. Senas greičiausiai ne vieną šimtmetį skaičiuojantis ąžuolynas kaip niekada šiemet buvo turtingas gilių derliaus – jų tiek prikrito, kad kojos nebuvo kur pastatyti – storu storiausiu sluoksniu miško žemė jomis buvo nuklota. Parūpo, gal ąžuolyno šeimininkai ir gilių kavą yra pamėgę? „Vieną kartą prisidžiovinome gilių, pabandėme, bet kažkaip ta gilių kava mums susižavėjimo nesukėlė, tad gilių nerenkame – paliekame miško gyventojams, tegu sėjasi ir nauji ąžuolai“, – tvirtino Rasa ir Gediminas, kuriems ąžuolynas – poilsio, ramybės ir kasmet švenčiamų Joninių vieta, kur susirenka šeimos nariai, draugai, bičiuliai. Apskritai skulptoriai keramikai R. ir G. Staškauskai labiau yra žinomi užsienyje – Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, negu Lietuvoje. Menų jie mokėsi Vokietijoje, dažnai vyksta į kūrybines keliones, turi daug bičiulių, o bendrystė neretai pamėtėja ir įvairių kulinarinių idėjų.
Rusijos Sudžoje teko sprukti nuo persekiojančios skraidyklės
Nuvykus į ukrainiečių užimtą teritoriją Rusijos Kursko srityje labai akivaizdžiai pasimatė, kokias baisybes neša karas. Greta esantys kaimai, kuriuos skiria vien pasienio ružas ir kurių gyventojai daug šimtmečių bičiuliavosi, dabar Ukrainos pusėje buvo pavirtę griuvėsių krūva, o Rusijoje gyveno kaip gyvenę. Tiesa, tris pastaruosius mėnesius tenykščiai Rusijos gyventojai irgi patiria maisto trūkumą, elektros ir telefono ryšio nebuvimą ir kitokius suvaržymus. Tačiau ukrainiečių kariai rusų civilių nekankina, neprievartauja, neapiplėšia, namų nedegina ir negriauna – taip elgiasi į Ukrainos teritoriją įsiveržę Rusijos kariai. Kad ukrainiečių kariai Rusijoje neplėšikauja, o veža maistą, vaistus ir padeda civiliams, paliudijo ir patys rusai. Sumų regiono sostinė Sumai nuo pasienio su Rusija yra nutolę 40 m, ir vaizdas, artėjant prie kaimynų teritorijos, kas kelis kilometrus blogėja. Mat beveik trejus metus ukrainiečių kaimai buvo apšaudomi, ir kuo arčiau pasienio, tuo labiau. Spėjama, kad Rusija Ukrainos pasienio kaimus terorizuoja tam, kad gyventojai išsibėgtų, ir vėliau būtų lengva tą teritoriją užimti, nes sugriautuose namuose ukrainiečių kariai neturi, kur pasislėpti. Paskutinėje didesnėje Ukrainos pasienio gyvenvietėje Junakivka vaizdas labai niūrus – sugriauta net mokykla ir cerkvė, o keliai vos pravažiuojami per duobes, likusias po bombardavimų.
Saugumas nėra tik biudžeto eilutė
Saugumas nėra biudžeto eilutė: 2 proc. iliuzijos pabaiga su Donaldu Trampu vėl Baltuosiuose rūmuose, o Europa susiduria su nauja netikrumo era. Įprastas amerikiečių palaikymas – Europos saugumo pagrindas – dabar labiau negu bet kada yra abejotinas. Dešimtmečius Europa pasitikėjo, kad JAV visada bus šalia, pasirengusi užpildyti spragas. Tačiau tie laikai baigėsi. Donaldo Trampo administracija atvirai kelia klausimus apie NATO vaidmenį ir skeptiškai vertina Amerikos įsitraukimą į Europos saugumą. Europa turi susitaikyti su nauja realybe: ji nebegali sau leisti pasikliauti JAV savo gynybai. Dabar atėjo metas veikti. Kai kurie Europoje gali jaustis vieniši, palaikydami Ukrainą, tačiau šis požiūris nuvertina pačios Europos stiprybę. Europos Sąjunga (ES) yra didžiausias pasaulio prekybos blokas, viena iš trijų didžiausių pasaulio ekonomikų ir viena keturių iš dešimties didžiausių planetos ekonomikų namai. Palyginti, Rusija yra 11-oji pagal dydį ekonomika pasaulyje – panaši į Italiją, o Ispanija atsilieka ne itin daug. Europai trūksta ne išteklių, o valios juos panaudoti. Parama Ukrainai nėra išlaidos – tai yra investicija į Europos saugumą ir stabilumą. 2 proc. BVP tikslas NATO nariams kažkada buvo praktinis būdas įvertinti įsipareigojimą Aljansui. Tačiau šiandien, kai grėsmės vystosi ir atsiranda naujų iššūkių, šis tikslas yra pasenęs. Tikrasis saugumas nėra susijęs su biudžeto procentais – tai yra gebėjimai kurti Europą, kuri gali pati apsiginti ir greitai reaguoti į krizes. Brigada „Lietuva“ sėkmingai kuriasi Lietuvoje
Šiemet rugsėjo 13 dieną Berlyne, dalyvaujant Lietuvos krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui ir Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriusui, pasirašytas Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos ir Vokietijos susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavo spalio 3 dieną. Apie Vokietijos brigadą mūsų šalyje kalba ir dideli, ir maži, mieste ir kaime, jos laukiama, ir tai nėra tušti žodžiai, nes apklausos rodo, kad 85 proc. šalies gyventojų teigiamai vertina Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje. Brigados įkurdinimo žingsniai tvirti Projektą kuruojantys praėjusios kadencijos laikinai pareigas einantys Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pareigūnai patvirtino, kad dėl užsienyje kilusių atgarsių apie porinkiminius šalies politinių partijų susitarimus brigados dislokavimo planai nesikeis ir bus vykdomi taip, kaip numatyta dvišaliame susitarime. Vokietija taip pat šiuo metu ištikta politinės krizės, iš kurios tikimasi išbristi per pirmalaikius rinkimus, numatytus vasario 23 dieną. Šio grandiozinio projekto užuomazga atsirado NATO viršūnių susitikime Vilniuje, o toliau rutuliojosi praėjusį gruodį abiejų šalių gynybos ministrams pasirašius susitarimą, kuriame buvo numatytas veiksmų planas, kas ir kuomet konkrečiai turėtų įvykti. Galiausiai susitarimas buvo patvirtintas šių metų rugsėjo mėnesį šalių gynybos ministrams pasirašant sutartį Berlyne. Apie 4 tūkst. 800 kariškių ir apie 200 civilių iš Vokietijos jau kitąmet turėtų persikelti trejiems metams į Lietuvą su naujai kuriama Vokietijos gynybos ministerijos („Bundeswehr“) „Lietuvos Brigada 45“ arba tiesiog vokiškai vadinama „Brigade Litauen“. Brigada bus pavaldi Vokietijos „Divizijai 2025“ ir veiks kaip sunkioji kovinė brigada. Apie Vokietijos pasiryžimą priimti galimus iššūkius paliudijo ir šią vasarą Pabradėje pasakyta Vokietijos kariuomenės vyriausiojo inspektoriaus generolo Carsteno Breuerio frazė: „Vokietija laikosi savo žodžio. Ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą.“
Kretingos laidojimo namai „Rimtis“ atnaujino savo erdves
Kretingos mieste laidojimo verslu per tris dešimtmečius – nuo 1992-ųjų – užsiimantys verslininkai Edita ir Juozas Donauskai šį rudenį laidojimo namų „Rimtis“ duris atvėrė atnaujinę jų interjerą: patalpose dominuoja šviesios spalvos – balta ir pilka, derančios su metalu, medžiu ir akmeniu. Ryškiausius pokyčius kretingiškiai pajunta didžiojoje šarvojimo salėje: anksčiau joje dominavusias gana niūrias spalvas pakeitė švelniomis, todėl verslininkai ją ir pervadino į „Šviesiąją“. Iš prietemos – į šviesą „Šviesiojoje“ salėje, sakė E. ir J. Donauskai, jie keitė langus, perdažė sienas, koregavo apšvietimą, kad, pagal klientų poreikį, jas reguliuojant, patalpą ar atskiras erdves galima būtų labiau paryškinti ar pritemdyti. Šviesos srautą nukreipus nuo grindų į lubas, susidaro spindulių efektas. Meniški kalvystės darbai – žvakidės ir šviestuvai ant sienų – erdvėms suteikia prabangos. Pagal dydį išdėliojamos stiklo vazos pakeitė ankstesnes plastiko vazas. Ir kryžius, anksčiau buvęs nišoje, ir metalo šviestuvai likę tie patys, meistro iš Telšių Tado Šilinsko sukurti prieš kelerius metus, tačiau atnaujinti ir šviesiame sienų fone atrodo išraiškingai. „Tiesa, dizainerių sumanymu, kalvio rankų darbo kūriniai, vaizduojantys medžių šakas, apversti šakomis žemyn. Užtat atrodo naujai“, – E. Donauskienė sakė, kad interjerui atnaujinti pasikvietę dizaino studijos „Interjero harmonija“ specialistus. „Šviesiojoje“ salėje pakeisti suolai, jie priderinti prie atnaujintų erdvių – įrengta 50 sėdimų vietų, taip pat – ir vietos giedotojams, nes, pasak verslininkų, taip pageidaudavę jų klientai. Tačiau, jei pageidaus kitaip, stalą su kėdėmis nesunku pergabenti į holą, kaip būdavę ir anksčiau.
Atlieka ar žaliasis auksas?
Prasidėjus rudeniui viena smagiausių pramogų – džiaugtis rudenėjančiais peizažais ir gelstančiais lapais. Vis dėlto kas vieniems – džiaugsmas ir pramoga, o kitiems atneša nemažus rūpesčius ir dideles išlaidas. Kiekvieną rudenį ėmus gelsti ir kristi lapams seniūnijų darbuotojai apsiginkluoja grėbliais, šluotomis ir traukia į miestų ir miestelių aikštes, skverus, parkus tvarkyti viešųjų erdvių. Atlikus šį darbą laukia dar vienas galvos skausmas – kur dėti sugrėbtus lapus ir surinktas šakas? Seniau nieko nestebindavo paparkiuose ir pakiemiuose pūpsančios komposto krūvos, tačiau dabar kad ir nuošalioje vietoje išvertęs priekabą kitą lapų ir sumanęs tokiu būdu pasigaminti komposto, rizikuoji užsitraukti aplinkosaugininkų nemalonę ir gauti baudą. „Vakarų Lietuva“ domėjosi, kaip šią problemą spendžia skirtingos Savivaldybės ir seniūnijos. Atvejis Plungėje Plungės žiniasklaida rudens pradžioje paviešino skaitytojo atsiųstas nuotraukas, užfiksavusias, kaip darbininkai nuošalioje pamiškėje iš Plungės miesto seniūnijos užrašu pažymėto krovininio automobilio priekabos iškrauna ir pakelėje suverčia šakas. Paviešinus šiuos kadrus netrukus kilo nemažas triukšmas. Seniūnija nebandė nuslėpti fakto, kad kurį laiką šakas vežė ne į žalienų priėmimo aikštelę, bet krovė pamiškėje, kur buvo susiformavęs nelegalus sąvartynas. Tai daryta esą ne iš blogos valios, o norint taupyti – įmonės ir įstaigos už toną žalienų, pristatomų į atliekų priėmimo aikštelę Jėrubaičiuose, turi mokėti per 54 eurus, atvežus kelmus, mokestis išauga iki 78-ių eurų už toną. Vengdamos išlaidų kaimiškos Plungės rajono seniūnijos nurodė žalienas dažniausiai atiduodančios vietos ūkininkams, šie lapus ir žolę kompostuoja ir tręšia laukus, šakas susmulkina ir panaudoja kaip biokurą. Pačios kompostuoti lapus ir nupjautą žolę seniūnijos nerizikuoja, nes tam reikia specialių aikštelių, kurioms taikomi gana aukšti aplinkosauginiai reikalavimai. Savaime suprantama, įsirengti tokias aikšteles kainuotų nepigiai. Su biokurą gaminančia viena įmone nurodė bendradarbiaujanti ir Plungės miesto seniūnija, tačiau vasaros pabaigoje ši šakų esą nepriėmė, taip jos atsidūrė nelegaliame sąvartyne pamiškėje. O lapai ir susmulkinta žolė, kaip nurodė seniūnė Dangirutė Jurkuvienė, vežami į žalienų priėmimo aikštelę Jėrubaičiuose, už jų priėmimą per 8-is šių metų mėnesius sumokėti 10 tūkst. 366 eurai.
Dėdi muoksla vyra ožaugėna žemaitiu žemė
Važioujėnt ėš Kretinguos i Salontus ėr netolėi Kalnali pasokus i bovosi Šalyna dvara, anou pravažiavus, atsėdortumėm Klausgalvu Medsiediu kaime, katras Kretinguos lankytėnu vėitu žemielapie yr pažymiets kap dėdi muoksla vyra akademika Joci Aduolpi (Adolfo Jucio, 1904–1974) gėmtėnės vėita. Čia ons gėmė, auga, tievu ūkie dėrba daugybė darbu, ėš čia ėšejė i gyvenėma ėr muoksla pasauli, katras anou da prėsėmen ėr vertėn atlėktus atradėmus. Pėrmasis Lietuvos atuomininks nikumet naėšsėžadiejė būtė žemaitiu – laiškus tep ėr pasirašydava: „Tamstos Jucys, žemaitis.“ Muokslėninka gėmtėnės vėituo tėkrūju anuo tievu statytu truobesiu nabier lėkėn, tik stuov anuo bruolė Jozės 1937 metas statyta truoba, katrou da prėveiz nebgausi akademika gėmėnė, su katrou ons liob palaikytė ryšios, atvažioudava, bėndraudava so bruoliu, anuo vakas, katru bova septyni ėr ėš katru belėkėn gyvi tik do. Diel ko yr svarbe atsėmintė Joci Aduolpi? Ons – akademiks, šioulaikėnės teorinės fizikas pradininks Lietuvuo, vėins ižymiausiu Lietuvos muokslininku, i fizika ėstuorėjė iejes kap atuomu teorijės kūries. Anuo, kap muokslėninka didiausis nuopelns, – kad ons suformava teorinės fizikas muokykla. Gėmė ons 1904 metas, ūkėninku šeimuo, nu pat mažėns bova pratinams dėrbtė ėvairius darbus. Tievs bova griežts, taupos, tuo patėis mokėna ėr vakus. Aduolpis bova laba smalsos, ėr kas bova neaiške, būtėns rekals bova ėšsiaiškėntė. 1912 metas tievs sava tris vakus išvežė muokintėis i Salontus, bat vėskon sotrokdė prasidiejės Pėrmasis pasaulėnis kars. Tad Aduolpis tik po 6 metu toriedams 18-a atvažiava muokytėis i Kretinga, paskiau – i Plungės „Saulės“ gėmnazėjė, kor ėr pasiruodė būsėma muokslėnininka gaboma, sava matematėkas sprendėmas pralėnkdava ėr muokytuojus, o draugu vėsa laika bova vadėnams „mūsa pruopesuorius“. Baigės tretiuojė gėmnazėjės laida, ons 1927 m. ėstuojė i Lietuvos universiteta, Gamtuos-matematėkas fakulteta ėr dar studiju laikas sosėduomiejė atuoma fizika. 1931 m. gava dėpluoma ėr prasidiejė anuo nelengvos kels – ons iemies atuoma teorijas tyriniejėmu.
Supratimas ateina mokantis
Baigėsi prezidento rinkimai JAV ir Seimo rinkimai Lietuvoje. Natūralu, kad mums įdomiausia žinoti tai, ką išrinktieji Lietuvos Seiman veikia, sukūrę koalicijas, aptardami būsimus ministrus ir ruošdamiesi jų kandidatūras teikti Prezidentui, žinoma, prieš tai patys prisiekę laikytis Konstitucijos ir išsirinkę Seimo valdžią. Darbų ir emocijų – per akis. Apie rinkimų rezultatus nekalbėsiu, nes jie yra tokie, kokie yra, bet kalba vis dėlto bus apie rinkimus. Kažkas protingas yra tarstelėjęs, kad, pasibaigus rinkimams, rinkimai prasideda. Tikra tiesa. Politikams tai truks ketverius metus, o rinkėjams? Jiems taip pat nėra kada ilsėtis, reikia ruoštis. Bet kaip pasiruošti, jei apie tai mažai kas kalba ir rašo, rinkėjų tuo domėtis visiškai neragina. Mūsiškiai rinkėjai dažnai yra visiškai „žali“, mažai ką žinantys, o kartais ir žinoti nenorintys. Va dėl šių priežasčių, visiškai neįžeidinėjant rinkėjų, ir reikalingas tam tikras pradžiamokslis, apie kurį norisi plačiau ir savaip pakalbėti. Tegul tie, kuriems iš tikro viskas aišku arba galvojantieji kitaip, nesupyksta. Lietuvoje numatyta mišri rinkimų į Seimą sistema: 70 Seimo narių išrenkame pagal proporcinį atstovavimą, o likusius 71-ą – absoliučios daugumos būdu. Trumpai apie abejas sistemas, jų teigiamas ir neigiamas puses. Proporcinis atstovavimas – kai partijos, jų koalicijos ar judėjimai gauna tam tikrą procentą rinkėjų balsų ir pagal tai – tam tikrą mandatų skaičių. Šioje sistemoje gerai tai, kad rinkėjas, analizuodamas partijų programas, mato, ko šioks sieks ir kaip to pasieks, ir gali stebėti, ar tie pažadai vykdomi. Blogoji šios sistemos pusė ta, kad ne visi pasirinktame sąraše esantys politikai rinkėjams patinka asmeniškai. Šią neigiamą pusę sušvelnina galimybė sąrašą reitinguoti. Trumpai tariant, rinkėjas renkasi partiją, o toje partijoje – jos narius. Reikia pripažinti, kad tai veikia ir patinka rinkėjams. Jų valia kai kurie politikai iš sąrašo dugno būna „išskraidinami“ į priekines linijas. Kita vertus, gaila, bet ne visi rinkėjai domisi partijų programomis, balsuoja pagal tik jiems žinomas taisykles arba po rinkimų iš išrinktųjų reikalauja jau to, ko šie nė nebuvo žadėję. Kartais girdžiu savo aplinkos žmones sakant, kad jie norėtų galimybės atiduoti savo balsą už kelis kandidatus iš skirtingų partijų sąrašų. Toks noras – gerbtinas, tik išsakytas nepagalvojus, kaip tada jų išrinktieji susitars dėl šaliai svarbių dalykų, jei net į Seimą išrinktos partijos ir judėjimai kartais nesugeba to padaryti.
Kretingos „Minijos“ veteranai – treti
Kretingos futbolo klubo „Minija“ veteranai dalyvavo Lietuvos veteranų futbolo 35+ pirmenybėse ir tapo III v. laimėtojais. „Futbolo veteranų pastangomis garsiname Kretingos rajono vardą šalies mastu“, – teigė veteranų komandos vadovas Rimantas Macius, komandos bičiuliams iš Kauno parvežęs ir III v. taurę, ir medalius, kuriuos perdavė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius. Be Kretingos „Minijos“, pergalių šalies veteranų pirmenybėse siekė Tauragės „Tauras“, „Klaipėda LT“, Telšių „Džiugas“, Gargždų „Veteranas“. Komandos žaidė dviem ratais, po rungtynes namų aikštėje ir išvykoje. Išvykoje kretingiškiai 3:2 laimėjo prieš Telšių „Džiugą“, tačiau namų aikštėje pralaimėjo 0:1. Tauragės „Taurą“ namuose „Minija“ nugalėjo 1:0, išvykoje – 1:2 turėjo pripažinti varžovų pranašumą. Su Gargždų „Veteranu“ ir namuose, ir išvykoje Kretingos futbolininkai sužaidė vienodai – lygiosiomis 2:2, tokiu pat rezultatu rungtynes baigė su „Klaipėdos LT“ komanda išvykoje, o namų aikštėje klaipėdiečius pavyko nugalėti 5:2. Surinkusi 12 taškų Kretingos „Minija“ užėmė III turnyrinės lentelės vietą. Pirmą vietą iškovojo „Klaipėda LT“, II v. – Tauragės „Tauras“, IV v. – Gargždų „Veteranas“, V v. – Telšių „Džiugas“.
|
|
