|
|
|
KuprinėTrumpai apie žurnalistiką ir jos principus
Kretingos rajono laikraščio „Pajūrio naujienos“ redakcijoje jaunieji žurnalistai kiekvieną mėnesį mokosi ne tik rengti straipsnius nuo pradžios iki pabaigos, bet ir dalyvauja susitikimuose, kur turi galimybę labiau pažinti žurnalistikos profesiją. Birželio ir liepos mėnesiais didžiausias dėmesys buvo skiriamas interviu rengimui ir teorinėms žinioms apie žurnalistiką. Jaunosios redakcijos žurnalistės Marija Kalniūtė, Smiltė Šiurkutė ir šią vasarą su žurnalistika susipažinti panorusi Rugilė Medelytė klausėsi teorinės paskaitos, kaip tinkamai ir pagal kokius kriterijus atrinkti informacijos šaltinius, kaip žinoti, ar informacija yra patikima, kokius pagrindinius principus turi atitikti tema, kad būtų galima ją viešinti. Įgytas teorines žinias jos pritaikė praktiškai: analizuodamos straipsnius spaudoje, tikrino, ar naudotasi patikimais šaltiniais, analizavo, kokie duomenys buvo pateikti ir kaip tai buvo padaryta, išsakė savo asmenines įžvalgas pagal pateiktus žurnalistikos principus. Birželio mėnesį jaunieji žurnalistai dalyvavo interviu rengimo praktikume, kur jie mokėsi, kaip pasiruošti interviu, kad jis įvyktų sklandžiai. Taip pat turėjo galimybę atlikti interviu tarpusavyje ir su „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos vadove Edita Kalniene, kuri ir praktiškai parodė, kokie komponentai svarbūs rengiant interviu, į ką reikia atkreipti dėmesį ir kaip reikia kontroliuoti pokalbio eigą. Kituose susitikimuose jaunieji žurnalistai planuoja ir toliau gerinti interviu bei straipsnio rengimo įgūdžius. Jeigu ir tu nori dalyvauti jaunųjų žurnalistų akademijos veikloje, mokaisi VIII-XII klasėje, gyveni bet kurioje Kretingos rajono vietoje (susitikimus organizuojame ir nuotoliniu būdu), susisiek el. paštu kalnieneedita@gmail.com arba skambink tel. 0 608 64104.
„Kuprinės“ informacija
Kelionė į kalnus, kur žygių aukštis matuojamas ne metrais
Birželio pabaigoje Pranciškonų gimnazijos mokiniai leidosi į įspūdingą kelionę po Slovakijos Aukštuosius ir Žemuosius Tatrus. Savaitę trukusioje išvykoje jaunuoliai išbandė save sudėtinguose kalnų žygiuose. Dalis jų šią kelionę gavo kaip apdovanojimą už mokslo pasiekimus, kuriais garsino savo gimnaziją Lietuvoje ir už jos ribų. Šios kelionės po kalnus – gimnazijos tradicija, gyvuojanti jau ilgiau negu dešimtmetį. Kiekvieną kartą jose dalyvauja ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, kartu vyko ir buvęs gimnazijos direktorius – pranciškonų vienuolis kunigas Alvydas Virbalis. Jis ypatingai sustiprino šios kelionės dvasinę patirtį: sekmadienį kalnuose buvo aukojamos šv. Mišios, kuriose dalyvavo visi žygeiviai. Tai viena gražiausių šių kelionių tradicijų, kuri nustebina praeinančius kalnų turistus, o kartais net paskatina juos dalyvauti bendroje maldoje. Pirmas prakaitas ir kalnų žavesys Pirmoji diena buvo skirta aklimatizacijai – po ilgos kelionės mokiniai leidosi į lengvesnį žygį kalnų papėdėse, kad kūnas priprastų prie aukščio ir fizinio krūvio. Tačiau jau kitą dieną jų laukė rimtesnis iššūkis – žygis per Švilpiko kalno viršukalnę, aplankant „Chata pri Zelenom plese“ – vieną žymiausių kalnų trobelių Slovakijoje. Šis takas žymus nuostabiais gamtos vaizdais: skaidrūs kalnų ežerai, šniokščiantys kriokliai ir žaliuojantys šlaitai paliko neišdildomą įspūdį. Trečią dieną mokiniai aplankė Slovakų rojų (Slovensky raj) – vieną unikaliausių gamtinių parkų šalyje. Čia žygio maršrutas driekėsi Sucha Bela upelio vaga: žygeiviams teko bristi per vandenį, lipti metalinėmis kopėčiomis, kabintis į uolas ir balansuoti virš tarpeklio prisilakant į uolas įtvirtintu trosu. Tai buvo žygis, kur gamtos grožis ir adrenalinas susiliejo į vieną nepakartojamą patirtį. Nepaisant fizinių išbandymų, mokiniai vieni kitus drąsino ir palaikė: jeigu kuriam nors dalyviui būdavo sunku – nelikdavo jėgų, kildavo aukščio baimė ar tiesiog norėdavosi pasiduoti – šalia visada atsirasdavo draugas, kuris padėdavo nugalėti silpnumo akimirkas. Tokie momentai stiprino bendrystę ir parodė, kaip svarbu komandoje rūpintis vieni kitais. Kiekvieną žygio dieną pietums mokiniai maistą nešėsi patys – tai dalis kalnų kultūros. Kadangi žygiai prasidėdavo anksti ryte ir baigdavosi vakare, pietauti tekdavo kalnuose – dažniausiai ant viršukalnių, prie ežero ar kalnų krioklio. Kuprinėse kiekvienas turėjo kąsnelį bendro stalo: duonos, sūrio, mėsos, daržovių, šokolado. Labai svarbu buvo pasirūpinti pakankamu vandens kiekiu, ypač dėl šiltų ir saulėtų orų – tai buvo būtina norint saugiai įveikti aukštikalnes.
Jokūbave akims reginį kūrė gatvės gimnastai
Jokūbave – nestandartinis renginys, pasirodymais skatinęs užsukti kiekvieną praeivį ar stulbinančius kadrus internete pastebėjusius smalsuolius. Liepos viduryje į Jokūbavą žmones būrė gatvės gimnastikos varžybos, apipintos kitais moderniais sportiniais pasirodymais. „Jokūbavo Gatvės Lyga“ – tai dar vienas projekto „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ renginys. Dalyvavo sportininkai iš Latvijos Vienas Jokūbavo jaunuolių Modestas Narvilas prieš kelerius metus pradėjo praktikuoti gatvės gimnastiką. Šiuo sportu jis užsiėmė namuose ant tėvo Tomo padaryto vadinamojo turniko. „Pamatę, kokius triukus jis daro ir kaip tai įspūdingai atrodo, nusprendėme padaryti turnikus ir lygiagretes Jokūbavo A. Stulginskio parke, kad daugiau jaunimo galėtų užsiimti šiuo sportu. Ir taip po truputį tų sportininkų pradėjo daugėti, net iš kitų miestų atvažiuodavo treniruotis pas mus. Nusprendėme, kad šis sportas vertas būti parodytas ir kitiems. Todėl gatvės gimnastiką pasirinkome kaip pagrindinį sportą“, – prisiminė R. Narvilas. Šiais metais organizatoriai išsikėlė tikslą renginį padaryti tarptautiniu. Tikslą įgyvendinti pavyko: tarp 21 dalyvio, atvyko 4 gatvės gimnastikos atstovai iš Latvijos. Taip pat vienas varžybų teisėjų buvo dabartinis Latvijos gatvės gimnastikos čempionas Paulas Pakalnis. Varžyboms taip pat teisėjavo daugkartinis Lietuvos čempionas, pasaulio taurės etapo Jūrmaloje daugkartinis nugalėtojas ir daugelio kitų tarptautinių varžybų prizininkas, „Project Mayhem“ narys Titas Janavičius ir 2021 m. Jūrmalos pasaulio taurės etapo II vietos laimėtojas, 2021 m. Lietuvos čempionas, 2022 m. pasaulio čempionato V vietos laimėtojas, „Project Mayhem“ narys Rokas Tamašauskas. Jokūbavo gatvės lygos varžybose taip pat rungėsi gatvės gimnastai iš Mažeikių, Vilniaus, Marijampolės, Kauno, Plungės. „Į renginį pritraukėme beveik visus geriausius šalies gatvės gimnastikos atletus“, – pasidžiaugė R. Narvilas, įvardinęs, kad Kretingos rajono atletai šiais metais negalėjo dalyvauti dėl asmeninių priežasčių, bet šio sporto atstovų rajone turime. Gatvės gimnastikos varžybose I vietą užėmė Aleksandrs Kaminskis iš Latvijos, II v. – Nojus Šiaulianskas iš Vilniaus, III v. – Edas Kudirka iš Kauno.
Gyvenimo kadrai Donatos ir Izabelės akimis
Palangos Senosios gimnazijos mokinės Donata Kontrimaitė ir Izabelė Marija Kaminskaitė jau ilgą laiką fiksuoja jas supantį pasaulį per fotoaparatų objektyvą. Praleisti laisvalaikį fotografuojant, aštuoniolikmetę Izabelę Mariją paskatino jos draugė. „Pradėjau praėjusių metų birželio pabaigoje. Mano draugė, kuri irgi lankė fotografijos būrelį, pastebėjo, kad man patinka fotografuoti. Ji ir pasiūlė fotografuoti Joninių išvakarėse Palangoje. Nuo tada panorau turėti nuosavą fotoaparatą. Jį man padovanojo pusseserė, o rugsėjį užsirašiau į anglų kalbos mokytojos Gintarės Žindulienės fotografavimo būrelį. Dabar fotografuoju visokius mokyklos, draugų renginius“, – pasidalino mergina. Septyniolikmetę Donatą šia veikla užsiimti taip pat paskatino draugė, tik kiek kitaip: „Mane labai įkvėpė Izabelės nuotraukos. Po to ji pasiūlė ir man dalyvaut būrelio veikloje, taip ir prasidėjo mano kelias fotografijoje.“
Sportas – lyg natūrali kofeino dozė
28-erių metų jaunimo treneris Benas Sapatka papasakojo apie sporto subtilybes ir ypatumus. Nuo vasario su jaunimu pradėjęs dirbti treneris pasidalino, su kokiais iššūkiais tenka susidurti jaunimui ir, kodėl, norint sportuoti, svarbu susikoncentruoti ne tik į kūną, bet ir į savo protą. Noras turi kilti iš vidaus Vasara – tai laikas, kai su draugais gali praleisti daugiausia laiko. Sudėtinga atrasti pasiteisinimų nesportuoti, kai oras už lango tave tiesiog tempia laukan. „Lauke galima daryti pratimus pilvo presui, pritūpimus, įtūpstus, tai pat oras palankus vaikščioti, bėgioti. Svarbiausia, kad sportuojant dirbtų visas kūnas“, – sakė jis. Šiandien didžioji dalis jaunimo sportą supranta kaip kančią. Sportuoti yra fiziškai sunku – prakaituoji, jauti diskomfortą. „Svarbu suprasti, kodėl to reikia. O treniruotėse jaunimas įgyja daugiau jėgos, dėl ko sportuoti tampa lengviau“, – paaiškino B. Sapatka. Išlikti sporto aplinkoje jaunimui trukdo blogi įpročiai, socialiniai tinklai, nes tai neretai tampa priklausomybe. „Sportuodamas tu išeini iš savo komforto zonos, kita vertus, internete gali pasislėpti ir jaustis nepažeidžiamai, patogiai. Tada tampa nebeįdomu nei fizinė, nei psichologinė sveikata“, – atkreipė dėmesį Kretingoje jaunimą treniruojantis Benas. Vis dėlto nemažai jaunuolių renkasi sportuoti, o, trenerio manymu, į grupines treniruotes jie susirenka dėl bendraminčių, jose įgyjamos energijos: „Stengiuosi duoti įdomesnius pratimus, tarsi žaidimo forma, nes kitu atveju jaunuoliams lankyti treniruotes būtų nuobodu.“ Pasak B. Sapatkos, jauni žmonės patys turi suvokti, kada jiems reikia ir, kada jie nori eiti sportuoti. Jaunuoliai nepakenčia prievartos, kontrolės, tai viena priežasčių, kuri juos atgraso. „Taip – jie turi būti skatinami ką nors daryti, tačiau svarbu, kad jie jaustųsi ir būtų priimami kaip žmonės. Per treniruotes su kiekvienu elgiuosi taip pat, komandoje visi – lygūs, kad nesijaustų, kaip vaikai. Su jaunimu svarbu kalbėti, kaip su sau lygiu. Tai jiems – svarbiausia“, – tikino Benas. Noras sportuoti turi kilti iš vidaus. Kaip B. Sapatka sakė, dažniausiai noras ateina, kai atsitinka kažkas kritiško gyvenime, pavyzdžiui, ligos, tik tada žmonės pradeda sportuoti: „Manau, kad svarbu kažkur pačiam išeiti, išbandyti kažką naujo, kažkokią veiklą, kurios niekada nesi bandęs, ar galiausiai apsilankyti pas trenerį. Turi atrasti vietą, kurioje jaustumeisi, kaip šeimoje.“
2024–2025 mokslo metais Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos Gamtos mokslų centre buvo organizuota net 20 edukacinių užsiėmimų, orientuotų į TŪM programos prioritetines STEAM ugdymo sritis. Šie užsiėmimai skirti ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams ir pradinių klasių mokiniams iš Kretingos miesto ir rajono. Juose dalyvavo mokiniai iš įvairių švietimo įstaigų: Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, mokyklos-darželio „Žibutė“, lopšelių-darželių „Ąžuoliukas“, „Žilvitis“, „Pasaka“, Kurmaičių pradinės mokyklos ir Klaipėdos Vitės progimnazijos. Edukacijas vedė patyrę gimnazijos mokytojai: Andrius Aniulis, Virginija Kuprienė, Edvinas Piktuižis, Roma Pociutė, Rasa Šorienė, jiems talkino TŪM koordinatorė Simona Mikelkevičienė ir Gamtos mokslų centro laborantė Ingrida Šalnienė. Užsiėmimai buvo orientuoti į gilesnį pasaulio pažinimą ir skatino domėjimąsi gamtos mokslais. Vaikai praktiškai tyrinėjo pusiausvyros, elektros ir įsielektrinimo dėsnius, stebėjo bičių gyvenimą, domėjosi pinigų kilme ir jų reikšme. Ypatingas emocijas kėlė darbas su mikroskopais ir paprasti, bet labai įtraukiantys cheminiai eksperimentai. Šie užsiėmimai skatino smalsumą, lavino pažinimo gebėjimus, ugdė kūrybiškumą ir komunikavimo įgūdžius. Tokios veiklos ne tik gilino gamtamokslines žinias, bet ir prisidėjo prie visapusiško vaikų ugdymo, atitinkančio šiuolaikinius švietimo tikslus. Tapo Jaunųjų patarėjų tarybos nare Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos IIc klasės mokinė Evelina Beržanskytė tapo Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro Lietuvoje Jaunųjų patarėjų tarybos nare. Tai reikšmingas pasiekimas tiek pačiai mokinei, tiek visai gimnazijos bendruomenei. Evelina aktyviai dalyvauja MEPA (Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės) programoje, kurioje jaunoji ambasadorė išsiskiria atsakingu požiūriu į pilietiškumą, domisi demokratiniais procesais ir jaunimo vaidmeniu Europos Sąjungoje. Šis įsitraukimas atvėrė galimybę dalyvauti Jaunųjų patarėjų tarybos – platformos, vienijančios jaunus žmones, kurie siekia būti aktyvūs visuomenės nariai, veikloje. Gimnazijos bendruomenė džiaugiasi Evelinos pasiekimu ir linki jai sėkmės, drąsos ir kūrybiškumo atstovaujant bendraamžiams nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Tai – ne tik asmeninis laimėjimas, bet ir Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos pilietinio ugdymo kryptingumo įvertinimas.
Vasaros skaitiniams – komiksai ir grafiniai romanai
Vasara geriausias laikas skaityti knygas. Kai kas jas skaito nenoriai tėvų ar mokytojų raginami, o kiti knygą į rankas ima su džiaugsmu. Norėdami paskatinti vaikus ir jaunimą skaityti Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos darbuotojai suorganizavo komiksų ir grafinių romanų parodą „Istorijos tarp langelių“. Paroda sudomina skaitytojus Visą birželio mėnesį Vaikų literatūros centre jaunieji skaitytojai galėjo susipažinti su bibliotekininkų atrinktais komiksais ir grafiniais romanais. Šios parodos vyksta kiekvieną mėnesį, tik skirtingomis temomis. Parodomis norima vaikus ir jų tėvus supažindinti su skirtingais knygų žanrais, temomis ir sudominti knygomis, kurių vaikai įprastai gal nepastebėtų ar nepaimtų į rankas. Ankščiau organizuotose parodose temos buvo dinozaurai, dienoraščiai, kurie, pasak bibliotekininkės Z. Mačiuvienės, yra pamėgti tarp paauglių. Kitą mėnesį planuojama tema apie kiškius mažiausiems skaitytojams. „Stengiamės, kad parodoje dalis knygų būtų skirta vaikams, kita dalis vyresniems mokyklinio amžiaus jaunuoliams“, – įvardino bibliotekininkė. Bibliotekos darbuotojai pastebėjo, kad šios parodos iš tiesų sudomina skaitytojus ir labai paskatina rinktis būtent eksponuojamas knygas. „Lentynas nuolat papildome, nes jose išdėstytos knygos yra greitai išgraibstomos“, – tikino Z. Mačiuvienė. Šį mėnesį buvo pasirinkti komiksai ir grafiniai romanai, nes vasara – pats tinkamiausias laikas skaityti juokingas istorijas ir linksmus nuotykius.
Pranciškonų gimnazijos pradinukų stovykla „VasarAUK“
Kasmet, pasibaigus mokslo metams, Viešosios įstaigos Pranciškonų gimnazijos pradinio ugdymo mokytojos organizuoja dienos stovyklą 1–4 klasių mokiniams. Kiekvienais metais surandama nauja tema, naujos pramogos, taip gimsta vis kitoks stovyklos pavadinimas. Šiemet stovykla vadinosi „VasarAUK“. Džiugu, kad šios kasmetinės veiklos su gimnazijos pradinių klasių mokiniais jau tapo tradicija ir vyksta šeštus metus iš eilės. Sužinoti, išbandyti ir patirti naujų dalykų, kartu auginti kūrybines ir fizines galias, teigiamas emocijas ir dar labiau sustiprinti draugystę – tokie buvo šių metų stovyklos „VasarAUK“ siekiai. Filmas „Lilo ir Stičas“, karate treniruotė, šešėlių teatro dirbtuvės, pažintis su teatro „Lino lėlės“ lėliškojo pasaulio stebuklais, virtuali kelionė M. K. Čiurlionio paveikslais, išvyka prie jūros, Didžioji medžioklė su skautais išpildė visus vaikų lūkesčius. O prie laužo išmokta skautiška dainelė „Iki pasimatymo!“ suteikė vilčių susitikti stovykloje ir kitais metais.
Grįžęs į Lietuvą ėmėsi kirpėjo profesijos
Neseniai kirpėjo profesiją pasirinkęs 25-erių kretingiškis Karolis Gricius keliaudamas įgijo vertingos patirties, taip pat atrado ir išbandė save. Su „Kuprinės“ skaitytojais jaunuolis pasidalino, su kokiais sunkumais susidūrė tapęs naujoku kirpėjo profesijoje. Save atranda gimtinėje Pabaigęs Pranciškonų gimnaziją jaunuolis išvyko svetur, kad galėtų įgyti patirties. „Pirmiausia išvykau į Daniją – norėjau išbandyti gyvenimą užsienyje, pamatyti, kaip sekasi gyventi savarankiškai“, – prisiminė jis. Vis dėlto Karoliui Danija nepatiko, nepritapo nei prie aplinkos, nei prie gyvenimo tempo. Tačiau grįžęs į Lietuvą jis sulaukė pasiūlymo nuvykti į Jungtines Amerikos Valstijas. Tai jam pasirodė puiki proga, todėl šį pasiūlymą priėmė ir šioje šalyje praleido dvejus metus. Įsitvirtinti kitoje šalyje nėra lengva, ypač pradžioje. „Viskas nauja, reikia išmokti kalbą, prisitaikyti prie kitokios kultūros. Pradžioje jautiesi svetimas, viską tenka pradėti nuo nulio“, – patirtimi dalijosi K. Gricius, atskleidęs, kad svetimoje šalyje jis ilgėjosi artimųjų. Amerikoje jam sekėsi gan neblogai. Darbas – stabilus, gyvenimo sąlygos – geros. Tačiau ilgainiui jis pradėjo jaustis vienišas, trūko šeimos, artimų draugų, gimtosios kalbos ir galiausiai pačios Lietuvos atmosferos: „Taip supratau, kad noriu kurti savo gyvenimą čia, Lietuvoje, kur jaučiuosi savas.“ Kol kas dabar išvykti iš Lietuvos Karolis neplanuoja. Vaikinui kilo noras susikoncentruoti į savo tikslus gimtojoje šalyje. Čia jis jaučiasi gerai, mato perspektyvą, nori augti ir įsitvirtinti. Tačiau pašnekovas užsiminė, kad niekada nesako niekada, nes gyvenimas gali netikėtai pasisukti. Paklausus, kodėl, jo manymu, jauni žmonės išvažiuoja į užsienį, pašnekovas atsakė, kad dažnai dėl geresnių finansinių galimybių ir noro pakeliauti po pasaulį. „Kai kurie tiesiog nori pabėgti nuo rutinos ar nežino, ką tiksliai nori veikti gyvenime – tai tarsi laikinas sprendimas“, – svarstė jis. Dauguma vaikino bendraamžių išvyko į užsienį. Kai kurie po mokyklos, kiti vėliau. Tačiau šiuo metu yra ir grįžusių. Ypač grįžta tie, kurie nori kurti šeimą Lietuvoje ar pradėti savo verslą. „Atrodo, kad vis daugiau jaunų žmonių supranta, kad Lietuvoje irgi galima rasti savo vietą“, – teigė Karolis.
Ne per seniausiai Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro jaunųjų patarėjų tarybos veikloje dalyvauti pradėjo ir kretingiškė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos auklėtinė Evelina Beržanskytė. Šešiolikmetei ši patirtis dar visai nauja, tačiau ji pasidalino, su kokiais iššūkiais susiduria ir ko ši bendruomenė siekia ateities kartoms. Pradžia ir organizacijos veikla Eveliną dalyvauti Jaunųjų patarėjų tarybos veikloje paskatino noras atstovauti jaunimo balsui ir pamatyti, kaip realiai veikia sprendimų priėmimas. „Norėjosi ne tik kalbėti apie problemas, bet ir prisidėti prie jų sprendimo arba bent skleisti žinią apie jas“, – sakė mergina. Jos, kaip Jaunųjų patarėjų tarybos narės, kasdienybę dar sunku nusakyti, ji remiasi patirtimi ir būsimais planais. Tačiau kol kas jos veiklą sudaro dalyvavimas įvairiuose renginiuose, susitikimuose, vykimas į forumus ir renginių organizavimas. Paklausta, ko ji išmoko, Evelina atsakė, kad dar per trumpai dalyvauja šiose veiklose. Nors pridūrė, kad visai neseniai ji ir jos bendruomenė turėjo pirmą susirinkimą. Būnant ten ji sužinojo gerokai daugiau apie Šiaurės šalis ir patį biurą. „Mane nustebino tai, kad patys žmonės, dirbantys ten, tikrai atspindi tas vertybes ir net remia jas, pavyzdžiui, turi „Vegan policy“ dėl gyvulininkystės išskiriamo anglies dvideginio. O mane įkvėpė tai, kad pagaliau jautiesi išgirstas ir esi apsuptas žmonių, kurie nori kažką pakeisti ir padaryti teigiamą poveikį“, – kalbėjo E. Beržanskytė.
|
|
