Pajūrio naujienos
Help
2021 Gruodis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną-7°C debesuotumas 11 %
Naktį-11°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar pritariate sostinės iniciatyvai atsisakyti šventinių fejerverkų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Apklausa

Balsuokite už „Pajūrio naujienų“ 2021-ųjų Metų žmogų!

Edgaras ZABORAS
Arimantas MIKALOČIUS
Jūratė MAČERNIENĖ
Dalia ČINKIENĖ
Kazys MAKSVYTIS
Virginijus JAPERTAS
Ingrida TAUJANSKIENĖ
Alma JANKAUSKIENĖ
Nerijus ČAPAS
Ričardas JOVAIŠA
Komentarų topas

Bendruomenės pareiga – kurti naujas bendravimo formas

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Kaimo bendruomenėse
  • 2012-05-18

Šį rudenį Imbarės bendruomenė „Imbariečių draugija“ švęs 10 metų jubiliejų. Šios bendruomenės pirmininkė Aušra Dvarionienė sako, kad reikia nemažai laiko atkurti bendruomeniškiems santykiams paskutiniu metu susvetimėjusioje visuomenėje. Pasak A.Dvarionienės, kaimo bendruomenės tikslas yra ne tik kaimą priartinti prie miesto. Galbūt net atvirkščiai – bendruomenė turi siekti ne supanašėjimo su miestu, o autentiško, tam regionui būdingo gyvenimo būdo, tradicijų, bendravimo išsaugojimo.

„Imbariečių draugijos“ pirmininkė Aušra Dvarionienė įsitikinusi, jog kiekvieną, net ir mažiausią renginį, reikia rengti iš širdies, atsakingai, kad šis išliktų žmonių atmintyje ir paskatintų kitą kartą vėl pabūti kartu.

„Esame nutolę nuo rajono centro, tačiau šalia mūsų – Salantų miestas. Vis dėlto Kretinga yra Kretinga, Salantai yra Salantai. Kiekviena bendruomenė turi būti savita, turinti savo veidą. Todėl mūsų bendruomenės tikslas yra sukurti tokią aplinką, bendravimą, užimtumą, kurie būtų patrauklūs to krašto žmogui, darytų jo gyvenimą kokybiškesnį ir įdomesnį“, - sakė A.Dvarionienė.

„Imbariečių draugija“ vienija 7 kaimus – Žvainius, Imbarę, Skaudalius, Reketę, Gedgaudžius, Gaivališkę ir Gargždelę. Kiekvienas kaimas turi savo atstovą bendruomenės taryboje. A.Dvarionienė įsitikinusi, kad tai yra būtina, norint pajausti tikrąjį kaimo pulsą.

„Man, kaip bendruomenės pirmininkei, svarbu žinoti, kuo gyvena kiekvienas kaimas. Todėl kartą per mėnesį susirinkusi bendruomenės taryba pasidalina informacija – kokios problemos iškilo kaimuose, kokie džiaugsmai aplankė ir panašiai. Bendruomenė yra skirta ne tik vakaronėms ir šventėms. Jei reikia, kartu turime spręsti ir iškilusius klausimus“, - mano A.Dvarionienė.

Praėjusį rudenį vadovavimą bendruomenei perėmusi A.Dvarionienė pastebėjo, kad bendruomenę vis tenka išjudinti iš sąstingio taško.

„Susirenkame, pakalbame, tarsi ir problemas, ir darbus iškeliame, tačiau uždarius duris kartais žodžiai taip ir lieka žodžiais. Sunku išsijudinti, bet tikiu, kad žmonės pamažu supras, kad tik būdami aktyvūs sukurs geresnę kaimo kasdienybę. Kiekviena bendruomenė pati sprendžia, kas yra aktualu, ką reikia nuveikti. Norisi, kad žodžiai taptų darbais“, - kalbėjo A.Dvarionienė.

Ji pasidžiaugė, kad susitelkus bendruomenei pavyko suremontuoti bendruomenės namus, kurie buvo besugriūvą. Europos Sąjunga ketina skirti 30 tūkst. litų šildymo sistemai įvesti. Bendruomenės namuose ketinama statyti katilinę, įrengti krosnį. Iki šiol bendruomenės namai esant reikalui šildomi šildytuvais, tenka kęsti drėgmę, pelėsio kvapą.

A.Dvarionienė tikisi, kad pavyks laimėti ir dar vieną projektą, kuris leis bendruomenės namams nupirkti įgarsinimo aparatūrą, videokamerą, garso kolonėles, fotoaparatą.

„Didžiausia problema, su kuria susiduria visos bendruomenės be išimties, yra finansavimas. Gyvename tik iš projektų, gyventojų skiriamų 2 procentų ir aukų. Nė vienas dirbantis bendruomenės labui neskaičiuoja, kiek prakalba telefonu, kiek pinigų išleidžia transportui. Stalai veltui nenusikrauna, parodos pačios nepasidaro. Visada stengiuosi renginį, vakaronę surengti kaip galima geriau – o gal paskutinį kartą? Kaimo žmogui taip pat norisi grožio, kokybės. Todėl, kai ieškodamas finansų, rėmėjų, pavargsti ir norisi viską mesti, pagalvoji apie tai, kiek darbo yra įdėta, kiek padaryta ir kiek žmonių tai yra svarbu. Todėl išmoksti įvertinti kiekvieną, kuris savo darbais, laiku, idėjomis, pinigais nori prisidėti prie bendruomenės. Turime savo mažą išradimą – per renginius padedame aukų dėžutę. Aukoja ūkininkai, kiti žmonės, visada padeda Raimondas Preibys“, - geradarius vardino A.Preibienė.

Ji pastebėjo, kad sunkmetis verčia žmogų užsidaryti – išsigandęs, kad gali tekti prisidėti prie bendruomenės reikmių, atsisako eiti ir į renginius.

Remontuojant bendruomenės namus žmonės negailėjo laiko ir jėgų.

„Visose bendruomenėse tas pats – reikia skatinti bendruomeniškumą, laužyti uždarumo barjerus. Mums visiems reikia išmokti įsisavinti, kad tai pasiekti galima ne tik pinigais. Kas gali, aukoja. Didelė auka yra ir skirtas laikas, pastangos. Mūsų bendruomenės branduolys – moterų ansamblis, be kurių neįsivaizduojamas nė vienas susiėjimas. Turime būrį moterų, kurios kaimus garsina puikiais mezginiais, siuviniais, rankdarbiais. Visa tai padeda puoselėti bendruomeniškumą. Jei nedainuoji, nemezgi ar negali prisidėti finansiškai – galima tiesiog ateiti į renginius, būti aktyviam, neužsidaryti“, - įsitikinusi A.Dvarionienė.

Jų bendruomenė jau daugelį metų nepamiršta tradicinių renginių: Adventinėje popietėje susirenka kaimo senoliai, rudens vakaronėse visi linksminasi po sunkių rudens darbų, eglės įžiebimo laukia vaikai. Juozo Baltaro iniciatyva kiekvieną pirmąjį liepos šeštadienį ant Imbarės piliakalnio rengiami imbariečių sąskrydžiai, atgaivinama Vasaros šventės tradicija – per ją sveikinami visi apylinkių Antanai. Per Atvelykio popietes imbariškiai mokosi amatų, prisimena senovės tradicijas.

„Kiekvieną mėnesį stengiamės suorganizuoti du ar tris renginius – popietes, vakarones, parodas, išvykas, koncertus. Ne visuose renginiuose yra masė žmonių, bet tikrai yra besidominčių, norinčių dalyvauti. Gyventojai nori būti kartu – kaime pramogų nedaug, todėl kiekvienas sumanymas yra įvertinamas“, - mano A.Dvarionienė.

Jos manymu, socialinę kaimo atskirtį mažina ir vis populiarėjančios išvykos. Neseniai „Imbariečių draugija“ apsilankė Burbiškio dvare, Tulpių žydėjimo šventėje. Tą pačią dieną kartu su Laivių bendruomene imbariečiai užsuko į Pakruojo dvarą, aplankė Kryžių kalną.

„Likome sužavėti nepakartojama gamta, istoriniu Lietuvos paveldu. Žmonės labai nori išvykų, nori pamatyti kraštą. Kadangi esame bendruomenė, pavyksta suorganizuoti nebrangias keliones. Dabar jau laukiame vasaros. Bendruomeniškumui skatinti rengsime sveikatingumo susitikimus. Domėsimės gydomosiomis žolelių savybėmis, vėl kartu su laiviškiais važiuosime į Merkinę, susitiksime su vietos bendruomene, dalinsimės patirtimi“, - planus atskleidė A.Dvarionienė.

Ji svajoja bendruomenės kaimuose surengti ekspedicijas – kad būtų įamžintas, surinktas paveldas, išsaugotos tradicijos. A.Dvarionienė yra pastebėjusi, kad 7 kaimus vienijanti bendruomenė jau turi savo dvasią, kurią pajaučia ir svečiai.

„Kas atvažiuoja pas mus, sako – čia kaip namuose gera ir nesinori išvažiuoti. Bendruomenė jau duoda savo vaisių – į kaimus noriai pailsėti, pasisvečiuoti grįžta vaikai, seniau čia gyvenę žmonės. Tai yra įvertinimas tų, kurie dėl bendruomenės stengiasi. Kaip ir visi, turime džiaugsmų, rūpesčių, problemų. Tik eidami petys į petį, susikursime gražų gyvenimą, išstumsime susvetimėjimą. Bendruomenės pareiga – skatinti, prisiminti senas ir kurti naujas bendravimo formas“, - sakė A.Dvarionienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas