|
|
|
(1972) 2025-07-25Kaip norvegai atrado Salantus, o Salantai – norvegus
Aukros mieste Norvegijoje apie 50 metų gyvuojanti lašišinių žuvų apdorojimo įmonė „Vikenco AS“, kurioje didžiąją dalį darbuotojų sudaro lietuviai, administracijos padalinį turi ir Salantuose. Biuras įsikūręs pačiame miesto centre, Turgaus aikštėje. Į darbą – rotacijos principu Pasak čia dirbančio atstovo Nerijaus Žvinklio, jie nei ką gamina, nei parduoda, finansinių operacijų neatlieka, o tik užsiima tautiečių įdarbinimu Norvegijos fabrike, tai yra koordinuoja išvykstančiųjų grupes. Rotacijos principu įvairaus išsilavinimo ir amžiaus žmonės iš visos šalies į Norvegiją siunčiami dviem mėnesiams, po to vieną mėnesį laiką leidžia namuose, ir taip tas ratas sukasi iš naujo. Iš viso įmonėje – 350 darbuotojų, tarp jų per 200 lietuvių. „Yra viena salantiškė, kuri tokiu grafiku dirba jau mažiausiai 20 metų“, – akcentavo N. Žvinklys. Susidomėjusieji siūlomu darbu kartais jo teiraujasi, ar nebus labai sunku. „Sakau, bus sunku, bet iki tol, kol gausit atlyginimą...“ – nusišypsojo pašnekovas. Tiesa, anot jo, anksčiau algos nuo tų, kurias galėjai uždirbti Lietuvoje, ten buvo kokius 5 kartus didesnės. Dabar tas skirtumas pamažėjo, bet ir sąlygų su tomis, kurios buvo prieš 20 metų, ir dabar, kai cechai, įrenginiai juose visiškai atnaujinti, modernizuoti, – nepalyginsi. Kodėl lietuviai nesako „ne“ Iš Salantų krašto, tiksliau, – iš Dvaralio ties pat riba su miestu, kilęs N. Žvinklys Norvegiją pats atrado netikėtai – puikiai mokėdamas anglų kalbą ir galėdamas vertėjauti, tiesiog čia jau veikusios kitos žuvies apdorojimo įmonės, kurios vienas bendrasavininkių buvo norvegas, vadovų paprašė darbo kaip tik tuomet, kai buvo organizuojama 5-ių asmenų grupė pagal bendradarbiavimo sutartį padėti įmonei „Vikenco AS“, nes ten trūko darbo jėgos. „Cechas, pamenu, – mažas, produkcijos nedaug, patirties žuvies sektoriuje – jokios, mus mokė senbuviai. O bėgant laikui, augo ir patirtis, ir pati įmonė, dirbančiųjų reikėjo vis daugiau. Grįžusius į Salantus, darbdaviai ir toliau mus dviem trim mėnesiams siųsdavo į Norvegiją“, – pasakojo Nerijus. Kol jis gavo pareigas įmonės administracijoje, teigė fabrike „prasibėgiojęs“ kone visus padalinius, kokie tik yra: skerdyklą, plovimo, pjaustymo, filiavimo, pakavimo, logistikos ir t. t. Lietuviai norvegams įtiko, nes, anot pašnekovo, gavę užduočių, niekada nesakydavo „ne“. „Kodėl? – retoriškai klausė jis ir paaiškino: į užsienį žmonės daugiausia važiuoja dėl didesnių pajamų, užsidirbti yra svarbiausia.
Po priverstinės pertraukos, trukusios nuo birželio 6 d. iki liepos 20 d., daržovių gaminių įmonė „Jovaigė“ Vydmantuose dirba vėl, o gamyboje susidariusias nuotekas cisternomis išveža į nuotekų valyklą Klaipėdoje, kadangi Vydmantų nuotekų valykla jų nebepriima. Kretingos rajono savivaldybės įmonės „Kretingos vandenys“ Vydmantų nuotekų valykla pastaraisiais metais nebepajėgia patenkinti rajono didžiausios ir sparčiausiai augančios Vydmantų gyvenvietės poreikių. Dėl į gamtą iš valyklos išleidžiamų teršalų, Žibos upeliu pasiekiančių Baltijos jūrą, teršiančių šios pajūrio teritorijos paviršinius ir gruntinius vandenis kilo ne viena gyventojų, pramogų verslo įmonių protesto banga, nusiritusi ir iki gamtosaugos institucijų, šalies valdžios sostinėje. Valyklos paros pajėgumas – apie 550 kub. m nuotekų. Šios vasaros pradžioje ištyrus iš valyklos paimtus mėginius, paaiškėjo, kad nuotekų valykla negyva. Dėl per didelės taršos buvo žuvę nuotekas valančios bakterijos. „Kretingos vandenys“ valyklą atgaivino. Už gamtai padarytą žalą atsakingi įmonės darbuotojai neišvengs baudų, įmonei bus apie 60 tūkst. eurų padidintas taršos mokestis, pernai šio mokesčio sumokėjo 135 tūkst. eurų. „Iš įmonių į valyklą išleidžiamoms gamybos nuotekoms yra nustatytos, galiojančios visoje respublikoje, užterštumo normos, „Jovaigė“ šias normas viršydavo keliskart“, – tvirtino uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė. Ne visu pajėgumu dar dirbanti „Jovaigė“ darbo dienomis į valyklą Klaipėdoje išveža po 4–5-ias 25 tonų talpos automobilines cisternas gamybos procese susidarančių nuotekų. Uždarosios akcinės bendrovės „Jovaigė“ vadovas Vitalijus Vaigauskas patvirtino, kad toks atliekų tvarkymo būdas įmonę užgula sunkia finansine našta ir problemos iš esmės nesprendžia. „Žvalgome galimybes persikelti į kitas savivaldybes. Plėtros, vystymosi Vydmantuose nebeplanuojame. Gamybą Vydmantuose šiandieną tęsiame dėl per beveik per 30-imt įmonės veiklos metų produkcijai iškovotos rinkos, kad jos neprarastume“, – kalbėjo V. Vaigauskas. „Kretingos vandenų“ direktorė E. Alonderienė yra sakiusi, kad Vydmantų nuotekų valyklai išplėsti ar pastatyti naują gali prireikti ir 3 metų. „Jovaigėje“ dirba apie 100 darbuotojų, vidutinis atlyginimas šių metų gegužę buvo 2 tūkst. 662,76 eurų, pardavimo pajamos pernai siekė per 18 mln. eurų. Įmonės mokami mokesčiai, kaip antai gyventojų pajamų mokestis, gerokai papildo ir Kretingos rajono savivaldybės biudžetą.
„P. n.“ informacija
Nuo rugpjūčio 1 d. gyventojai, nespėję įteisinti nelegalaus vandens gręžinio, jį galės užregistruoti netaikant jokių sankcijų. Iki 2026 m. liepos 31 d. būtina visus dokumentus pateikti gręžinius registruojančiai Lietuvos geologijos tarnybai, o laiku jo neužregistravus teks gręžinį likviduoti ir įsirengti naują. Tokios paslaugos kaina gali siekti ir 5–6 tūkst. eurų. Pirmasis žingsnis įteisinimo procese – kreiptis į Savivaldybę, kurios teritorijoje yra naudojamas gręžinys. Registruoti leidžiama tik tuos gręžinius ar vandens adatas, kurie buvo įrengti iki 2022 m. gegužės 1 d. Tais atvejais, kai yra pagrįstų duomenų, kad gręžinys įrengtas po šios datos, arba sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, Savivaldybė turi teisę nepritarti paraiškai. Taip pat nepritarimas taikomas, jei asmuo jau buvo kreipęsis dėl naujo gręžinio tame pačiame sklype ir anksčiau gavo neigiamą išvadą. Tokiu atveju, jei Savivaldybė neduoda pritarimo, gręžinį reikia likviduoti. Gavus Savivaldybės pritarimą, per 6 mėnesius reikia pateikti dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai, kuri gręžinius registruoja Žemės gelmių registre. Įteisinimo reikalavimai taikomi ne tik giluminiams gręžiniams, bet ir vadinamosioms „vandens adatoms“ – seklioms, dažnai soduose ar sodybose naudojamoms konstrukcijoms, dar vadinamoms adatiniu gręžiniu, Abisinijos pompa ar „mini gręžiniu“. Nors jos atrodo paprastesnės, pagal įstatymą jos prilyginamos gręžiniams ir taip pat privalo būti registruojamos. Šuliniams šie reikalavimai netaikomi – jų registruoti nereikia. Už nelegaliai eksploatuojamą gręžinį taikoma administracinė atsakomybė – gyventojams nuo 300 iki 800 eurų, juridiniams asmenims – nuo 600 iki 1 tūkst. 700 eurų.
„P. n.“ informacija
Pirties garas šukiškę lydi nuo vaikystės
Pirties garas ir dūmo kvapas Vaidą Bružienę lydėjo nuo pat vaikystės. Giminėje turėtos dūminės pirtelės šiluma taip stipriai įsirėžė į atmintį, kad gyvenimo be pirties moteris neįsivaizduoja. Pomėgis atėjo natūraliai „Matyt taip Kūrėjo surėdyta, kad į gyvenimą ateina tau reikalingi žmonės, kurie įneša idėjų ir padeda jas įgyvendinti. Likimas suvedė su Rumšiškių etnografinio muziejaus pirtininku Valdu Rimavičiumi, kuris vienintelis Lietuvoje daro nuostabias periodiniam kūrenimui skirtas krosnis. Su juo susipažinę, mudu su vyru Rimantu labai daug ko išmokome”, – pasakojo V. Bružienė, kurios šeima visuomet buvo arti gamtos, laikė bites, domėjosi augalais. „Pirtimi susidomėjome labai natūraliai, kai ją Plateliuose pasistatė pusseserė. O kai pradedi gyventi idėja, tai, ko reikia, ateina savaime. Kartu su vyru išmokome rišti vantas. Nors ketveri metai, kai Rimanto tarp mūsų nebėra, aš viena jas rišu iš visų augalų“, – kalbėjo „Lietaus pirties” šeimininkė Vaida. Per sezoną – du tūkstančiai vantų Moters kieme Šukėje auga 12 rūšių mėtų, iš kurių ji riša vantas. Vantomis jos rankose virsta ir vingiorykštės, raudonėlio, barkūno, kitų augalų puokštės. Pradėjusi nuo balandžio, šį darbą pirtininkė baigia spalio viduryje. Pasak moters, per sezoną surišančios apie 2 tūkstančius vantų, kiekvienas šio etapo laikotarpis turtingas savo augalų, todėl ir vantos – kitokios. „Pradedu nuo ievų, paskui naudoju žilvitį, blendę, karklą. Beje, karklų yra labai daug rūšių, ir visų lapai – skirtingi. Rišu iš beržų, liepų, klevų. Šie metai yra trylikti, kai pirtininkauju“, – dalinosi Vaida, prisiminusi pirmąsias klientes iš Plungės, su kuriomis iki šiol draugiškai bendrauja. Kiekviena pirtis, moters teigimu, yra skirtinga. Regis, čia nieko naujo išrasti neįmanoma, bet tai, anot pašnekovės, – lyg muzika ar daina, kaskart suskambanti vis kitaip. „Mano pirtis – senovinė, bajoriškai lietuviška: vantos, įvairūs šveitikliai – tarsi mažame SPA kiekvienas čia gali leisti sau patirti atsipalaidavimo, bendrystės, kūno ir dvasios švaros ritualą“, – sakė šukiškė.
Vandenyse gausinami žuvų ištekliai
Kretingos rajono savivaldybės taryba tvenkiniams įžuvinti šiemet skyrė 4 tūkst. eurų. Žuvų bus paleista į 6 vandens telkinius, tačiau neįžuvintas liks Lazdininkų tvenkinys. Kretingoje daugiausiai paleidžiama lydekų „Vandens telkiniai žuvimis papildomi remiantis atliktais ichtiofaunos išteklių tyrimais bei iki 2030-ųjų galiojančiu žuvų įveisimo planu, o Lazdininkų tvenkinys jo neturi“, – akcentavo Savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Odeta Viršilienė. Anot jos, planą šiam tvenkiniui už 3 tūkst. eurų parengs Klaipėdos universitetas. Praėjusiais metais į rajone esančius tvenkinius iš viso paleista 1 tūkst. 10 lydekų, 530 dvivasarių lynų, 40 dvivasarių plačiakakčių, 10 dvivasarių amūrų. Kretingos Dvaro parko I tvenkinys papildytas 50-čia lydekų, 30-čia lynų ir 10-čia amūrų, šio parko II tvenkinys – 180 lydekų, 100 lynų, III tvenkinys – 250 lydekų, 100 lynų ir 40-čia plačiakakčių. Į Pastauninko parke esantį Kretingos vienuolyno tvenkinį paleista 50 lydekų, į Rūdaičių tvenkinį – 400 lydekų ir 250 lynų, į Šukės tvenkinį – 80 lydekų ir 50 lynų. Įžuvinimas Kretingos rajone vyksta kasmet spalį lapkritį, darbai finansuojami iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų. Pernai įžuvinimas kainavo per 5 tūkst. eurų. Lietuvos upes ir ežerus papildė 17 ml. žuvų Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos upės ir ežerai iš viso pasipildė daugiau kaip 17 mln. žuvų – plėšriųjų lydekų, sterkų, vėgėlėlių – jauniklių. Kita dalis išleistų žuvų yra nykstančios, saugomos: tai europiniai unguriai, aštriašnipiai eršketai, seliavos ir Vištyčio ežero sykai. Taip pat šalies upės gausiai papildytos lašišomis, šlakiais ir margaisiais upėtakiais. Iki metų pabaigos planuojama išleisti dar apie 300 tūkst. įvairių rūšių žuvų jauniklių. Plėšriosios žuvys sudaro apie 80–85 proc. visų išleistų žuvų, tarp jų beveik 8,5 mln. vėgėlių, daugiau kaip 2 mln. lydekų ir panašiai tiek sterkų. Į šalies upes išleista ir 42 tūkst. lašišų, per 144 tūkst. šlakių, 179 tūkst. margųjų upėtakių, ir 1,9 tūkst retųjų aštriašnipių eršketų. O ežerai papildyti 320 tūkst. Vištyčio ežero sykų ir per 2 tūkst. seliavų. Šiemet dar numatoma vandens telkinius papildyti šamais, lydekomis, lynais, sterkais, baltaisiais amūrais, margaisiais plačiakakčiais ir kitais nacionaliniame žuvivaisos plane numatytų žuvų rūšių jaunikliais.
Balandžiai pakerėjo ir užsienio lietuvius
Nemaniau, kad balandis gali būti toks užpildantis sielą“; „Kokie nuostabūs tie „Dainavos“, kokios puošnios jų kojelės“; „Gyvuokit, daug metų gyvuokit, garsinkit Lietuvą“, – tokius žodžius, aplankę Jūratės ir Kastyčio skvere Palangoje surengtą balandžių parodą, atsiliepimų knygoje paliko per XII pasaulio lietuvių sporto žaidynes ją aplankę tautiečiai iš Amerikos, Švedijos, Norvegijos, Brazilijos, Šveicarijos, Ukrainos ir kitur. Eksponavo 14 veislių Vienas parodos organizatorių Palangos balandininkų klubo vadovas Reinoldas Liaudanskas neslėpė, kad tokie atsiliepimai dar labiau skatina domėtis balandininkystės tradicijomis ir skleisti jas. Šioje parodoje pirmą kartą buvo eksponuojama 14-a lietuviškų veislių balandžių. Iš viso buvo eksponuojami 47 sparnuočiai, tarp kurių – „Klaipėdos aukštaskraidis“, „Vilniaus naktinis“, „Lietuvos šarkelė“, „Sudūvos baltagalvis“, „Lietuvos žuvėdrėlė“, „Aukštaičių burbulis“, „Kauno baltajuostis vartiklis“, „Kauno drugelis“, „Lietuvos figūrinis“, „Lietuvos parodinis“, „Šiaulių baltasparnis“, „Dainavos spalvotagalvis“, „Vilniaus spalvotašonis“. Patyrusių augintojų Gedimino Rapalio, Petro Fiodorovo, Rimanto Benetos, Jono Kaselio, Juozo Kleizos, Liudviko Rudaičio išpuoselėti paukščiai į kurortą buvo atvežti iš Klaipėdos, Šiaulių, Prienų, Vilkaviškio, Kauno, Vilniaus rajono, bet buvo ir vietinių – Palangoje juos augina pats klubo įkūrėjas ir pirmininkas R. Liaudanskas, o Vydmantuose – Evaldas Okuličius. Reinoldas balandžiais susidomėjo būdamas 17-os, kai dovanų gavo mažą balandinę ir pirmąją knygą apie balandžius, o Evaldas – dar vaikystėje, mat šiuos paukščius augino jo tėvas.
Šią vasarą Kretinga jau devintus metus iš eilės taps pasaulio senosios muzikos garsenybių susibūrimo vieta. Liepos 31 d.–rugpjūčio 23 d. koncertuoti į Tarptautinį Kretingos senosios muzikos festivalį atvyks aukščiausio lygio istorinio muzikos atlikimo specialistai iš JAV, Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Šveicarijos ir kitų šalių. Festivalio meno vadovas, brazilų kilmės muzikantas Rodrigo Calveyra, sudarydamas šių metų programą ypatingą dėmesį skyrė muzikiniam jubiliejui – šiais metais minimas 500-asis Renesanso epochos kompozitoriaus Giovanni Pierluigi da Palestrinos gimtadienis. Palestrina buvo svarbiausias Vatikano muzikos kūrėjas Kontrareformacijos laikais, padaręs didžiulę įtaką daugeliui ateinančių kartų, ir ne tik Europoje. Jis buvo pirmasis menininkas, kuriam suteikta išskirtinė garbė būti palaidotam pačioje Vatikano Šv. Petro bazilikoje, kur paprastai laidojami šventieji, popiežiai ir kiti aukščiausio rango Bažnyčios vadovai. Ant jo kapo parašyta – „Muzikos princas“. Iš septynių pagrindinės festivalio programos koncertų net keturi bus skirti šiam Renesanso laikų muzikos genijui. Dauguma koncertų vyks Kretingos pranciškonų bažnyčioje, o vienas iš jų – įspūdingoje Kretingos muziejaus Žiemos sodo aplinkoje. Festivalį liepos 31 d. 19 val. atidarys žvaigždės iš JAV, kontratenoro Christopher Lowrey rečitalis. Jo solo pasirodymus galėjo girdėti Metropoliteno operos, „Carnegie Hall“ (Niujorkas), „Wigmore Hall“ (Londonas), Paryžiaus filharmonijos ir kitų garsiausių koncertų salių bei operos teatrų publika, o dabar galės išgirsti ir Kretingos senosios muzikos festivalio klausytojai. Lowrey specialiai šiam festivaliui sukūrė Anglijos senosios muzikos programą, kurią Kretingos pranciškonų bažnyčioje atliks kartu su JAV vargonininku Michael Garrepy.
Kretingos rajono laikraščio „Pajūrio naujienos“ redakcijoje jaunieji žurnalistai kiekvieną mėnesį mokosi ne tik rengti straipsnius nuo pradžios iki pabaigos, bet ir dalyvauja susitikimuose, kur turi galimybę labiau pažinti žurnalistikos profesiją. Birželio ir liepos mėnesiais didžiausias dėmesys buvo skiriamas interviu rengimui ir teorinėms žinioms apie žurnalistiką. Jaunosios redakcijos žurnalistės Marija Kalniūtė, Smiltė Šiurkutė ir šią vasarą su žurnalistika susipažinti panorusi Rugilė Medelytė klausėsi teorinės paskaitos, kaip tinkamai ir pagal kokius kriterijus atrinkti informacijos šaltinius, kaip žinoti, ar informacija yra patikima, kokius pagrindinius principus turi atitikti tema, kad būtų galima ją viešinti. Įgytas teorines žinias jos pritaikė praktiškai: analizuodamos straipsnius spaudoje, tikrino, ar naudotasi patikimais šaltiniais, analizavo, kokie duomenys buvo pateikti ir kaip tai buvo padaryta, išsakė savo asmenines įžvalgas pagal pateiktus žurnalistikos principus. Birželio mėnesį jaunieji žurnalistai dalyvavo interviu rengimo praktikume, kur jie mokėsi, kaip pasiruošti interviu, kad jis įvyktų sklandžiai. Taip pat turėjo galimybę atlikti interviu tarpusavyje ir su „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos vadove Edita Kalniene, kuri ir praktiškai parodė, kokie komponentai svarbūs rengiant interviu, į ką reikia atkreipti dėmesį ir kaip reikia kontroliuoti pokalbio eigą. Kituose susitikimuose jaunieji žurnalistai planuoja ir toliau gerinti interviu bei straipsnio rengimo įgūdžius. Jeigu ir tu nori dalyvauti jaunųjų žurnalistų akademijos veikloje, mokaisi VIII-XII klasėje, gyveni bet kurioje Kretingos rajono vietoje (susitikimus organizuojame ir nuotoliniu būdu), susisiek el. paštu kalnieneedita@gmail.com arba skambink tel. 0 608 64104.
„Kuprinės“ informacija
28-erių metų jaunimo treneris Benas Sapatka papasakojo apie sporto subtilybes ir ypatumus. Nuo vasario su jaunimu pradėjęs dirbti treneris pasidalino, su kokiais iššūkiais tenka susidurti jaunimui ir, kodėl, norint sportuoti, svarbu susikoncentruoti ne tik į kūną, bet ir į savo protą. Noras turi kilti iš vidaus Vasara – tai laikas, kai su draugais gali praleisti daugiausia laiko. Sudėtinga atrasti pasiteisinimų nesportuoti, kai oras už lango tave tiesiog tempia laukan. „Lauke galima daryti pratimus pilvo presui, pritūpimus, įtūpstus, tai pat oras palankus vaikščioti, bėgioti. Svarbiausia, kad sportuojant dirbtų visas kūnas“, – sakė jis. Šiandien didžioji dalis jaunimo sportą supranta kaip kančią. Sportuoti yra fiziškai sunku – prakaituoji, jauti diskomfortą. „Svarbu suprasti, kodėl to reikia. O treniruotėse jaunimas įgyja daugiau jėgos, dėl ko sportuoti tampa lengviau“, – paaiškino B. Sapatka. Išlikti sporto aplinkoje jaunimui trukdo blogi įpročiai, socialiniai tinklai, nes tai neretai tampa priklausomybe. „Sportuodamas tu išeini iš savo komforto zonos, kita vertus, internete gali pasislėpti ir jaustis nepažeidžiamai, patogiai. Tada tampa nebeįdomu nei fizinė, nei psichologinė sveikata“, – atkreipė dėmesį Kretingoje jaunimą treniruojantis Benas. Vis dėlto nemažai jaunuolių renkasi sportuoti, o, trenerio manymu, į grupines treniruotes jie susirenka dėl bendraminčių, jose įgyjamos energijos: „Stengiuosi duoti įdomesnius pratimus, tarsi žaidimo forma, nes kitu atveju jaunuoliams lankyti treniruotes būtų nuobodu.“ Pasak B. Sapatkos, jauni žmonės patys turi suvokti, kada jiems reikia ir, kada jie nori eiti sportuoti. Jaunuoliai nepakenčia prievartos, kontrolės, tai viena priežasčių, kuri juos atgraso. „Taip – jie turi būti skatinami ką nors daryti, tačiau svarbu, kad jie jaustųsi ir būtų priimami kaip žmonės. Per treniruotes su kiekvienu elgiuosi taip pat, komandoje visi – lygūs, kad nesijaustų, kaip vaikai. Su jaunimu svarbu kalbėti, kaip su sau lygiu. Tai jiems – svarbiausia“, – tikino Benas. Noras sportuoti turi kilti iš vidaus. Kaip B. Sapatka sakė, dažniausiai noras ateina, kai atsitinka kažkas kritiško gyvenime, pavyzdžiui, ligos, tik tada žmonės pradeda sportuoti: „Manau, kad svarbu kažkur pačiam išeiti, išbandyti kažką naujo, kažkokią veiklą, kurios niekada nesi bandęs, ar galiausiai apsilankyti pas trenerį. Turi atrasti vietą, kurioje jaustumeisi, kaip šeimoje.“
Palangos Senosios gimnazijos mokinės Donata Kontrimaitė ir Izabelė Marija Kaminskaitė jau ilgą laiką fiksuoja jas supantį pasaulį per fotoaparatų objektyvą. Praleisti laisvalaikį fotografuojant, aštuoniolikmetę Izabelę Mariją paskatino jos draugė. „Pradėjau praėjusių metų birželio pabaigoje. Mano draugė, kuri irgi lankė fotografijos būrelį, pastebėjo, kad man patinka fotografuoti. Ji ir pasiūlė fotografuoti Joninių išvakarėse Palangoje. Nuo tada panorau turėti nuosavą fotoaparatą. Jį man padovanojo pusseserė, o rugsėjį užsirašiau į anglų kalbos mokytojos Gintarės Žindulienės fotografavimo būrelį. Dabar fotografuoju visokius mokyklos, draugų renginius“, – pasidalino mergina. Septyniolikmetę Donatą šia veikla užsiimti taip pat paskatino draugė, tik kiek kitaip: „Mane labai įkvėpė Izabelės nuotraukos. Po to ji pasiūlė ir man dalyvaut būrelio veikloje, taip ir prasidėjo mano kelias fotografijoje.“
Jokūbave akims reginį kūrė gatvės gimnastai
Jokūbave – nestandartinis renginys, pasirodymais skatinęs užsukti kiekvieną praeivį ar stulbinančius kadrus internete pastebėjusius smalsuolius. Liepos viduryje į Jokūbavą žmones būrė gatvės gimnastikos varžybos, apipintos kitais moderniais sportiniais pasirodymais. „Jokūbavo Gatvės Lyga“ – tai dar vienas projekto „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ renginys. Dalyvavo sportininkai iš Latvijos Vienas Jokūbavo jaunuolių Modestas Narvilas prieš kelerius metus pradėjo praktikuoti gatvės gimnastiką. Šiuo sportu jis užsiėmė namuose ant tėvo Tomo padaryto vadinamojo turniko. „Pamatę, kokius triukus jis daro ir kaip tai įspūdingai atrodo, nusprendėme padaryti turnikus ir lygiagretes Jokūbavo A. Stulginskio parke, kad daugiau jaunimo galėtų užsiimti šiuo sportu. Ir taip po truputį tų sportininkų pradėjo daugėti, net iš kitų miestų atvažiuodavo treniruotis pas mus. Nusprendėme, kad šis sportas vertas būti parodytas ir kitiems. Todėl gatvės gimnastiką pasirinkome kaip pagrindinį sportą“, – prisiminė R. Narvilas. Šiais metais organizatoriai išsikėlė tikslą renginį padaryti tarptautiniu. Tikslą įgyvendinti pavyko: tarp 21 dalyvio, atvyko 4 gatvės gimnastikos atstovai iš Latvijos. Taip pat vienas varžybų teisėjų buvo dabartinis Latvijos gatvės gimnastikos čempionas Paulas Pakalnis. Varžyboms taip pat teisėjavo daugkartinis Lietuvos čempionas, pasaulio taurės etapo Jūrmaloje daugkartinis nugalėtojas ir daugelio kitų tarptautinių varžybų prizininkas, „Project Mayhem“ narys Titas Janavičius ir 2021 m. Jūrmalos pasaulio taurės etapo II vietos laimėtojas, 2021 m. Lietuvos čempionas, 2022 m. pasaulio čempionato V vietos laimėtojas, „Project Mayhem“ narys Rokas Tamašauskas. Jokūbavo gatvės lygos varžybose taip pat rungėsi gatvės gimnastai iš Mažeikių, Vilniaus, Marijampolės, Kauno, Plungės. „Į renginį pritraukėme beveik visus geriausius šalies gatvės gimnastikos atletus“, – pasidžiaugė R. Narvilas, įvardinęs, kad Kretingos rajono atletai šiais metais negalėjo dalyvauti dėl asmeninių priežasčių, bet šio sporto atstovų rajone turime. Gatvės gimnastikos varžybose I vietą užėmė Aleksandrs Kaminskis iš Latvijos, II v. – Nojus Šiaulianskas iš Vilniaus, III v. – Edas Kudirka iš Kauno.
Birželio pabaigoje Pranciškonų gimnazijos mokiniai leidosi į įspūdingą kelionę po Slovakijos Aukštuosius ir Žemuosius Tatrus. Savaitę trukusioje išvykoje jaunuoliai išbandė save sudėtinguose kalnų žygiuose. Dalis jų šią kelionę gavo kaip apdovanojimą už mokslo pasiekimus, kuriais garsino savo gimnaziją Lietuvoje ir už jos ribų. Šios kelionės po kalnus – gimnazijos tradicija, gyvuojanti jau ilgiau negu dešimtmetį. Kiekvieną kartą jose dalyvauja ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, kartu vyko ir buvęs gimnazijos direktorius – pranciškonų vienuolis kunigas Alvydas Virbalis. Jis ypatingai sustiprino šios kelionės dvasinę patirtį: sekmadienį kalnuose buvo aukojamos šv. Mišios, kuriose dalyvavo visi žygeiviai. Tai viena gražiausių šių kelionių tradicijų, kuri nustebina praeinančius kalnų turistus, o kartais net paskatina juos dalyvauti bendroje maldoje. Pirmas prakaitas ir kalnų žavesys Pirmoji diena buvo skirta aklimatizacijai – po ilgos kelionės mokiniai leidosi į lengvesnį žygį kalnų papėdėse, kad kūnas priprastų prie aukščio ir fizinio krūvio. Tačiau jau kitą dieną jų laukė rimtesnis iššūkis – žygis per Švilpiko kalno viršukalnę, aplankant „Chata pri Zelenom plese“ – vieną žymiausių kalnų trobelių Slovakijoje. Šis takas žymus nuostabiais gamtos vaizdais: skaidrūs kalnų ežerai, šniokščiantys kriokliai ir žaliuojantys šlaitai paliko neišdildomą įspūdį. Trečią dieną mokiniai aplankė Slovakų rojų (Slovensky raj) – vieną unikaliausių gamtinių parkų šalyje. Čia žygio maršrutas driekėsi Sucha Bela upelio vaga: žygeiviams teko bristi per vandenį, lipti metalinėmis kopėčiomis, kabintis į uolas ir balansuoti virš tarpeklio prisilakant į uolas įtvirtintu trosu. Tai buvo žygis, kur gamtos grožis ir adrenalinas susiliejo į vieną nepakartojamą patirtį. Nepaisant fizinių išbandymų, mokiniai vieni kitus drąsino ir palaikė: jeigu kuriam nors dalyviui būdavo sunku – nelikdavo jėgų, kildavo aukščio baimė ar tiesiog norėdavosi pasiduoti – šalia visada atsirasdavo draugas, kuris padėdavo nugalėti silpnumo akimirkas. Tokie momentai stiprino bendrystę ir parodė, kaip svarbu komandoje rūpintis vieni kitais. Kiekvieną žygio dieną pietums mokiniai maistą nešėsi patys – tai dalis kalnų kultūros. Kadangi žygiai prasidėdavo anksti ryte ir baigdavosi vakare, pietauti tekdavo kalnuose – dažniausiai ant viršukalnių, prie ežero ar kalnų krioklio. Kuprinėse kiekvienas turėjo kąsnelį bendro stalo: duonos, sūrio, mėsos, daržovių, šokolado. Labai svarbu buvo pasirūpinti pakankamu vandens kiekiu, ypač dėl šiltų ir saulėtų orų – tai buvo būtina norint saugiai įveikti aukštikalnes.
Dėl nesėkmės kaltos promilės
Antradienį apie 18.10 val. Žemaitės al. Kretingoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, 1967 m. gimusi moteris, vairuodama automobilį „Opel Zafira“, važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Ford C-Max“. Paaiškėjo, kad „Opel Zafira“ vairuotoja – neblaivi, jai nustatytos 2,38 prom.
„P. n.“ informacija
Už eismo taisyklių pažeidimus – protokolai
Antradienį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai Vytauto gatvėje Palangoje tikrino dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų blaivumą, ar jie laikosi visų kitų Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų. Užfiksuota 12 dviračių transporto priemonių vairuotojų padarytų pažeidimų. Dešimt el. mikrojudumo priemonių vairuotojų važiavo nedėvėdami šalmų, dviem elektriniais paspirtukais važiavo po du asmenis, nors KET tai draudžia. Taip pat užfiksuoti ir du automobilių vairuotojai, nesegėję saugos diržų. KET pažeidusiems asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolai.
„P. n.“ informacija
Erelį“ nuvedė į areštinę
Antradienį apie 17.40 val. gautas pranešimas, kad J. Basanavičiaus gatvėje Palangoje, maitinimo įstaigoje, agresyviai nusiteikęs klientas sutrikdė viešąją tvarką, įžeidinėjo personalą, sugadino įstaigos inventorių. Žala tikslinama. Dėl įvykio sulaikytas ir į areštinę uždarytas 1992 m. gimęs vyras. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
„P. n.“ informacija
Susidūrė automobilis ir mopedas
Antradienį apie 10 val. Palangoje, S. Daukanto g. ir Kęstučio g. sankryžoje, susidūrė automobilis „Audi A4“, kurį vairavo 1991 m. gimęs vyras, ir mopedas „Aprilia“, kurio vairuotojas gimęs 2008 m. dėl patirtų sužalojimų perduotas medikams. Surinkta medžiaga pagal LR BK 281 str.
„P. n.“ informacija
Iš Europos motobolo čempionato Lietuvos jaunimo rinktinė parvežė bronzą
Iš Europos motobolo čempionato 2025, įvykusio Olandijoje, Lietuvos jaunimo rinktinė, kurios daugumą sudaro kretingiškiai, grįžo iškovojusi garbingą trečiąją vietą. Suaugusiųjų rinktinė liko ketvirtoje vietoje, vos per žingsnį nuo čempionų medalių. Sekėsi ir gerai, ir prasčiau „Europos čempionate sekėsi visaip – ir gerai, ir prasčiau. Gaila, kad suaugusiųjų rinktinei nepavyko užkopti ant nugalėtojų pakylos. Su olandais kovojome dėl trečiosios vietos, jie, kaip šeimininkai, turėjo didžiulį saviškių palaikymą. Rungtynių metu pilnas stadionas buvo olandų sirgalių, manyčiau, jiems padėjo ir namų sienos. Mums koją pakišo, galbūt, jaudulys ir ilgas intensyvus čempionatas. Per 5 dienas sužaidėme šešerias rungtynes. Taip pat prieš pat lemiamąsias rungtynes sugedo vieno žaidėjo motociklas ir jis buvo priverstas žaisti su svetimu. Kiekvienas žaidėjas turi savo motociklą, prie kurio yra pripratęs, ir, kai staigiai reikia šokti ant kito – nesi 100 procentų savimi ir technika pasitikintis“, – kalbėjo Kretingos motobolo klubo vadovas Raimondas Alseika. Šiame Europos motobolo čempionate po ilgo laiko dalyvavo ir Ukrainos motobolo rinktinė, sudaryta iš suaugusiųjų – jie vieninteliai iš visų dalyvavusių neturėjo jaunimo rinktinės. Be Lietuvos ir Ukrainos, dar dalyvavo Prancūzijos, Vokietijos bei Nyderlandų rinktinės.
Pranciškonų gimnazijos direktoriumi Mažesniųjų brolių Ordinas patvirtino buvusį šios ugdymo įstaigos direktoriaus pavaduotoją pasaulietį Antaną Šneideraitį. Darbą jis pradėjo nuo liepos 1 d. Nuo 2008 metų rugsėjo 1-osios iki 2015-ųjų jai vadovavo taip pat pasaulietis palangiškis Leonas Šidlauskas, o nuo 2015-ųjų iki 2025-ųjų vasario – br. Alvydas Virbalis OFM. Jis paskirtas tarnauti Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne. Gimnazijos steigėjas yra Lietuvos Šv. Kazimiero provincija.
„P. n.“ informacija
Šią vasarą nestojančios, žaibų lydimos liepos liūtys išbandymus siunčia ir bendrovei „Kretingos vandenys“. Šiomis dienomis žaibas sudegino Gintarų ir Lubių gyvenviečių Kartenos seniūnijoje vandenviečių valdymo spintas, gyventojai trumpam buvo likę be centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens. „Abiejose vandenvietėse teko pakeisti siurblius, kainuojančius maždaug po tūkstantį eurų. Vienoje gyvenvietėje vėl paleidus vandenį hidraulinis smūgis prakirto vandentiekį“, – apie avarijos likvidavimą, patirtas išlaidas pasakojo „Kretingos vandenų“ direktorė Eglė Alonderienė, akcentavusi, kad dėl žaibų sukeliamų elektros įtampos svyravimų būta ir daug smulkesnių vandens tiekimo sutrikimų. „Trenkia, išmeta saugiklius, tenka perkrauti, paleisti viską iš naujo“, – sakė ji. Pastaraisiais metais didžiausią žalą žaibai „Kretingos vandenims“ padarė užpraeitą vasarą, kai žiebė į pagrindinę Kretingos miesto vandenvietę Švyturio gatvėje Padvariuose. „Ten nuostoliai buvo didesni, reikėjo įrangą keisti. Kol viską sutvarkėme, miestui vandenį tiekėme avariniu būdu“, – teigė E. Alonderienė.
„P. n.“ informacija
Kasmet, įpusėjus vasarai, laivės kovų dalyviai ir jiems prijaučiantys žmonės iš visos Lietuvos, taip pat – užsienio lietuviai, renkasi į tradicinį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąskrydį „Su Lietuva – širdy“ Ariogaloje, vaizdingame Dubysos slėnyje. Šiemet sąskrydis įvyks rugpjūčio 2 dieną, ir tai bus jubiliejinis, surengtas 35-ąjį kartą. Į sąskrydį, kaip ir kasmet, išvyks būrys kretingiškių – tremtinių ir jų vaikų, laisvės kovomis besidominčių žmonių, taip pat – Kretingos rajono kultūros centro senjorų choras „Polėkis“, išaugęs iš buvusių tremtinių choro „Atminties versmė“. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kretingos skyriaus ilgametės vadovės Valerijos Žalienės teigimu, jau daugel metų į sąskrydį išvyksta pilnas autobusas, kurį parūpina Kretingos rajono savivaldybė, o į kelionę įprastai išlydi rajono vadovai. „Sąskrydis Ariogaloje – tai galimybė pamatyti vieniems kitus, kažkada kartu gyvenusiems tremtyje, bet išsibarsčiusiems po Lietuvą, pasidžiaugti, kad jėgos dar leido atvykti, nes buvusių tremtinių ir politinių kalinių gretos kasmet retėja. Jauniems žmonėms – tai gyva patriotiškumo pamoka ir galimybė sustiprinti savo ryžtą gyventi ir dirbti čia, vardan savos tėvynės gerovės, branginant jų senelių iškovotą laisvę. O ir visiems, kurie atvyksta į Ariogalą, ši diena tampa tikra lietuviškumo švente – pasididžiavimo savo istorija ir laisvės džiaugsmo diena“, – kalbėjo V. Žalienė. Į sąskrydį Ariogaloje kretingiškiai išvyks šeštadienio rytą – 7 val. iš Rotušės aikštės, kiti norintieji gali atvykti savo automobiliais, tačiau visi kviečiami prisijungti prie kretingiškių sambūrio atskiroje palapinėje.
Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama žemės ūkį pripažinti nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Kodėl reikalingas toks įstatymas? „Anksčiau kiekvienas kaimo gyventojas ir daržą turėjo, ir gyvulius laikė, todėl ir karą, ir kitas nelaimes išgyveno. Ir patys maistu apsirūpindavo, ir miestiečius nuo bado apgindavo, o kaip kilus karui išgyventume dabar, kai tiek miestiečiai, tiek kaimiečiai produktus prekybos tinkluose perka“, – į svarstymus leidosi turguje žalumynais prekiaujanti garbingo amžiaus moteris. Išties Lietuvoje jau kelinti metai kalbama apie nacionalinio saugumo stiprinimą, didžiausią dėmesį skiriant ginklų įsigijimui, išorinių sienų apsaugai ir kitos karinės infrastruktūros plėtrai, kibernetinėms grėsmėms, bet neakcentuojamas gyventojų aprūpinimo maistu klausimas, kilus kariniam konfliktui ar ekstremaliai situacijai, kuri gali neigiamai atsiliepti žemės ūkio gamybai. Net ją sustabdyti! Karas Ukrainoje, pandemija, stichinės nelaimės, kylančios įvairiose šalyse ir net žemynuose, akivaizdžiai parodė, kaip greitai sutrinka maisto tiekimo grandinės. Gyventojų aprūpinimas maistu susidarius kritinei padėčiai yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių. Tai numatyta ir Vyriausybės programoje. Kad vienas iš pagrindinių valstybės prioritetų yra gyventojų aprūpinimas maistu, konstatavo ir Europos vadovų bei Europos Sąjungos tarybos. Kokie svarbiausi siūlymai? Žemės ūkio ministerija, įvertinusi sparčiai besikeičiančią geopolitinę situaciją, stichinių nelaimių dažnėjimą, parengė Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma žemės ūkį pripažinti nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Įstatymo projekte teigiama, kad valstybės užduotis yra kurti ir palaikyti atsparią ir savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą. Taip pat užtikrinti palankias sąlygas gyventojų apsirūpinimui maisto ištekliais ir sudaryti sąlygas darniai, konkurencingai ir veiksmingai žemės ir maisto ūkio plėtrai. Be to, įstatymo projekte numatyta valstybės prievolė sudaryti teisines, ekonomines ir kitas reikalingas sąlygas, kurios užtikrintų nenutraukiamą gyventojų aprūpinimą maisto produktais ekstremalių situacijų ar krizių metu bei šalinant jų padarinius, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.
|
|
