![]() |
![]() |
|
SmiltysPoeziją siuva iš gamtos audinio
Nausodžio kaime, tarsi žaliajame lopšyje, užaugusi 18 metų Lina Mačernytė gamtos gijomis perveria ir savo lyriką. Tokia jausena artima japonų filosofijai, tad ir jos padovanoti poezijos žanrai haiku, tanka bei iš jų išaugusi cinquain forma L. Mačernytės plunksnai yra patogūs ir savi.
Kultūra – bendruomenei telkti
„Kultūrinė veikla ne tik puošia miestelį bei praturtina jo gyvenimą, bet ir telkia bendruomenę“, - įsitikinęs Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas. Tam pritaria ir Kretingos kultūros centro Darbėnų skyriaus vedėjas Artūras Juška, kurio nuomone, kultūra dar sudaro ir galimybes žmonių saviraiškai.
Už ribos, kur baigiasi žinojimas
„Skaitau savo knygą ir galvoju, kad man tenka mažiausia jos dalis. Dievas toks visaapimantis, kad duoda patirtį ir žodžius, kuriems man beliko suteikti materialią formą – knygą. O gal kūryba tokia ir yra?“ - svarstė 34 metų kretingiškė Loreta Stonkutė, ką tik pasirodžius jos ezoterinio romano „Azahielle“ antrajai daliai.
Prisilies prie istorinių krikšto ištakų
Brolis pranciškonas Gediminas Numgaudis, sutelkęs profesionalių kūrėjų komandą, Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejaus proga kuria dokumentinę kino juostą „Krikštas“. Filmo kūrėjai bandys priartėti prie krikšto ištakų, lankydamiesi prie Jordano upės, pirmųjų krikštyklų ir senosiose bažnyčiose.
Svarbiausia kultūros namuose – kūrybinga dvasia
Baubliuose erdviose kultūros namų patalpose temperatūra žiemą, įjungus šildytuvą, tesiekia vos 10 laipsnių šilumos. Tačiau šaltis neatgraso kultūros mylėtojų nuo repeticijų, veiklos – Kretingos rajono kultūros centro Baublių skyriaus sienas saviveiklininkai sušildo skambiomis ir linksmomis dainomis, sielą atliepiančiais poezijos žodžiais ir noru kurti grožį kaimo žmonėms.
Su nėriniu – kaip su senu bičiuliu
Šį vasarį, per šventą Agotą, karteniškė Eleonora Bekėžienė pasitiko savo 93-ąjį gimtadienį: ši diena jai nebuvo niekuo ypatinga – šviesiąją jos dalį, kaip įprasta, praleido su nėriniu rankose. Nepaleisdama vąšelio ir įpusėto rankdarbio, senolė tądien prisiminė savo gyvenimą, aprodė visą glėbį nėrinių, kurie susikaupė per pastarąjį laiką.
Kūryba – įdomi, kaip ir pats gyvenimas
Neišskiriamoms draugėms septyniolikmetėms Evelinai Sorkytei ir Agnei Varkojytei nebūna nuobodžių dienų – veiklios ir išradingos merginos išnaudoja ir laiką, kuomet jos eina į pamokas ar tvarkosi namie: jų laki vaizduotė pražysta literatūrine kūryba.
Kaltais prajuokinęs medį
Iš Salantų kilusio, Palangoje gyvenančio 42-jų Giedriaus Venckaus drožybos braižo nesupainiosi nė su vieno kito kraštiečio drožyba: kiekvienas jo darbas pulsuoja ypatinga gyvybe ir yra kupinas šmaikštumo.
Kasdienybė, apsivilkusi fantazijų paltą
„Nuo mažens turiu lakią vaizduotę ir labai patiko rašyti. Gal šiek tiek keistas žmogus esu: vis ką nors pradedu ir metu neužbaigusi. Taip nutiko su muzikavimu, piešimu. Bet rašymo niekuomet nenorėjau palikti. Sukaupiu minčių, jas ilgai nešiojuosi, brandinu, kol „sprogstu“ – viską surašau“,- pasakojo Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos aštuntokė Kristina Viršilaitė, su kurios rašomo romano ištrauka gali susipažinti ir „Smilčių“ skaitytojai.
Ledo ir smėlio paviliotas
Iš ledo ir smėlio stebuklus kuriantis darbėniškis skulptorius Andrius Petkus savo kūryba labiau žinomas svetur, negu Lietuvoje. Prieš Naujuosius metus sugrįžęs iš ledo skulptūrų festivalio Rostoko mieste, Vokietijoje, šiomis dienomis jis vėl kelia sparnus į Suomiją, kur dalyvaus Laplandijoje kuriant „Ledo viešbutį“
|