Pajūrio naujienos
Help
2025 Lapkritis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar 1 mln. Eur verslui išspręs oro balionų iš Baltarusijos problemą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Trijų šalių atstovai susirinko į krepšinio treniruotę Kretingos sporto centre.

„Daug žalumos, gražus oras ir... mėlynos žmonių akys“, – toks pirmasis įspūdis apie mūsų šalį ir Kretingą susidarė iki penktadienio čia viešėjusiems Turkijos ir Kroatijos moksleivių bei juos atlydėjusių pedagogų, ERASMUS projekto koordinatorių, delegacijoms.

Treniruotė krepšinio aikštelėje

Moksleiviai, kuriems po 12–14 metų, – šių šalių sporto entuziastai, kartu su bendraamžiais iš Vydmantų gimnazijos antradienį susitiko Kretingos sporto centre. Jie čia dalyvavo profesionalioje krepšinio treniruotėje, kurią surengė žinomas treneris Arimantas Mikaločius ir pagrindiniai „Kretingos“ krepšinio klubo žaidėjai.

Anksčiau vydmantiškiai vaikai jau pabuvojo Kroatijoje, ten žaidė futbolą, o pavasarį, apie balandžio vidurį, ruošiasi į Turkiją, kur save išbandys tenykštėje tinklinio aikštelėje.

„Kiekviena šalis turime sporto šakas, kuriomis didžiuojamės: mes, lietuviai, – krepšiniu, kroatai – futbolu, turkai – tinkliniu. Šias sporto šakas ir siekiame populiarinti. Tomis kryptimis vedame ir savo jaunąją kartą, norime auginti ją sveiką ir stiprią. Tad šis projektas – apie tai“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Vydmantų gimnazijos socialinė pedagogė Simona Brazdeikienė, apie 20 metų rašanti ir koordinuojanti ne tik sporto, bet ir su ekologija, klimato kaita susijusius bei įvairius kitus projektus.

„Aš tuo gyvenu – stebiu, ko mūsų mokyklai reikia, nuolat ieškau temų ir partnerių, ir kol kas sekasi“, – pasidžiaugė pastaruoju metu 6 naujus projektus, kuriuos reikės įgyvendinti per trejus metus, parengusi Simona.


Rugsėjo mėnuo ypač svarbus pirmą kartą į mokyklą, darželį žengiantiems vaikams. Adaptacija, pradėjus lankyti naują ugdymo įstaigą, – sudėtinga. Apie tai mintimis pasidalino Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva.

Jaučia didelį stresą

– Kaip jaučiasi vaikas atėjęs į naują ugdymo įstaigą?

Kai vaikas ateina į nauja ugdymo įstaigą – tai būtų darželis ar mokykla, jaučiasi, kaip gaisre. Yra atliktų mokslinių tyrimų, kad jų nervų sistema, kai prasideda adaptacija naujoje įstaigoje, patiria didžiulę įtampą, stresą. Vieni tai parodo, kiti – ne. Bendraudama su tokių vaikų tėvais, jiems patariu įsivaizduoti, kad vaiko smegenys „dega“. Jos visaip bandys išgyventi, todėl labai svarbu padėti vaikui pirmomis dienomis.

–– Nuo ko priklauso adaptacija mokykloje?

– Adaptuotis vieni dalykai padeda, kiti trukdo. Viskas priklauso nuo to, vaikas labiau linkęs bendrauti ar mažiau, jisai pats inicijuoja draugystę ar jis yra labai jautrus, o gal – atsparesnis ir gali išlaukti, kol užmegs draugystę. Taip pat svarbu, kaip jis reaguoja į nesėkmes, jam nesėkmė yra tragedija ar ne, kokia jo branda, ar mokinys pasirengęs tai mokyklai ar darželiui. Mokykla, darželis ar suaugusiųjų darbas yra tam tikra reikalavimų virtinė. Žmogus turui būti pasirengęs tiems reikalavimams, kad adaptacija būtų sėkminga.


Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos fizikos mokytoja Virginija Kuprienė – vienintelė pedagogė iš Lietuvos, dalyvavusi tarptautiniame branduolių sąlajos tyrimų ir inžinerijos projekte ITER Prancūzijoje.

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vyresnioji fizikos mokytoja Virginija Kuprienė buvo vienintelė atstovė iš Lietuvos, dalyvavusi tarptautinėje programoje ITER Cadarache tyrimų centre Prancūzijos pietuose. Kartu su kitais 35 mokytojais iš 18-os Europos Sąjungos šalių ji gilino žinias apie ateities energijos šaltinius.

Mokslo naujovės

Virginija apie šį projektą sužinojo internete – žinia apie projekto atranką buvo pasidalinta Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos socialiniuose tinkluose.

Fizikos mokytoja prisipažino, kad, gavusi organizatorių laišką su žinia, kad yra atrinkta dalyvauti projekte, – apsidžiaugė. Pasiteiravusi, kiek mokytojų iš Lietuvos buvo pakviesti dalyvauti projekte, nustebo išgirdusi, kad ji – vienintelė. „Žinoma, labai malonu ir netikėta būti įvertintai tarptautiniame kontekste, turbūt mano paraiška kažkuo sužavėjo organizatorius“, – pasvarstė ji.

Norint dalyvauti projekte reikėjo užpildyti trumpą klausimyną apie save, atsakyti į kelis klausimus, kurie priminė motyvacinį laišką. „Reikėjo nurodyti, kodėl noriu vykti į ITER, ko tikiuosi, kaip planuoju įgytomis žiniomis pasidalinti sugrįžusi į Lietuvą“, – įvardino pedagogė.

Atvykus į centrą, Virginiją apėmė keistas, bet malonus jausmas. „Toks savotiškas pasididžiavimas žmonija ir mokslo pasiekimais. Jaučiu tokių vietų svarbą ne vien fizikos mokslui, bet ir ateičiai, – tikino V. Kuprienė, sakiusi, kad didelį įspūdį paliko centre buvusio įrenginio mastelis, prie ITER projekto dirbančių žmonių skaičius ir įvairovė. – Norisi viską, ką tik įmanoma pamatyti, sužinoti ir tarytum „sugerti“ į save.“

Fizikos mokytoją nustebino tai, kad surenkant ir suvirinant tarpusavyje maždaug 360 tonų masės detales reikalingas ypatingas vos milimetro ar mažiau paklaidos tikslumas. Prie surinkimo proceso prisideda daugybė žmonių iš įvairių šalių, nes ITER yra tarptautinis projektas. Tačiau ją kiek nustebino ir tai, kad prie projekto prisideda ir mokslininkai iš Kanados arba Indonezijos, ne tik iš ES, JAV, Indijos, Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos, kurios yra projekto pagrindinės narės. „Sudėtinga įsivaizduoti: dirbant reaktoriui patalpose temperatūra siekia 150 mln. ?C ir yra 10 kartų didesnė negu Saulės branduolio temperatūra“, – patirtimi dalijosi Virginija.

Paklausta, kokios paskaitos ar temos paliko didžiausią įspūdį, mokytoja atsakė, kad sudėtinga išskirti vieną temą ar dalį, nes viskas buvo įdomu. „Nuo ITER idėjos ir įgyvendinimo planų, termobranduolinės sintezės reaktoriaus konstrukcijos ir surinkimo iki tarptautinio bendradarbiavimo ar ateities projektų“, – įvardino fizikė.


Trečiasis šių metų ketvirtis skirtas aktyviam Kretingos rajono jaunimo laisvalaikiui. „Išskirtinis ketvirtis. Jam dar nepasibaigus galiu pasidžiaugti, kad jau sulaukėme daug atgarsių apie įvykusius renginius ir klausimų, ar kitais metais kartosime“, – kaip sekasi įgyvendinti „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ projektą apibendrino Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė.


Mokėsi interviu pagrindų

  • Kuprinė
  • 2025-08-29

„Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narės Liepa Česnulytė, Smiltė Šiurkutė ir Marija Kalniūtė rugpjūčio mėnesio paskaitoje turėjo galimybę susipažinti su pagrindiniais žurnalistinio interviu elementais, taip pat juos išbandyti praktiškai.

Jaunųjų žurnalisčių teigimu, tokios paskaitos joms – naudingos. „Nežinojau, kad atliekant interviu naudinga gali būti ir tyla“, – vieną paskaitos akimirkų įsisavino Smiltė.

Paskaita prasidėjo nuo aptarimo, kokius žurnalistinius interviu akademijos narės stebi, klausosi ir kokiomis formomis tai daro. „Kuprinės“ redaktorė ir akademijos vadovė Edita Kalnienė apžvelgė interviu tipus, struktūrą, paaiškino, kaip reikia „apšildyti“ pašnekovą, kaip pasirengti interviu, kokius klausimus užduoti interviu eigoje, į kokius techninius elementus reikia atkreipti dėmesį jį atliekant.

Po paskaitos merginos turėjo atlikti dvi užduotis: „Greitas ledlaužis“ ir „Tylos pauzės galia“. Per „Greitą ledlaužį“ akademijos narės imitavo interviu pradžią – mokėsi, kaip tinkamai įeiti į nepažįstamą aplinką, kaip prisistatyti, pradėti pokalbį. Atlikdamos antrą užduotį, viena kitai uždavinėjo klausimus ir bandė padėti atsiverti pašnekovui naudodamos tylos pauzes.

„Kuprinės“ informacija


Bibliotekos darbuotojos Simona Gagilaitė (kairėje) ir Inga Mažeikienė kviečia vaikus ir jaunimą vieną valandą per savaitę skirti knygai skaityti.

Skaityti vieniems žmonėms atrodo tarsi darbas, o kitiems – poilsis nuo darbo ar kitų veiklų. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos darbuotojos kiekvieną trečiadienį kviečia jaunimą vaikų ir jaunimo edukacijos erdvėse valandą skaityti visiškoje tyloje.

Skatina skaityti

Bibliotekos vaikų ir jaunimo erdvėje ankščiau viena valanda savaitėje būdavo skirta žaidimams. „Iš pradžių žaidimų valanda pasiteisino, tačiau po kurio laiko išsisėmėme. Nusprendėme sugalvoti kažką naujo. Taip atsirado savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“. Tai labai tiko prie bibliotekos veiklos“, – pradžią prisiminė vaikų edukacijos erdvės bibliotekininkė Simona Gagilaitė.

Tokia tylos valanda norima paskatinti jaunus žmones skirti daugiau laiko skaitymui. „Visada bandome įtraukti jaunimą į įvairias veiklas, skatinti juos užsiimti kažkuo, o, pagalvojome, kad grįžkime prie knygų skaitymo, tos ramybės, kurios ne kiekvienas sau gali leisti“, – sakė S. Gagilaitė.


Rugpjūtį Kretingoje įvyko tarptautinė jaunimo stovykla, kurioje dalyvavo jaunimas ir jaunimo darbuotojos iš mūsų rajono ir Ukrainos Lvivo ir Novovolynsko miestų. Apie savo patirtį mūsų rajone papasakojo devyniolikmetė Liubov Mazurchak (Liubovė Mazurchak), trisdešimtmetė Novovolynske veikiančio jaunimo centro direktorė Valentyna Raiko ir dvidešimt trijų metų Yuliia Sobchuk (Julija Sobčuk). Anot jų, Kretingoje jos pažino Lietuvos kultūrą, miesto istoriją ir susipažino su naujais žmonėmis.


Aštuoniolikmetis Tautvydas praėjusį sezoną žaidė Gargždų komandoje „Gargždai“, tačiau naują sezoną planuoja sugrįžti į Kretingos „Kretingą“.

Aštuoniolikmetis krepšininkas Tautvydas Rudys jau spėjo atkreipti dėmesį ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje arenoje. Su šalies krepšinio „3x3“ komanda Šiaurės Makedonijoje įvykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje pelnė auksą. Kretingiškis taip pat pasidalino patirtimi, kurios įgijo praėjusį sezoną Regionų krepšinio lygoje atstovaudamas Gargždų komandai „Gargždai“. Su šia komanda Tautvydas taip iškovojo aukso medalius.

Varžybos Šiaurės Makedonijoje

Tautvydas ir jo komanda prisipažino, kad po laimėjimo ne iš karto supratę, kas įvyko ir ką jie padarė, kol negrįžo namo ir nenuslūgo emocijos. „Jaučiuosi įspūdingai, negaliu apsakyti to laimėjimo džiaugsmo, iki šiol gyvename laimėjimo euforijoj. Iš tiesų didelis pasiekimas, manau, su komanda padarėme didelį darbą ir juo labai didžiuojamės“, – džiugiai pasakė vaikinas.

Po pergalės Šiaurės Makedonijoje įvykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje visi džiūgavo, kiti net nubraukė džiaugsmo ašaras. Šiek tiek atslūgus emocijoms jaunasis krepšininkas pagalvojo: „Mes tai padarėme!“.

Finalinėse rungtynėse dėl I v. prieš Prancūziją jaunuoliui labiausiai įstrigo komandos draugo lemiamas metimas. „Jas baigėme anksčiau, dar likus rungtynių laiko.


Kretingiškis Nidijus Valatka nuo šešerių metų sieja savo gyvenimą su muzika. Mamos paskatintas pradėjo lankyti pianino užsiėmimus, o jį įkvėpė mokytoja. „Mane įkvėpė pirmoji mano fortepijono mokytoja Kilnutė Skripkauskienė. Ji man atskleidė galimybes ir parodė, kokia gali būti mano ateitis“, – kalbėjo Nidijus. Dabar muzika yra labai svarbi jaunuolio gyvenimo dalis: „Muzika mano gyvenime egzistuoja visur – ji be manęs niekur, kaip ir aš be jos.”


Akimirka iš paskaitos apie informacijos šaltinius žurnalistikoje

Kretingos rajono laikraščio „Pajūrio naujienos“ redakcijoje jaunieji žurnalistai kiekvieną mėnesį mokosi ne tik rengti straipsnius nuo pradžios iki pabaigos, bet ir dalyvauja susitikimuose, kur turi galimybę labiau pažinti žurnalistikos profesiją.

Birželio ir liepos mėnesiais didžiausias dėmesys buvo skiriamas interviu rengimui ir teorinėms žinioms apie žurnalistiką. Jaunosios redakcijos žurnalistės Marija Kalniūtė, Smiltė Šiurkutė ir šią vasarą su žurnalistika susipažinti panorusi Rugilė Medelytė klausėsi teorinės paskaitos, kaip tinkamai ir pagal kokius kriterijus atrinkti informacijos šaltinius, kaip žinoti, ar informacija yra patikima, kokius pagrindinius principus turi atitikti tema, kad būtų galima ją viešinti.

Įgytas teorines žinias jos pritaikė praktiškai: analizuodamos straipsnius spaudoje, tikrino, ar naudotasi patikimais šaltiniais, analizavo, kokie duomenys buvo pateikti ir kaip tai buvo padaryta, išsakė savo asmenines įžvalgas pagal pateiktus žurnalistikos principus.

Birželio mėnesį jaunieji žurnalistai dalyvavo interviu rengimo praktikume, kur jie mokėsi, kaip pasiruošti interviu, kad jis įvyktų sklandžiai. Taip pat turėjo galimybę atlikti interviu tarpusavyje ir su „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos vadove Edita Kalniene, kuri ir praktiškai parodė, kokie komponentai svarbūs rengiant interviu, į ką reikia atkreipti dėmesį ir kaip reikia kontroliuoti pokalbio eigą.

Kituose susitikimuose jaunieji žurnalistai planuoja ir toliau gerinti interviu bei straipsnio rengimo įgūdžius. Jeigu ir tu nori dalyvauti jaunųjų žurnalistų akademijos veikloje, mokaisi VIII-XII klasėje, gyveni bet kurioje Kretingos rajono vietoje (susitikimus organizuojame ir nuotoliniu būdu), susisiek el. paštu kalnieneedita@gmail.com arba skambink tel. 0 608 64104.

„Kuprinės“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas