|
|
|
KuprinėBokso čempionas neigia strereotipus
Lietuvos jaunučių bokso čempionate 14 metų kretingiškis Vygantas Jucys laimėjo I vietą. Sportu užsidegęs Vygantas pasakojo, kad, lipdamas ant čempiono pakylos, jautėsi pakylėtas laimės jausmo. Tai – ne pirmas Vyganto laimėjimas, o jo trenerio Aivaro Balsio pastebėjimu, šiame sporte šis vaikinas dar toli eis. – Kokius boksininko stereotipus esate girdėjęs? Ar galite juos paneigti? – Na, manau, nepakeičiamas visuomenės požiūris slegia ne tik manekenes, bet ir boksininkus. Esu girdėjęs, kad dauguma į boksininkus žiūri kaip į neklaužadas mušeikas, tačiau tarp boksininkų turime tokių šviesių asmenybių, kad kartais nesuprantu tokio neigiamo visuomenės požiūrio. Iš tikrųjų ši sporto šaka išugdo asmenybės drausmę ir priešingai, nei teigia stereotipas – boksininkai yra mokomi tvardyti agresiją. – Ar prieš kovodamas bijote, kad priešininkai bus stipresni už jus? – Neneigsiu, jauduliukas prieš kovą yra, bet niekada nebijau, kad priešininkas bus stipresnis už mane: juk kuo stipresnis priešininkas, tuo didesnė patirtis. – Ar yra tekę laikytis dietos, kad pakliūtumėte į kitą svorio kategoriją? – Taip, net šiam Lietuvos čempionatui turėjau numesti 3 kilogramus, bet pavyko numesti 4,5 kilogramo. Rezultatas reikalauja pastangų, mokykloje nevalgydavau pietų, o kartais tą pačią dieną tekdavo atlaikyti 2 treniruotes su megztiniu, po kuriuo prakaitas tiesiog žliaugia upeliais. – Koks jausmas jus apima kovojant? – Labai džiaugiuosi, kad paklausėte tokio klausimo. Užlipus į ringą, susitelki tik ties savimi ir tik ties kova, nebelieka jokių pašalinių minčių, pamiršti visą aplink supantį pasaulį. Su tokiu susikaupimu gali perteikti viską, ką išmokai treniruotėse, tai yra šansas atsiskleisti tokiam, koks esi, ir parodyti savo talentą. – Kas atvedė jus į sportą? – Į šį sportą įsitraukiau vadovaudamasis brolio patirtimi. Išties, mano šeima yra neįprasta. Mano mažiausiasis brolis ką tik užsidėjo bokso pirštines, o vyresnysis šiais metais jau baigs sporto mokyklą. Mes visi boksininkai. – Ar būtent ši sporto šaka yra jūsų „arkliukas“? Ar planuojate su sportu sieti savo karjerą? – Taip, būtent šioje srityje atrandu save ir tik šis sportas mane „veža“ taip stipriai, bet stengiuosi neapleisti ir kitų sporto šakų, kaip futbolas ar krepšinis. Tačiau atsakymo į klausimą, ar šį sportą siesiu su savo ateitimi, dar neturiu.
„Jaunimo apdovanojimuose“ pagerbti geriausi
Jau aštuntąjį kartą įvyko Kretingos rajono savivaldybės bei Jaunimo reikalų tarybos rengiami „Jaunimo apdovanojimai“, kuriuose pagerbti geriausi Kretingos miesto ir rajono jaunuoliai, jų bičiuliai bei jaunimo organizacijos. Šiemet apdovanojimuose buvo nominuota dvidešimt šeši renginiai, organizacijos ir asmenybės, iš kurių šeši apdovanoti skirtingose nominacijose: „Jaunimo lyderis“, „Jaunimo darbuotojas“, „Jaunimo organizacija“, „Jaunimo iniciatyva“, „Jaunimo renginys“, „Jaunimo draugas“. Palinkėjo nebijoti kurti Į kavinę „Promenadas“, kur buvo skelbiami „Jaunimo apdovanojimų“ nugalėtojai, susirinkusius svečius pasveikino Kretingos rajono mero pavaduotoja Danutė Skruibienė. Ji pasidžiaugė, kad nors jaunimo Kretingoje ir mažėja, tačiau jo organizuojama veikla yra įvairiapusiška, joje dalyvauja ne tik miesto, bet ir kaimiškų vietovių gyventojai. Mero pavaduotoja palinkėjo naujų idėjų ir įkvepiančių projektų, kad jaunimas nebijotų kurti, darytų tai, kas jam labiausiai patinka. Jai paantrino ir renginio vedėja – aktorė, radijo laidų vedėja Skaistė Anusevičiūtė, kuri pasiūlė įvairius jaunimo projektus skelbti radijo stotyje „Opus“ ir taip sutraukti dar daugiau renginių dalyvių ne tik iš Kretingos, bet ir kitų Lietuvos miestų. Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Diana Garjonienė teigė, kad šiemet apdovanojimuose vyravo neformalus bendravimas, įsteigta „Jaunimo draugo“ nominacija, suteikusi galimybę pagerbti tuos žmones ar organizacijas, kurios prisideda prie įvairios jaunimo veiklos. „Jei negirdėtume pastabų iš jaunimo, nebūtų paskatos dirbti ir siekti geresnių rezultatų, kad „Jaunimo apdovanojimai“ kasmet būtų geresni“, – teigė D. Garjonienė.
Kad savo odos nemaitintumėme nafta
Mūsų oda yra kalbantis organas, tik mes turime išmokti ją suprasti“, – sakė Padvariuose gyvenanti kosmetologė Regina Benetytė, paklausta, kaip reikia prižiūrėti odą paauglystėje, kuomet ji tampa ypač jautri, problemiška, atsiranda spuogų. R. Benetytė akcentavo: odai reikia skirti dėmesio ir rytą, ir vakare, o renkantis kosmetikos priemonę, jos etiketę reikia skaityti taip pat atidžiai, kaip tai daroma perkant maisto produktus. Kitaip, anot R. Benetytės, rizikuojama savo odą „pamaitinti“ nafta.
Išvydome televizijos ir naujienų agentūros darbo užkulisius
Šį mėnesį „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narės išvyko pasisemti naujos patirties į Vilnių – apsilankėme LNK televizijoje bei naujienų agentūros BNS redakcijoje. Turėjome galimybę bendrauti su tikrais savo srities profesionalais, kurie ne tik nuoširdžiai pasidalino žiniomis, atsiminimais, bet ir įkvėpė drąsiai svajoti apie savo karjeros galimybes. LNK televizija įsikūrė 1995m. gegužės 5-ąją. Nuo to laiko televizija tobulėjo, savo išvaizdą pakeitė ir studijos – kaip jos atrodo dabar ir kas lieka už kadro „kuprinietės“ ir turėjo galimybę išvysti savo akimis. Ekskursiją po visas LNK pastato patalpas vedė Raminta Pauliukonienė, šioje televizijoje dirbanti nuo pat jos gyvavimo pradžios. Išvydome verdantį darbą studijose, montažinėse. Sužinojome, kaip dirba kiekvienas savo srities specialistas, su jais galėjome pabendrauti. Kiekvieno ten dirbančio žmogaus darbas nėra lengvas, nes visi yra atsakingi už tai, ką išvys LNK televizijos žiūrovas. Specialistai dirba didžiuliu tempu ir jiems nėra, kada atsipūsti, nes vienas darbas veja kitą ir taip lekia jų visa diena. Vos tik atvykę į darbo vietą, žinių tarnybos žurnalistai pasiskirsto, kas kur važiuos, kokią informaciją surinks ir stengiasi, jog naujienos būtų kuo aktualesnės. Žinių vedėjai taip pat rengia informaciją, stengiasi ją pateikti, kuo įdomiau.
Besirengiant egzaminams
Esu abiturientas, tad dabar visas jėgas tenka sutelkti į pasirengimą egzaminams. Ko reikia, kad jis būtų sklandus? Šių metų naujovė – laikant lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, galima rinktis tokius autorius, kokius patys abiturientai nori. Šis pakeitimas atsirado Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) iniciatyva ir pastangomis – džiugu, kad tai įvertino ir palaikė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.
Čempiono titulas: kokia jo kaina?
Kretingiškės lengvaatletės – dvidešimtmetė Augustė Regalaitė ir dvidešimt dvejų Karolina Deliautaitė – uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate, kuris įvyko Klaipėdoje, iškovojo aukso medalius. Šios dvi sportininkės, garsinančios ne tik Kretingos, bet ir Lietuvos vardą, toliau atkakliai sportuoja ir jau ruošiasi kitoms varžyboms. Tačiau kokia yra sėkmės kaina, norint pasiekti tokių aukštų rezultatų? Čempionatas Klaipėdoje – vienas svarbiausių Klaipėdoje vykęs uždarų patalpų čempionatas – vienas svarbiausių Lietuvos sportininkams. Pagal nustatytus normatyvus, ten susirenka geriausi Lietuvos lengvaatlečiai, jame dalyvauti privaloma rinktinės nariams. Tai – rimtos sezono varžybos, neįskaitant pasaulio ar Europos čempionato. Pasak Augustės, šios varžybos jai buvo gana svarbios, joms reikėjo ilgiausiai ruoštis, o Karolina sakė: „Tai – pagrindinis žiemos startas, norėjosi apginti čempionės titulą. Tačiau su treneriu Jonu Čižausku žiemos sezono per daug neakcentuojame, mums svarbiau – vasaros sezonas.“ Augustė šuolio į tolį rungtyje pasiekė 5,77 m, o Karolina 60 m nubėgo per 7,47 sek. – tokie rezultatai abiem merginoms atnešė auksinę pergalę. Pasidabinus aukso medaliais, merginas aplankė skirtingos mintys. „Pamačiusi preliminarų bėgimo rezultatą, nusivyliau, tačiau, kai jis buvo patikslintas, – džiaugiausi, nes nubėgau 0,01 sekundės blogiau, negu mano geriausias asmeninis rezultatas. Buvau tikrai patenkinta, kadangi šis sezonas man sėkmingai nesiklostė, buvo daug kliūčių ir problemų“, – teigė Karolina. Augustė prisipažino, kad, nors ir labai ji džiaugėsi iškovota pergale, tačiau norėjosi pasirodyti dar geriau.
Amerika yra ne tik tokia, kokią galima ją pamatyti per televiziją, – tuo įsitikino Pranciškonų gimnazijos mokinė Kotryna Vaineikytė, kuri pernai rugpjūtį išvyko mokytis į JAV. Mergina jau spėjo pakeliauti po šalį ir pasigrožėti jos kraštovaizdžiu, o kasdien lankant mokyklą su vietiniais mokiniais jai atsiskleidė ir vietinė kultūra, amerikiečių gyvenimo būdas. Savo įspūdžiais Kotryna pasidalijo su „Kuprinės“ skaitytojais. Griežtai laisva amerikietiška mokykla JAV mokymosi sistema skiriasi nuo Lietuvos kaip diena ir naktis. „Viskas yra visiškai kitaip, ir man buvo labai sunku prie to priprasti, – prisipažino lietuvaitė. – Amerikoje viskas labai tvarkingai: visi pradeda ir baigia pamokas vienu metu, nes visi turi vienodą pamokų skaičių – 4 pamokas po 85 minutes. Mokinius iš pamokų išleisti draudžiama ir laisvų pamokų niekada nėra, jeigu mokytojas serga, jį pakeičia mokytojas iš specialios pavaduojančių mokytojų grupės. Jeigu mokinio nėra pamokose ir mokyklai niekas apie jo nebuvimo priežastis nepranešė, yra skambinama tėvams ir aiškinamasi, kur jis yra. Taigi taip paprastai iš pamokų „nepabėgsi“. Pasak Kotrynos, didžiausias skirtumas yra tas, kad mokiniai jau nuo mažens renkasi, kokių pamokų nori, ir nevaikšto su viena klase pagal automatiškai mokyklos sudarytą tvarkaraštį. Mokslo metai suskirstyti į keturias dalis – ketvirčius. Taigi visą ketvirtį kiekvieną dieną eini į tų pačių keturių dalykų pamokas, o prasidėjus naujam ketvirčiui, gauni jau kitus mokymosi dalykus. „Iš Amerikos galima pasimokyti organizuotumo ir pagalvoti apie idėją, kuri leistų mokiniams rinktis dalykus patiems, ypač, jeigu tai padeda mokiniui lengviau apsispręsti, kokiu gyvenimo keliu eiti“, – Kotryna detaliai paaiškino mokymosi sistemą.
Savo talentą gludina atkakliu darbu
Iš Kretingos kilęs 25 metų Vilius Trakys šiuo metu gyvena uostamiestyje ir Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirba choro dainininku. Šiandien be muzikos savo gyvenimo negalintis įsivaizduoti V. Trakys už paskatinimą siekti dainininko karjeros jaučiasi dėkingas tėvams ir muzikos mokytojams – tai jie neleido suabejoti savo talentu ir palaikė sunkiais momentais. – Kas Jums sutelpa į sąvoką „muzika“? Ką ji jums reiškia? – Muzika – tai tarsi gyvybės šaltinis, be kurio aš negalėčiau gyventi. Didžioji mano gyvenimo dalis praleista su muzika, kartais net pats nepajunti, kaip muzika tave supa, tiesiog jau esi prie to pripratęs, ir jei ji dingsta – atsiranda tuštuma. – Kokios muzikos mėgstate klausytis pats? – Klausau labai įvairių stilių. Muzika yra nuotaika, todėl pagal nuotaiką ir pasirenku stilių. RnB, House, pop rock, net sunku įvardinti mėgstamiausią. – Ar be operinio dainavimo, mėgstate atlikti ir kitokių muzikos stiliaus kūrinius? – Stodamas į universitetą net nenumaniau, jog teks dainuoti operas. Iš pradžių šis muzikos žanras buvo ganėtinai keistas, tiesiog buvau nepripratęs dainuoti šiuo stiliumi. Tačiau laikui bėgant vis labiau pradėjau domėtis operos solistais ir šį muzikos žanrą labai pamilau. Tačiau įvairiuose renginiuose mėgstu padainuoti ir populiariąsias dainas.
Kviečia rinkti geriausiuosius
Iki vasario 28 dienos dar galima balsuoti už geriausius 2017 metų Kretingos rajono jaunus lyderius, darbuotojus, organizacijas, iniciatyvas, renginius ir jaunimo draugus. O kas surinks daugiausiai visuomenės simpatijų ir bus labiausiai įvertintas Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos, paaiškės per apdovanojimų vakarą kovo 7 dieną.
Kad kūnas būtų ne tik gražus, bet ir sveikas
Statistika skelbia, kad Lietuvoje vis daugėja mokinių, kurių kūno svoris yra per didelis, kad mokiniai per daug valgo nesveiko maisto ir per mažai juda, laisvalaikį praleisdami prie kompiuterių ar su išmaniaisiais telefonais rankose. Kaip suvaldyti kūno svorį, kuris paauglystėje bręstant neretai staiga pasikeičia, patarė asmeninė trenerė ir mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova. R. Beišytė-Aminova pasakojo vaikystėje buvusi „apvalus vaikas“, o paauglystėje gimęs noras pakeisti savo kūno formas vėliau ją ir paskatino pasirinkti trenerio profesiją. Tad ne iš vadovėlių žinanti, ką reiškia būti apkūniam, šiandien R. Beišytė-Aminova padeda kitiems pakeisti savo gyvenimo būdą, kad būtų galima džiaugtis ne tik gražėjančia figūra, bet ir geresne sveikata bei energija. Būtinas suaugusiojo palaikymas Paklausta, kokių patarimų duotų paaugliams, norintiems pagražinti savo kūno formas, R. Beišytė-Aminova akcentavo, kad visų pirma jų pagalbininkai ir padėjėjai turėtų būti tėvai – tai jie turėtų padėti atsirinkti, koks treneris ar mitybos specialistas galėtų padėti, kieno parašytais straipsniais, patarimais verta tikėti, o kam trūksta kompetencijos. „Tėvai turi žinoti, ką vaikas valgo ir kaip jis sportuoja, kad nepadarytų klaidų ir nesužalotų savo sveikatos“, – perspėjo R. Beišytė-Aminova. Jei tėvai nepalaiko noro labiau rūpintis savo kūnu, galbūt paauglys rastų kitą žmogų, kuriuo pasitikėtų ir su kuriuo galėtų pasitarti, tačiau, pasak R. Beišytės-Aminovos, suaugusio žmogaus žvilgsnis į mitybos ir sporto programas, kurių imamasi, – būtinas. Atsirenkant sporto ir mitybos specialistą, kurių internete reklamuojasi labai daug, R. Beišytė-Aminova patarė atkreipti dėmesį ne tik į tai, ar jis – šarminga asmenybė, bet kokius mokslus yra baigęs, kokius kursus išklausęs, kokie jo paties asmeniniai pasiekimai. „Jei reklamoje yra tokie žodžiai kaip „sparčiausias“, „greičiausias“ būdas sulieknėti ir pan., tai yra pirmas pavojaus ženklas, kad mitybos specialistas nėra patikimas ir jam trumpalaikis efektas svarbiau už sveikatą“, – perspėjo R. Beišytė-Aminova.
|
|
