|
|
|
(2036) 2026-03-20Niokojami parkai ir nesaugumo jausmas gatvėse
Salantų gyventojai pastaruoju metu vis dažniau kalba apie suprastėjusią viešųjų erdvių būklę ir nesaugumo jausmą. Po nakties mieste aptinkami išversti suoliukai, išrautos šiukšliadėžės, apgadintos vaikų žaidimų aikštelės, sugadintas apšvietimas. Seniūnijos duomenimis, kol kas konkrečių asmenų, atsakingų už šiuos veiksmus, nustatyti nepavyko, tačiau manoma, kad taip elgiasi jaunų asmenų grupė. Situacija kelia susirūpinimą Salantų miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė teigė, kad situacija kelia vis didesnį susirūpinimą. Anot jos, nors tikslių kaltininkų nėra, gyventojų pasakojimai leidžia daryti prielaidas apie galimus pažeidėjus. Seniūnė užsiminė, kad per pastarąjį mėnesį sulaukta ne vieno gyventojo kreipimosi – žmonės dalijasi panašiais pastebėjimais apie vakare ar naktį pasirodančius jaunuolius. „Nėra identifikuotų asmenų, tačiau pats faktas, kad toks chuliganizmas ir vandalizmas vyksta, yra akivaizdus“, – kalbėjo seniūnė. Ji pridūrė, kad, remiantis gyventojų liudijimais, galima manyti, jog tai daro jauni žmonės – sprendžiama iš jų elgesio, išvaizdos ir to, kad veikiama tamsiu paros metu, kai sunku aiškiai identifikuoti. „Numanome kelis asmenis, bet patvirtinimo neturime, – tikino J. Ažondenienė, įvardinusi, kad ši situacija prasidėjo dar praėjusių metų vasarą. – Matome, kad tai nesibaigia ir net aktyvėja.“ Pasak seniūnės, gyventojų pasakojimai dažnai sutampa: esą matomi keli tie patys jaunuoliai, kurie juda po miestą, o jų apibūdinimai skirtinguose liudijimuose yra panašūs. Kalbėdama apie padarinius, J. Ažondenienė neslėpė – žala akivaizdi. „Pradedant suoliukais, baigiant šiukšliadėžėmis – jos net iš trinkelių išjudinamos, nors būna pritvirtintos. Stadiono teritorijoje, vaikų žaidimų ar krepšinio aikštelėse nuplėšomi tinklai, išdraskomi jų segmentai“, – vardijo seniūnė. Neseniai, anot jos, parke rastas ir suniokotas dekoratyvinis šviestuvas. „Tiesiog sunku įsivaizduoti, kokia jėga reikėjo jį nulaužti“, – stebėjosi ji, pridurdama, kad suoliukai keičiami nuolat, tačiau jie vėl nuniokojami. Vis dėlto gyventojų nerimą kelia ne tik sugadintas turtas. Seniūnė pasakojo, kad žmonės skundžiasi ir dėl galimo priekabiavimo viešose vietose. Esą jaunuolių grupė elgiasi demonstratyviai – nepraleidžia praeivių siauresnėse vietose, replikuoja vyresnio amžiaus žmonėms, prie parduotuvės juos išvadina necenzūriniais žodžiais. „Buvo atvejų, kai, žmogui prasilenkus, į jį dar metama sniego gniūžtė ar iš jo pasišaipoma“, – perteikė gyventojų pasakojimus seniūnė. Anot jos, tokie incidentai dažniausiai susiję ne su pavieniais asmenimis, o su grupe.
Gal mažiau važiuosite automobiliu, pabrangus kurui?
Kretingos rajono savivaldybės veiklos ataskaita
Gerbiami Kretingos rajono gyventojai, Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai, teikiu jums 2025 metų Kretingos rajono savivaldybės veiklos ataskaitą. Praėjusiais metais baigti Vydmantų lopšelio-darželio „Pasagėlė“ rekonstrukcijos darbai ir pradėti Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Eglutė“ pastato Padvariuose rekonstrukcijos ir plėtros darbai, taip pat rekonstruota Kretingos šaulių stadiono sportinė dalis ir pradėta Salantų stadiono rekonstrukcija. Baigti Kretingos ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus priestato statybos darbai, pradėtas rengti naujo socialinio būsto daugiabučio Kretingoje, Jazminų gatvėje, techninis projektas ir lopšelio-darželio „Žilvitis“ pastato ir aplinkos tvarkymo projektas. Taip pat rengtas naujojo pėsčiųjų tako Akmenos upės pakrantėje projektas ir kt. Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje pernai atidarytas naujas modernus Gamtos mokslų centras, o Marijono Daujoto progimnazijoje pradėti STEAM informatinio mąstymo ugdymo (IMU) centro įrengimo darbai. IMU centras sėkmingai atidarytas šiemet. Beveik 4,5 mln. eurų 2025-aisiais buvo panaudoti Savivaldybės gatvėms prižiūrėti ir tvarkyti. Ypatingo dėmesio praėjusiais metais sulaukė dešimtmečiais neasfaltuotos Kretingos miesto ir rajono mažosios gatvės. Kompleksiniai mažųjų rajono gatvių asfaltavimo darbai bus tęsiami ir šiemet. Rekordinė – 100 tūkst. eurų – suma pernai skirta rajono sodininkų bendrijoms. Pritraukus lėšų, pradėti rajono priedangų plėtros darbai. Lėšų pritraukta ir pylimų, esančių Žalgirio seniūnijos sodininkų bendrijoje „Rasa“, rekonstrukcijai, kurią numatyta pradėti šiemet. Praėjusių metų pradžioje dėl itin gausaus lietaus Kretingos rajone kilo žiemai nebūdingas potvynis. Tąkart Minijos upėje vandens lygiui viršijus stichinį, o Akmenos upėje priartėjus prie jo, penkiose rajono seniūnijose – Kretingos, Kretingos miesto, Kartenos, Žalgirio ir Salantų – paskelbta ekstremali situacija.
Lėšos – sveikatos projektams
Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtino Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos įgyvendinamas priemones 2026 metams. Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, šiai programai vykdyti iš rajono biudžeto skirta 60 tūkst. Eur: 10 tūkst. 434 Eur – rajono biudžeto, 49 tūkst. 566 Eur – Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos. Rajono Savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė Rožė Perminienė rajono Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje akcentavo, kad kai kurios priemonės yra laikytinos kaip pasiteisinusios ir pasitvirtinusios, todėl yra tikslinga tęsti jų finansavimą. „Tai būtų ir maudyklų tyrimai, ir kompensacijos dėl narkotinių medžiagų vartojimo tyrimų, ir paskaitos lytinės sveikatos tema. Ypač pasiteisino sveikatos akcija užkirsti kelią odos vėžiui, todėl norėtųsi šią akciją dar ir išplėsti“, – kalbėjo R. Perminienė, atkreipusi dėmesį, kad didžiausia šios programos finansavimo lėšų dalis – 30 tūkst. Eur – vis dėlto atitenka sveikatinimo projektams, kurie neatsiejami nuo sveikatinimo veiklų, orientuotų į įvairias rajono gyventojų socialines grupes ir jų fizinę bei emocinę sveikatą. Tai, kad Visuomenės sveikatos rėmimo specialioji programa yra suplanuota atsakingai ir teikia apčiuopiamos naudos, neabejojo ir Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė. Pagal programą, maudyklų vandens ir smėlio kokybės tyrimams numatyta 4,32 tūkst. Eur, erkių platinamų ligų profilaktikai – 3,671 tūkst., kompensacijai už testų atlikimą narkotinių medžiagų vartojimui nustatyti – 109 Eur, psichoaktyvių medžiagų prevencijai ugdymo įstaigose – 1 tūkst. Eur, mokymams lytinės sveikatos tema – 1,7 tūkst. Eur., akcijai „Užkirsk kelią odos vėžiui“ – 5 tūkst. Eur, švietimui pirmosios pagalbos ir saugos klausimais bei pagalbos teikimui – 1,4 tūkst. Eur, vaikų vasaros sveikatinimo stovykloms – 12 tūkst. Eur Sveikatinimo projektų lėšoms gauti yra paskelbtas konkursas – paraiškas buvo galima teikti iki kovo 16 d. Dalyvauti konkurse galėjo įvairios įstaigos, įmonės, organizacijos, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos.
KRETINGOS RAJONAS Kovo 18 d. į policijos komisariatą kreipėsi 1945 m. gimęs vyras, kuris nurodė, kad tądien apie 12 val. pastebėjo, jog iš jo banko sąskaitos neaiškiomis aplinkybėmis yra pasisavinta 6 tūkst. 820 eurų. Pradėtas tyrimas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Parama sporto veiklai
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės Vilmos Preibienės įsakymu paskirstytos rajono Savivaldybės lėšos Kūno kultūros ir sporto veiklos programos projektams vykdyti. Iš viso 27-iems klubams, viešosioms įstaigoms ir asociacijoms padalinta 300 tūkst. Eur. Daugiausia – po 75 tūkst. 800 Eur – lėšų atiteko viešajai įstaigai (VšĮ) „Kretingos Minija“, kuri pateikė projektą „Kretingos rajono futbolo vystymas“ ir Kretingos krepšinio klubo projektui „Krepšinio vystymas Kretingoje“. Keliais tūkstančiais eurų mažiau – 70 tūkst. 600 Eur – atiteko Kretingos motobolo klubui, kuris turi tikslą vystyti motobolo sportą Kretingoje. Kretingoje veikiančiam sporto klubui „Topas“, kuris pateikė projektą „Smiginis ir Kretingoje!“, skirta 8 tūkst. Eur, dar vienam motobolo sportą populiarinančiam motobolo klubui „Kretinga“ skirta 7 tūkst. 200 Eur, kuriuos klubas ketina panaudoti projektui „Motobolo plėtra ir meistriškumo ugdymas Kretingos rajone“ vykdyti. Badmintono klubas „Smešas“ pasirengęs vykdyti projektą „Kretinga sportuoja. Badmintonas visiems“ – tam skirta 5 tūkst. 900 Eur. Asociacijai Kretingos tinklinio klubas tinklinio plėtrai Kretingos rajone atiteko 5 tūkst. 500 tūkst. Eur, VšĮ „Kretingos krepšinis“, kuri parengė projektą „Moterų krepšinio vystymas Kretingoje“, – 4 tūkst. Eur, tiek pat – ir VšĮ „Kretingos futbolo mokykla „Futboliuko“ projektui vykdyti.
Kretingiškės rankininkės karjeros ir toliau siekia su uostamiesčio komanda
Buvusios Kretingos sporto mokyklos auklėtinės 16 metų Austėja Rancaitė, Pranciškonų gimnazijos gimnazistė, ir 17 metų Orinta Jašinskaitė, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinė, karjeros ir toliau siekia su uostamiesčio komanda „Viesulas“. Abi merginos neslėpė, kad savo ateitį norėtų susieti su sportu, tam pritarė ir buvęs jų treneris Algimantas Pranaitis, kuris nepaliauja domėtis, kaip sekasi jo buvusioms auklėtinėms. Abi jos, treniruojamos Daivos Pakulienės, šiuo metu rungtyniauja Lietuvos merginų U-17 rankinio čempionate. Kartu su komanda yra iškovojusios 10 pergalių ir yra patyrusios 4 pralaimėjimus. Čempionatas dar nesibaigė – reikės sužaisti kelerias rungtynes, šiuo metu „Viesulas“ užima III turnyrinės lentelės vietą. Orinta jau yra pelniusi 53 įvarčius, o Austėjai rungtynės su Utenos komanda buvo vienos sėkmingiausių, kai pavyko atlaikyti 67,8 proc. varžovių įvarčių – iš 28 įvarčių ji atlaikė 19-a. Vyresnių – U-19 – čempionate „Viesulas“ užima II v. – pasiekė 3 pergales, 2 lygiąsias ir patyrė 1 pralaimėjimą. O. Jašinskaitė šiame čempionate yra pelniusi 9 įvarčius. „Merginos už Klaipėdos „Viesulo“ komandą žaidžia jau trečius metus. Matau ne tik jų pažangą, bet ir didžiules pastangas: merginos sąžiningai važiuoja į treniruotes Klaipėdoje – nesvarbu, sninga ar lyja, savaitgaliais dalyvauja varžybose, į kurias, tarkim, vykstančias Alytuje, Garliavoje ar Utenoje, – ilgas kelias, o juk visa tai dar reikia derinti su mokslu. Manau, kad užsispyrimas, disciplina ir yra stipriosios merginų savybės, lemiančios galutinį rezultatą“, – savo pastebėjimus išsakė A. Pranaitis.
Lietuvos motobolo čempionatas bus
Lietuvos čempionatas įvyks – klubų paraiškos iš naujo bus priimamos iki balandžio 1-osios, – šiuos žodžius Savivaldybės posėdžių salėje patvirtino Kretingos motobolo klubo lyderis ir Lietuvos motobolo sporto federacijos (LMSF) komisijos pirmininkas Raimondas Alseika. Į svetimus reikalus nesikišo Prestižinis renginys jau buvo pakibęs „ant plauko“, mat pagal reglamentą Lietuvos motobolo čempionate privalo dalyvauti nemažiau kaip trys federacijos nariai, o prašymus tebuvo pateikęs vienas – naujasis motobolo klubas „Kretinga“. Kiti, tarp jų pats Kūno kultūros ir sporto veiklos programų vertinimo komisijos dovaną – 70 tūkst. 600 eurų finansavimą – gavęs senasis Kretingos motobolo klubas, Radviliškio ir Skuodo rajonų klubai tokio noro neparodė. Įtaręs neskaidrius užkulisinius susitarimus galimai iš sveikos sportinės konkurencijos eliminuoti kitus, meras Antanas Kalnius rajono Savivaldybėje surengė klubų atstovų akistatą. Dalyvavo keletas rajono politikų, abu Kretingos motobolo klubai ir du Skuodo motobolo klubo „Bartuva“ atstovai. Tiesa, skuodiškiai posėdžių salėje ilgėliau neužsibuvo motyvuodami, kad ne jiems spręsti kažkieno vidinius konfliktus. „Mes nenorim lįsti į tas peripetijas, čia atvažiavom draugiškai, mūsų tikslas yra žaisti“, – akcentavo „Bartuvos“ klubo vadovas Kęstutis Sakalauskas. Į klubo „Kretinga“ valdybos narės Lukrecijos Lengvinės klausimą, kodėl vis dėlto nepateikė paraiškos dalyvauti čempionate, skuodiškis atsakė, kad tai yra jų asmeninis reikalas. Be to, Skuodo rajono taryba tik vasario pabaigoje patvirtino finansavimą – šiemet 9 tūkst. Eur, – o kaip siųsti paraišką neturint pinigų ir neaptarus su komanda? Esą geriau, kad paraiškos visada būtų priimamos iki balandžio.
Kai laikas tarsi nerimastingas potvynių vanduo mus tolina nuo praeityje buvusių įvykių, nuo žmonių – artimų, tolimų, brangių, seniai amžinybėn išėjusių, – lieka atsiminimai. Bet ir jie ilgainiui trūkinėja kaip polaidžio ledas, keičia savo formą. Įsisupę į padūmavusių metų kokoną, tampa vizijų ar sapnų fragmentu. Bet brangios tos vizijos ir sapnai, ir regėjimai. Jie kiekvieno mūsų kažkada, prieš daugelį metų, išgyventi, suvilgyti jausmų medumi. Grįžta buvusios bičiulystės, bendrystės artumas. Vien tik jausmas, verčiantis atsiminimų knygos lapus, įpučia jiems gyvybės ugnį. Tai kelias, kuriuo grįžta dalis mūsų… Šie, 2026-ieji, – ypatingi, gausūs jubiliejų. Telšių vyskupija visus šiuos metus minės įsteigimo šimtmetį. Kiekvienam parapijiečiui svarbu patirti per tuos dešimtmečius išaugintą tikėjimą, pasidžiaugti tarnystės ir liudijimo vaisiais. Renginių gausa, skirta Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus – XIX a. švietėjo, rašytojo, blaivybės sąjūdžio įkūrėjo ir puoselėtojo, ištikimo ganytojo, kuriam rūpėjo kiekvienas – ir mažas, ir senas, – atvėrė visų metų, Lietuvos Vyriausybės paskelbtų šiai asmenybei įprasminti, vartus. 225-asis iškilios asmenybės gimimo metinių minėjimas, prasidėjęs Varniuose, pasiekė ir gimtąjį Motiejaus Valančiaus kraštą, kuris išaugino, subrandino ir išleido į kelią, įdėdamas patį brangiausią – pagarbą ir meilę savo tėviškei, gimtajai žemaičių tarmei, laisvės troškulį ir tikėjimą – nepajudinamą žmogaus dvasinės stiprybės atsparą. Tarp šių minimų jubiliejinių datų kaip jungiamoji grandis yra žmogaus, vieno tikėjimo brandintojų ir augintojų, 30 metų Telšių vyskupijai vadovavusio Antano Vaičiaus (1926–2008) jubiliejus: balandžio 5 d. sukanka 100 metų nuo šio Žemaitijos dvasinio ganytojo gimimo. Nepailstamai kūręs gyvą, mylinčią ir viltį skleidžiančią Bažnyčią vyskupas išlieka vienas tvirčiausių tiltų, sujungusių Žemaitijos istoriją su jos žmonių likimais. Visi A. Vaičiaus kunigystės metai prabėgo Žemaitijoje ar būnant netoli jos: Plungė, Klaipėda, Žygaičiai, Salantai… Yra prisipažinęs, kad per visus apaštalavimo dešimtmečius niekada nesuabejojęs savo pašaukimu. Su meilės ir ilgesio gaidele pasakodavo apie savo tėvų namus Geidučių kaime, netoli Šačių. „Nuo pat mažų dienų troškau tapti kunigu, – yra pasakojęs vyskupas. – Kasryt bėgdavau į Mosėdžio bažnyčią, kur patarnaudavau Mišioms.“
Kaip mes važiavome dviračiais
Pirmieji dviračiai Lietuvoje atsirado XIX a. pabaigoje. Žinoma, kad 1892 m. dviračių mėgėjai Vilniuje susibūrė į dviratininkų klubą, o analogiškas klubas Klaipėdoje minimas nuo 1885 m. XX a. 2–3 deš. Lietuvoje atsirado dviračių parduotuvės, kuriose buvo galima įsigyti iš Vokietijos, Anglijos ar Prancūzijos importuotų dviračių. Tuo metu jie dar buvo prabangos prekė ir kainavo nuo 300 iki 400 litų, kai už tokią kainą buvo galima įsigyti kelias melžiamas karves. Pirkėjų patogumui dviračiai buvo parduodami ir išsimokėtinai, juos išsiperkant per metus, kiekvieną mėnesį sumokant po 25–30 litų. Vėliau Lietuvoje dviračiai atpigo, 1928 m. juos pradėjus surinkinėti JAV lietuvių kapitalo akcinei bendrovei „Amlit“, kuri per metus iš atvežtinių detalių Kaune surinkdavo apie 2 tūkst. vietinei rinkai skirtų dviračių, kuriems buvo suteikiama iki 3 metų garantija. Tarpukario Lietuvoje dviratis tapo svarbia susisiekimo priemone, ką rodo ir 1939 m. į šalį įvežtų 35 tūkst. dviračių kiekis. Naujiems dviračiams atpigus iki 170–200 litų ir išaugus pigesnių naudotų dviračių pasiūlai, vidurinė gyventojų klasė galėjo lengviau juos įsigyti, o turtingieji persėdo ant motociklų ir į lengvuosius automobilius. Tobulinti dviračius, juos pritaikant blogiems keliams, buvo visų dviračių gamintojų rūpestis, gaminant balnelius su dvigubomis spyruoklėmis, o priešakines dviračio šakes – su amortizatoriais. Jaunam vyrui turėti dviratį buvo ir prestižo reikalas, tad per vasarą dirbusieji pas ūkininkus savo uždirbtus pinigus pirmiausia investuodavo į dviratį.
Kolekcija, kalbanti ne apie agresiją, o gynybą
Kretingos muziejuje, greta istorinės salės, pasakojančios apie iškiliojo tautos karvedžio ir miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus žygdarbius, atidaryta artimų sąsajų su mūsų kraštu turinčio generolo leitenanto, buvusio Lietuvos kariuomenės vado, dabartinio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Pociaus asmeninės šaltųjų ginklų kolekcijos paroda „Niekada nepasiduok“. Kretingoje – šeimos šaknys Parodoje eksponuojama keliasdešimt šaltųjų ginklų, atkeliavusių iš viso pasaulio – peilių, kardų, puskardžių, durklų, durtuvų, kalavijų, dovanotų ar asmeniškai įsigytų, paimtų kaip trofėjai iš mūšio lauko, atkurtų kaip įvairių istorinių epochų karybos artefaktai. Taip pat pristatyti ir garbingi A. Pociaus, kaip 2009–2014 m. Lietuvos kariuomenės vado, užtarnauti apdovanojimai. Atidarant parodą gausiam būriui susirinkusių kretingiškių generolas A. Pocius pirmiausiai prisipažino, kad Kretinga jam – ypač brangus ir artimas kraštas: „Nors esu gimęs Klaipėdoje, mano tėvų šaknys – Kretingoje: mama Bronislava yra kilusi iš Rubulių, ten dar gyvena keli mano pusbroliai. Tėvo šeima iš Mosėdžio apylinkių persikraustė į Salantus, apsigyveno netoli Orvidų sodybos, vaikystėje kartu su Viliumi lankstydavome po akmenų krūvas. Ligi šiol ten tebeturime gabalą žemės. Seneliai iš tėvo Alfonso pusės yra palaidoti Salantuose. Vaikystėje pas juos daug laiko praleisdavau, ir dabar čia miela sugrįžti, nes aplink Salantus dar turiu giminių.“ Bičiuliškai A. Pocius ranką spaudė buvusiam Kretingos rajono merui Juozui Mažeikai, mat, jiedu pažįstami nuo seno: J. Mažeikos kaimynystėje gyvena A. Pociaus pusseserė ir krikšto mama Petrutė Maksvytienė, per jos šeimą užsimezgė bendrystė. Kiekvieno indėlis laisvei Parodą, sakė svečias, jis parengęs prieš dvejus metus, minint įstojimo į NATO 20-metį: pirmiausia kolekcija buvo eksponuota Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, vėliau Vytauto Didžiojo karo muziejuje, kuris, beje, įkurtas taip pat mūsų kraštiečio generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus. Šiemet Sausio 15-isos – Klaipėdos krašto dienos – proga kolekcija atgabenta į Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, o iš jo, Kretingos muziejaus vadovo ir šaulių kuopos vado Romando Žiubrio iniciatyva, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, atkeliavo į Kretingą. Ši stotelė, neslėpė A. Pocius, jam ypatinga ne vien dėl šaknų Kretingos krašte, o – ir istorinio palikimo: tarp jo artimų giminių yra žuvusių partizanų, buvusių politinių kalinių ir tremtinių, iš šių dar vaikystėje tekę girdėti apie laisvės troškimą, kovas už ją ir valstybingumą. „Dėdė dar sovietmečiu sakydavo, pamatysi – Lietuva bus laisva. Ir kai atėjome į Sąjūdį, pirmieji trispalves iškėlė politiniai kaliniai ir tremtiniai – jie buvo drąsiausi, jau praėję savo lagerius ir nieko nebebijantys. Todėl ir mano rodoma kolekcija yra ne vien apie ginklus, bet ir tai, kas stovi už jų, apie diplomatiją, primenanti, kad laisvė – trapi ir ją privalome ginti“, – akcentavo aukšto rango kariškis. Jis tęsė mintį: „Kovoti už laisvę reikia būti pasirengus visada, nesiklaupti ant kelių, bet ginti tai, ką iškovojo mūsų tėvai, seneliai ir mes patys. Tai ypač aktualu dabar, kai vyksta karai, ir kiekvienas turime žinoti savo vietą ir pareigą prisidėti prie valstybės išsaugojimo.“
Tekančios Saulės šalis – trečią knygą išleidusio palangiškio akimis
Renginių salė Palangos miesto viešojoje bibliotekoje buvo sausakimša – tiek daug vietinių, o ir iš svetur atvykusiųjų susirinko į naujausios Andriaus Kleivos knygos „Kas vyksta Japonijoje“ pristatymą. Ši leidykloje „Tyto alba“ išleista knyga, pasakojanti apie tolimos šalies socialinius reiškinius, politiką ir žmonių gyvenseną, – jau trečia 30-mečio palangiškio gyvenime. Kaip „laikinai“ tapo „ilgam“ Kokie keliai lietuvį nudangino už maždaug 8 tūkstančių kilometrų? Kuo jis ten užsiima? Kaip pavyko prisitaikyti, tiksliau, – kaip išmokti europiečiui neįprastos gyvensenos? Ar neketina į Lietuvą grįžti visam? Baigęs Palangos senąją gimnaziją, viename Prancūzijos universitetų Andrius studijavo politikos mokslus. Kadangi tuo pačiu mokėsi ir japonų kalbos, o trečiaisiais studijų metais turėjo rinktis kurią nors kryptį, natūralu, kad pasirinko Japoniją. „Galvojau, kas tie vieneri metai – eis ir praeis, o bus nuotykis. Jeigu nepatiks, – išvažiuosiu“, – kalbėjo Andrius. O užsibuvo, mat, bėgant laikui, sakė, užsimezgė draugystės, susiformavo darbo santykiai. Nuo 9-os ryto iki 6-os vakaro jis sėdi biure viename dangoraižių, yra sunkvežimius gaminančios kompanijos komunikacijos specialistas. „Tai, žinoma, nesusiję su knygų rašymu anksti rytais arba ką veikiu vėlyvais vakarais, kai Lietuvoje dar tik pietūs“, – pajuokavo Andrius. Pasakojo, jog, atvykęs į Japoniją, pradžioje kalbėjęs nerišliais sakiniais, bet prisivertė neužsisklęsti tarp užsieniečių, o kaip tik kuo daugiau būti su japonais, sakyti frazes, mėginti komunikuoti. „Nuolatinis buvimas tarp tos šalies žmonių, mokymasis, kaip valgyti, ką valgyti, pastangos, kaip geriau suprasti tai, ką norima pasakyti, man labai daug padėjo“, – atviravo palangiškis.
Įdomu, ką gi japonai žino apie mus? Andriaus žodžiais, Lietuva – nebe ta šalis, apie kurią būtų svarstoma, kur ji yra geografiškai. Daugelis pažįsta iš atvykusių žmonių pasakojimų, parduotuvėse galima nusipirkti ir kai kurių lietuviškų produktų, pavyzdžiui, šokoladu glaistytų varškės sūrelių, virtų burokėlių, košių arba sriubų. O pačiame Tokijo centre esančioje krautuvėlėje „Labdien“ dirba pardavėja Masako Yokogawa, kuri kasmet aplanko Kaziuko muges Vilniuje, bendrauja su menininkais, iš jų perka ir grįžusi tautiečiams parduoda gražius dirbinius. Andriaus namai nuo dangoraižių šiek tiek atokiau, keliaudamas traukiniu, užtrunka apie 15–20 min. „Namas – trijų aukštų, aš gyvenu pirmame. Aplinka – erdvi, rami. Tikriausiai daugeliui sunku įsivaizduoti, kad kone Tokijo centre galiu būti tokioj tyloj, kad, išėjęs į lauką apie dvyliktą ar pirmą nakties, negirdžiu nei mašinos, nei žmogaus, tik kartais pro atidarytą langą spragteli tosteris – tada suprantu, kad kažkas pasiskrudino vakarinį skrebutį“, – pasakojo palangiškis. Ar grįš kada nors gyventi į Lietuvą? Gal, tokių planų, prisipažino, yra... Į kurį miestą? „Turėčiau sakyti, kad į gimtąją Palangą“, – nusišypsojo.
Praėjusią savaitę Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai, vykdydami kontrolės priemones, užfiksavo 401 įvairų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Per savaitę taip pat nustatyti 8 neblaivūs vairuotojai. Kretingos rajone sekmadienį išaiškinti ir neblaivūs eismo dalyviai. Apie 10.28 val. kelyje Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai sustabdytam 1993 m. gimusiam „Audi“ vairuotojui nustatytas 0,51 prom. neblaivumas. Tą pačią dieną apie 11.45 val. Salantuose 1981 m. gimusiam dviratininkui nustatytas 2,13 prom. girtumas. Per savaitę taip pat išaiškinta ir kitų pažeidimų: 7 vairuotojai neturėjo teisės vairuoti, 33 naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, 16 nepaisė šviesoforo signalų. Saugos diržų nesegėjo 27 vairuotojai ir 9 keleiviai, 7 vaikai buvo vežami neprisegti. Didelę dalį pažeidimų sudarė leistino greičio viršijimas – mobiliuoju greičio matuokliu per savaitę užfiksuota 216 atvejų, dar 52 nustatyti kitomis priemonėmis.
„P. n.“ informacija
Tarptautinis tyrimas: narkotikų tinklas nuo Kretingos iki JAV
Praėjus beveik dviem savaitėms po publikacijos apie Kretingos rajone atskleistą organizuotą grupuotę, gaminusią sintetines psichotropines medžiagas ir jas kontrabanda siuntusią į Jungtines Amerikos Valstijas, redakcija sulaukė papildomos informacijos iš Lietuvos kriminalinio policijos biuro (LKPB). Apie šią bylą „Pajūrio naujienos“ rašė kovo 6 d. straipsnyje „Kretingos rajone – sintetinių narkotikų gamyba ir kontrabanda į JAV“. Jame buvo apžvelgtas baigtas ikiteisminis tyrimas, nustatyti veiklos mastai ir organizuotos grupės veikimo aplinkybės. Papildomus atsakymus pateikęs LKPB komunikacijos specialistas Benjaminas Auryla išskyrė, kad ši byla iš kitų panašių išsiskiria tuo, jog sintetiniai kanabinoidai buvo gaminami Lietuvoje, o nusikalstamos veikos organizatorius į ją įtraukė savo artimuosius. Atsakydamas į klausimus dėl psichotropinių medžiagų platinimo būdų, jis paaiškino, kad į popierių impregnuotų medžiagų naudojimas nelaikomas augančia tendencija. Tokiu būdu veikta dėl praktinių priežasčių – šiuo konkrečiu atveju pagamintas sintetinis kanabinoidas impregnuotas į medvilnės pluošto pagrindu gamintus lapus dėl jų savybės įgerti psichotropinę medžiagą. „Be to, tokiu būdu galima konspiruoti veiklą, pavyzdžiui, popieriuje spausdinti tekstą ir tokiu būdu slėpti tikrąją tokio popieriaus paskirtį. Šiuo atveju sintetinis kanabinoidas skirtas platinti įkalinimo įstaigose Lietuvoje ir siųsti kontrabanda konkrečiai į JAV. Psichotropinė medžiaga skirta ribotai rinkai“, – tikino B. Auryla.
Gyvsidabris namuose – nematomas pavojus
Gyvsidabrio termometrai, dar vis naudojami gyventojų, kelia rimtą grėsmę sveikatai. Sudužus termometrui į aplinką išsiskiria gyvsidabris, kuris kambario temperatūroje pradeda garuoti. Šie garai yra nematomi ir bekvapiai, tačiau itin toksiški – patekę į organizmą gali pažeisti nervų sistemą, inkstus ir plaučius, ypač pavojingi vaikams ir nėščiosioms. Be to, gyvsidabris pradeda garuoti jau kambario temperatūroje. Jis, patekęs į aplinką, gali užteršti ne tik namų orą, bet ir dirvožemį, vandenį. Specialistai rekomenduoja nelaukti nelaimės ir senus termometrus saugiai priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles ar specializuotoms įmonėms – dažniausiai ši paslauga gyventojams yra nemokama.
|
|
