|
|
|
KuprinėGyvenimas be mėsos: iššūkis ar pasirinkimas
Besikeičiantis gyvenimo ritmas bei visuomenėje vyraujančios tendencijos vienaip ar kitaip daro įtaką mūsų asmeniniam gyvenimui, o kartais – netgi kasdieniam mūsų valgiaraščiui, o tiems, kurie savo gyvenimo neįsivaizduoja be mėsos, kyla galybė klausimų apie tai, ką valgo vegetarais vadinami žmonės, kardinaliai pakeitę savo valgymo įpročius.
Penki tūkstančiai puslapių per metus
Kai vasara – jau už kampo, didžioji dalis jaunų žmonių pradeda planuoti savo atostogas ar ieškotis laikino darbo. Tačiau nuo mokslų visiškai nutolti neleidžia sąrašai knygų, kurias privaloma perskaityti atostogų metu. Kaip vasaros skaitiniuose įžvelgti gerąją pusę, „Kuprinei“ papasakojo vydmantiškis skrydžių valdymo studentas Paulius Kripas, dirbantis valstybinės įmonės ,,Oro navigacija“ mokymų centre pilotu-operatoriumi, ir turintis įdomų, kai kuriems didelio pasiryžimo reikalaujantį tikslą – iki šių metų galo įveikti 5 tūkst. knygų puslapių.
Perspektyviausias – universalus žurnalistas
„Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai, siekdami sužinoti šį tą naujo apie žiniasklaidos sferoje dirbančio žmogaus perspektyvas, lankėsi Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete, kur įsikūrusi Komunikacijų katedra, rengianti žurnalistus. Čia smalsūs ir kūrybingi jaunuoliai turėjo galimybę iš arčiau žvilgtelėti į studijuojančiųjų kasdienybę.
„Sveikatiados“ konkursas skatina gyventi sveikiau
Jau ketverius metus iš eilės vyksta sveiką gyvenseną skatinantis respublikinis konkursas „Sveikatiada“. Tai sumanumo ir ištvermės reikalaujantis konkursas.
Odė draugystei ir permainoms
Spengiančią vakaro tylą užtvindo svirpianti žiogų melodija, atslenkančios nakties vėsa rasos pavidalu kaupiasi ant šviežiai nupjautos žolės, o mirtinai nesušalti padeda tik gęstančio laužo šilumos likučiai. Nužvelgiu aplink iki skausmo pažįstamus susigūžusiųjų veidus ir suprantu, jog kartu su tamsa į mano širdį beldžiasi kirbanti baimė.
Darbas su jaunimu – neišblėstanti gyvenimiška patirtis
,,Kuprinės“ šeimą aplankė jaunimo reikalų koordinatorė Diana Garjonienė, supažindinusi, kaip veikia ir kokią reikšmę turi jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos.
Neaprėpiamos perspektyvos, matomos tik per mikroskopą
Genetika, klonas, modifikuotas genomas – žodžiai, dažniau siejami su moksline fantastika negu realybe. Vis dėlto prieš penkerius metus Pranciškonų gimnaziją baigusi kretingiškė Giedrė Piluckytė su tokiomis ir panašiomis sąvokomis susiduria bene kasdien. Jau spėjusi apsiginti medicininės ir veterinarinės genetikos bakalaurą Lietuvos sveikatos mokslų universitete, o dabar ten pasinėrusi ir į magistrantūros studijas, mergina neslepia, jog savo darbą dirba su meile ir dėl pasirinkimo nesigaili. Buvo sunku, tačiau verta Būdama dar tik dešimtokė, Giedrė jau žinojo, kokios karjeros trokšta: „Visada galvojau apie biomedicinos sritį. Todėl ir genetikos studijas pasirinkau neatsitiktinai – pasirodė labai įdomi, plati ir gana mažai ištyrinėta kryptis.“ Mergina pasakojo, kad medicininės ir veterinarinės genetikos programa ją patraukė ir tuo, kad joje yra rengiami plataus profilio specialistai, turintys tiek medicinos, tiek veterinarijos žinių. „Genetikos mokslas, drįsčiau teigti, sparčiausiai progresuojantis, o žiūrint į ateities kontekstą – labai perspektyvus, todėl ir genetikos specialistų poreikis Lietuvoje nuolat auga“, – teigė pašnekovė. Pasirinktas akademinis kelias lengvas nebuvo, mat Giedrė ne tik turėjo įsisavinti didelį kiekį teorinių žinių, bet ir išmokti jas pritaikyti praktikoje. Vis dėlto, nors pareikalavo didelio pasirengimo ir laiko, realaus darbo patirtis studentei patiko labiausiai: „Profesinę praktiką atlikau Kauno klinikų klinikinės chemijos ir genetikos laboratorijoje, kai studijavau ketvirtame kurse. Tada pagaliau paragavau „genetiko duonos“. Pagrindinis mano darbas buvo FISH metodu nustatyti tam tikrų genų mutacijas, kurios lemia onkologinio susirgimo išsivystymą, tačiau taip pat teko interpretuoti ir vertinti laboratorinių genetinių tyrimų rezultatus.“ Pašnekovė teigė, jog norėdamas dirbti genetikos srityje, žmogus turi mąstyti kritiškai, būti imlus mokslo naujovėms, labai kruopštus, atsakingas ir kantrus.
Be istorijos – be ateities?
Nors su šalies istorija moksleiviai susipažįsta pamokose, gimtojo miesto istorijai jose skiriama vis mažiau laiko, o pasidomėti savarankiškai susirengia retas. „Kuprinė“ nusprendė išsiaiškinti, ar tikrai internetinėje erdvėje pasiklydę ir per savo išmaniojo telefono ekraną pasaulį stebintys jaunuoliai nesidomi savo gimtojo krašto praeitimi.
Erdvė aktyviam jaunimui
Balandį Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“ pagaliau atvėrė nuosavo biuro duris ir linksmu šurmuliu pakvietė lankytojus į jaukias įkurtuves.
Knyga informacinių technologijų pasaulyje
Nėra nieko nuostabesnio už knygą, ji – būdas pažinti pasaulį. Ši mintis turbūt keistai skamba šiandienos paaugliams, apsuptiems tobulėjančių technologijų. Jie knygoms ne visada atranda laiko. Susidaro nuomonė, kad dėl išpopuliarėjusių išmaniųjų prietaisų jaunas žmogus yra visiškai nutolęs nuo literatūros ir skaitymo. Ar iš tikrųjų taip yra? Kodėl jauni žmonės vis mažiau skaito? Ar knygai dar yra galimybė tapti populiariai? Atsakymų į šiuos klausimus „Kuprinės“ žurnalistės ieškojo kalbindamos savo bendraamžius, mokytojus ir bibliotekos darbuotojus.
|
|
