|
|
|
KuprinėTegyvuoja teatras!
„Būti ar nebūti?“ – į tokį klausimą turėjo atsakyti jaunuoliai, spręsdami, ar apsilankyti kasmetiniame Pranciškonų gimnazijos renginyje „Para su teatru“. Apie 100 bemiegę naktį pasirinkusių jaunuolių nenusivylė – juk rutiną iškeitė į meninį pakylėjimą ir gerų emocijų bangą. Bendraudami bei pramogaudami kartu, dalyviai ugdė vaizduotę, kūrybiškumą, gilino savo supratimą apie teatro meną, mat mokyklos tradicija tapusio renginio metu jaunuoliai pabuvojo kūrybinėje laboratorijoje, grupelėmis ruošė originalius pasirodymus, klausėsi gimnazijos mokinių koncerto, tyrinėjo bažnyčios požemius ir lipo į jos bokštą. Negana to, susirinkusieji turėjo unikalią galimybę pamatyti Pranciškonų gimnazijos absolventės Deimantės Šipalytės monospektaklį, pastatytą pagal Jaroslavos Pulinovič pjesę „Natašos svajonė“. Renginio, kurį organizavo Pranciškonų gimnazijos teatro studija, savanoris Povilas Tamošauskas teigė, jog pagrindinis šio projekto tikslas – supažindinti jaunimą su teatro ypatingumu, padėti jiems įveikti scenos baimę: „Galbūt giliau susipažinę su šiuo menu dalyviai pradės labiau juo domėtis – nors ši teatrinė patirtis man nebuvo pirmoji, manau, jog dažniau imsiu vaikščioti į įvairius spektaklius.“
Eglė DIRMEITYTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Jaunimas ir paukščiai: ar vieni pažįsta kitus
Matome paukščius kiekvieną dieną: ar mieste, ar laukymėje, eidami iš vieno taško iki kito. Nors sparnuotieji padarėliai mus supa, dauguma nežino, kaip jie vadinasi, ir šaukia varnomis, žvirbliais, balandžiais ar tiesiog bevardžiais paukščiais. Ne vienas eilėraštis parašytas apie juos, ne kartą giesmės jų girdėtos, bet jau sklinda kalbos, kad jaunimas nepažįsta paukščių ir atitolo nuo gamtos.
Spausk „like“ – gausi nuomonę
Pastaruoju metu feisbuke vis labiau populiarėja raginimai asmeniškai išsakyti savo nuomonę vienas kitam. Tai tampa savotišku žaidimu ir laiko praleidimo būdu ar net naujos draugystės pradžia. Ar jaunam žmogui svarbu žinoti, ką apie jį mano aplinkiniai ir kieno nuomonę jaunimas laiko reikšmingesne – bendraamžių ar suaugusiųjų – aiškinosi „Kuprinė“.
Tyla – akistata su savimi
Aną dieną susimąsčiau apie tylą: kodėl mes bijome būti vieni su savo mintimis, vengiame realių aplinkos garsų? Ir iš tiesų, kasdienė mano kelionė į mokyklą turbūt neįmanoma be ausinukų ir nuotaiką atitinkančios muzikos, o pastarosiomis dienomis pastebėjau, kad tai būdinga ne tik man. Apskritai mokykloje pertraukų, netgi pamokų metu daugelio išmanųjį bei ausį jungia šis mažas prietaisas.
Žalioji palangė – žydinčiam miestui
Antrus metus iš eilės Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos būrelio „Žaliuoju taku“ nariai dalyvauja respublikiniame konkurse „Žalioji palangė“.
„Atžalyno scena 2016“: svarbiausia – buvimas drauge
„Pristatyti sukurtus spektaklius nėra pagrindinis festivalio tikslas. Mūsų misija – suburti į vieną vietą teatru kvėpuojančius jaunuolius ir sudaryti sąlygas naujų draugysčių gimimui“, – teigė Kretingos vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausioji režisierė Auksė Antulienė, šiuo metu kartu su visa gausia atžalyniečių kompanija organizuojanti XVIII tarptautinį vaikų ir jaunimo teatrų festivalį–kūrybines laboratorijas „Atžalyno scena 2016“. Gegužės 4–6 d. Kretingoje vyksiantis renginys visą miestą užpildys teatrine dvasia ir iš užsienio atvykusių bei lietuvių teatralų juoku. Gilių tradicijų palikimas Atsisakę pavasariško oro siūlomų pranašumų, atžalyniečiai kasdien renkasi savo jaukioje studijoje ir džiaugdamiesi vieni kitų kompanija, jau du mėnesius ruošiasi atskubančiam festivaliui: kuria improvizuotų vakarų programą, jaukią erdvę, atlieka techninius darbus. „Atžalyno“ režisierė teigė, jog kiekvienas, net pats mažiausias atžalynietis, turi savo darbą, už kurį yra atsakingas. „Be tokios šaunios ir kalnus nuversti sugebančios komandos festivalis tikrai neįvyktų“, – pabrėžė ji. Aštuonioliktą kartą vyksiantis ir gilias tradicijas puoselėjantis festivalis svečius pradėjo kviesti rudens pabaigoje, tačiau kiekvienas bent kartą šiame festivalyje pabuvęs žmogus galėtų paliudyti – ir per pusę metų įmanoma sukurti unikalią programą ir šiltą atmosferą. Atžalynietė Monika Laukytė, šiemet dalyvausianti jau trečiame „Atžalyno scenos“ festivalyje, tikino, jog renginio metu patirti įspūdžiai ir džiaugsmas ją lydi dar keletą mėnesių. Šiemet festivalio dalyviai bus įtraukti ir į netradicines veiklas, kurių metu galės tobulinti save: vyks Lino Zubės scenos kovų paskaitos, režisierius Aleksas Mažonas atskleis pantomimos teatro paslaptis, o Vytauto Didžiojo universiteto aktorinio meistriškumo studentė Kristina Jankauskaitė dalyviams ves aktorinio lavinimo pratimus. Kiekvienos festivalio dienos pabaigoje dalyvių laukia vakarėliai, kurių tikslas – paraginti artimiau susipažinti ir pabendrauti, kartu kurti ar tiesiog pašokti. Dalyviai galės dalyvauti ir orientacinėse žaidynėse po Kretingą, ekskursijose, vakariniuose koncertuose. Papildomos pramogos lauks ir žiūrovų: viso festivalio metu veiks dailininko Andriaus Seselsko grafikos darbų paroda, antro aukšto fojė įsikurs interaktyvi erdvė, kurioje žiūrovai turės galimybę pakeisi savo išvaizdą ir įsiamžinti kreivų veidrodžių atspindžiuose.
Lietuvoje taikys austrišką patirtį
Šie mokslo metai vienai Vydmantų gimnazijos mokinių – Gintei Šopagaitei – tapo ypatingi: pagal jaunimo mainų programą „Rotary“ mergina išvyko mokytis į Austriją, Vieną. Apie tai, kokius išgyvenimus ir įspūdžius patiria svečioje šalyje, šešiolikmetė gimnazistė sutiko papasakoti „Kuprinės“ skaitytojams.
Muzika – smalsiems ir motyvuotiems ekstravertams
Pulsuojantis muzikos ritmas, įmantri melodija ir teigiamos vibracijos kovą užpildė Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos koridorius – edukaciniame kūrybinių medijų centre vyko muzikos kūrimo mokymai.
Kretingos vardą garsina Paryžiuje
Meno mokyklos, įvairiausi būreliai ugdo žmogaus saviraišką bei kūrybiškumą. Tam pritaria ir septintokė Vaiva Mitkutė, Pranciškonų gimnazijos mokinė, lankanti Meno mokyklą, kurioje groja fortepijonu. Šis užsiėmimas jai jau atnešė pripažinimą Lietuvoje ir už jos ribų.
Magiškieji skirtukai ir kur juos pasigaminti
Skirtukas – tai daiktas, leidžiantis praskirti lapus ir pažymėti vietą, kurioje baigėte skaityti. Skirtukų būna įvairių: nuo pintų iš siūlų, išpjautų iš medžio iki magnetinių ar odinių, tačiau vieni populiariausių skirtukų yra pagaminti iš popieriaus. Dauguma skaitovų skirtukus perka, bet to daryti visai nebūtina, skirtukus galite pasidaryti patys – namuose arba bibliotekoje.
|
|
