|
Dvaro šventės pramogos būtų patikusios ir grafui
Kretingos muziejaus surengta šeštoji Dvaro šventė „Vario dūdų ritmu“ buvo tarsi desertas grožio ir elegancijos išsiilgusioms žiūrovų akims: popiečio saulė žaidė puošniose damų skrybėlaitėse, į parko alėjas sklido pučiamųjų orkestrų melodijos, malonumą žadėjo pasivažinėjimas karieta, austrių ir vyno degustacijos. Šventės atmosfera sugrąžino į tuos laikus, kai grafas Juozapas Tiškevičius prieš 130 metų, puoselėdamas dvaro kaip kultūros židinio misiją, subūrė orkestrą iš kazokų.
Tarsi iš to paties Juozapo Tiškevičiaus suburto orkestro į šias dienas atkeliavęs muzikantas, kurį įkūnijo mimas, aktorius Edvardas Brazys, tapo simboline figūra, pakvietusi publiką į iškilmingą šventės ceremoniją muziejaus parteryje. Čia skambėjo saksofonininko Petro Vyšniausko džiazo variacijos – jos buvo graži pradžia tolimesnei šventės muzikinei programai, kurią sukūrė Lietuvos karinių jūrų pajėgų bei Palangos pučiamųjų orkestrai, grupė „Trys panteros“, Kauno diksilendas „DixXband“, Kęstutis Jablonskis ir grupė, kurių pasirodymas baigėsi muzikiniais fejerverkais „Žvaigždžių lietus“. Skrybėlaitėmis puošė žiūroves Pats įstabiausias šventės akcentas – popietė „Ponių vasaros karamelė“, kurios metu prie fontano įrengtoje mažojoje scenoje karaliavo dvaro mados. Puošniomis sukniomis, kurias paskolino palangiškė Laima Donskovienė, vilkėjusios damos į skrybėlaičių žaismą pakvietė ir žiūroves – jas savo skrybėlaitėmis valandėlei padabino klaipėdietė Zita Tallat-Kelpšaitė, prisipažinusi, kad namuose turi sukaupusi per šimtą šių elegantiškų galvos aksesuarų. „Sutrikau: dar ir dabar skruostai kaista,- prisipažino kretingiškė Zina Jančiauskienė, kurią žiūrovų minioje pasirinko džentelmenas – mimas ir galantiškai palydėjo į improvizuotą skrybėlaičių saloną. – Skrybėlaitė yra mano mėgstamas aksesuaras: jų turiu ir namuose. Tiesą sakant, seniau ir dažniau nešiodavau: ne tik vasarą, bet ir prie rudeninio palto derinau. Manau, kad skrybėlaitė visuomet moterį verčia pasitempti“. Z.Tallat-Kelpšaitė, kuri į Dvaro šventę atvyko su 30 skrybėlaičių kraičiu, sakė, jog idėja papuošti šventės žiūroves kilo spontaniškai: norėjosi, kad moterys jaustųsi pakylėtos tarsi rūmų damos.
Jubiliejaus proga – vasariškas pyragas Pasidabinusios moterys klausėsi Sigutės Tamošaitytės atliekamos dainuojamosios poezijos, vaišinosi žolininkės Adelės Karaliūnaitės arbata, skanavo pyrago „Serbentinis“, kurį iškepė 20 metų veiklos sukaktį švenčiančios kavinės „Pas grafą“ kolektyvas. „Sudėjome saulės nubučiuotas uogas, lauko gaivą ir jūros dvelksmą“,- jubiliejui skirtą 20 kg dydžio pyragą apibūdino kavinės „Pas grafą“ direktorė Violeta Lazauskienė. Ji pasakojo, kad Žiemos sodo aplinka diktuoja ir kavinės stilių: stengiamasi išlaikyti aukštą aptarnavimo kultūrą, pasiūlyti gurmaniškų valgių, atspindinčių dvarų kultūrą. „Žiemos sodas yra reprezentacinė Kretingos vieta, mūsų kavinėje yra viešėję ir šalies vadovai, garbūs svečiai, čia švenčiamos vestuvės, jubiliejai, todėl jaučiame atsakomybę lankytojams pasiūlyti tik kokybišką ir skanų maistą“,- kalbėjo V.Lazauskienė. Šventės metu V.Lazauskienė kartu su kavinės savininku Rimu Valentukoniu viešai padėkojo ir pagerbė ilgamečius kavinės darbuotojus: virėją Astą Jonušaitę, padavėjus Egidijų Vaitkų ir Rimantą Stonkų. Vynas – iš lietuviškų uogų Pasimėgauti gurmaniškais valgiais buvo galima ir šventės metu: į muziejaus parterį buvo persikėlusi kavinė „Pas grafą“, austrių valgymo meno mokė ir iš Kauno atvykęs japoniško maisto restorano virėjas Robertas Reklaitis, paragauti lietuviško vyno kvietė Lietuvos vyndarių asociacija.
Jos narys Raimundas Valatka iš Kauno pasakojo, jog kartu su bičiuliais atvežę padegustuoti 25 rūšių vynų, pagamintų iš šaltalankių, rabarbarų, imbiero, mėlynių, šermukšnių, agrastų, slyvų, vyšnių, vynuogių ūglių, sedulos, aviečių ir kt. „Tokio vyno parduotuvėse neparagausi, todėl žmonėms jo skonis būna netikėtas,- pasakojo R.Valatka. – Vyną gaminame namuose, jis yra natūralus, todėl stiprumas siekia 10-15 laipsnių. Tikrasis vynas ragaujamas tik po metų, o kai kurie vynai, pavyzdžiui, šermukšnių, dėl ilgesnės fermentacijos ir dar vėliau – tik po 3 metų“. Gražiausia barzda – mero Dar viena Dvaro šventės pramoga – pirmą kartą surengtas „Gražiausios pono barzdos“ konkursas. Jį vedė vienas šventės rengėjų, mūsų kraštietis Juozas Pocius, kuris ryžosi nuo birželio 1 dienos neskųstą barzdą padailinti čia pat, šventės scenoje, padedant kirpėjai Fridai Beresnevičienei. Galbūt pamatę taip išpuoselėtą J.Pociaus barzdą kiti šventėje sukiojęsi vyrai išsigando konkurencijos ir į konkurso sceną nesiryžo pakilti. Išsisukti nepavyko tik rajono merui Juozui Mažeikai, kurio barzda ir pelnė gražiausios pono barzdos titulą bei prizą – salantiškio, medžio drožėjo Alioyzo Pociaus, išdrožtas medines šukas.
„Pažvelkite į istorines nuotraukas: su ūsais ir barzdomis yra visi dvarų vyrai – nuo kumetyno darbininko iki grafo. Visas pasaulis pripažįsta barzdas: nuo madų – tai liudija Juozo Statkevičiaus barzda – iki sporto – turbūt visi pastebi barzdotą Joną Valančiūną. Žemaičiai kol kas kuklūs, bet neabejoju, kad pajutę, kaip damos dėl barzdų alpsta, į kitą šventę susirinks daugiau barzdočių“, - šmaikštavo J.Pocius. Išrinktas naujas krašto ainių vadovas Dvaro šventė tapo proga susitikti ir kraštiečiams, kuriuos į klubą „Kretingos krašto ainiai“ subūrė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. Priminusi klubo įgyvendintas idėjas, muziejaus atliktus projektus, V. Kanapkienė pasidalino vizijomis, kaip gražinti Kretingos rajoną, garsinti bei įamžinti nusipelniusius žmones. Pajuokavusi, kad jos jaunystė – 18 metų trukęs pirmininkavimas klubui – baigėsi, V.Kanapkienė pakvietė nauju klubo vadovu išrinkti Kretingos rajono garbės pilietį, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėją Antaną Vinkų. Šiai kandidatūrai vienbalsiai pritarė visi klubo nariai.
„Tęsime pradėtus klubo darbus, tradicijas, vienysime žmones, kad savo dvasinėmis savybėmis, profesinėmis galimybėmis garsintume tėvų ir protėvių kraštą. Sieksime į veiklą įtraukti jaunimo, kad skleistume humanizmo, pagarbos vieni kitiems, gėrio, tiesos idėjas“,- teigė A.Vinkus, pripažindamas, kad idėja suburti šviesuolius kilniems tikslams jam yra labai brangi. Klubo valdybos nariais buvo išrinkti: V.Kanapkienė, architektas Edmundas Giedrimas, Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika, administracijos direktorius Virginijus Domarkas, Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Činkienė, tarybos narys Valerijonas Kubilius, muziejaus ryšius su Prancūzija plėtojanti Janina Dauneckienė, Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas. Plėtoja kultūrinius ryšius Šventėje viešėjo mūsų kraštietė prancūzų-lietuvių asociacijos „Lietuva“ Dordonėje prezidentė Aida Kiškytė-Degeix, atlydėjusi šios asociacijos viceprezidentą fotomenininką Marcel Gervaice – jo dėka Dvaro šventės dalyviai galėjo pasigrožėti prancūzų autorių fotografijų paroda.
A. Kiškytė- Degeix papasakojo, kad parodoje eksponuojama 120 darbų, kuriuos pateikė keturi fotoklubai iš skirtingų vietovių – Trelisakos (Trelissac), Kulumjė Šamjė (Coulounieix-Chamiers), Sarlos (Sarlat) ir Perigė (Perigneux). „Fotoklubai fotografijas parodai rinko labai entuziastingai, nes 2005 metais pas mus buvo atvykę Palangos fotoklubo nariai. Sužinoję, kad fotografijos keliaus į tą patį kraštą, Lietuvos pajūrį, autoriai sakė, kad jiems bus garbė darbus parodyti savo bičiuliams bei šaliai, kuri pirmininkauja Europos Sąjungos tarybai“,- pasakojo A.Kiškytė-Degeix. Ji džiaugėsi galėdama pristatyti ir asociacijos „Lietuva“ nario Jeam Fransois Dupon 180 fotografijų, kuriose įamžinta Rodrigeso sala 1966-1968 metais. „Šių nuotraukų autorius yra geografas, kuris Rodrigeso salose atliko mokslinį darbą ir įamžino matytus vaizdus. Šios fotografijos – jau istorija, nes piratų mėgtos salos veidą visiškai pakeitė čia atėjęs turizmo verslas ir infrastruktūra“,- pasakojo A.Kiškytė-Degeix. Kretingos meras J. Mažeika, įvertindamas A.Kiškytės- Degeix bei Marcel Gervaice pastangas plėtoti Kretingos ir Perigė miestų kultūrinius ryšius, jiems įteikė po Kretingos rajono savivaldybės padėką. A.Kiškytei-Degeix J.Mažeika perdavė ir Kultūros ministerijos padėką už aktyvų lietuvių kultūros, istorijos ir kalbos vertybių populiarinimą bei kultūrinį bendradarbiavimą tarp Kretingos muziejaus ir Perigė miesto.
|