|
|
|
KuprinėTėvas pedagogas: privilegija ar pareiga?
Mokinių ir mokytojų santykiai įvairūs: vienų dalykiški, draugiški, kitų – konfliktiški. Tačiau kokie santykiai susiklosto, jei mokinio mokytojas dar ir jo tėvas? Vienuoliktokas Pranciškonų gimnazijos mokinys Jurgis Adomaitis atskleidžia, ką reiškia turėti tėvą mokytoją Vilių Adomaitį, toje pačioje ugdymo įstaigoje dėstantį geografiją. „Tėvas pedagogas – puikus asmuo šeimoje, kuris mėgsta mokyti, bendrauti, nuolatos atskleidžia kažką naujo. Tai lemia, kad šeimoje daugiau bendraujame, diskutuojame apie įvairius reiškinius ar problemas, dažnai keliaujame“, – tikino pašnekovas. Jo teigimu, tai tam tikra paskata mokytis, ypač jei tėvas dirba toje pačioje mokykloje ar net dėsto tau pamokas. „Kitų dalykų mokytojai dažnai greičiau mane įsimena, kažko tikisi. Man tai padeda siekti aukštesnių mokymosi rezultatų. Na, o turėti blogą pažymį iš dalyko, kurio moko mama ar tėtis, man būtų nepatogu prieš juos pačius. Todėl abu aspektai skatina siekti aukštesnių rezultatų“, – dalijosi jaunuolis. Jurgis nei jaunesniame, nei vyresniame mokykliniame amžiuje tikino nejautęs, kad aplinkiniai reaguotų teigiamai ar neigiamai, jog jo tėvas yra mokytojas. Jis pripažino, kad visuomenė dažnai mano, jog mokytojų vaikai turi mokytis gerai, būti ramūs, tačiau šiuos stereotipus jaunuolis retai išgirsta iš aplinkinių lūpų. „Manau, kad turėti tėvą mokytoją yra privilegija. Visų pirma, mokytojai visą laiką žino apie mokykloje vykstančius įvykius, renginius, kuriuose gali paskatinti dalyvauti ir mane. Taip pat ir moksleiviui, ir pedagogams svarbu, kad tėvai gerai sutartų su mokytojais. Šiuo atveju, tai labai paprasta, kai vienas iš jų jau ir taip yra pažįstamas su visais mokytojais. Galiausiai, tai privilegija, nes mokytojai yra itin protingi, mylintys vaikus žmonės, turėti tokį tėvą tikrai nėra skausminga pareiga“, – atviravo J. Adomaitis.
Draugystė su knygomis prasideda vaikystėje
Jaunimo nuomonės apie knygas šiuo metu yra įvairios – vieniems jos teikia ramybę ir yra puiki laisvalaikio leidimo priemonė, kiti susiraukia vos išgirdę žodį skaitymas, knygos jiems atrodo nuobodžios. Kai kurių jaunosios kartos atstovų problema gali būti vis dar neatrastas tinkamas raktas, atrakinantis duris į kitus jau vaikystėje sudominusį knygų pasaulį. Knygos sužavėjo Devintokas Sidas Čepelevas teigė, kad knygos dažnai tampa bilietu, leidžiančiu pabėgti į jam mielą pasaulį. S. Čepelevas mėgsta grožinę literatūrą, šiuo metu jis skaito ir mokslinę fantastiką, tačiau pastovaus skaitomo žanro neturi, nes mano, kad įdomi knyga verta skaitymo nepaisant jos žanro. Pirmąją knygą pirmokas gimnazistas perskaitė būdamas šešerių ar septynerių metų. Pirmąjį kartą įžengęs į biblioteką, S. Čepelevas nustebo pasirinkimo laisve, patariant bibliotekininkei jis nedelsdamas galėjo patirti visus skaitymo džiaugsmus. Pirmosios perskaitytos knygos buvo plonos, moksleivis skaitė mažiau nei dabar, todėl sakė, kad asmeninis požiūris į skaitymą augant keitėsi – knygos atvėrė daug naujų, dar nepažintų sričių. Viena pirmųjų vaikino skaitytų knygų – Vytauto Račicko „Šlepetė“. „Esu didelis Hario Poterio mėgėjas. Tikrai nežinau, kodėl taip greitai pamilau šią seriją, tačiau, kiek pamenu, per vasarą perskaičiau visas dalis. Meilės šioms knygoms negali nugalėti jokia kita knyga. Dabar skaitoma mokslinės fantastikos knygų serija „Edenas“ taip pat tapo viena geriausių knygų serijų, kurias esu skaitęs. Pirmoji knyga šioje serijoje „Edeno vaikai“ mane stipriai sužavėjo, tad negalėjau neperskaityti ir likusių dalių“, – apie mėgstamas knygas kalbėjo pašnekovas. Vaikino manymu, privalomoji mokyklinė literatūra daro įtaką mokinio požiūriui į skaitymą. Anot moksleivio, privalomos literatūros sąrašas tikrai naudingas, kai nežinia, ką skaityti, tačiau pasirinkimo laisvė neturėtų būti atimama. „Nemanau, kad yra žmonių, kuriems būtų malonu, jeigu patinkančioje veikloje jie būtų ribojami“, – nuomone pasidalijo S. Čepelevas.
Savaitė, pulsuojanti menu
Vasaros akademija – Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamas projektas, per kurį suburiami kuriantys ar menu besidomintys moksleiviai, Jaunųjų filologų konkurso respublikinio etapo dalyviai. Akademijoje vyksta įvairios menininkų paskaitos, kiti praktiniai užsiėmimai, susiję su menu. Šiemet Vasaros akademijoje, kuri įvyko liepos mėnesį, sudalyvavau ir aš, tad su „Kuprinės“ skaitytojais pasidalinsiu savo įspūdžiais.
Ambasadoje dirbanti kretingiškė: „Monotonijos čia nėra“
Iš Kretingos kilusi 26-erių Rūta Puodžiukynaitė, 6 metus praleidusi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), tokio pasirinkimo nesigaili – šiandien mergina dirba Airijos ambasadoje Lietuvoje ir siekia diplomatinės karjeros aukštumų.
Narkotikų legalizavimas – misija įmanoma?
Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, jaunimo edukacijos erdvėje įvyko susitikimas su narkotikų politikos eksperte Morgana Daniele. Dešimties metų patirtį narkotikų politikoje turinti M. Danielė renginyje papasakojo apie šią veiklą ir žmonių psichikos sveikatą.
Ar tavo grožis vertas gyvūnų kančios
Pirkdamas kosmetiką retas asmuo pasidomi, iš ko ji sudaryta ir kaip patikrinama, kad būtų tinkama naudoti žmogui. Labai daug kosmetikos prekių ženklų testuoja savo kosmetiką ant gyvūnų. Šis kosmetikos testavimo būdas gyvūnus sužeidžia, apakina ir neretai atima jiems gyvybę.
Radijo vedėjo darbe – svarbu improvizuoti
Kretingiškis 29-erių Haroldas Zenkovas socialiniuose tinkluose žinomas dėl motyvacinio vaizdo įrašo „Pirmyn, aš tikiu Tavimi!“. Be to, kretingiškis buvo sukūręs nuotaikingą vaizdo įrašą apie gimtąjį miestą. Šiuo metu H. Zenkovas dirba radijo stotyje „ZIP FM“ ir kartu su kolege Egle Kernagyte-Dambrauske klausytojams stengiasi pateikti naudingo turinio, pozityvumo ir juokelių.
Talentą atskleidžia žaisdama krepšinį
Keturiolikmetė Justė Jocytė nuo mažens žaidžia krepšinį ir skina laurus šioje srityje. Ji Europos čempionate su Lietuvos jaunučių krepšinio rinktine iškovojo sidabrą, taip pat debiutavo moterų Eurolygoje, mokėsi Tony Parker įkurtoje akademijoje Prancūzijoje. Iš Palangos kilusi mergina ir toliau ateitį ketina sieti su krepšiniu.
Mokslas Jungtinėje Karalystėje: dėmesys praktikai ir laisvė kūrybai
Kretingiškiai 22-iejų Kotryna Vaitkutė ir 21-erių Gvidonas Navickas šiuo metu studijuoja Jungtinėje Karalystėje, Koventrio universitete. Pora džiaugiasi svetur suteikiamomis galimybėmis, ir pasakoja, kad čia studentai gali ne tik naudotis stipria universiteto mokslo baze, priemonėmis, save išbandyti praktiniuose užsiėmimuose, bet ir jaučia didžiulį palaikymą vystyti kūrybiškumą ir realizuoti save.
Studijos svetur skatina plėsti akiratį
Devyniolikmetė Edita Miltakytė Didžiojoje Britanijoje studijuoja biomedicinos mokslus. Būsima Notingamo Trento universiteto antrakursė ateityje ketina dirbti su kriminalistika susijusį darbą, o šia sritimi susidomėjo paauglystėje skaitydama skandinaviškus detektyvus.
|
|
