|
|
|
KuprinėSkautai – Dievui, Tėvynei ir artimui
Skautai – tai daugiau negu laisvalaikio būrelis. Tai – bendruomenė, kurioje ugdomas savarankiškumas, atsakomybė, meilė ir pagarba gamtai, tėvynei ir visam tave supančiam pasauliui. Europos skautai veikia visoje Lietuvoje, o Klaipėdos krašte jų veikloje dalyvauja apie 70 vaikų ir jaunuolių. Vienas skautų vadų kretingiškis Algirdas Klovas sakė, kad skautai ne tik moko praktinių įgūdžių, bet ir padeda formuoti stiprias, doras asmenybes. Viso to jie mokosi žygiuose, stovyklose, edukacinėse veiklose. Kasdien – nauja pamoka Skautų veikla – tai ne tik žygiai ir stovyklos, bet ir nuolatinis mokymasis. Šešiolikmečiai kretingiškis Erikas Pocius ir klaipėdiškis Adomas Libikas akcentavo, kad kiekviena diena su skautais atneša naujų žinių ir įgūdžių. Per penkerius buvimo metus skautais jie išmoko savarankiškumo, išgyvenimo gamtoje pagrindų, net praktinių dalykų, pavyzdžiui, kaip panaudoti virvę kritinėje situacijoje. Vaikinai išmoko įvairių virvės rišimo būdų, kuriuos galėtų panaudoti nelaimei atsitikus. Jų teigimu, skautai ugdo ne tik techninius gebėjimus, čia mokomasi ir atsakomybės už savo sprendimus. Erikas tikino, kad skautai padėjo jam tapti atsakingesniu ir savarankiškesniu: „Skautai parodė, kad sprendimus reikia priimti pačiam, atitinkamai už juos prisiimti ir atsakomybę.“ Adomas papildė, kad ši veikla padėjo jam išmokti ne tik išgyventi gamtoje, bet ir geriau pažinti žmones, suprasti jų skirtingus charakterius. Anot jaunuolių, būnant skautu reikia nuolat peržengti savo ribas. Erikas ir Adomas sutinka, kad didžiausią įspūdį palieka stovyklos ir žygiai, kuriuose jie išbando savo ištvermę ir stiprybę. Ypač jiems įsiminė žygis Lenkijoje. Ten teko susidurti su netikėtomis situacijomis, priimti greitus sprendimus ir veikti kaip komanda. „Išmokau kūrybiškumo ir pamačiau, kaip augame kartu“, – prisiminė Erikas. Adomui svarbiausia buvo ne tik išbandyti save, bet ir sutikti naujų žmonių, plėsti akiratį. Kaip jis sakė, skautai padeda įveikti baimes ir patirti situacijas, kurių niekur kitur neišgyventum: „Labiausiai man patinka išbandyti save ekstremaliose situacijose. Skautų iššūkiai nėra tik fiziniai. Tai – ir vidinė kova su savimi, savęs pažinimas ir augimas, kuris vėliau praverčia kasdieniame gyvenime.“ Pašnekovų manymu, sudaromos skautų komandos yra didžiausia šios organizacijos stiprybė. „Svarbiausia skautų vertybė – gebėjimas suprasti vienas kitą. Nors tai gali būti sudėtinga, mes tampame kaip broliai“, – sakė Adomas. Erikas taip pat tikino, kad skautų veikloje komandinis darbas yra neatsiejama dalis: „Nesvarbu, ruoši maistą žygyje ar kartu įveiki sunkumus, svarbiausia – palaikymas ir pasitikėjimas vienas kitu. Šie ryšiai išlieka visam gyvenimui ir dažnai tampa stipresni už daugelį kitų draugysčių.“
Pamokos vyksta galerijoje ir muziejuje
Įgyvendinant Lietuvos tūkstantmečio mokyklų (TŪM) pažangos planą, V–VIII, IG, IIG klasių Darbėnų gimnazijos mokiniams rengiamos netradicinės technologijų ir dailės pamokos Klaipėdos Prano Domšaičio galerijoje ir Palangoje Antano Mončiaus meno muziejuje. Per jas mokiniai susipažįsta su ekspozicijomis, parodomis, išsamiau išanalizuoja menininkų biografijas, kūrybos aspektus, aptaria kūrinių atlikimo technikas. O gautas žinias įtvirtina atlikdami mokytojo parengtas praktines užduotis. Per dvejus metus visos V–X ir I–IVG klasės aplankė Prano Domšaičio galeriją. Mokiniai išvydo apie du šimtus dailininko kūrinių: aliejinius paveikslus, akvarelės ir pastelės technikomis sukurtus darbus, piešinius, siuvinėtas kompozicijas, specialiose konstrukcijose eksponuojamus dvipusius paveikslus. Nuolatinėje ekspozicijoje susipažino su dailininko kūryba, kuri pristatoma tiek chronologiškai, tiek pagal temas. Čia pamatė ne tik P. Domšaičio kūrinius, bet ir kitas šiuolaikinių menininkų ekspozicijas. Per edukaciją mokiniai turėjo galimybę praktiškai išbandyti naujas kūrybines technikas, kurias gali taikyti dailės ar technologijų pamokose. Reflektuojant daugelis mokinių džiaugėsi galėję ne tik pamatyti ar išgirsti, bet ir patys pabūti kūrėjais. Jie atviravo, kad tokios pamokos išlaisvino kūrybiškumą, paskatino aplankyti daugiau muziejų, išmokė nebandytų technikų. Su Antano Mončio kūryba vis dar susipažįstama. Mokiniai noriai važiuoja į muziejų, tačiau nedaugelis žino, kad menininkas kilęs iš mūsų krašto Mončių kaimo Darbėnų seniūnijoje. Tad šio muziejaus lankymas mokiniams leidžia plačiau susipažinti su menininko biografija, jo kūrybos ypatumais ir turi galimybę iš arti pamatyti jo gyvenimo ir kūrybos akimirkas. Muziejuje kiekvienas mokinys randa sau artimą kūrinį, techniką, garsą ar idėją, nes A. Mončio kūriniai – įvairių formų ir padaryti iš įvairių medžiagų: medžio, akmens, molio, metalo, popierius ir kt. Tokia įvairovė žadina kūrybiškumą, tad atlikti mokytojos pateiktą praktinę užduotį būna įdomu ir nenuobodu. Tokios netradicinės pamokos yra naudingos ne tik mokinių bendram meno suvokimui, gebėjimui analizuoti ir suprati kūrinio techniką ir idėją, rasti skirtumus ir panašumus, bet ir suvokti, kad menas gali būti įvairiapusis ir kiekvienas asmuo gali būti kūrėju. Netradicinės pamokos naudingos ir mokytojams, kurie įgyja papildomų žinių ir kompetencijų, kurias pritaiko darbe.
Darbėnų gimnazijos informacija
Naktinis IMK tinklinio turnyras Salantų gimnazijoje
Salantų gimnazijoje su džiaugsmu įgyvendinama iniciatyvių mokinių klubo (IMK) idėja – naktinis tinklinio turnyras. Pirmasis turnyras įvyko lapkričio mėnesį. Į jį susirinko 48 žaidėjai iš įvairiausių vietovių: Klaipėdos, Kūlupėnų, Darbėnų, Plungės, Rietavo. Kadangi šis turnyras susilaukė didžiulio susidomėjimo, vasarį gimnazijoje praūžė antrasis naktinio tinklinio turnyras, į kurį taip pat susirinko apie 50 žaidėjų iš įvairiausių miestų. Turėjome svečių net iš Naujosios Akmenės. Šie turnyrai įtemptai vyko iki paryčių. Žaidėjai iš visų jėgų kovojo dėl prizinių vietų ir dovanų: sporto aksesuarų, taurių, medalių ar saldumynų. Naktiniai tinklinio turnyrai yra viena labiausiai pasisekusių ir didžiausio susidomėjimo sulaukusių iniciatyvų mūsų gimnazijoje. Tinklinis kiekvienais metais tampa vis populiaresnė sporto šaka. Jos būrelį lanko įvairiausio amžiaus mokiniai, todėl turnyras tampa ne tik puiki proga susipažinti su kitais bendraamžiais, bet ir pagerinti savo įgūdžius, išmokti naujų žaidimo taktikų, nes susirinkę žaidėjai visada stengiasi vienas kitam ištiesti pagalbos ranką. Kiekviename turnyre mokosi ne tik žaidėjai, bet ir organizatoriai, todėl tikimės, kad trečiasis renginys bus dar smagesnis, įdomesnis ir pritrauks dar daugiau žaidėjų.
Vidmantė PETRULEVIČIŪTĖ
IVG klasės mokinė
Nepakartojamos Šimtadienio šventės akimirkos
Vasario 14-ą dieną nuo pat ryto Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje tvyrojo šventiška nuotaika: mokiniai tvirtino paskutines dekoracijas, repetavo šokių žingsnius, tikrino aparatūrą, derino paskutinius scenarijaus elementus, nes iki vakaro turėjo būti viskas parengta nepriekaištingai. Atėjus šventiniam Šimtadienio vakarui, šventės kaltininkai buvo pakviesti į mokyklos aktų salę, kurioje vyravo kazino tema ir iškilminga atmosfera. Šimtadienio šventė, kurią surengė gimnazijos vienuoliktokai, o kaip garbės svečiai dalyvavo abiturientai, tapo nepamirštama ir kupina įspūdžių. Renginyje kazino temos elementai savo elegancija, originalumu sužavėjo tiek mokinius, tiek mokytojus. Šventės spalvos – balta, raudona, juoda, elegantiška dalyvių apranga suteikė šventinei atmosferai ypatingą žavesį ir stilių. Renginio pradžioje iškilmingą sveikinimo žodį ir palinkėjimus būsimiems mokyklos absolventams tarė mokyklos direktorius Kęstutis Trakšelys. Po to keturi šventės vedėjai nuotaikingai pradėjo renginį ir pristatė pirmąją nominaciją „Metų plaučiai“, iškart po jos paskelbtos ir kitos: „Metų topsportas“, „Metų bolidas“, „Metų pachotkė“, „Metų sportininkas“, „Metų stileiva“, „Metų pora“, „Metų čiešalas“, „Metų instagramerė“, „Metų fifa“, „Metų enciklopedija“, „Metų lyderis“, „Metų Barbė“, „Metų Kenas“ ir „Metų įvykis“. Mokyklos mokytojai buvo kviečiami į sceną perskaityti nominacijų laimėtojų vardus ir pavardes. Kiekvienas laimėtojas palydėtas juoku ir apdovanojimais. Tarp nominacijų demonstruojami kūrybiški ir nuotaikingi vaizdo įrašai kvietė visus Šimtadienio šventės dalyvius atspėti, kokius mokytojus suvaidino vienuoliktų klasių mokiniai. Vienas įsimintiniausių renginio momentų – sudėtingos choreografijos šokiai, kurie puikiai atskleidė jaunesniųjų palaikymą vyresniesiems draugams. Po nominacijų, šokių ir juokingų vaizdo įrašų iškilmingai pagerbti abiturientų auklėtojai. Tai buvo itin jausminga akimirka, kuomet mokiniai galėjo išreikšti savo dėkingumą ir meilę, kuri juos lydėjo per visus mokslo metus. Šventės kulminacija – Šimtadienio karaliaus ir karalienės rinkimai, pusatestačių teikimas. Visa mokyklos bendruomenė turėjo galimybę pajusti tikrą šventinę atmosferą, taip pat pagerbti abiturientus už jų pasiekimus ir padaryti Šimtadienio šventę neišdildomu prisiminimu.
Sabrina ANTONOVA
IVGb klasės mokinė
Savanorystei per metus skiria šimtus valandų
Devyniolikmečiai dvyniai Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos skyriaus auklėtiniai Vilius ir Mindaugas Mažeikiai užsiima visuomenine veikla Kretingoje: savanoriauja „Masto banke“, projekte „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“. Ši bendra veikla suartino juos, parodė, kuria linkme jie nori eiti gyvenime. Mindaugas per metus savanoriauja daugiau negu 400 valandų, o jo brolis dvynys Vilius – per 240 val. Pradėję savanoryste Mindaugas, praėjusių metų žiemą pamatęs „Maisto banko“ skrajutę, su broliu nusprendė tapti jų kolektyvo nariais. „Visada norėjau padėti kitiems, o ši organizacija suteikė puikią galimybę prisidėti prie socialinės veiklos“, – tikino Mindaugas. Dėl malonaus kolektyvo ir bendruomenės devyniolikmečiai nėrė į savanorystę. Jie turi daug pareigų: atsakyti į skambučius, registruoti žmones, organizuoti akcijas ir daugybę kitų darbų. Per savanoriavimo laiką „Maisto banke“ jiems kilo ir iššūkių. „Kartais tenka susidurti su žmonių skeptiškumu ar nesupratimu apie savanorystės svarbą. Taip pat iššūkis – emocinis krūvis: matyti žmones, kuriems trūksta maisto, yra skaudu“, – patirtimi dalijosi Vilius. Savanorystė šioje organizacijoje brolius dvynius išmokė pažinti įvairius gyvenimo aspektus, atvėrė akis į pasaulyje siaučiančią skurdo ir maisto stokos problemą. „Pradėjau suvokti, kiek daug maisto yra išmetama, ir pats stengiuosi jo švaistyti mažiau. Taip pat giliau supratau, su kokiais sunkumais susiduria žmonės, kuriems reikia paramos“, – atkreipė dėmesį M. Mažeikis.
Palangiškės Eglės meninė kelionė
Eglė Šaltmerytė – aktyvi, kūrybinga ir savo ateitį kryptingai planuojanti 16-metė palangiškė. Ji mokosi Palangos senojoje gimnazijoje, o laisvalaikiu užsiima menine veikla. Dalį savo darbų Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos mokinė eksponavo Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos parodų salėje. Parodos reikšmė Savo parodą mergina pavadino „Tik ką matai“. Eglės darbai parodoje skatino žiūrovus naujai ir netikėtai pažvelgti į kasdienius objektus. Paprasta, sulankstoma lovelė ar stalas, tapę meno kūriniais, virsta unikaliomis kompozicijomis, kuriose vyksta dialogas tarp objekto ir meno kalbos. Šios transformacijos ir parodoje pristatomos erdvinės kompozicijos suteikia vaizduojamiems objektams naują prasmę, ne tik žavi, bet ir skatina susimąstyti apie meno ribas ir pažvelgti į daiktus kitaip, kaip į kūrinius, turinčius daugiau negu praktinę vertę. „Kiekvieną savaitę einu į meno mokyklą, todėl lengvai užsimiršta, kad kažkam, be manęs ir mano mokytojo, tie darbai gali būti įdomūs. Man ši paroda yra ypatinga patirtis, labai smagu ir miela išgirsti pažįstamų, buvusių parodoje, komentarus ir įspūdžius“, – patirtimi dalijosi pašnekovė. Įkvėpimai ir kliūtys kūryboje Eglės kūrybos procesas dažniausiai būna spontaniškas. „Dažnai nesistengiu per daug galvoti apie tai, ką norėsiu sukurti. Man patinka piešti klausantis muzikos, o dažnai tiesiog atrodo, kad koks veikėjas iš galvos pats „peršoka“ ant drobės“, – pasakojo ji. Įkvėpimo šešiolikmetė semiasi iš kasdienio gyvenimo – žmonės, gyvūnai ir netgi jų kombinacijos tapo dažnais jos kūrinių motyvais. Nors šiuose darbuose nėra aiškios tematikos, juos sieja šiltos rusvos ir gelsvos spalvos. Tačiau, kaip ir kiekvienas menininkas, mergina kartais susiduria ir su iššūkiais. Viena didžiausių Eglės kliūčių – noras ir įkvėpimas. „Būna dienų, kai tiesiog neturiu noro kurti, tokiais atvejais nesistengiu prisiversti, žinau, kad kūriniai, kuriami tik dėl to, kad reikia, niekada nebūna nuoširdūs ir kupini gyvenimo“, – paaiškino palangiškė.
Protmūšiu moko drąsos kovoti už savo laisvę
Vasario 13 d. įvyko Pranciškonų gimnazijos tėvų atstovybės organizuotas tradicinis, visą bendruomenę suburiantis protų mūšis, skirtas Vasario 16-ajai paminėti. Tai – devintasis protų mūšis, kuriame šiemet dalyvavo 24 komandos, iš viso – 175 dalyviai. Jas sudarė vienas mokytojas, po tris tėvus ir mokinius. Laukia nekantraudami Pirmos vietos nugalėtoja tapo „Vieversių” komanda, sudaryta VIIc klasės bendruomenės, kuriai atiteko medaliai, tėvų atstovybės įsteigta pereinamoji protų mūšio taurė, klasės kelionė ir rėmėjų prizai. Komandoms, iškovojusioms II ir III vietas, taip pat buvo įteikti medaliai ir rėmėjų prizai, nominuoti ir rėmėjų dovanomis apdovanoti tautiškiausiai pasipuošę žaidėjai. „Šiame protmūšyje dalyvauju trečią kartą. Jis man reiškia labai daug, nes juose dalyvauju nuo pat penktos klasės, kuomet pradėjau lankyti šią gimnaziją. Vos tik ateina vasaris, nekantrauju, kada galėsime į jį registruotis. Dalyvavimas jame man sukelia daugybę emocijų, juk tai – bendrystė, draugystė. Žaisdami ir galvą pasukame, ir pasijuokiame, nuliūstame, jei neiškovojame prizinės vietos. Arba išeiname su medaliais – praėjusiais metais laimėjome antrą vietą“, – sakė septintokė Augustina Kvasaityė.
Kaip bažnytinė muzika veikia jaunimą
Kretingos katalikų bažnyčios choras, kuriame gieda vaikai ir jaunimas, įkurtas senokai. Norima, kad chore dalyvautų daugiau jaunimo, tačiau kaip tai padaryti ir koks jaunimo požiūris į šiandienines bažnyčios giesmes, patirtimi pasidalino jau 16-a metų šiame darbe dirbanti choro vadovė Rasa Lapienė, ją savo įžvalgomis papildė bažnyčioje giedančios Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dešimtokės septyniolikmetės Beata Visockaitė ir Saulė Paulauskaitė. Bendruomenė – draugiška ir vieninga Baigusi mokyklą Rasa žinojo, kad norės dirbti su vaikais ir muzika, todėl stojo į muzikos pedagogiką Panevėžyje, pasirinko mokytis chorvedybos. Pradėjusi dirbti mokyklose ir darželiuose, kiek vėliau R. Lapienė buvo pakviesta groti vargonais bažnyčioje. Taip ji tapo vaikų choro mokytoja. Kretingos bažnyčios vaikų choro vadovė pastebėjo, kad jaunimas giedodamas atranda bendrystę: „Bažnyčia – stipri tada, kai bendruomenė yra draugiška ir vieninga, o jaunimui atradus tai jie gali išsilaisvinti ir sustiprėti. Mus vienija choras ir Dievo šlovinimas. Vienas kitą pažindami, mes tvirtiname tarpusavio ryšius, o tai – labai svarbu.“ Bažnyčios chore giedoti dažniausiai pasirenka vaikai. „Anksčiau ketvirtadieniais bažnyčioje vykdavo ir jaunimo vakarai, tačiau dabar nebesusirenka pakankamai narių. Todėl paaugliai, kurie nori giedoti chore, turi dalyvauti vaikų choro veikloje“, – sakė R. Lapienė, įvardinusi, kad šiuo metu dainuojančiųjų amžius svyruoja nuo 5 iki 18 metų.
Sausis – svarbus mėnuo gimnazijai
Kiekvienų metų sausio mėnuo labai svarbus Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos gyvenime, ne išimtis ir šie metai. Sausio 15 dieną prieš 254 metus gimė Jurgis Ambraziejus Pabrėža, kurio vardu ir pavadinta mūsų gimnazija. Visi puikiai žinome, kad šios asmenybės vardas ne tik leidžia didžiuotis, bet ir įpareigoja. Tad šiais metais sausio 15 d. paminėtas ne tik Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos gimtadienis, bet ir 45-osios Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos įkūrimo metinės. Tai dienai skirti renginiai prasidėjo Nijolės Raudytės knygos „Žemaičių daktaras Faustas: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos bibliotekos kilmė, raida ir paveldas“ mokiniams pristatymu. Autorė pristatė savo knygą, kurioje nagrinėja šio iškilaus žmogaus palikimą ir bibliotekos istoriją, akcentuodama Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos šventumą ir kilnumą, jo nuopelnus švietimui ir kultūrai. Po knygos pristatymo Kretingos Pranciškonų vienuolyne ant J. A. Pabrėžos celės buvo atidengta atminimo lentelė, skirta pagerbti šio iškilaus ir dvasiškai kilnaus žmogaus atminimą. Vėliau renginys, kuriame dalyvavo mūsų gimnazijos mokiniai, tęsėsi šventomis padėkos Mišiomis už gyvus ir mirusius gimnazijos bendruomenės narius.
Netradicinė pilietiškumo pamoka „Mes prisimename“
Startuoja nauja rubrikaŠiais metais „Pajūrio naujienų“ priede „Kuprinė“ startuoja nauja rubrika „Rajono gimnazijose“. Joje Kretingos rajone veikiančių gimnazijų atstovai dalinsis jiems aktualiomis temomis, išskirtiniais įvykiais, projektais, mokinių pasiekimais. Šįkart savo mintimis dalinasi Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės, Darbėnų gimnazijos bendruomenės. Darbėnų gimnazijoje sausio 27-ą dieną II gimnazinių klasių mokiniai dalyvavo netradicinėje pilietiškumo pamokoje „Mes prisimename“, skirtoje Holokausto aukų atminimo dienai. Kaip ir kasmet buvo paminėta šios dienos svarba. Prisiminta, kad 1945 m. tą dieną, prieš 80 metų, Sovietų Sąjungos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Aušvico koncentracijos stovyklą, kuri 1940 m. gegužės 20 d. buvo įsteigta SS reichsfiurerio Heinricho Himmlerio įsakymu. Iki 1945 m. pradžios joje buvo nužudyta, daugiausia – dujų kamerose, 1,1–1,5 mln. žmonių, iš jų apie 960 tūkst. – 90 proc. – buvo žydai. Kitais duomenimis, žydų tautybės aukų skaičius sudarė daugiau negu vieną milijoną. Tad šioje stovykloje gyvybės neteko daugiau kaip šeštadalis visų Holokausto aukų. Osvencimo konclagerio pirmasis komendantas Rudolfas Hössas Niurnbergo proceso metu tvirtino, kad nužudyta daugiau kaip 3 mln. žmonių.
|
|
