|
|
|
(2006) 2025-11-25Mobilus darbas su jaunimu keliasi ir į mokyklas
Pastaruosius dvejus metus mobilus darbas su jaunimu buvo organizuojamas seniūnijų patalpose, kultūros centrų skyriuose, tačiau nuo vakar veiklos keliamos ir į rajono ugdymo įstaigas. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė vicemerė Vaida Jakumienė, iki šiol jaunimo darbuotojai kas savaitę vykdavo į penkias seniūnijas, tačiau paaiškėjo, kad šis būdas turėjo trūkumų: patalpos – netinkamos, o ir jaunuolių dėmesio sulaukta gerokai mažiau negu tikėtasi. Vietoj Jokūbavo vyks į Karteną Mūsų rajone mobilus darbas pradėtas organizuoti nuo 2023 metų. Tai – kitoks darbo su jaunimu modelis, kai darbuotojai vyksta vis į kitą seniūniją ir po pamokų užsiima su atėjusiais jaunuoliais, bendrauja, vykdo įvairias veiklas pagal jų poreikius. Mobilaus darbo su jaunimu tikslas – užimti jaunuolius, atitraukti juos nuo netinkamos veiklos, pavyzdžiui, rūkymo, ir užmegzti ryšį su kiekvienu jaunuoliu, prireikus – jam suteikti reikiamą pagalbą. „Mūsų darbas yra sukurti su jaunuoliais ryšį, padėti jiems spręsti kilusias problemas, ko galbūt nepavyksta net ir jų tėvams. Jaunimas pasitiki mumis, todėl dalijasi savo problemomis. Dirbdami mokyklose mes galėsime bendradarbiauti ir, pavyzdžiui, su socialiniais pedagogais“, – vieną privalumų paaiškino Atviro jaunimo centro mobilaus darbo su jaunimu socialinė darbuotoja Vilijanda Žimontaitė. Dvejus metus jaunimo darbuotojai dirbo Vydmantų, Darbėnų, Jokūbavo, Salantų ir Kūlupėnų seniūnijose. Tačiau kai kuriose vietovėse jaunimas veiklomis domėjosi vangiai: Jokūbave susirinkdavo per mažai jaunuolių. „Viena priežasčių – mokiniai po pamokų iš karto išvežami autobusu į aplinkines gyvenvietes, tad nebelikdavo kam pasilikti, o kitiems galbūt nebūdavo poreikio šiai paslaugai“, – pokyčių priežastį atskleidė V. Jakumienė. Ketvirtadienį įvyksiančiame Tarybos posėdyje bus svarstoma mobilų darbą vykdyti nebe Jokūbave, o Kartenoje.
Rado variantą potvyniams valdyti?
Gali būti, kad variantų, kaip suvaldyti potvynius, kylančius ne tik dėl momentinių lietaus nuotekų, vis dar ieškanti Kretingos rajono savivaldybė šalyje taps pilotine, kuri vandenį reguliuos pagal poreikį tai paaukštinant, tai pažeminant jo lygį užtvankose. Tokia žinia su „Pajūrio naujienomis“ vakar pasidalijo rajono meras Antanas Kalnius. „Nesėdime sudėję rankų. Prieš tai jau ne kartą su kompetentingais specialistais šį klausimą aptarėme nuotoliniu būdu, o praėjusį penktadienį su atstovais iš Nacionalinio krizių valdymo centro, Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros, Meteorologijos tarnybos, Klaipėdos universiteto pabuvojome vietoje. Aš vaizdžiai jiems norėjau parodyti, kokia yra realybė“, – sakė meras. Komisija apžiūrėjo, kaip, pakėlus uždorį, galima valdyti užtvanką, esančią prie Birutės tilto mieste. Po to nuvyko prie Padvarių užtvankos. Beje, kai spalį, bijant potvynio, buvo bandoma pakelti uždorį, ten mechanizmas nesuveikė, nors pagal specifikaciją jis, kaip teigė meras, ir tvarkingas. Komisija taip pat matė, kaip valdoma Tūbausių tvenkinio užtvanka, kur yra įrengta ir hidroelektrinė. „Po diskusijų svarstėme, jeigu vandenį nuleistume, tai kokio tūrio rezervą turėtume? Dviejų trijų mėnesių laikotarpiu mokslininkai žadėjo tokius skaičius pateikti“, – sakė A. Kalnius. Jeigu pasiseks, Kretingos rajono savivaldybė taps pilotine, kuri išbandys, kaip užtvankos gali būti valdomos paliekant tam tikrą rezervą.
Darbų padaryta daug, iššūkių irgi netrūko
Metams baigiantis, likus jų vienam gruodžio mėnesiui, Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius „Pajūrio naujienoms“ apžvelgė 2025-aisiais Savivaldybėje padarytus darbus, nenutylėdamas ir patirtų nesėkmių, iššūkių, kurių Savivaldybės valdžiai, administracijos komandai nepavyko įveikti: – Padaryti darbai džiugina. Apžvelgsiu jų svarbiausius pagal Savivaldybės veiklos sritis. Tvarkant, gerinant rajono švietimo, sporto infrastruktūrą šiemet pavyko pabaigti Vydmantų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Pasagėlė“ rekonstrukciją. „Pasagėlės“ pastatas remonto buvo nematęs nuo pat Nepriklausomybės pradžios. Buvo kiauras pastato stogas, pastate įsiveisęs pelėsis, prastas vidaus patalpų išdėstymas. Kol vyko rekonstrukcija, mažieji vydmantiškiai saugiai buvo įkurdinti pradinėje mokykloje Rūdaičiuose. Lapkričio 8 d. pasirašėme sutartį su rangovu dėl Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Eglutė“ pastato Padvariuose rekonstrukcijos, išplėtimo. Projekto kaina – 4,2 mln. eurų, darbai turėtų būti atlikti per 15 mėnesių. Atnaujintoje „Eglutėje“ padaugės vaikų grupių, jų bus 7, kai iki šiol buvo 4. Tai bus moderni ikimokyklinio ugdymo įstaiga, su sanitariniais mazgais patalpų viduryje, kitais šiuolaikiniais sprendimais, priemonėmis. Kol „Eglutėje“ vyks statybos darbai, šį darželį lankantys vaikai bus ugdomi mokykloje Rūdaičiuose, su tėvais dėl to jau irgi sutarta. Baigiamas rengti Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ pastato išorės ir aplinkos sutvarkymo projektas. Jau turime pastato išorės vizualizaciją, specialistai parinko, sudėliojo pastato spalvas. Jeigu pavyks sėkmingai parinkti rangovą, 2026 metų vasaros pabaigoje bus pradėti pastato tvarkymo darbai. Prieš keletą savaičių pradėtas tvarkyti Salantų gimnazijos stadionas, darbus vykdo patikrintas, patikimas rangovas uždaroji akcinė bendrovė „Rolana“. „Rolana“ šiemet baigė centrinio Kretingos miesto Šaulių stadiono rekonstrukcijos darbus. Atnaujintu Salantų gimnazijos stadionu naudotis galės ne tik gimnazijos mokiniai, bet ir Salantų bendruomenė. Į rekonstruoti baigto Šaulių stadiono futbolo aikštę sportininkai išbėgti galės kai suvešės aikštės veja. Pagal reikalavimus, intensyviam naudojimui stadiono žalioji danga būna tinkama po žolės užsėjimo praėjus porai metų. Viliamės, gal ateinančios vasaros pabaigoje sportininkai naują veją išbandyti galės, ar jau bus galima žaisti ant vejos, nustatys specialistai.
Suaugusiųjų mokymosi savaitės sutiktuvės Kretingoje
Kretingos muziejaus Baltojoje salėje įvyko Suaugusiųjų mokymosi savaitės sutiktuvėms skirta konferencija „Mokymosi sodai“. Šį renginį organizuoti grafų Tiškevičių palikimu, grafaitės Marijos Tiškevičiūtės įkurtu pirmuoju Lietuvoje vaikų darželiu garsiame mieste kolegoms pasiūlė Kretingos rajono švietimo centras, šiemet papildęs Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos narių būrį. Mokymuisi amžiaus ribų nėra „Žinau, kad esat naujokai asociacijoje, džiaugiuosi, kad dalyvaujate jos veikloje“, – tokiais žodžiais į Kretingos rajono švietimo centro darbuotojus ir direktorę Loretą Jurgutienę kreipėsi rajono vicemerė Vaida Jakumienė. Pasveikinusi dalyvių iš įvairių šalies vietovių pilną salę, vicemerė kalbėjo apie tai, kad visuomenė gyvena laikmečiu, kai mokymasis nebėra tik vaikystės ar jaunystės etapas, o svarbi nuolatinė žinių siekimo kelionė su savo vingiais ir posūkiais. Kretingos rajono švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė tarsi papildė, akcentuodama, kad Suaugusiųjų mokymosi savaitė yra renginys, nešantis žinią, jog mokymuisi amžiaus ribų nėra. „Gera matyti mamas, nemažą savo gyvenimo kelią nuėjusius močiutes ir senelius, kurie nori kuo daugiau išgirsti, sužinoti, išmokti. Tai ir yra didžiausia prasmė, įkvėpimas jaunimui“, – kalbėjo A. Burbienė. Kad Kretingos rajono švietimo centras į Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociaciją, vienijančią 35 juridinius ir apie 90 fizinių asmenų, įžengė tvirtu ryškiu žingsniu, akcentavo organizacijos prezidentė Inga Jagelavičiūtė. Ši kasmetinė nacionalinė Suaugusiųjų mokymosi savaitė, anot jos, 26-oji. Įsisukus į organizacinius dalykus, sakė prezidentė, nelabai mąstai, tik paskui, prieš „paleidžiant“ žinią į viešumą, suvoki ir gerąja prasme stebiesi nuoširdžiu žmonių noru dalyvauti. „Kasmet turim daugiau kaip 180-ies puslapių nacionalinę programą – dar nesam suskaičiavę, kiek šiemet renginių ir kiek dalyvių“, – kalbėjo I. Jagelavičiūtė. Tikslas, sakė, – per tą vieną savaitę sujudinti visuomenę, konsultuoti, parodyti vieni kitiems, kas įdomaus veikiama regionuose, miestuose, bendruomenėse. O ir vien jau buvimas kartu, pasak prezidentės, žmonėms suteikia laimės.
Gruodžio 5 d. Palangos koncertų salėje įvyks jūsų koncertas – skambės amžinai populiarūs Antonio Vivaldi „Metų laikai“. Šis daugiasluoksnis kūrinys kviečia perbėgti ir paties pastaraisiais metais, kurie buvo kupini neeilinių įvykių. Grįžkime į vasarą, į „Rheingau Musik Festival“, kuriame 2 mėnesius dirbote kaip „fokus artist“. Ką tai reiškia? Man – akordeonistui – tai reiškia labai daug. Pastaruosius 4 metus judu ta linkme, kad akordeoną užkelčiau ant aukščiausio laiptelio klasikinės muzikos scenoje. O „Rheingau Musik Festival“ yra didžiausias privatus festivalis Vokietijoje, labai įtakingas, nes jį kuria žmonės, spaudę ranką legendoms, nuo Leonardo Bernsteino iki šių dienų dievukų. Festivalio vadovas labai emocingai išreiškė padėką už mano indėlį į šį festivalį. Nepamiršiu akimirkos, kai per paskutinę vakarienę abudu atsiklaupėme vienas prieš kitą. Tai – simboliai, kurie įsirėžia atminty kaip paveikslėliai, bet kartu tai yra mano instrumento triumfas. O tai, kad už akordeono esu ir jį menine prasme valdau aš, liudija mano paties augimą. „Rheingau Musik Festival“ rėmuose suskambėjo dvi išskirtinės, jūsų sugalvotos programos – „Da Vinčio sapnas“ ir „Naktis muziejuje“ su Philippe Cohen Solal iš „Gotan Project“. Vos jas paskelbus, akimirksniu buvo išparduoti visi bilietai. Vieną jų net teko kartoti. Koks jausmas tapti „sold-out’iniu” atlikėju užsienyje? Šią vasarą įvyko labai aiški atskirtis, kai supranti, kad „brandas“ jau yra pastatytas ant tam tikrų kojų, vardas pulsuoja apie intrigą. Už kiekvienos mano programos pavadinimo slypi koncepcija, kuri nėra paviršutiniška, publika tai įvertinta ir akivaizdžiai matosi, kad bilietus išperka neatsitiktinai. Du „sold-out“ koncertai įvyko šiame festivalyje, bet ką tik grįžau iš Ciuricho, kur irgi buvo visiškas „sold-out“, patys šveicarai organizatoriai stebėjosi, – sako, niekada šioje salėje nepasiekiame pilno bilietų išpardavimo. Žinoma, man tai – didelis laimėjimas, kai suvokiu šią dinamiką ir tai, kokioj skalėje esu. Išparduodamas koncertus tarsi gauni trumpalaikį atsakymą, kad viską darai teisingai, garantuotai sulauksi kvietimo grįžti. Bet kartu tai yra trapu: vieną dieną perka, kitą – gal jau nepirks. Kol perka, galiu tik džiaugtis. Didelio publikos susidomėjimo sulaukęs koncertas „Da Vinčio sapnas“ pakliuvo į siužetą, kurį Vokietijos ZDF televizija rodė per sekmadienio panoramą „Heute Journal“. Ko gero, tokį susidomėjimą lėmė ir intriguojantis instrumentas, kuriuo grojote – organetas. Tai – Leonardo da Vinci sukurtas akordeono prototipas? Kai su „Arte“ televizija keliavome po Italiją, užsukome į akordeonų muziejų. Būtent ten išgirdau apie organetą. Praėjo pusė metų ir staiga gimė idėja sukurti tokią programą, kuri leistų pasikapstyti akordeono vystymo istorijoje, bet hipotetiniu kampu, nes šie instrumentai nėra giminingi tiesiogiai. Tačiau vien faktas, kad tokį instrumentą norėjo sukurti Da Vinci ir jeigu būtų sukūręs, tas organetas galimai būtų išsivystęs iki akordeono, domino vieną po kito kelti istorijos klodus. Dažniausiai programos mozaiką dėlioju, keliaudamas per laikmečius pirmyn – atgal. Bet šįkart kone akademiškai, nuosekliai keliavome nuo 1500-ųjų pabaigos iki šių laikų muzikos. Organetą, pagamintą pagal Da Vinci brėžinius, susiradome per parą, Nyderlanduose. Kai jau jį gavau, maniau, Dieve mano, kaip su šiuo daiktu reikės elgtis – jis toks trapus, sukurtas labiau kaip konceptas, nei kaip instrumentas, kuris galėtų iškęsti kelioninį transportavimą, ir juo labiau – mano paties grojimą. Daugelis anų dienų instrumentų tokie ir buvo – nei gerai derėjo, nei buvo patikimi. Kokioje vietoje aptikote organetą? Pas seną olandą, gyvenantį pajūrio užkampyje ir turintį muzikos prekių parduotuvę? Tai buvo senukas, bet ne iš užkampio, buvo ir parduotuvė, bet ne muzikos prekių. (Juokiasi.) Mes su vadybininke Sonja po koncerto Vokietijoje sėdome į traukinį ir išvykome į Hagą. Ten mūsų laukė olandas, kuris gamina klavesinus, bet yra pagaminęs ir organetą. Tačiau tai – hobis, o pagrindinė jo veikla – frakų nuoma. Sužinojome, kad Nyderlanduose per mokyklos išleistuves įprasta dėvėti fraką, todėl tokie salonai itin populiarūs. Ir štai mes atvykstame, įeiname į parduotuvę, klientai renkasi frakus, meistro sūnus juos aptarnauja, čia pat išsitraukęs organetą lakuotais nagais juo pagroja. Duoda man pagroti – vos pradedu, įeina kiti frakų klientai... Jau tai buvo grynas sapnas. (Juokiasi.) Išsinuomotu organetu Rheingau festivalyje atlikau vieną renesansinę pjesę ir vieną savo improvizaciją. Pasirodymas vyko XII amžiaus vyno saugykloje, lyg senoje koplyčioje, su didžiulėmis vyno statinėmis, tarp kurių sukurta ekskliuzyvi, unikali erdvė koncertams. Viena tų patirčių, kurios niekada nepamiršiu. Įspėja apie naujus sukčiavimus
Kretingos rajono policija perspėja gyventojus apie vis dažnėjančias apgaules, kai sukčiai pasitelkia SMS žinutes ir netikras nuorodas dėl tariamų baudų ar pažeidimų. Pastarosiomis dienomis užfiksuoti keli atvejai, kai gyventojai, paspaudę gautas nuorodas ir suvedę banko duomenis, prarado reikšmingas pinigų sumas. Praėjusią savaitę vienas asmuo, tuo metu buvęs užsienyje, gavo SMS žinutę apie „neapmokėtą baudą už stovėjimą“. Kadangi jis tą dieną iš tiesų naudojosi mokama stovėjimo aikštele, žinutė nepasirodė įtartina. Paspaudęs nuorodą, vyras buvo nukreiptas į netikrą banko puslapį, kuriame sukčiai išviliojo prisijungimo duomenis ir „Smart-ID“ PIN2 kodą. Iš jo sąskaitos pasisavinta 8 tūkst. 692,88 Eur. Lapkričio 20 d. į Kretingos rajono policijos komisariatą kreipėsi 1949 m. gimęs vyras. Jis nurodė, kad lapkričio 19 d. apie 10 val., būdamas namuose Kretingoje, paspaudė SMS žinute atsiųstą nuorodą ir suvedė prašomus duomenis. Netrukus paaiškėjo, kad iš jo banko sąskaitos apgaulės būdu pasisavinta 5 tūkst. 800 Eur. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.Dar vieną panašų atvejį tiria Palangos policijos pareigūnai. 1961 m. gimusi moteris pranešė, kad lapkričio 11 d. apie 19.00 val. gavo SMS žinutę dėl neva nesumokėtos baudos už KET pažeidimą. Paspaudusi nuorodą ir suvedusi reikalaujamus duomenis, ji pastebėjo, kad iš banko sąskaitos dingo 390,90 Eur. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Policija ragina gyventojus išlikti budriais: nespausti jokių nuorodų, gautų SMS žinute ar elektroniniu paštu, informaciją tikrinti tik oficialiose svetainėse ar programėlėse, prisiminti, kad sukčiai vis dažniau taikosi į kasdienes, tikroviškas situacijas.
„P. n.“ informacija
Lapkričio 20 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“ išvykoje 88:98 (17:30; 27:16; 26:26; 18:26) pralaimėjo Ukmergės „Steko“ (4 pergalės, 10 pralaimėjimų) komandai ir leido varžovams nutraukti penkių pralaimėjimų seriją. Rungtynes komandos pradėjo apylygiai ir įpusėjus kėliniui kretingiškiai po T. Rudžio dvitaškio pirmavo 13:12, bet šeimininkai jį užbaigė galingu žaidimu ir įgijo dviženklę persvarą – 30:17. Antrą kėlinį kretingiškiai suaktyvino gynybą ir patys sėkmingiau žaidę puolime sumažino atsilikimą iki vieno metimo – 46:44. Trečias kėlinys baigėsi lygiosiomis, ir tapo aišku, kad rungtynes nulems ketvirtas ketvirtis. Likus žaisti 4 min., švieslentėje degė lygus rezultatas – 78:78, po to šeimininkai surengė spurtą 12:3, po kurio kretingiškiai nebeatsitiesė ir teko pripažinti varžovų pranašumą. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Julius Kazakauskas (5/9 dvitaškiai, 10/11 baudos, 8 atk. kamuoliai, 30 naud. balai) – 20, Rytis Zabita (7/11 dvitaškiai, 9 atk. kamuoliai) ir Justas Žiubrys (3/7 tritaškiai) – po 15, Mantvydas Staniulis ir Tautvydas Rudys (5/10 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai) – po 13, Justin’as Young’as (3/4 dvitaškiai) – 6, Edgaras Danys – 4, Gytis Mačionis – 2, Jalen’as Warren’as.
Pensijų II pakopos lėšos – ne premija prieš Kalėdas.
Jau kitąmet Lietuvoje prasidės vienas didžiausių pensijų sistemos pokyčių per pastaruosius du dešimtmečius – visiems II pakopoje kaupiantiems gyventojams bus atvertos durys atsiimti savo sukauptas lėšas. Skaičiuojama, kad apie atsiėmimą svarsto net 40 proc. pensijų sistemos dalyvių. Ekspertai abejoja, ar dauguma rinksis pinigus perinvestuoti į kitus pensijai kaupti tinkamus instrumentus. Esą labiau tikėtinas Estijos scenarijus – kai 2021 m. daugiau nei pusė pasitraukusių žmonių savo santaupas išleido per pirmuosius kelis mėnesius, o ne pasirūpino ateitimi. „Vakarų Lietuvos“ kalbinti pašnekovai ragino nesielgti spontaniškai. Jei šiandien neturite plano, ką daryti su išsiimtais pinigais – laikykite juos iki protingai pasikonsultuosite. Juolab kad pinigus sąskaitoje „valgo“ infliacija arba dar blogiau – pinigų lietui ruošiasi ir telefoniniai bei kibernetiniai sukčiai. Kaupsite iki galo? Gausite iki 25 proc. daugiau Finansų ir pensijų ekspertai neslėpė: artėjantis pasitraukimo langas – ne proga pykti ant valstybės, kuri vis keičia pensijų sistemą. Verčiau jau šaltai numatyti sau naudingą pensijos scenarijų. Tuo pačiu primenama, kad kaupimo nereikia sureikšminti kaip itin didelio indėlio į būsimą pensiją, mat tokiu būdu pensijos tikrai nepasidvigubinsite. Valstybei nustatant dabartinę 3+1,5 proc. įmoką tikėtasi, kad II pakopos pensija pridės apie 20–25 proc. prie „Sodros“ pensijos, kai į pensiją pradės eiti karta, visą darbingą laikotarpį dalyvavusi kaupime. To tikėtis gali tie, kurie kaupime dalyvaus iki galo nesiblaškydami. Šiandien valstybės garantuojama senatvės pensija Lietuvoje siekia vos apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad išėję į pensiją, jei nekaupia papildomai, žmonės praranda daugiau negu pusę savo buvusių pajamų. Būtent dėl to prieš 20 metų ir buvo sukurta II pensijų pakopa – būdas kaupti papildomai, be galimybės pinigus išsigryninti vos panorėjus. Tokiu keliu žengia daugelis modernių Europos valstybių. Šiuo metu sistemos dalyvis kas mėnesį į ją perveda 3 proc. savo atlyginimo, o valstybė papildomai prideda 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio sumos (3+1,5 proc.). Šiuo metu pensijai Lietuvoje kaupia 1,4 mln. žmonių, o bendras sukauptas turtas siekia beveik 10 mlrd. Eur.
Kretingoje pristatys filmą apie Šv. Marijos Magdalenos atlaidus
Veiviržėnų miestelis Klaipėdos rajone nuo seno garsėja Šv. Marijos Magdalenos atlaidais, kurie šio miestelio parapijiečių ir parapijos klebono Vidmanto Griciaus iniciatyva 2024-aisiais buvo įregistruoti Lietuvos nematerialių kultūros vertybių sąvade. Ta proga buvo sukurta dokumentinė kino juosta „Šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose“, kuri keliauja po Lietuvą, ir kitąmet, sausio 10-ąją, Kretingos rajono kultūros centre bus pristatyta kretingiškiams. Įvertino kaip nematerialųjį paveldą V. Gricius, kuris prieš 9-erius metus buvo paskirtas tarnauti į Veiviržėnų parapiją, o ligi tol – Šventosios bažnyčios statytojas ir ilgametis jos klebonas, taip pat ir Laukžemės parapijos Kretingos rajone klebonas, pasakojo, kad, atvykus į atokią žemaitišką Klaipėdos rajono parapiją, pirmiausia teko pasirūpinti ūkiu – jo rūpesčiu buvo sutvarkyta bažnyčios aplinka, klebonija. „Atvykęs radau gana aktyvią parapijos bendruomenę ir išsaugotas senųjų Šv. Marijos Magdalenos atlaidų tradicijas – vertybes, kurių negali parodyti bet kada kaip apčiuopiamą paveldą, tačiau jų vertė – neįkainojama. Pasitarę su parapijiečiais kreipėmės į Klaipėdos rajono savivaldybę, kad pateiktų dokumentus ir įregistruotų šiuos atlaidus Nematerialių kultūros vertybių sąvade. Tai nebuvo taip paprasta – teko įdėti nemažai pastangų, surinkti žmonių liudijimus, senųjų veiviržėniškių pasakojimus, kaip būdavo švenčiama jų vaikystėje, ir apie dabartinę šių atlaidų svarbą miestelio bendruomenei“, – kalbėjo V. Gricius. Jo žodžiais, nors Veiviržėnų parapija turi titulinius atlaidus – bažnyčia yra tituluota Šv. Apaštalo evangelisto Mato, tačiau Šv. Marijos Magdalenos atlaidai švenčiami atskirai, liepos 22 dieną, nesusiejant jų su titulu. Panašiai yra ir Kretingoje, kurios bažnyčia tituluota Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai, tačiau nuo seno garbinamas šv. Antanas ir jo garbei vyksta garsūs atlaidai.
Benamis po balkonu: gailėtis ar ignoruoti?
Miško gatvėje Nr. 1, po pirmojo buto balkonu, ant sutemptų čiužinių nakvoti įsitaisė benamis. Šio buto gyventoja, prašiusi neviešinti pavardės, redakcijai guodėsi visą rudenį kentusi tokią kaimynystę, nes maniusi, kad, atšalus orams, benamis išsidangins. Bet kai iš po balkono vienąnakt ėmė kilti dūmai, moteris, neapsikentusi tokios kaimynystės, pati ėmė ieškoti pagalbos. Kylant grėsmei – kviesti pareigūnus „Sušalęs, matyt, užsikūrė pasišildyti. Kosėjo visą naktį, nė pati negalėjau miegoti. Tas vyras ir miega po mano balkonu, ir gamtinius reikalus atlieka“, – guodėsi skaitytoja. Ji sakė bijanti benamį užkalbinti, net balkono langą atverti: „Nežinau jo kėslų, paskui gali kerštauti“. Moteris mano, kad po jos balkonu įsitaisė tas pats vyras, kurį prekiautojai vasarą išgujo iš ūkininkų turgelio. Su šia situacija supažindinta Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė suabejojo, ar tai galėtų būti tas pats asmuo, dėl kurio nakvynės vietos turgelyje buvo sukilę prekiautojai. „Tą žmogų pareigūnai pristatė į jo gyvenamą vietą, radome jo artimuosius, kurie atsakingi už jį. Šis žmogus turi būstą, tačiau pats pasirinko visuomenei nepriimtiną gyvenimo būdą – valkatauti“, – patikino vedėja. Socialinės institucijos, įsitikinusi ji, šio ir kitų benamių problemos neišspręs – jie žino, kad mieste yra Nakvynės namai, bet nakvoti juose nenori, nes negali girtauti, ten reikia laikytis tvarkos. „Jeigu valkataujantis žmogus nekelia grėsmės, jam niekas nieko negali padaryti, nes toks yra jo paties pasirinkimas, – Klaipėdos mieste kas antras benamis gyvena po daugiabučių balkonais. Bet, jeigu kelia pavojų privačiam turtui, kaip paminėtuoju atveju – užsikūręs ugnį, tuomet reikia kviesti pareigūnus“, – tokią išeitį siūlė K. Gimžauskaitė-Mažonienė.
Po gaisro prašo pagalbos
Po Petrikaičių kaime kilusio gaisro žuvusiosios ir be namų likusio Romaldo artimieji prašo finansinės pagalbos. Į visuomenę socialiniuose tinkluose kreipėsi Skaidrė Vibrienė: „Lapkričio 10 d. ištiko skaudi nelaimė – gaisras, per kurį mano sūnūs prarado mylimą močiutę Audronę Puidienę. Ugnis tragiškai nusinešė jos gyvybę. Nelaimingas atsitikimas senelį Romą paliko be nieko, liko kaip stovi. Jeigu turite galimybę ir norą suteikti finansinę pagalbą mūsų seneliui Romaldui Puidai, tai galite padaryti pervesdami paramą tiesiogiai į jo sąskaitą. Iš anksto nuoširdžiai dėkojame už jūsų gerumą, paramą ir palaikymą šiuo sunkiu metu. Taip pat labai dėkojame dviem drąsiems vyrams, kurie nelaimės akimirką nedvejodami skubėjo gelbėti mūsų močiutę Audrutę. Jūsų ryžtas, žmogiškumas ir pasiaukojimas yra neįkainojami. Ačiū už jūsų drąsą ir gerumą – tai prisiminsime visada. Tesaugo Jus Dievas.“ Nelaimė šeimą ištiko lapkričio 10 d. vakarą J. Jablonskio gatvėje Petrikaičiuose. Per gaisrą išdegė du kambariai, virtuvė, vonia, sudegė krosnis, išdužo langai, vietomis išdegė perdengimas, mansarda. Kitoje namo dalyje, kur stogas dengtas šiferiu, nudegė apie 50 proc. stogo, išdegė mansarda, pirmame aukšte apdegė koridorius. Name gyveno dvi skirtingos šeimos: vienoje namo pusėje – vyras ir moteris, kitoje – senyvo amžiaus moteris.
Visi, nesvarbu, kokio amžiaus bebūtume, laukiame Kalėdų –jų skleidžiamo džiaugsmo, tikėjimo stebuklais, šviesos, ramybės ir jaukumo. Kad tas jaudinantis gražiausios metų šventės laukimas neprailgtų, į šiltą kalėdinę atmosferą kviečiame pasinerti jau šį šeštadienį, lapkričio 29 d., kai Kretingos Rotušės aikštę užlies magiškos šviesos, nuotaikingos dainos ir sužibs išlaki žaliaskarė. Pagrindinės miesto eglės įžiebimo šventėje „Pagaliau Kalėdos!“, prasidėsiančioje 17 val., bus sekama „Kalėdų šviesos pasaka“, Kretingos miesto širdyje apsilankys ir su vaikais bendraus Kalėdų Senelis, čia pat įsikūrusioje mugėje kvepės kalėdiniais gardėsiais, o ant scenos muzikiniais kūriniais džiugins atlikėjai Iglė ir Tadas. Tą magišką vakarą žvilgsnius kaustys ant Rotušės aikštės 4-uoju numeriu pažymėto pastato atgyjančios „Kalėdinės istorijos“, o Rotušės aikštės skverą apgaubs instaliacija „Šviesų magija“. „Kalėdinėmis istorijomis“ ant Rotušės a. 4-ojo pastato bus galima grožėtis iki sausio 2 d., I–IV – nuo 18.00 iki 20.00 val.; V–VII – nuo 18.00 val. iki 21.00 val.; „Šviesų magija“ Rotušės aikštės skvere – iki sausio 6 d.
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija lapkričio 19 d. paminėjo išskirtinę sukaktį – 45-ąjį jubiliejų. Į šventę „Laiko takais“ susirinko gausus būrys svečių: mokytojai, mokiniai, alumnai, socialiniai partneriai, taip pat tie, kuriems ši mokykla yra tapusi antraisiais namais. Svečius pasitiko Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos styginių instrumentų orkestras. Šventės pradžioje renginio vedėjas, Kauno dramos teatro aktorius Egidijus Stancikas akcentavo, kad 45 metai – tai ne tik solidi istorija, sukaupta patirtis ir brandos laikas, bet ir jaunatviškas veržlumas, kūryba bei nuolatinė raida. Šventė prasidėjo Kretingos rajono vicemerės Vaidos Jakumienės, Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos Vaidos Bačiulienės, Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės ir Seimo narės Violetos Turauskaitės patarėjos Jolantos Gedvilaitės sveikinimais. Gimnazijos bendruomenę taip pat pasveikino gimnazijos tarybos pirmininkė Gražina Banienė ir gimnazijos Mokinių parlamento prezidentė Liucija Gaudutė. Renginį papuošė ir muzikiniai pasirodymai – skambėjo profesionalių solistų Ritos Preikšaitės, Mindaugo Jankausko, Edgaro Pylipaičio balsai. Jų atliekamos dainos lydėjo susirinkusiuosius gimnazijos istorijos keliais, kurie prasidėjo nuo mažos idėjos, mokytojų tikėjimo ir mokinių svajonių. Per 45-erius metus Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija išaugino mokslininkus, gydytojus, kūrėjus, mokytojus, visuomenės veikėjus ir daugybę tėvų, kurių vaikai šiandien eina tais pačiais mokyklos koridoriais. Ypatingas vakaro momentas – padėkos įteiktos mokytojams, kurie ilgus metus kūrė gimnazijos istoriją. Vadovaujantis mero potvarkiu, mokytojams buvo skirta ir įteikta 21 padėka už atsidavimą, kantrybę ir nuolatinį tikėjimą mokinių galimybėmis. Švietimo, mokslo ir sporto ministrės padėkos įteiktos vyresniajai fizikos mokytojai Virginijai Kuprienei – už profesorės Meilės Lukšienės idėjų puoselėjimą, gimnazijos direktoriui Kęstučiui Trakšeliui – už reikšmingus pedagoginius ir vadybinius pasiekimus. Direktorius padėkomis taip pat pagerbė ir ilgamečius nepedagoginius darbuotojus.
Spektaklis, įkvėptas Dainos Kamarauskienės knygos „Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grįšiu“ ir Čiurlionio muzikos bei paveikslų vaizdinių, kviečia į sapnišką kelionę be žodžių. Karalius Vilkyšius, iškritęs iš Čiurlionio paveikslo, patenka į mistinį mišką, kur susitinka Lapę ir Angelą. Kartu jie patiria pasaulį, pilną šviesų, garsų, šešėlių ir judesio. Tai švelnus, sensorinis menas, kuriame kūdikiai ne tik stebi, bet ir įsitraukia, o suaugusieji kviečiami nurimti ir iš naujo atrasti paprastumo grožį. Į Vyriausybę – dėl Jokūbavo dvarvietės atkūrimo
Grupė Jokūbavo bendruomenės atstovų ir jos pirmininkas Vytautas Daukantas buvo išvykę į šalies Vyriausybę susitikti su naująja kultūros ministre Vaida Aleknavičiene ir jos komanda. Jokūbaviškių siekis – aptarti Jokūbavo dvarvietės atkūrimo ir projektavimo darbų finansavimo galimybes. Tikisi valstybės paramos „Premjerei Ingai Ruginienei pradėjus rengti susitikimus su kaimų bendruomenėmis, užsiregistravome ir mes, jokūbaviškiai. Kai paskambino iš Vyriausybės kanceliarijos susitarti dėl susitikimo datos, apibūdinome, kokie mūsų tikslai, ir mus nukreipė į Kultūros ministeriją. Susitikimo su naująja ministre Vaida Aleknavičiene ilgai laukti nereikėjo – vykome nedidelė delegacija, tie žmonės, kuriems rūpi krašto istorija, kad būtų atkurta medinė Jokūbavo dvarvietė. Joje, baigęs politinę karjerą, 14 metų gyveno ir ūkininkavo Nepriklausomybės akto signataras, buvęs Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis“, – kalbėjo prieš pusmetį vadovauti Jokūbavo bendruomenei pradėjęs jokūbaviškis V. Daukantas. Jokūbaviškiai tikisi ministerijos palaikymo, nes šiemet sukanka 140 metų nuo A. Stulginskio gimimo, ir šie metai Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Aleksandro Stulginskio metais. „Ministerijoje prašėme lėšų, kad galėtume pradėti dvarvietės projektavimo darbus. Tai – tęstinis projektas, pradėtas ankstesnio Jokūbavo bendruomenės pirmininko Manto Keblio. Ministrė V. Aleknavičienė, dalyvaujant Seimo narei Violetai Turauskaitei, susidomėjusi išklausė, jos komandai palikome parengtus dokumentus. Ministrė žadėjo su jais susipažinti ir pateikti atsakymą, aišku, tikimės teigiamo. Jei gautume valstybės paramos lėšų dvarvietės projektui parengti, pasistūmėtume į priekį“, – akcentavo V. Daukantas. Iniciatyvos ėmėsi bendruomenė Buvusio Jokūbavo dvaro vietą šiandieną žymi specialiai sumūrytas pamatas, kuris atsirado 1986-aisiais, nugriovus dvaro pastatą. 1991-aisiais parke buvo pastatytas paminklas A. Stulginskiui. Anksčiau Jokūbavo bendruomenei vadovavusio M. Keblio rūpesčiu, buvusioje dvaro teritorijoje, suderinus su Kultūros paveldo departamentu, buvo užsakyti archeologiniai tyrimai, kuriuos atliko bendrovė „Sprendimų centras“, klaipėdietis architektas Vytautas Paulionis parengė būsimos dvarvietės vizualizaciją ir projektą. Rengiant projektinius dokumentus, lėšomis prisidėjo pati bendruomenė, rėmė ir Kretingos rajono savivaldybė. Dėl lėšų statybai jokūbaviškiai jau anksčiau numatė tartis su Kultūros ministerija, nes, bendruomenės žiniomis, atkuriant paveldo objektą, paramos galima tikėtis ir iš Europos Sąjungos fondų. Idėjos atkurti senąją dvarvietę generatorė – ilgametė šio kaimo mokyklos pedagogė ir kraštotyros muziejaus įūrėja Felicija Stramilaitė. Palaikant bendraminčiams, atkūrus senuosius Jokūbavo rūmus, tikimasi iš Jokūbavo mokyklos-daugiafunkcio centro į juos perkelti kraštotyros muziejų. Rūmuose taip pat būtų įrengtos edukacinės erdvės, konferencijų salė, kavinė kaimo žmonėms ir pakeleiviams.
|
|
Vokietijos salėse itin geidžiamas akordeonistas Martynas Levickis grįžo į Lietuvą
ir surengs koncertus, kuriais įprasmins savo įspūdingus karjeros metus. Interviu
jis pasakoja apie darbą įtakingame festivalyje, „šeimos barnius“ su orkestru,
egzotišką patirtį frakų salone, intriguojančius projektus su pasaulinio garso
žvaigždėmis ir neįprastus atostogų kaime malonumus.
Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, gruodžio 5-6 d. Klaipėdos lėlių teatre šokio teatras “Judesio erdvė” pristato premjerą – interaktyvų judesio spektaklį mažyliams (12–24 mėn.) ir jų suaugusiesiems „Vilkyšius ar Mėnulio karūna?“. Šis projektas – tai ne tik meninė patirtis patiems mažiausiems, bet ir ryškus bendruomeniškumo pavyzdys, sujungęs kūrėjus, ugdymo įstaigas ir vietos verslus.
