|
|
|
KuprinėJaunimas pasigenda vietų, kur galėtų susiburti
Jauni žmonės neturi, kur eiti – tai faktas. Jaunimas daugiausiai laiko praleidžia lauke, bet kur būti, kai lyja? Esant blogam orui, jaunimas neturi, kur burtis, o tokia situacija priveda prie rimtesnių problemų.
Ar įstatymas blaivina
Jau penktą mėnesį galioja prekybos alkoholiniais gėrimais įstatymo pakeitimai, kuriais buvo sutrumpintos pardavimo valandos ir pakeistas amžiaus cenzas. Tačiau ar Vyriausybė nepersistengė, nusprendusi alkoholį parduoti tik asmenims jau sulaukusiems 20-ies metų?
Teatro festivaliai – džiaugsmas bendrauti ir kurti
Pavasaris – festivalių sezonas, tad nieko nuostabaus, kad jaunimo teatras „Atžalynas“ spėjo ne tik suorganizuoti savo festivalį „Atžalyno scena XIX“, kuris įvyko gegužės 3–5 dienomis, bet ir sudalyvauti 11–ajame teatrų festivalyje „Mažoji Melpomenė“, kuris šurmuliavo gegužės 10–12 dienomis Plungėje. Abiejuose festivaliuose dalyvavo po daugiau negu 150 teatralų, čia buvo galima pasisemti įkvėpimo iš įvairaus žanrų spektaklių, o kūrybinėse laboratorijose – geriau pažinti save ir kitus.
Teatre gali mirti ir prisikelti
Teatras – tai 17-metės Pranciškonų gimnazijos mokinės Giedrės Šakalytės gyvenimo dalis. Nuo mažens G. Šakalytė yra labai aktyvi, ji vaidindavo pradinėse klasėse mokytojos kuriamose pjesėse, o dabar save pristato kaip kalbėtrošką, kuri neįsivaizduoja lėto ir nesuplanuoto gyvenimo ritmo. Į teatrą atvedė Dievas Jaunoji aktorė turi labai stiprų ryšį su Dievu, būtent Dievas ją ir atvedė į teatrą. Mergina, prieš ateidama į teatrą, 3-4 metus lankė gatvės šokius, tačiau tai nebuvo jos aistra, širdyje ji jautė, kad trokšta kažko kito, jos gyvenime vis dar kažko trūko. Ir nedrąsiai svajojo apie teatrą. G. Šakalytė prašė, kad Dievas parodytų, kokį kelią jai pasirinkti, ir kas yra jos tikrasis pašaukimas. Ir visi Dievo siųsti, ženklai rodė, kad Giedrė sutverta teatrui. Tada mergina nedvejodama metė šokius ir įstojo į „Atžalyną“ – Kretingos vaikų ir jaunimo teatrą, pelniusį ne vieną apdovanojimą tarptautiniuose konkursuose. G. Šakalytė gailėjosi, kad prašvaistė laiką veltui, lankydama šokius, nes atėjusi į teatrą pajautė, kad tai ir yra jos tikrasis pašaukimas. Scena – antri namai Merginai vaidinti scenoje nėra baisu, tuomet jaučiasi labai gerai, lyg savo namuose. Stengiasi į kiekvieną personažą įsikūnyti kuo geriau ir visa širdimi pasinerti į veikėjo išgyvenimus. G. Šakalytei yra įdomu eksperimentuoti, ji bando ieškoti įvairiausių savybių savyje, jas pritaikyti skirtingiems personažams, taip pat atidžiai klauso režisierės Auksės Antulienės pastabų ir stengiasi parodyti kuo geriausią rezultatą. Labai vertina tai, kad žiūrovai ateina pasidžiaugti spektakliais, pamatyti aktorių, o ne vertinti ir teisti jų. G. Šakalytė teigė, kad jai vaidinti geriau sekasi, kai mato, kiek daug žmonių yra atėjusių pažiūrėti spektaklio. Žiūrovų gausi minia suteikia drąsos ir pasitikėjimo, leidžia atiduoti visą save.
Užkandžiai į mokyklą – kelias sveiko gyvenimo link
,,Pajūrio naujienų“ jaunieji žurnalistai turėjo susitikimą su Viktorija Balsyte, sveikos mitybos specialiste, dirbančia Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure. Kiekvienas jaunųjų žurnalistų atsinešė po užkandį, kurį dažniausiai renkasi priešpiečiams, nesvarbu, ar tai yra sveikas maistas, ar ne. V. Balsytė papasakojo apie kiekvieną užkandį – kiek iš tiesų jame yra gėrio ir kiek dažnai juo galima mėgautis.
Atskleidė žurnalisto darbo subtilybes
Šį mėnesį „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai galėjo iš arčiau pažvelgti į žurnalisto darbą ir suprasti, su kokiais iššūkiais kasdien susiduria žurnalistai. Šia patirtimi pasidalino buvusi kuprinietė, Klaipėdos universiteto žurnalistikos studijų programos ketvirtakursė Edita Starkovaitė. Edita teigė, kad studijų pradžioje dauguma studentų buvo susikaustę, tačiau dėstytojai ragino atsisakyti savo kompleksų ir į pateiktas užduotis pažvelgti kūrybiškai. Ji prisiminė, kad nuolat kėlė sau naujus tikslus: studijų pradžioje pristatymų metu jai buvo reikalingi lapai, kuriuose buvo visa pranešimui reikalinga informacija, o šiandien jai pakanka tik pateikčių, kuriose išdėstyta svarbiausia informacija. Žurnalistikos studijos teikia daug netikėtumų: kasdien pateikiamos naujos situacijos, todėl niekada nežinosi, kada ir kur reikės nuvažiuoti, ką pakalbinti ir parengti išsamų tiriamąjį straipsnį ar reportažą. Svarbu drąsiai elgtis ir nebijoti naujų patirčių. Jaudulys kyla tik iš pradžių. Mergina prisiminė, kad studijų pradžioje kalbindama pašnekovus ji kruopščiai susiplanuodavo, ko norės paklausti, tačiau dabar šie klausimai jai yra orientaciniai, gelbstintys, kai stinga argumentų. Šiandien vis daugiau žmonių rašo straipsnius, tačiau kai kurie nėra baigę žurnalistikos studijų. Edita mano, kad tie, kurie baigia žurnalistiką, turi geresnį suvokimą apie tai, koks yra žurnalisto darbas. Ji teigė, kad žmogus turėtų įgyti žurnalisto išsilavinimą, o vėliau papildomą specialybę, kuri leistų koncentruotis į vieną sritį.
Orientaciniame sporte kaskart tenka įveikti vis naujus iššūkius
Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos antraklasis Dominykas Skripkauskas nė už ką nepraleistų orientavimosi sporto treniruočių, per kurias jis mokosi, vadovaudamasis žemėlapiu ir kompasu, kuo greičiau surasti ir pasižymėti punktuose, išdėliotuose vis kitose vietose. Nors berniukas treniruojasi dar tik vienerius metus ir dalyvaudamas varžybose apie laimėjimus negalvoja, tačiau jis jau gali pasigirti tarptautinėse varžybose „Kurzemes pavasaris“, kurios prieš tris savaites įvyko Latvijoje, finišo liniją kirtęs ketvirtas. Puikiai D. Skripkauskui sekėsi ir pernykštėse orientavimosi sporto varžybose „Klaipėdos taurė“, kuriose jis pelnė II vietą. Be to, pernai bėgimo varžybose „Ekomaratonas“ jis gavo medalį, nes sėkmingai įveikė 4,2 km ilgio trasą. Vietovės – vis kitos D. Skripkauskui – dar tik 8-eri, tad orientavimosi sporto varžybose jis būna vienas jauniausiųjų dalyvių ir neretai jam tenka rungtyniauti vienoje amžiaus grupėje su dešimtmečiais. Tačiau D. Skripkauskas yra užsidegęs orientavimosi sportu, per kurį jis ne tik gali pademonstruoti greitą bėgimą, bet ir lavinti pastabumą, atidumą, gebėjimą planuoti savo maršrutą. Anot D. Skripkausko, bėgioti stadione jam net nebūtų įdomu, nes per treniruotes, kurias jis lanko pas klubo „O! Klaipėda“ trenerį Ričardą Tėvelį, jam tenka įveikti įvairius iššūkius. Per treniruotes jis turi surasti punktus, išdėliotus vis kitose vietose Palangos botanikos parke, tačiau būna, kad šie užsiėmimai perkeliami į kitas erdves – pavyzdžiui, Palangos ar Klaipėdos miestą, įvairias miškingas pajūrio vietoves, žiemos metu – netgi į kokią nors mokyklą, kur, lakstant koridoriais, reikia greitai susiorientuoti, kaip pasiekti reikalingą patalpą, išsisukti, jei tiesiausias kelias į ją yra užtvertas ir t.t. Be to, esama ir treniruočių salėje bei baseine – tuomet siekiama sustiprinti kūno raumenis. Orientavimosi sportu užsiiminėjančių vaikų beveik kiekvieną savaitgalį laukia kokia nors stovykla ar varžybos, o šiuo metu klubas „O! Klaipėda“ rengia ir „Orientavimosi sporto ketvirtadienius“, kurie vyksta kiekvieną ketvirtadienį. Juose organizatoriai būna numatę 4 skirtingo sudėtingumo trasas, kurių viena yra skirta tiems, kurie norėtų orientavimosi sportą išbandyti pirmą kartą.
Aistra šokiui buvo stipresnė už įgytą specialybę
Šokis – ne tik darbas, tai – gyvenimo aistra, kurios iki šiol nepraranda 28 metus skaičiuojanti Sigita Mačėnaitė, kuri buvo sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ šokėja, pelniusi pasaulio ir Europos čempionės vardą. Aistros šokiui nepraranda iki šiol Įgijusi jūros aplinkos inžinerijos magistro išsilavinimą S. Mačėnaitė buvo įsitikinusi, kad ateityje toks ir bus jos darbas, tačiau aistra šokiui buvo stipresnė – ji pasirinko savo gyvenimą sieti su šokiais ir dėl šio sprendimo tikrai nesigaili. Pasibaigus „Žuvėdros“ karjerai, S. Mačėnaitė tapo trenere ir šiuo metu moko vaikus šokti sportinių šokių studijoje „Ritmas“. Mergina teigė anksčiau negalvojusi tapti trenere, tačiau ji taip pamilo šį darbą su vaikais, kad nebegalėjo nuo jo niekur pabėgti – pajautė, kad būtent šokis yra jos gyvenimo dalis, lyg kasdieninė duona, hobis, kurį ji labai mėgsta. S. Mačėnaitė sakė, kad tapus mokytoja, jai labai patinka stebėti, kaip tobulėja jos auklėtiniai ir juos ji nuoširdžiai palaiko. Čempionės vardo kaina Sigita pasakojo, kad tikrai nesigaili dėl praleistų metų Lotynų Amerikos sportinių šokių kolektyve „Žuvėdra“, kuris gyvavo Klaipėdos universitete ir tapo daugkartiniu pasaulio čempionu. Tai buvo labai gera gyvenimo patirtis, per šokius ji apkeliavo daug pasaulio ir taip pat išsiugdė gerų savybių: darbštumą, ryžtingumą. S. Mačėnaitė pasakojo, kad čempionės titulas pareikalavo labai daug pastangų: prieš varžybas treniruotės vyko du kartus per dieną, šokių treniruotes reikėjo suderinti su paskaitomis, dėstytojai matydavo, kad mergina į jas ateidavo išsekusi ir neišsimiegojusi. Čempionė neapsiėjo ir be traumų – per vieną tiesioginį televizijos eterį nuplyšus suknelei, užmynė ant jos ir pargriuvo, stipriai susimušė ranką, yra tekę ir šokti susileidus vaistų nuo skausmo. Nors tokiais momentais akys buvo pilnos ašarų, tačiau S. Mačėnaitė ryžto neprarado ir ėjo savo tikslo link. S. Mačėnaitė atviravo, kad po treniruočių užvaldydavo įvairios mintys apie pasidavimą, nuovargį, ją mėgino palaužti stresas, tačiau judėti į priekį padėdavo atsakomybė prieš komandą, noras garsinti Lietuvos vardą.
Nesutinku, kad jaunimas yra pasyvus
Tai, kad šiemet per „Jaunimo apdovanojimus 2018“ buvau įvertintas nominacija „Jaunimo lyderis“ yra labai smagu ir netikėta. Malonu, kad buvo pastebėtas mano visuomeninis darbas: nuo 2015 metų esu Lietuvos moksleivių sąjungos narys, būdamas Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjungos „Žingsnis“ Kretingos skyriaus vadovas, organizuoju „Sniego gniūžtės“ stovyklas, kuriose jaunimas skatinamas linksmai leisti laiką, atsisakant žalingų įpročių.
Be to, dalyvauju ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, kurioje mokausi, mokinių parlamente bei gimnazijos taryboje. Atsakant į klausimą, koks turi būti lyderis, manau, kad jis visų pirma turėtų būti įkvepiantis kitus, turintis idėjų, jis savo elgesiu turi būti pavyzdys kitiems. Tai yra atsakomybė.
Tik iš dalies sutinku su pasakymu, kad dabar jaunimas yra pasyvus ir tik nori būti kitų linksminamas, pats nepajudindamas nė piršto. Pavyzdžiui, organizuojant „Sniego gniūžtės“ stovyklas, netrūksta norinčiųjų būti jų vadovais – kartais priimame net ne visus, kurie ateina į atrankas. Tokios patirties yra buvę ir formuojant Lietuvos moksleivių sąjungos Kretingos skyriaus komandą. Taigi mokiniai nori kažkur dalyvauti, įsilieti į kolektyvus, užsiimti savanoryste.
Kita vertus, pastebiu, kad neretai jaunimas mėgsta tik išbandyti įvairias sritis – padalyvauti tai vienur, tai kitur, bet niekur neprisiimant didelių įsipareigojimų ir atsakomybės. Tai nėra labai gerai, nes savanorius apmokome ir jiems besikeičiant, su naujokais reikia tą patį darbą pradėti vėl nuo pradžių. Man tai – sunkiai suprantama, nes pats visada žinojau, ką noriu veikti, ir niekada nesiblaškiau tarp skirtingų veiklų. Man visada patiko visuomeninė veikla, savanoriaudamas įgijau daug patirties – kaip organizuoti darbus ir renginius, kaip spręsti kolektyvo santykiuose iškilusias problemas, atsikračiau viešo kalbėjimo baimės. Be to, visuomeninėje veikloje gerai praleidžiu laiką – man patinka tai, ką mes veikiame, be to, visada jaučiu ir mokyklos administracijos, mokytojų, ir, žinoma, savo šeimos palaikymą, manimi labai didžiuojasi senelis.
Naktis Pranciškonų gimnazijoje – proga atrasti kitokią mokyklą
Pranciškonų gimnazijoje įvyko mokinių savivaldos inicijuotas renginys „KPGnaktis“, kuriame dalyvavo daugiau negu šimtas penkiasdešimt VII–XII klasių mokinių. Šis renginys skirtas šiemet švenčiamam gimnazijos, kaip viešosios įstaigos, 10 metų jubiliejui paminėti. Gimnazijos mokinių prezidentas Vilius Juodys teigė, kad mokykla turi puikias erdves, laboratorijas, sales, tad norėjosi jas atverti visiems mokiniams – sukurti renginį, kuris paskatintų gimnazijos mokinius pamatyti kitokią mokyklą. Galėjo rinktis iš kelių alternatyvų „KPGnaktis“ buvo sudaryta iš dviejų dalių – edukacinės ir pramoginės. Edukacinėje dalyje moksleiviai galėjo pasirinkti dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose: veikė muzikinė, savęs pažinimo, kūrybinė, informacinių technologijų, geografinio pažinimo, šokių erdvės, kalbų laboratorijos. Taip pat dalyviai galėjo išbandyti eksperimentinę fiziką, atlikti cheminius bandymus, tyrinėti pasaulį pro mikroskopą biologijos erdvėje. Pramoginės dalies metu vyko socializacijos žaidimai, lobio paieška, protų mūšis, sportiniai žaidimai: išbandymų laukas, aklas tinklinis, stalo teniso varžybos, muzikiniai užsiėmimai: „Atspėk dainą“, „Karaokė kovos“, veikė stalo žaidimų erdvė, vyko teatro užsiėmimai.
|
|
