Teks ne tik likviduoti, – ir sumokėti baudas
Nuo gegužės 1 d. prašymų įteisinti nelegalius gręžinius Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) nebepriima, tačiau visi iki tol gauti prašymai bus išnagrinėti, o juos pateikusiems, bet negavusiems patvirtinimo, kad gręžinys įteisintas, papildomai nieko daryti nereikia. Baigiantis terminui LGT gavo itin daug paraiškų, vien balandžio mėnesį jų buvo gauta beveik 6 tūkst. LGT informavo, kad neišnagrinėta yra apie 8 tūkst. prašymų ir kad ši procedūra užtrūkti gali keletą artimiausių mėnesių ar iki pusmečio. Ar gręžinys registruotas žemės gelmių registre, pasitikrinti galima LGT interneto puslapyje paspaudus nuorodą: Gręžinių žemėlapis.
Kiek Kretingos rajone buvo, liko neįteisintų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių (dar vadinamų „Vandens adata“, Abisinijos pompa, mini gręžiniu), duomenų nėra. Tikėtina, kad ne visi gręžinių turėtojai žinojo apie laikinojo įstatymo galimybes, spėjo jomis pasinaudoti. Pasibaigus 3 metų terminui, gyventojai nelegalius gręžinius privalo likviduoti dar sumokėdami paskirtą baudą, galinčią siekti ir iki 300 eurų. Iki š. m. balandžio 30 d. įteisinimo procesas buvo supaprastintas, nereikėjo gręžinio vandens tyrimų, mokėti už gręžinio pasą. Gręžinių registracija svarbi saugant brangų šalies turtą – gėlą požemių vandenį nuo užteršimo.
|
|
|
Irena BENETIENĖ:
– Pati automobilio neturiu, nevažinėju. Tie, kas mane veža, niekados taisyklių nepažeidinėja. Manau, tie, kas paiso taisyklių, tie ir nepažeidinės, o kas nepaisė – ir toliau važiuos nesaugiai. Tikiu, kad matuokliai drausmina, manyčiau, jų mažinti neverta.
|
|
Linas LAPINSKAS:
– Manau, kad sumažinus, nelaimių nepadaugės. Kartais vairuojant susikoncentruoji ne į vairavimą, o į matuoklių paiešką. Todėl manau, kad matuoklių per daug yra, norėtųsi, kad jų būtų mažiau. Tada būtų didesnis dėmesys vairavimui. Ir dar – reikėtų pasvarstyti: jie labiau drausmina ar daugiau blaško.
|
|
Aušra STONKUVIENĖ:
– Greičio matuoklių yra per daug ir jie trukdo. Jei yra leistinas didesnis greitis – tai, sakyčiau, greičiau ir galima važiuoti, ypač, jei žmogus protingai ir atsakingai vairuoja. Automobiliai dabar geresni yra, jie pajėgesni ir didesnį greitį gali išvystyti.
|
|
Algimantas ANUŽIS:
– Asmeniškai aš nuimčiau visus radarus, nė vieno nepalikčiau. Tegul sėda jaunimas ant dviračio ar arklio. O jei rimtai, tai tie radarai mažina greitį, bet automobiliai tobulėja, plentas gerėja, o greitis – 30–40 km/h. Mieste, taip, suprantu reiktų riboti, bet užmiesčio keliuose gali būti iki 100 km. Aš pritariu, kad greičio matuoklių kiekį po truputį vis mažintų.
|
Kalbino Jurga BRAUKYLIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
|
Atsižvelgiant į lauko oro temperatūrą, kai kuriose Kretingos rajono gydymo, taip pat ikimokyklinėse įstaigose ir mokyklose jau trečiadienį iš ryto, o kai kuriose – ketvirtadienį, mero potvarkiu, atnaujintas šildymas.
Centralizuotai tiekti šilumą šioms įstaigoms planuojama iki tol, kol atšils orai. Sinoptikų prognozės sekamos nuolat.
Bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktoriaus Tomo Liaučio teigimu, įjungti šildymą pagedauja ir dalis pavienių gyventojų.
„Bet pagal galiojančią tvarką taip netinka – iš pavienių asmenų prašymai nepriimami, būtinai turi pritarti 51 procentas namo gyventojų. Gavę tokius prašymus su parašais, iškart atvažiuotume ir šildymą paleistume“, – sakė jis.
Dėl techninių priežasčių šildymas negali būti atnaujintas Grūšlaukėje ir Kūlupėnuose esančiose švietimo įstaigose, mat ten jau pradėti remonto darbai: kai kur išardyti kaminai, pakuros, išvežtos tekinti detalės.
„P. n.“ informacija
| |
Džiaugsminga vydmantiškių akimirka konkursui pasibaigus.
|
Lietuvos policijos konkurso moksleiviams „Aš ir Policija“ finaliniame etape I vietą iškovojo Vydmantų gimnazijos komanda „Įstatymo broliai“, kurioje – Nedas Paškevičius, Džiugas Ramonas, Nojus Gaučius ir Rokas Gaučius.
Konkurse varžėsi dešimt stipriausių komandų iš visų Lietuvos apskričių. Anot organizatorių, dalyviai – tikri lyderiai, iškovoję kelialapius po įtemptų kovų regionuose ir virtualios realybės rungtyse.
Finalinis etapas vyko Trakų senamiesčio ir gamtos labirintuose. Mokiniai sprendė orientacines užduotis, sekė užuominas ir žygiavo per istorinius bei pažintinius taškus. Nors rytas pasitiko lietumi ir vėju, šaltis nesumažino dalyvių ryžto. Kaip sakė vienas konkurso organizatorių pareigūnas Donatas Bušma, finalinė užduotis buvo istorinė ir orientacinė – susipažinti su Trakais, Trakų istorija.
I vietą finale iškovojusi Vydmantų gimnazijos aštuntokų komanda „Įstatymo broliai“, kuri konkurse dalyvavo pirmą kartą, ne tik organizatorius, bet ir varžovus sužavėjo vieningumu ir ryžtu.
„Mes čia atvažiavom pasiimt pirmos vietos!“ – atsiimdamas prizą, sakė vienas komandos narių. Kapitonas Nojus Gaučius atviravo, jog pergalė pelnyta, nes moksleiviai įdėjo daug pastangų ir neprarado vilties, buvo gerai nusiteikę. Tai patvirtino ir moksleivius lydėjusi mokytoja Polina Martinaitienė bei bendruomenės pareigūnė Silvija Šilinskė. „Vaikai nuo pat pradžių tikėjo, kad gali laimėti. Ruošėsi namuose, naudodamiesi knygelėmis, programėlėmis, analizavo Kelių eismo taisykles. Ne visada lengva surinkti tokią komandą, bet, kai pradeda ruoštis, įsitraukia su entuziazmu“, – sakė jos.
Antrą vietą laimėjo Trakų Vokės gimnazijos komanda „TVG“, išsiskyrusi puikia orientacija ir azartišku nusiteikimu. III vieta atiteko jungtinei Tauragės „Versmės“ ir „Žalgirių“ gimnazijų komandai „Komisarai“.
| |
Talka vienuolyno kiemelyje vakar prasidėjo nuo pat ryto. Iš kairės – Dalia Martišauskienė, Vida Kanapkienė ir klebonas Saulius Paulius Bytautas.
|
Būrelis Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo Dekoratyvinio apželdinimo specialybės moksleivių su profesijos mokytoja Dovile Čiegiene vienuolyno kiemelyje vakar pasodino 30 rausvų, raudonų ir baltų rožių krūmų, o šiek tiek vėliau jų tarpus papuoš ir šalavijai.
Kalti sentimentai
„Kretingos vienuolynas yra paminklinis objektas, aplankę jį, turistai dažnai užsuka ir į kiemelį, bet, be akmenų ir sienų, nieko daugiau kol kas nemato. Norėjau, kad žydinčios rožės sušildytų aplinką, kad į jas žvelgdami žmonės džiaugtųsi “, – sakė termosus karštos arbatos su medumi ir bandelių iš kepyklėlės talkininkams atvežusi iniciatorė kretingiškė Vida Kanapkienė.
Idėją šioje vietoje atgaivinti 1985 metais pasodintą, bet per laiką nunykusį rožyną širdyje ji brandino nuo seno, o dabar nutaikė ypač gerą progą.
„Suveikė sentimentai. Prieš 40 metų rožes sodinom tuomet vienuolyne įkurdinto Kretingos muziejaus, kuriame 1980-aisiais aš pirmąjį „krikštą“ gavau kaip direktorė, 50-mečio šventei, o šiais metais įstaiga pasitinka jau 90-ąjį jubiliejų“, – sakė V. Kanapkienė.
Kokių rožių pirkti, kokios labiausiai čia tiktų, pirmiausia ji tarėsi su išsirinkti padėjusia įmonės „Dendrėja“ savininke Živile Mikaite ir su Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo profesijos mokytoja Katerina Labanauskiene. Sužinojusi, apie iniciatyvą, prie jos mielu noru prisidėjo ir pati mokymo centro direktorė Dalia Martišauskienė, su kuria buvusią muziejaus direktorę nuo seno sieja graži bičiulystė: ne tik parūpino durpių, trąšų, bet finansavo ir dalį rožių.
„Aš taip pat turiu sentimentų: pamenu laikus, kai, dar mergina būdama, ateidavau į čia veikiantį muziejų, vaikštinėdavau po ekspozicijų sales, ir viskas buvo įdomu“, – prisiminimu pasidalijo D. Martišauskienė.
| |
Skulptoriai Rasa ir Gediminas Staškauskai ir jų kartu su mokiniai sukurtas darbas „Kaukė“ – pirmoji skulptūra Darbėnų gimnazijos kieme, kur kuriamas skulptūrų parkas Antanui Mončiui atminti.
|
Lūkesčiai buvo mažesni
R. ir G. Staškauskai sakė, kad kurti skulptūrą buvo ne vienadienis procesas. Bendras su gimnazija projektas turėjo didžiulę apimtį, kuri, prasidėjusi gimnazistų kelione į Antano Mončio meno muziejų Palangoje, tęsėsi kūrybinėse keramikos dirbtuvėse, mokyklos prieigose, nė nesibaigė skulptorių dirbtuvėse – skulptūros atidengimą lydėjo ir A. Mončio atminimui skirta konferencija, kurią moderavo pedagogė Virginija Rudavičienė, įžvalgomis apie A. Mončio kūrybinį palikimą, biografiją, filosofinį menininko požiūrį į meną dalinosi Darbėnų gimnazijos mokiniai, savo indėlį į konferenciją įnešė vienas ryškiausių postfolklorinės tradicijos kūrėjų Lietuvoje Donatas Bielkauskas, kuris yra ir Lino Mikutos sukurto dokumentinio filmo „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ kompozitorius.
„Mūsų lūkesčiai buvo mažesni negu galutinis rezultatas“, – prisipažino R. ir G. Staškauskai, pristatydami ir vaikų sukurtas molio kaukes, ir lauke esančias grandines – visa tai mokiniai kūrė sekdami A. Mončio kūryba, kuris kaukes irgi kūrė iš įvairių medžiagų.
Anot menininkų, kūrybiniai darbai buvo aliuzija į tai, kad mes visi turime kaukes, kurias mums uždeda profesija, pojūčiai, interesai, bet, žvelgiant į mokinių sukurtas kaukes, skulptūrą, galbūt žiūrovui, vertintojui kils noras jas nusiimti, o gal – pakeisti?
Paklausta, ką šis projektas galėjo duoti mokiniams, menininkė R. Staškauskienė neabejojo, kad visų pirma – požiūrį į dabartinį permainingą gyvenimą: „Manau, kad mokiniai buvo paskatinti į savo gyvenimu priimti modernumą, nes tik per jį galima eiti į priekį. Kūryba, remiantis A. Mončio menine filosofija, mokė juo tolerancijos – kitokiam žmogui, kitokiai kūrybai.“
Patiems menininkams darbas su gimnazistais, bendravimas su jų mokytojais – projekto vedliais, irgi buvo nauja patirtis. „Mes mokėmės vieni iš kitų. Jų požiūris į meną – didelė patirtis mums, menininkams“, – kalbėjo G. Staškauskas, vildamasis, kad graži bendrystė su Darbėnų gimnazija tęsis, kad skulptūra „Kaukė“ Darbėnų gimnazijos kiemelyje ilgai nevienišaus – čia ketinama kurti skulptūrų parką.
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Smiltys
| |
Andrius Miežis: „Niekada nenustok iš naujo atrasti save. Kai menininkas pasako – suradau save, tuomet pamatai jo begalinį tiražavimą."
|
Garsus mūsų krašto dailininkas siurrealistas 54-erių Andrius Miežis sakė neretai socialinėje erdvėje sulaukiąs jaunųjų menininkų ar moksleivių pasiteiravimų apie jų darbų kokybę. „Jaunimui įdomu, kokie yra jų gebėjimai, ar verta jiems siekti menininko karjeros, jei taip – kaipgi tai turėtų vykti“, – sakė A. Miežis, nusprendęs atvirai iškloti savo nuomonę ir patirtis apie menininko status quo – išlaikytą poziciją.
Nesivaikyti talento, kurio neturi
Šiuo metu kūrybines atostogas Nidoje leidžiantis A. Miežis sakė, kad po pabuvimo gamtoje – kopose, miškuose, kurių labai pasiilgsta, po savotiškos pauzės, kuri jam būtina, vėl grįšiąs prie įprasto kūrybos proceso. „Gamta nuramina, padeda sudėlioti ir atkurti vidinę tvarką. Gamta nemoko, kaip gyventi, ji moko kaip būti. Jausti būtį, mokėti būti su savimi yra labai svarbu“, – akcentavo dailininkas, 30 metų kuriantis savitu, drąsiu stiliumi, ir tuo išgarsėjęs visoje Lietuvoje.
„Mintimis su jaunimu dalinuosi iš savo, o ir kitų menininkų patirties, žinodamas jų kelius ir klystkelius, kuriais praeina dauguma dailininkų. Gal muzikantams yra kitaip...“, – svarstė kūrėjas.
Jis išdėstė savo požiūrį, kuris ampa savotiškais priesakais pradedančiam kurti jaunuoliui: „Visų pirma, kai vaikystėje artimieji tau sako, kad esi neįtikėtinai gabus, turėk mintyse, kad jie iš begalinės meilės galimai tau pataikavo, norėdami ir patys tavimi didžiuotis, o tuo pačiu ir tave motyvuoti. Tai tikrai gražu, bet nebūtinai siejasi su realybe. Tavo gebėjimų kokybę gali įvertinti tik nesuinteresuoti ir nešališki asmenys, iš pradžių galbūt meno mokyklos, vėliau dailės akademijos pedagogai ar netgi socialiniai tinklai.“
Šias mintis A. Miežis sustiprino, paminėdamas japonų animacinį filmą šia terma „Raudonas vėžlys“: jo siužetas pasakoja apie jaunuolį, kurio tėvai giria jo talentą, nors šis juo neapdovanotas. Tuo įtikėjęs jaunuolis iššvaisto visą gyvenimą, besivaikydamas talento, kurio neturi.
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Smiltys
| |
„Nėra vaikų, kurie nenorėtų draugauti. Jiems tik reikia tam sudaryti sąlygas“, – teigė pirmąjį Šiaurės Europos mėgėjų teatrų aljanso festivalį jaunimui suorganizavusi Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausioji režisierė Auksė Antulienė.
|
Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos viceprezidentė, Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausioji režisierė Auksė Antulienė prieš kelerius metus išsikėlė itin ambicingą tikslą – surengti pirmąjį Šiaurės Europos mėgėjų teatrų aljanso (NEATA), vienijančio 8 šalis ir Farerų salas, jaunimo teatrų festivalį Lietuvoje. Ir štai jos idėja įgavo kūną: šį savaitgalį į Kretingą suvažiuoja jaunimo teatrai iš Šiaurės Europos šalių, ir mūsų miestas tampa jų laikinąja sostine.
– Miela Aukse, kai prieš dvejus metus, grįžusi iš NEATA atstovų susitikimo Vilniuje, dalijotės savo drąsiu pasiūlymu – pirmąkart startuoti jaunimo teatrų festivaliu, ir ne bet kur, o Kretingoje, Jūsų sumanymas atrodė sunkiai įgyvendinamas. Nes reikėjo pasirengti priimti dešimties šalių delegacijas, sukurti jiems užimtumo programą, o svarbiausia – gauti tam lėšų. Kiek namų darbų teko atlikti, kol įtikinote instancijas, kad šio festivalio Kretingai reikia?
– Taip, man pavyko įgyvendinti seną svajonę, kuri tapo aistra, vidiniu varikliu. Bet pirmiausiai teko įgyti visų tų šalių – Danijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Norvegijos, Islandijos, Švedijos ir Lietuvos – atstovų pasitikėjimą, įrodyti, kad turime patirties rengiant tarptautinius renginius, o taip pat įtikinti Lietuvos kultūros tarybą, Kretingos rajono savivaldybę, Kultūros centrą, savo nuolatinius rėmėjus, kad esame pajėgūs, kad mums pavyks. Kiek „Atžalynui“ teko priimti svečius, visuomet apie mus būdavo tik geri atsiliepimai, kad mokame surengti festivalius, esame stiprūs regione. Tai ir buvo pagrindas, kad mumis pasitikėjo. Dabar visose Šiaurės Europos teatrų svetainėse skamba Lietuvos vardas, skelbiama, kad Kretinga yra šio festivalio vėliavnešė.
Gegužės 23, 24 ir 29 dienomis, minint valso karaliaus Johano Štrauso (Strauss) jaunesniojo 200-ąsias gimimo metines, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys Lietuvoje pirmą kartą statomą operetę „Tūkstantis ir viena naktis“.
Operetės siužetas nukels į rytietiškų pasakų pasaulį, kur meilė, kaip ir dera operetėje, triumfuoja nepaisant jokių kliūčių.
J. Štrauso operetė „Tūkstantis ir viena naktis“ yra pirmosios kompozitoriaus sukurtos operetės „Indigo ir keturiasdešimt plėšikų“, su kuria jis debiutavo 1871 metais Vienos teatre, perdirbtas kūrinys. Parašyti visiškai naują libretą šiai dviejų veiksmų su išplėtotu prologu operetei buvo patikėta patyrusiems dramaturgams Leo Steinui ir Karlui Lindau, o muziką iš originalios operetės jau po kompozitoriaus mirties perdėliojo bei aranžavo šio teatro dirigentas ir operečių kūrėjas Ernstas Reitereris. 1906 m. birželio 15 d. Vienos teatro scenoje pastatyta naujoji Štrauso operetė tokiu būdu įgijo ir naują pavadinimą – „Tūkstantis ir viena naktis“.
Operetę Lietuvos publikai pristatys tarptautinė kūrėjų komanda: muzikos vadovė ir dirigentė Adrija Čepaitė, dirigentas Giedrius Vaznys, režisierius ir choreografas Leonardas Charlas Prinsloo (Austrija), scenografas Carlos Santos Cabrera (Ispanija), šviesų dailininkas Edvardas Osinskis ir kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė.
Pasieniečiai fiksavo įžūlų bandymą neteisėtiems migrantams iš Baltarusijos patekti į Lenkiją. Migrantus atlydėję asmenys į Lenkijos ir Lietuvos pareigūnus mėtė akmenis, rusiškai keikėsi.
Incidentas fiksuotas šeštadienį Lazdijų rajone, prie Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos valstybių sienų sankirtos. Lietuvos siena su Baltarusija ir su Lenkija šioje vietoje eina Maros upe, o Lenkijos siena su Baltarusija – sausuma. Tiek Lietuva, tiek Lenkija savo teritorijose prie pat sienos su Baltarusija yra įsirengusios fizinius barjerus, skirtus apsisaugoti nuo neteisėtų migrantų.
Lenkijos fizinis barjeras eina statmenai Marai ir prasideda už kelių metrų nuo upės. Lietuvos ir Lenkijos fiziniai barjerai sujungti patiestais koncertinos ritiniais. Būtent per juos šeštadienį ir buvo bandyta prasibrauti – 12-a neteisėtų migrantų iš Baltarusijos gilumos čia atvedė 4 kaukėti asmenys, kurie, kaip įtariama, organizavo jų patekimą į Lenkiją.
Pirmą kartą ši grupė pasirodė nešina dvejomis kopėčiomis ir iškart buvo pastebėta anapus Maros budėjusių Kapčiamiesčio užkardos pasieniečių. Šie informavo kolegas Lenkijoje, į kurią ir buvo planuojamas atėjūnų patekimas. Sienos šturmuoti nesiryžę, migrantai su vedliais grįžo į Baltarusiją. Maždaug po pusvalandžio ši 12-os migrantų ir 4-ių jų talkininkų grupė su trejomis kopėčiomis darsyk pasirodė toje pačioje vietoje. Kapčiamiesčio pasieniečiai vėl apie tai įspėjo kolegas Lenkijoje.
Šį kartą įsibrovėliai elgėsi agresyviau. Organizatoriai ant koncertinos ritinių šiaip ne taip uždėjo dvejas kopėčias, kuriomis migrantai vienas po kito lipo ant judančios pjaunančios vielos ir nušokę bėgo į Lenkijos gilumą. Pavyko 9-iems perėjūnams, juos gaudė atskubėję Lenkijos pasieniečiai. Kitame Maros krante buvę VSAT pareigūnai juos informavo apie įsibrovėlių judėjimo kryptį, t. y. apie tai, kas buvo matoma iš Lietuvos pusės.
Baltarusijos pusėje likę trys migrantai pralįsti į Lenkiją nespėjo ir su keturiais įtariamais vedliais traukėsi į Baltarusijos gilumą. Lakstydami prie trijų valstybių sienų sandūros, jie rusiškai plūdo Lietuvos pasieniečius, į juos bei į Lenkijos teritoriją kaip paklaikę svaidė akmenis. Nuo agresijos Lietuvos ir Lenkijos pasieniečiai nenukentėjo.
---
Šiemet Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią neleistinose vietose iš Baltarusijos įsibrauti 628 neteisėtiems migrantams. Lenkijoje ir Latvijoje šie skaičiai atitinkamai yra 6 tūkst. 756 ir 2 tūkst. 536. Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios 2021 m. vasarą iki šių metų gegužės 5 d. į Lietuvą, Lenkiją ir Latviją neleista nelegaliai patekti 170 tūkst. 286 tokiems užsieniečiams. Lenkija per šį laikotarpį neįsileido 113 tūkst. 670, Latvija – 31 tūkst. 26, Lietuva – 23 tūkst. 590 asmenų.
„P. n.“ informacija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai vykdė prekybos alkoholiniais gėrimais pažeidimų kontrolę ir nustatė 6 pažeidimus. Du asmenys neteisėtai pardavė tabako gaminius.
Palangoje ir Šventojoje esančiose parduotuvėse, vykdant kontrolinius pirkimus, 18-kos metų jaunuoliui pardavėjai leido nusipirkti įvairių alkoholinių gėrimų. Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal LR ANK 168 str. 3 d. Iš neteisėtos apyvartos paimta daugiau kaip 13 litrų alkoholinių gėrimų.
Apie įmonėse nustatytus prekybos alkoholiu tvarkos pažeidimus informacija bus perduota Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, kad taikytų ekonomines sankcijas.
Elektroninėje erdvėje vykstant neteisėtai prekybai tabako gaminiais, Prevencijos skyriaus pareigūnai per bendravimo programėlę susitarė susitikti su asmenimis, skelbusiais, kad parduoda tabako gaminius. Vykdant kontrolinį pirkimą, Klaipėdoje vienas asmuo pardavė dvi vienkartines el. cigaretes, kitas – keturias pakuotes nikotino pagalvėlių. Asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal LR ANK 170(1) str. 1 d. ir 150 str. 3 d. Iš neteisėtos apyvartos paimtos dvi vienkartinės el. cigaretės ir 20 vnt. nikotino pagalvėlių pakuočių.
„P. n.“ informacija
Antradienį apie 12.50 val. Kretingoje, M. Valančiaus g., transporto priemonės vairuotojui, gimusiam 1992 m., nustatytas 2,66 prom. neblaivumas. O pirmadienį apie 16 val. su policijos pareigūnais reikalų Palangoje, Medvalakio g., turėjo ir 1958 m. gimęs vyras. Vairuodamas transporto priemonę „Volvo“, jis sukėlė eismo įvykį. Šiam kelių „ereliui“ nustatytas 1,90 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Pirmadienį Kretingos r. policijos komisariate gautas 1967 m. gimusios moters pareiškimas, kuriame nurodoma, kad, paspaudusi neva pažįstamo asmens atsiųstą nuorodą tariamam laimėjimui gauti ir suvedusi reikalaujamus duomenis, ji pastebėjo, jog iš banko sąskaitos pasisavinti 2 tūkst. 47 eurai. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
Trečiadienį Klaipėdos apskrities VPK kinologai uostamiesčio parke prie vasaros estrados vykdė tarnybinių šunų mokymus – keturkojai pareigūnai tobulino pėdsekystės ir žmogaus paieškos įgūdžius.
Tarnybinis šuo Rafis pasielgė itin profesionaliai – po medžio šaknimis aptiko augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos. Dirbdami įvykio vietoje, pareigūnai vėl užuodė netoliese sklindantį specifinį kvapą ir patikrino pro šalį ėjusią 2002 m. gimusią moterį – aptiktos taip pat augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos.
Dėl įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
Gegužės 1–4 dienomis Kretingos rajone buvo vykdyta prevencinė priemonė, siekiant užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams keliuose. Patikrinti 508 transporto priemonių vairuotojai: vienas neblaivus važiavo automobiliu, trys – dviračiais.
„P. n.“ informacija
| |
Vytauto Šližiaus treniruojama komanda LMKL C divizione užėmė II v.
|
Kretingos sporto mokyklos jaunieji krepšininkai sėkmingai finišavo Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje: Aurimo Ivanovo treniruojama U-13 komanda pateko į B diviziono ketvertą ir užėmė II v. Tokią pat poziciją iškovojo ir Vytauto Šližiaus treniruojama U-15 ekipa, kuri šiemet žaidė C divizione. Abiejų trenerių teigimu, šie pasiekimai – tai kelerių metų nuoseklaus darbo rezultatas, prie kurio prisideda visi Kretingos sporto mokyklos krepšinio treneriai, mokyklos vadovas Remigijus Malakauskas ir administracija.
Ir U-13, ir U-15 komandų laukia peržaidimo rungtynės – kretingiškiai kovos, kad patektų į aukštesnį Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (LMKL) divizioną.
Teko susigrąžinti savo braižą
A. Ivanovas savo komandą treniruoja nuo I klasės, vadinasi – jau 5-erius metus. Treneris pripažino, kad iki šiandienos rezultato darbo procesas buvęs ilgas: kad pasiektų komandos vientisumo, geros komunikacijos tarp komandos sportininkų, reikėjo nemažai kantrybės.
Visų pirma, komanda praėjusiais metais startavo „Pirmojo iššūkio“ varžybose, kuriose komandos varžosi atskiruose divizionuose pagal pajėgumą. Kretingiškiai startavo B divizione ir toliau žengė į LMKL B divizioną. „Buvome stiprėjimo kelyje, tačiau neišvengėme kliūčių – dėl objektyvių priežasčių netekome vieno lyderių, sunkus sezonas neapsiėjo be ligų, traumų. Didelėmis pastangomis teko susigrąžinti savo braižą ir iš naujo sutelkti komandą“, – pripažino A. Ivanovas, neabejodamas, kad vis dėlto dabartinį rezultatą – LMKL B diviziono II vietą – lėmė vaikų darbštumas, atsakingumas ir draugiškumas.
Per sezoną LMKL U-13 ekipa savo grupėje sužaidė 18 varžybų, iš kurių 10 laimėjo ir savo pogrupyje užėmė IV v. Atkrintamosiose rungtynėse A. Ivanovo auklėtiniai seriją prieš „Panevėžio SC“ laimėjo 2:1 ir pateko į finalinį ketvertą.
| |
Salantų stadiono rekonstrukcijos darbai užtruks apie metus.
|
Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį Salantų gimnazijos stadiono rekonstrukcijos projektui parengti ir statybos darbams atlikti. Visus darbus numatoma baigti kitąmet.
Sutartis pasirašyta su Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusia UAB „Rolana“. Įmonė techninį darbo projektą įsipareigojo parengti per 7 mėnesius nuo sutarties pasirašymo, stadiono rekonstrukcijos darbai truks apie metus.
Visų darbų kaina – 785 tūkst. eurų: 500 tūkst. eurų skyrė Nacionalinė sporto agentūra prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kitą reikalingų lėšų dalį pridės Kretingos rajono savivaldybė.
„Stadiono rekonstrukcijos metu numatyta naujai įrengti dirbtinės vejos futbolo aikštelę, įkomponuotą į 4-ių takų bėgimo ratą, šios aikštelės užribiuose – krepšinio-lauko teniso, krepšinio-tinklinio aikšteles su kamuolių gaudyklėmis, vaikų žaidimų aikštelę, lauko treniruoklių zoną, 2 šuolio į tolį, rutulio stūmimo sektorius, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. – Savivaldybės siekia užtikrinti, kad kuo daugiau mūsų rajono gyventojų galėtų naudotis kokybiška, saugia ir funkcionalia sporto infrastruktūra, tad ir šiuo stadionu galės naudotis visa Salantų bendruomenė.“
Stadiono treniruoklių zonoje bus įrengta keli treniruokliai – kojų raumenims stiprinti, žingsniavimo mankštai atlikti, pilvo preso, rankų ir krūtinės raumenims treniruoti. Jie bus skirti visoms visuomenėms grupėms nuo 14 metų amžiaus. Taip pat bus įrengtas treniruoklis negalią turintiems asmenims – krūtinės, pečių ir nugaros raumenims treniruoti.
- Audronė GRIEŽIENĖ
- Problema
Norėdama atsisakyti tiekėjo paslaugos ir į Darbėnų gimnaziją sugrąžinti senąją tvarką, kai maitinimą organizuoja pati mokykla, rajono Savivaldybė tarsi įsivarė į kampą: už 120 tūkst. eurų įranga nupirkta, bet biudžete teks ieškoti lėšų dar ir naujoms pareigybėms išlaikyti.
Naujas padalinys, reikalingi ir nauji etatai
Kad reikės 5,25 etato, antradienį įvykusiame Švietimo komiteto posėdyje prabilo gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė. „Ir nežiūrėkit į mane pašaipiais žvilgsniais, nes aš tikrai neprašiau tos valgyklos, taip nusprendė politikai“, – sakė ji.
Tiesa, apie būsimą permainą gimnazijoje organizuojant maitinimą žinia nebuvo kaip perkūnas iš giedro dangaus – tiek meras Antanas Kalnius, tiek buvęs Švietimo komiteto pirmininkas Tomas Abelkis iš anksto teiravęsi, ar direktorė sutiktų, jeigu tam pritartų politikai. Kaip nesutiks žinodama, kad 120 prie ugdymo įstaigos prijungto darželio vaikų valgo nekokybišką maistą, kad skundžiasi ir mokinių tėvai?
Jeigu vis dėlto gimnazijai bus lemta turėti savo pačios valgyklą, už rūpesčius papildomo atlyginimo sau direktorė sakė neprašanti, bet akcentavo, kad tai būtų visiškai naujas įstaigos padalinys, kuriam reikalinga ir atskira buhalterija.
„Gal kam atrodo, kad žmonės ir naktimis turėtų dirbti?“– retoriškai klausė ji po to, kai meras užsiminė, jog dalį šios funkcijos, pridedant šiek tiek atlyginimo, galėtų prisiimti ir dabartinė mokyklos buhalterė. Bet S. Litvinienė darbuotojos apkrauti nelinkusi, nes ši ir taip dvi buhalterijas vedanti – Grūšlaukės skyriuje bei Darbėnų gimnazijoje.
„Jeigu pridėsim dar jai ir valgyklos apskaitą, visko viena nepaveš, išeis iš darbo, ir man teks ieškotis kitos buhalterės. O ūkio dalies vedėja taip pat turi daug įvairių atsakomybių, jai ir viešieji pirkimai, su kuriais puikiai tvarkosi, priklauso,“ – kalbėjo
S. Litvinienė.
Anot jos, valgykloje turėtų dirbti trys virėjos, tarp jų viena būtų vyriausioji, taip pat – sandėlininkas, pagalbinis darbininkas, buhalteris-apskaitininkas.
„Patirtį turinčioje Panevėžio gimnazijoje teiravausi apie tvarką – jų valgykloje, atsiskaitant už maistą, yra naudojamasi banko kortelėmis ir mokinio pažymėjimais. Bet nutinka visko – ir internetas užstringa, ir kortelėje vaikas kartais teturi 1,20 euro, o nusipirkti nori už 1,30 euro. Vadinasi, be grynųjų pinigų ir mes neišsiversim“, – paaiškino direktorė.
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Problema
Tokią į ligoninę atgabentos senolės būklę patvirtino ir Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, patikinęs, kad medikų pareiga – suteikti ligoniui visokeriopą pagalbą, bet ne ieškoti ir aiškintis priežastis, kodėl taip įvyko.
Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė „Pajūrio naujienoms“ apibūdino jai žinomus įvykius: „Močiutė gyveno kartu su dukra, kuri ją parsigabeno pas save prieš 13 metų. Greta, kitapus gatvės, gyvena vienas iš 3 senolės anūkų, beje, vienas jų dirba pedagogu Kretingoje, netoliese gyvena ir seniūnaitis. Senolės 70-metė duktė – gana konfliktiška, dažniausiai nesutaria su kaimynais dėl netvarkos savo sodyboje. Seniūnija iš „Sodros“ gavo užklausą apie senolę, mat, duomenų apie ją sistemoje nebuvo matyti – nė kad ji būtų kreipusis į gydytojus ar skirtas koks gydymas. Vien tik skiriama pensija.“ Be to, senolė dar turi ir nuosavos žemės.
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos pareigūnai nustatė, kad Salantų regioniniame parke sunaikinta natūrali pieva. Žala aplinkai siekia beveik 18 tūkst. eurų.
Šiemet kovą Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos pareigūnai sulaukė pranešimo dėl galimai neteisėtai suartos natūralios pievos Kūlupėnų kaime. Pagal Lietuvos teisės aktus, natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Natūralias pievas ir ganyklas būtina reguliariai šienauti ar jose ganyti gyvulius, šalinti arba retinti sumedėjusią augmeniją.
Pareigūnai atliko tyrimą ir nustatė, kad Salantų regioniniame parke, privatus žemės ūkio paskirties sklypas ir gretimas valstybinis nesuformuotas žemės sklypas buvo suarti ir užsėti rapsais. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, minėti sklypai patenka į natūralių pievų ir ganyklų teritorijas. Už nustatytą pažeidimą asmeniui, suarusiam natūralias pievas ir ganyklas, bus taikoma administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir yra įteiktas pasiūlymas gera valia atlyginti aplinkai padarytą žalą. Suskaičiuotas žalos dydis – 17 tūkst. 701 euras.
Aplinkos apsaugos departamento žiniomis, ūkininkas, minėtus sklypus užsėjęs rapsais, imasi veiksmų aplinkos būklės atkūrimui.
Natūralios pievos ir ganyklos yra neatskiriama Lietuvos biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir kultūros dalis. Šios ekosistemos atlieka svarbų vaidmenį gamtoje ir žmonių gyvenime. Jos iš atmosferos sugeria anglies dvideginį, stabilizuoja drėgmės režimą, yra svarbios daugelio rūšių, įskaitant paukščius ir natūralius augalų apdulkintojus, buveinės. Daugelis natūralių pievų ir ganyklų itin turtingos rūšių, jose gyvena įvairūs vabzdžiai – bitės, vapsvos, kamanės, skruzdėlės, – drugiai, kiti bestuburiai, auga saviti, reti ir saugomi augalai. Mažėjant natūralių pievų plotams, šios ekosistemos trikdomos, nutrūksta jų mitybinės grandinės, ir tai neigiamai veikia vabzdžius apdulkintojus, nuo kurių priklauso daugelis mūsų auginamų žemės ūkio kultūrų ir kurie taip pat yra svarbus maisto šaltinis daugelio rūšių gyvūnams.
„P. n.“ informacija
| |
Rajono meras Antanas Kalnius susitiko su Kartenos ugniagesių komanda.
|
Savaitgalį minėtos Švento Florijono, Gaisrų sergėtojo, dienos proga Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus padėkomis apdovanoti trys Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai.
Padėkas ugniagesiams įteikė meras A. Kalnius, atvykęs susitikti su Kartenos ugniagesių gelbėtojų komanda.
Už drąsą, pasiaukojimą ir pasiryžimą gelbėti žmonių gyvybes bei turtą padėkos įteiktos Pauliui Lubiui, Arūnui Tamošauskui, Ovidijui Mažeikiui.
Meras pavojingą ir atsakingą darbą dirbantiems ugniagesiams profesinės šventės proga linkėjo ištvermės ir stiprybės, o svarbiausia – kad iškvietimų būtų kuo mažiau.
„P. n.“ informacija
Šiemet Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Motinos dienos išvakarėse ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo aštuonis vaikus – 3 sūnus ir 5 dukteris – pagimdžiusią, užauginusią ir dorai išauklėjusią 91-erių Severiną Šoparienę iš Žadeikių kaimo Kartenos seniūnijoje.
Įkvepiantis pavyzdys bendruomenei
Šiandieną S. Šoparienė gyvena Žadeikių kaime kartu su dukterimi Dalyte Jokubauskiene. Severina yra našlė, dėl garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos ji nebegali savęs apsitarnauti, todėl ja rūpinasi ir globoja kartu gyvenanti duktė. Į šventę Prezidentūroje, kaip „Pajūrio naujienas“ patikino D. Jokubauskienė, nevyko dėl šiuo metu prastos motinos sveikatos. Dėl tos pačios priežasties nesutiko priimti ir žurnalistų pasidžiaugti tokiu neeiliniu Severinos ir jų šeimos darnos įvertinimu. Tačiau, pagal įprastą tvarką, tikėtina, kad patys Prezidentūros atstovai apdovanojimą atgabens į namus ir įteiks jį daugiavaikei motinai.
Pasak S. Šoparienės kandidatūrą apdovanojimui teikusios Kartenos seniūnės Alinos Jonutienės, Severina su vyru Kaziu buvo paprasti kolūkio fermos darbininkai. Jiedu užaugino ir išauklėjo dorus, sąžiningus, rūpestingus, draugiškus, tėvams ir aplinkiniams paslaugius vaikus. Aplinkinių teigimu, nors išgyventi ir buvo sunku, tačiau valgio šeimoje niekada netrūko, vaikai buvo prižiūrėti, tvarkingi, švarūs, gerai mokėsi ir dar tėvams ūkyje padėdavo. Šeimoje buvo skiepijamos krikščioniškos vertybės, meilė, tarpusavio pagarba ir pagalba. Puikūs santykiai šeimoje, savitarpio pagarba ir meilė buvo ir yra įkvepiantis pavyzdys bendruomenei.
Visi vaikai įgijo specialybes, sukūrė savo šeimas. Devyniasdešimt antrus einančiai Severinai jos vaikai padovanojo 16 anūkų ir 24 proanūkius. Moteris vertinama kaimynų, gerbiama Žadeikių kaimo gyventojų.
| |
Į iškilmingą paminėjimą atskubėjo: (iš kairės) Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė, Ukrainos kariai Volodomyr Čepa, Ivan Bočkariov, vertėja Julija Sokolova ir Ukrainos Novovolynsko miesto vicemerė Nina Shumska.
|
| |
Iškilmingame ES vėliavos pakėlime dalyvavo Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleiviai.
|
Vakar Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko Europos dienos paminėjimo iškilmės.
Po iškilmingo Europos Sąjungos (ES) vėliavos pakėlimo sveikinimo žodį tarė Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė, Ukrainos Novovolynsko miesto vicemerė Nina Shumska, Europe Direct Klaipėda vadovė Dalia Žaltauskienė.
Apie ES saugumą kalbėjo ES Komisijos nario Andriaus Kubiliaus padėjėjas Briuselyje, taip pat apie šiuolaikinio virtualaus pasaulio grėsmes ir galimybes pasisakė Klaipėdos universiteto informacinių sistemų ir technologijų specialistas Andrej Šliamin.
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausioji specialistė Dalia Šideikienė kalbėjo saugumo tema „Pasiruošk galimam pavojui šiandien – apsaugok save ir artimuosius rytoj“.
Susitikime taip pat dalyvavo Rusijos-Ukrainos karo dalyviai.
Vyko intensyvūs debatai „Nuo žinių iki veiksmų: saugi Europa“, į kuriuos aktyviai įsitraukė mokinių komandos iš Kretingos, Mažeikių, Klaipėdos, Jurbarko, Akmenės.
Po pietų Kretingos Rotušės aikštėje startavo orientacinis žaidimas „Europa mano mieste“.
Šiandien, gegužės 9 d., Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje bus piešiamas „Ilgiausias piešinys Europai“, kurio planuojamas ilgis – apie 50 metrų.
„P. n.“ informacija
