|
Persirengėlių siautulys – tarsi pavasario gurkšnis
„Spurgoms tešlą užsimaišiau, bet dar nespėjau iškepti!” - pamačiusi daugiau kaip 30 persirengėlių būrį, siaučiantį savo kieme, rankomis skėstelėjo grūšlaukiškė Birutė Letkauskienė. Ji, kaip ir kiti vietiniai Grūšlaukės gyventojai, kasmet per Užgavėnes su nekantrumu laukia persirengėlių, kurių džiaugsmingas šurmulys yra pirmasis pavasario pranašas.
„Nieko tokio – spurgų vakare prie laužo atnešiu“,- persirengėliams žadėjo B. Letkauskienė, ieškodama kuo papildyti jų kraitį. O persirengėliai, kurių būryje sukiojasi „čigonės“, „žydai“, velniai, raganos, giltinė, paleistuvė, kareivis ir daktarė, kieme sukėlė tikrą klegesį – skambant muzikai ir šūkavimams prasidėjo tikros šėlionės, šen ir ten skraidė sniego gniūžtės, pagaliais buvo bildinama į kieme buvusius daiktus ir namų langus.
Užgavėnes lydi nuotykiai „Pas mus yra tokia tradicija nuo seno – Užgavėnių visi labai laukiame. Kai buvome mažiukai, persirengėlių bijodavome, slėpdavomės nuo jų, tik jiems iškišdavome kapeikas per skyles langų rėmuose. Bijodavome „žydų“, bet kartu ir labai jų laukdavome“,- prisiminė B.Letkauskienė. Ji juokėsi pasakodama atsitikimą, kaip vaikystėje skubėjo kuo greičiau iš mokyklos parskuosti namo išsigandusi iš paskos sekusio „žydo“. Įbėgusi į namus ir užrakinusi duris, mergaitė pamatė nustebusį savo brolį – pasirodė, kad ji duris užtrenkė prieš pat jo nosį draugui, su kuriuo šis turėjo eiti kartu „žydauti“. „Daug nuotykių būtų galima pripasakoti“,- linksmai sakė B. Letkauskienė. „Žydus“ džiaugsmingai savo kieme sutiko ir Petrė Pudžmienė: „Pas mus visada mažiukai vaikai eina pirmadieniais, o antradienis – tikroji Užgavėnių diena – jau suaugusiųjų laikas. Laukiam ir mažųjų, ir didžiųjų persirengėlių.“ Pasistiprinti prie stalo, ant kurio jau buvo išrikiuota kalnas blynų, lašiniai ir kitos vaišės, pasišildyti arbata persirengėlius kvietė Elena Stanienė, svetingai atvėrusi savo namų duris. „Esu kilusi iš Aukštaitijos, o ten gal tik dabar Užgavėnes labiau švenčia. Todėl nebuvau mačiusi, kad persirengėliai šitaip kiekvieną sodybą aplankytų – man tai labai įdomi ir kiekvienais metais labai laukiama atrakcija. Paskui einame prie laužo, kur visi susitinkame,- kalbėjo E. Stanienė. – Man atrodo, kad su persirengėliais ateina ir pavasaris – nuo triukšmo budinasi gamta, atrodo, ji greičiau nusimes tą žiemos stingulį, ypač jau šiemet žiema įkyrėjo. Ir pats tame šėlsme įgauni energijos, linksmumo.“ E.Stanienė pasidalijo ir ne visiems žinomu blynų receptu – į tradicinę blynų tešlą įmaišoma kiek įmanoma smulkiau susmulkinta silkė, pagardinama česnaku ir pipirais. „Vietoj įprasto saldaus išeina aštraus skonio blynas. Kas paragauja, tam labai patinka tokie blynai“,- sakė E.Stanienė.
Tradicija – iš kartos į kartą „Negaliu per Užgavėnes būti kur nors kitur, o ne Grūšlaukėje. Kaip aš kitur eisiu „žydais“? Juk aš čia turiu būti“,- pasakojo daktare persirengusi Daiva Savelievienė, kuri šiuo metu su šeima gyvena Lenkimuose, Skuodo rajone, tačiau specialiai atvyko į Grūšlaukę, kad sudalyvautų Užgavėnių šventėje. Persirengėlių eisenos dalyviai pasakojo, kad Grūšlaukė be Užgavėnių neįsivaizduojama – tradicija dalyvauti persirengėlių eisenoje perduodama iš kartos į kartą. Likus porai savaičių iki šventės kaimo jaunimas ir vyresnieji žmonės neprašomi susirenka į Kretingos kultūros centro Grūšlaukės skyrių, kad išsidalintų kaukes, apsitartų, kas kokius personažus įkūnys, kokią „artileriją“ pasiims. „Kaip apsirengsime ir ką į rankas pasiimame – kiekvieno išmonė. Bet visada mūsų susirenka būtinai daugiau kaip 20 žmonių. Yra buvę, kad net ir su vežimu persirengėliai per kaimą važiavo, visokių nuotykių ir pokštų yra nutikę. Jaučiam, kaip mūsų žmonės laukia“,- pasakojo D. Savelievienė, Povilas Mickus bei Modestas Žukovas, kurių dar ir tėvai, seneliai eidavo persirengėliais.
Jie prisipažino vaikystėje patys persirengėlių bijodavę – tokie jie baisūs atrodė. „Slėpdavomės, už durų užlįsdavome, bet vis tiek „žydai“ mus rasdavo. „Žydai“ net ant stogo užlipdavo – kad pažiūrėtų pro kaminą, kur visi dingę. Mums, vaikams, labai patikdavo tas žaidimas“,- pasakojo pašnekovai. Grūšlaukės skyriaus vedėja Genutė Viskontienė teigė, kad stengiamasi, jog persirengėliai būtų tradiciniai personažai, o jų kaukės – tik tautodailininkų rankų darbo. „Didžioji dalis kaukių yra sukurtos mūsų krašto medžio meistrų Adolfo Vilucko bei Raimundo Puškoriaus“,- sakė G.Viskontienė. Liaudiški žaidimai, dainos, šokiai organizuojami ir vakare prie laužo, kur susirenka ir persirengėliai, ir visi grūšlaukiškiai – jie entuziastingai stebi Lašininio bei Kanapinio kovą, degina Morę, vaišinasi blynais ir arbata. „Mūsų „firminis“ žaidimas toks – reikia suktis ratu aplink kuolą, ant jo padėjus kaktą. Suktis tol, kol nuvirsi. Visų pirma toks būna eisenos naujokų krikštas, bet tai yra smagi atrakcija ir visiems kitiems išbandyti. Būna daug juoko“,- pasakojo G.Viskontienė. Užgavėnes šventė visame rajone Užgavėnės ūžė ir kitose Kretingos rajono gyvenvietėse – šventės buvo suorganizuojamos Darbėnuose, Kartenoje, Rūdaičių, Lazdininkų, Kalniškių, Baublių, Budrių, Kurmaičių, Vydmantų, Kūlupėnų, Šukės, Nasrėnų kaimuose. Vyskupo M.Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius Algirdas Čėsna, pasidžiaugęs gyvuojančia Užgavėnių tradicija, priminė: „Senovės lietuviai tikėjo, kad gausus maisto valgymas atneš didelį derlių ir derlingas žemes, greičiau prišauks pavasarį. Nuo senų laikų žmonės persirengia gyvūnais, mistinėmis būtybėmis – svarbiausia persirengti taip, kad nepažintų kaimynai.“ Kretingos kultūros centro Jokūbavo skyriaus vedėja Danutė Pilipčuk pasakojo, kad Užgavėnių šventėje dalyvavo ir Jokūbavo A.Stulginskio pagrindinės mokyklos keturios klasės mažiausiųjų vaikų. D. Pilipčuk jiems priminė Užgavėnių prasmę, pakvietė lauže kartu su More sudeginti ir visas savo nesėkmes. „Laužo kaitroje pranyko trinka, kurią tampė persirengėliai. Norėjome vaikus supažindinti ir su šiuo papročiu – Aukštaitijoje persirengėliai, vaikščiodami po sodybas, tamposi trinką kaip senų metų simbolį, o vėliau jį sudegindavo arba paskandindavo upėje“,- pasakojo D.Pilipčuk. Susirinkusieji buvo pakviesti paskanauti kelių rūšių blynais, žemaitišku šiupiniu, pasisukti rateliuose, įminti įvairių mįslių, dalyvauti judriuose žaidimuose, trepsėti, vartaliotis sniege, kelti triukšmą – kad tik greičiau žiema užleistų vietą pavasariui. Užgavėnes šventė ir Kurmaičių pradinės mokyklos ikimokyklinės „Boružiukų“ grupės vaikai. Grupės auklėtoja metodininkė Danguolė Slavinskienė teigė, kad žiemos išvarymo šventei vaikai rengėsi visą savaitę – gamindami kaukes, išsiaiškino, ką simbolizuoja Morė, Kanapinis, Lašininis, mokėsi žemaitiškai dainuoti „balabaikas“. „Užgavėnių rytą daug „velniukų“, „ožiukų“, „raganų“ ir „čigonų“ patraukė po mokyklą. Tarškėdami ir brazdėdami jie apsilankė bibliotekoje, buhalterijoje, valgykloje. Prisirinkę saldainių ir riestainių, persirengėliai iškeliavo į „žiemą“. Ten sudegino Morę, nes su jos žūtimi ateis ir žiemos pabaiga“,- pasakojo D.Slavinskienė. Kretingiškiai švęsti Užgavėnių su šeimomis rinkosi prie Kultūros centro, kur buvo užkurtas laužas, vyko Kanapinio ir Lašininio kovos – jie rungtyniavo, kurį, besėdintį ant rogučių, vaikai pirmąjį atitemps iki finišo. Degant laužui susirinkusiuosius linksmino folkloro ansamblis „Gervelė“, vadovaujamas Elenos Šalkauskienės, bei Armonikierių ansamblis, kurio vadovas yra Vytautas Kubilinskas. Šventės dalyviams buvo išdalinta apie 400 blynų, kuriuos iškepė lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ darbuotojos.
|