Pajūrio naujienos
Help
2021 Spalis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną10°C debesuotumas 4 %
Naktį9°C debesuotumas 36 %
Apklausa

Ar Kretinga turi politinį lyderį?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Pakelės rūpintojėlis primins tautos ir šeimos tragediją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Istorija
  • 2011-07-05

Praėjusį savaitgalį prie pagrindinio kelio Palanga – Šiauliai, ties Kvecių miškeliu, buvo pašventintas dar rudenį pastatytas rūpintojėlis holokausto aukoms atminti. Skulptūra primins, kad tarp 700 Kvecių miškelyje pirmomis Antrojo pasaulinio karo dienomis sušaudytų žydų buvo ir 22 lietuviai.

Ant šlaito ties Kvecių miškeliu, kur, manoma, karo pradžioje buvo šaudomi žydų ir lietuvių tautybių žmonės, pastatyta ir pašventinta rūpintojėlio skulptūra.

Pastatyti neįprastą rūpintojėlį - mąstytoją, laikantį sužaliavusią lazdą - pagonybei, krikščionybei bei judaizmui būdingą simbolį - sumanė broliai Vidmantas ir Egidijus Gendvilai. Juos parėmė Plungėje įkurtas Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.

Kone 4 metrų aukščio plungiškio kryždirbio Antano Vaškio išdrožtas rūpintojėlis pravažiuojantiems primins kraupią šiose vietose įvykusią lietuvių ir žydų tautų tragediją, o kretingiškiams ir plungiškiams Gendvilams – jų šeimos netektį.

„Šios skulptūros atsiradimo istorija pilna mįslių bei sutapimų, - kalbėjo V. Gendvilo žmona Diana Gendvilienė. – Kai vienam iš brolių, Egidijui, pavyko nusipirkti žemės šalia Kvecių miškelio, žinodami, kad netoliese buvo masiškai žudomi žmonės, pradėjome domėtis ir atkapstėme, kad tarp sušaudytų žydų buvo ir jų senelis Stasys Gendvilas. Jo mirties priežastys paaiškėjo neseniai, praėjus kone 70 metų po holokausto“.

Į rūpintojėlio pašventinimo ceremoniją atvykęs 88-erių J.Bunka tvirtino, jog iš Jeruzalės gavę tokią knygą – holokausto aukų Lietuvoje sąrašą - kurioje tarp nužudytųjų Kvecių miškelyje buvo įrašyta ir S. Gendvilo pavardė. Ligi šiol jis buvo laikytas dingusiu be žinios.

J.Bunkos sūnus ir tėvo vardu pavadinto fondo įkūrėjas Eugenijus Bunka susirinkusiems priminė Lietuvos ir Plungės žydų įnašą į lietuvių ir pasaulio tautų progresą: „Pradėsiu ne nuo to galo: visi žinome Mahatmą Gandį, filosofą bei kovotoją už Indijos nepriklausomybę, bet retas kuris težinome, kad jeigu ne Hermanas Kalenbachas, kuris išvykęs iš Žemaičių Naumiesčio susitiko Gandį ir buvo jo įkvėpėjas bei talkininkas. Jis ir įkūrė pirmąjį, dabar taip madingą Indijoje, ašramą. Galbūt, jeigu ne šis žmogus, Indija nepriklausomybę būtų iškovojusi gerokai vėliau. O Sony Šleisin iš Plungės buvo M.Gandžio sekretorė. Plungiškis Borisas Efosas buvo chirurgas, atlikęs pirmąją Lietuvoje širdies operaciją. Oskarais apdovanotos kino juostos „Pianistas“ scenarijaus autoriaus Ronaldo Harvudo tėvai taip pat buvo Plungės žydai, - kalbėjo E.Bunka. – Visa Lietuva yra nusėta kapais tų žydų, kurie galėjo būti mūsų gydytojais, advokatais, politikais ir galėjo padėti siekti lietuvių tautos Nepriklausomybės bei kilti šalies ekonomikai. Šiandien gedime tų žmonių ir kartu apraudame save dėl jų netekčių“.

Skulptūrą pašventino kunigas pranciškonas Saulius – Paulius Bytautas. Jį atlydėjęs Pakutuvėnų parapijos klebonas Gediminas Numgaudis kalbėjo, jog džiugu, kada malda už žuvusius, nepaisant, kokios tautybės jie būtų, sujungia žmones. „Per karą buvome sukiršinti ir neapykantos sėkla apnuodytos mūsų širdys: lietuviai keikė kitataučius, bet užsimerkė prieš tuos, kurie inicijavo tas žudynes. Prie karstų garsiai liejosi keiksmai ant budelių, bet niekas nekeikė tų, kurie skleidė brolžudikišką ideologiją. Ir tai buvo tikrasis šėtono triumfas. Ligi šiol tebevargstame politinėse intrigose, nes nesame atlikę atgailos už savo tėvus, senelius, kaimynus. Visi buvome viename katile: vieni slėpė žydus, kiti – vokiečius, nes pirmiausia matė žmogų, o ne jo tautybę. Visi esame sužeisti, ir tos žaizdos neužgis ir prakeiksmas tęsis tol, kol jo nepakeisime atleidimu“, - atgailos ir atleidimo, prasidedančio nuo kiekvieno žmogaus, būtinybę pabrėžė G.Numgaudis.

„Esu dėkingas tiems žmonėms, kurie rūpinasi istorinių vietų įamžinimu. Jeigu visi būsime pilietiški, mūsų paveldas, tėvų ir senelių atminimas, kurie yra tikrosios mūsų tautos atminties šaknys, niekada neišnyks“, - kalbėjo į šventę atvykęs Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.

Žuvusiųjų atminimo valandą užbaigė S.Gendvilo provaikaičiai – Austėja bei Tadas Gendvilai, parengę meninę - muzikinę programą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas