|
|
|
KuprinėNetikėta sėkmė piešinių konkurse
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos 16 metų mokinė Gabija Lūžaitė konkurse „Kuriu ateities Europą“ laimėjo I vietą ir gavo pagrindinį prizą – kelionę į Europos Parlamentą, esantį Strasbūre, Prancūzijoje. Ši sėkmė G. Lūžaitei buvo labai netikėta, mat ji niekuomet nelankė meno mokyklos ir dailės srityje yra visiška savamokslė. Maža to – jos piešinys, nusiųstas į konkursą, jai pačiai net nepatiko. G. Lūžaitė pasakojo, kad ji piešia nuo mažens, tačiau su ilgomis pertraukomis, o konkursas „Kuriu ateities Europą“ buvo pirmasis piešinių konkursas jos gyvenime. „Laimėti tikrai nesitikėjau, kadangi pati savo darbo nemėgau, o ir baigiau jį labai nenoriai. Laiko praleidau išties nemažai, darbą sukūriau per kelias dienas“, – sakė G. Lūžaitė.
Vairavimas – smagus, bet ir ganėtinai brangus užsiėmimas
Kretingiškiai septyniolikmetis Valdas Benetis ir aštuoniolikmetis Matas Jeruševičius jau yra patyrę vairavimo kartėlį. Tiesa, Valdas – dar tik vairavimo mokyklos mokinys, o Matas jau pradėjo savarankiško vairuotojo gyvenimą. Nepaisant to, juos abu sieja bendras pomėgis – mašinos.
Savanorystė – menas daryti pasaulį gražesnį
Savanorystė yra nepaprastai svarbi patirtis, leidžianti tobulėti pačiam, o svarbiausia – suteikianti galimybę daryti kažką ne tik dėl asmeninių poreikių, bet ir siekiant aplinkiniams sukelti malonius pojūčius. Taip teigė trys savanorės – Gabrielė Juršaitė, Aurelija Šlymaitė ir Irena Grabienė – įdėjusios didžiulį indėlį į ne pelno siekiančios prevencinės stovyklos „Sniego gniūžtė“ plėtojimąsi ir sutikusios pasidalinti savo patirtimi šioje veikloje. Guoda Skripkauskaitė Šiandieną prasidės stovykla, kurios vydmantiškė G. Juršaitė laukė su nekantrumu – ji pirmą kartą „Sniego gniūžtės“ (toliau – SG) veikloje pasirodys jau ne kaip dalyvė, o kaip jaunoji koordinatorė. Kaip bebūtų, dešimtokė prasitarė, jog iki vieno smagiausių spalio savaitgalių sekė ilgas pasiruošimo kelias, reikalaujantis daug kantrybės, atkaklaus komandinio darbo su Vydmantų SG skyriaus vadovais bei galybės repeticijų. „Imtis šios veiklos sumaniau neatsitiktinai: apie „Sniego gniūžtę“ žinojau jau seniau, vienais metais buvau vadove šioje stovykloje. Turbūt mintis, jog galima laisvalaikį smagiai praleisti be psichotropinių medžiagų bei surasti bendraminčių, mane pastūmėjo išbandyti savo jėgas gniūžtiečių būryje“, – paklausta, kas paskatino imtis savanoriškos veiklos, kalbėjo G. Juršaitė. Mergina neslėpė, jog darbas komandoje, norint paruošti įtraukiančią bei kažkuo išsiskiriančią stovyklą, kartais yra labai sunkus. „Būna, kad labai sunku koordinuoti gana nemažą vadovų būrį reikiama linkme, pasiekti tai, jog ne tik dalyviai, bet ir jos organizatoriai būtų patenkinti. Vienas sudėtingiausių dalykų yra spręsti iškylančias problemas, kadangi būtina atsižvelgti į kiekvieno nuomonę“, – savo mintimis dalinosi šešiolikmetė.
Infomugėje – išradingi organizacijų prisistatymai
Vakar Kretingos rajono kultūros centre įvyko tradicinis renginys – ,,Būk informuotas“. Jo metu 8 organizacijos pristatė 16 įvairių veiklų.
Savaitgalis „nowJapan17“ festivalyje
Kasmetinis japonų kultūros renginys „nowJapan“, šiais metais įvyko rugsėjo 9-10 dienomis, Vilniuje, „Litexpo“ rūmuose. Ar verta ten nuvykti? Taip, jeigu jums patinka Japonija ir Azijos kultūra. Šiame renginyje sutiksite bendraminčių, galėsite dieną pabūti savo mėgstamiausio veikėjo kostiume ir fotografuotis su kitais ar net pasirodyti ant scenos. Užsienio svečiai Kaip visada, „nowJapan neapsėjo be užsienio svečių, o teisėjai, kurie vertino cosplayerius, buvo patys cosplayeriai, jau laimėję ne vieną tarptautinį konkursą: Alex Relss iš Rusijos, Papa cosplay iš Prancūzijos, Pugoffka iš Ukrainos. Šiais metais jie sprendė likimą to, kas laimės pagrindinį renginio prizą – Kelionę į Japoniją. Teisėjai buvo matomi, duodantys interviu televizijai, besifotografuojantys su lankytojais ir kitais cosplayeriais. Jie tai atliko su malonumu, o jų kostiumai buvo vieni geriausių renginyje, tad dėmesio jiems netrūko. Ne tik teisėjai buvo iš užsienio, bet ir muzikantai, dainininkai: Mayuko Cocoon, Ekotumi, Kumisoko, Takeshi Nishimoto, Tatsuya Shimogawa. Festivalio „nowJapan“ metu įvyko net Yukihero Pro-Wrestling mados pristatymas, kurią ant podiumo demonstravo hip-hop šokėjos.
Pabrėžos šauktiniai
Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko naujokų krikštynos, kurias rengė šių metų antrokai gimnazistai. Širdies namai
Visi turi vietą, kurioje gera būti. Kur gali atitrūkti nuo viso pasaulio. Užtenka pagalvoti apie tą vietą, ir net nepajauti, kaip pačios kojos tave ten neša. Tuomet jautiesi ramus, pamiršti visas problemas ir gali tiesiog būti. Džiaugtis.
Ar jaunimas skaitė knygas per Vasaros atostogas?
Buvo apklausta 110 moksleivių nuo 16 iki 19 metų amžiaus – ar jie skaitė knygas per vasarą? Knygoms neliko laiko Net 60 apklaustųjų prisipažino nepaėmę į rankas nė vienos knygos per vasarą, nes dirbo, o grįžus namo, jiems nebelikdavo energijos sukoncentruoti dėmesio į skaitymą, bet ir tie, kurie nedirbo, sugebėjo atrasti įdomesnės veiklos už knygas.
Pratybų sąsiuviniams – kelios dešimtys eurų
Mokyklinės pratybos yra neprivalomos, tačiau retas mokinys atsisako jas įsigyti, kai to paprašo mokytojas. O jei pratybų sąsiuvinių reikia net keliems skirtingiems dalykams? Tuomet mokinio tėvams tenka išleisti nemažą pinigų sumą – juk vienos pratybos gali kainuoti ir keliolika Eur.
Kūrėja Guoda Korsakaitė: laimingo žmogaus istorija
Menininkas yra žmogus, pasaulį matantis kur kas spalvingesnėmis spalvomis negu kiti. Net ir paprasčiausiuose daiktuose kūrėjai gali įžiūrėti kitiems lyg ir nematomas smulkiausias detales bei spalvų derinius. Dvidešimt vienerių Guoda Korsakaitė, save visų pirma vadinanti laimingu žmogumi, šiuo metu mokosi scenografijos Vilniaus dailės akademijoje. Mergina sutiko su „Kuprinės“ skaitytojais pasidalinti savo, kaip menininkės, patirtimi ir papasakoti, kaip ir kodėl jos ranka, laikanti teptuką, sukuria nuostabius, kiekvieno meną mylinčio žmogaus akį traukiančius, darbus, kurių dalis šiuo metu eksponuojama Palangos viešosios bibliotekos skaitykloje. – Nuo ko prasidėjo tavo, kaip menininkės, kelias? – Mano kelias prasidėjo turbūt dar ankstyvoje vaikystėje, kai savęs dar neatsimenu. Mama pasakojo, jog daugiau nieko neveikdavau, tik paišydavau. Vėliau pradėjau lankyti dailės būrelį pradinėje mokykloje, tada dailės mokyklą, menų gimnaziją... Turbūt viskas prasidėjo nuo to, jog tėvai patikėjo, jog tai mano kelias, pastebėjo ir nukreipė teisinga linkme. – Kaip apibūdintum savo kūrybą? Kokia ji – atpalaiduojanti ar reikalaujanti daug sunkaus darbo? Kokią žinią savo darbais nori perduoti kitiems? – Savo kuriamoje scenografijoje bandau perteikti tam tikrą nuotaiką, atmosferą ar mintį. Man svarbu įdomios, nematytos faktūros, keistų formų ar faktūrų dažnai ieškau gamtoje. Tapyboje mane inspiruoja vis besikeičiančios dangaus spalvos, kartais tapau psichologinį vaiko portretą, kuris neša tam tikrą mintį, priverčia susimąstyti. Tapyboje daug abstrakto, kad interpretavimo laukas būtų beribis. Yra ir siurrealizmo, egzistencializmo mano kūryboje, kad būtų įdomiau, ne visai taip, kaip realybėje. Įsikvepiu ir besiklausydama minimalizmo muzikos, tokių kompozitorių kaip Philip Glass, Steve Reich, postminimalistų Michael Nyman, Michael Gordon, Laurie Anderson. Galbūt mano kūrybą veikia ir pasivaikščiojimai prie jūros, buvimas šalia jos, jos galybės bei ramybės pojūtis, jos neišmatuojami horizontai... Anksčiau rašydavau apie jūrą, apie meilę. Tapyba man – dvasinis hobis. Tai antra mano veikla po teatro. Norėčiau, kad mano kūryba žmonėms atneštų naujų minčių ar primintų apie gyvenime svarbius dalykus, tikras vertybes. Tačiau noriu, kad ją interpretuotų visi savaip. Noriu, kad mano darbai būtų teigiamasis laidininkas tarp žmogaus ir dvasinio gėrio įvairiomis formomis, sukeldami skirtingus jausmus.
|
|
