Pajūrio naujienos
Help
2022 Spalis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Komentarų topas

Kretingos dvaras gali tapti Lietuvos pajūrio perlu

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
  • 2010-07-20

Grafų Tiškevičių giminės išpuoselėtas Kretingos dvaras, kuriame jau 18 metų veikia Kretingos muziejus, besirūpinantis išsaugoti kultūros paveldą ir įprasminti jo šeimininkų vardą, gali tapti Lietuvos pajūrio perlu. Tai tampa įmanoma, pasinaudojant ES teikiama parama. Prisiminti Kretingos dvaro praeitį, nušviesti dabartį ir nubrėžti ateities gaires, - tam Kretingos muziejus surengė konferenciją, skirtą savo veiklos 75-mečiui paminėti.

Kretingos dvaras – dešimtuke

„Kretingos dvaras pagal savo svarbą bei prioritetus jau yra patekęs į Lietuvos dvarų dešimtuką. Skiriant lėšas renovacijai, į vertybes orientuojamasi pagal tris kriterijus: kultūros paveldo svarbą, giminės nuopelnus Lietuvos kultūrai bei geografinę padėtį“, - akcentavo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Į konferenciją buvo pakviesti Kretingos miesto šviesuoliai bei geradariai, neabejingi krašto istorijai ir atkuriamam grožiui.

Kretingos dvaro sodyba yra tarp nedaugelio išklikusių Lietuvos dvarų, išsaugojusių beveik visus statinius. Išliko 24 pastatai, kurie įtraukti į istorijos ir kultūros paminklų apskaitą.

Čia gyvenusios garsios Lietuvos didikų Chodkevičių, Masalskių, Zubovų ir Tiškevičių giminės įspaudė ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje bei kultūroje. Jie sukūrė unikalų kultūros paveldą ir tiesė ryšius su Europa. Viešnios žodžiais, garsių šeimų indėlis į kultūros paveldą bus akcentuojamas ir šiemet rugsėjį Lietuvoje įvyksiančiose ES paveldo dienose.

„Greta Kretingos yra Palangos kurortas ir Tiškevičių vasaros rezidencija su legendinio kraštovaizdžio architekto Eduardo Andre įkurtu parku, kuris patenka į pasaulio parkų šimtuką“, - Kretingos dvaro geografinį pranašumą įvardijo viešnia.

Anot jos, dabar nebereikia atkūrinėti Kretingos dvaro teisių, bet kompleksiškai išnaudoti ir pritaikyti šį objektą visuomenei: restauruojami pastatai, tvarkoma teritorija, vykdoma edukacinė veikla.

„Tai, kad Kretingos dvaras atiteko muziejui, yra garbė ir didelis įpareigojimas“, - teigė D.Varnaitė.

Kretinga - Europos dvarų kelyje

Lėšas kultūros paveldui atkurti anksčiau skirdavo valstybė ir savivaldybės. Paspartinti Kretingos dvaro statinių, parko bei želdynų renovaciją dabar tapo įmanoma, pasinaudojant Europos Sąjungos teikiama parama – šiemet Kretingos muziejus jau gavo 5 mln.Lt.

Orchidėjų ir vandens šokis.

D.Varnaitė pabrėžė, kad Europos Sąjungos fondų pinigai, nepasiekę Kretingos muziejaus per pirmąjį paramos etapą – 2007 – 2010 m., įpareigojo direktorę Vidą Kanapkienę būti dar atkaklesnei siekiant šios paramos antrajame etape – 2010 – 2013 m.

D.Varnaitė užtikrino, jog numatytas dvaro sodybos statinių – centrinių rūmų, vandens malūno bei ratinės - restauravimo projektas vyksta sklandžiai.

Ji prisiminė, jog prieš keletą metų Kretingoje viešėjęs Europos tarybos kultūros Kelių instituto direktorius Mišelis Penett jau buvo sužavėtas Kretingos muziejuje atliktais darbais.

„Aukštas pareigūnas inicijavo, kad Lietuvos dvarai ir parkai įsijungtų į bendrą Europos dvarų ir parkų kelią. Jau ir šiandien esame įdomūs Europai, tačiau Kretinga išskirtinai gali tapti Lietuvos pajūrio brangakmeniu“, - įsitikinusi viešnia.

Konferencijos dalyvius ji taip pat supažindino su kitais į dešimtuką Lietuvoje pagal kultūros paveldo ir turizmo puoselėjimo svarbą patenkančiais dvarais - Plungės, Užutrakio, Burbiškių, Kurtuvėnų, Tuskulėnų – bei juose jau atliktais darbais.

Legenda taps tikrove?

Kretingos muziejaus specialistai –Julius Kanarskas ir Donatas Butkus – apibūdino Kretingos dvarą kaip reikšmingą grafų Tiškevičių rezidenciją, supažindino su muziejaus atliktais archeologiniais tyrinėjimais bei atradimais, o direktorė V.Kanapkienė – su muziejininkystės plėtra.

Paminklų projektavimo ir restauravimo instituto architektė Nijolė Kazakevičiūtė vizualiai pristatė Kretingos dvaro istoriją – legendą : kokį dvarą matė keliautojas Napoleonas Orda 1875 m., kas padaryta šiandien ir kokie darbai dar laukia ateityje.

Ekrane prabėgę kadrai priminė, jog valdant grafams Tiškevičiams, Kretingos dvaras, užėmęs 43,1 ha ploto, buvęs tarp 5 gražiausių dvarų Kauno gubernijoje. Šiandien jau restauruojami centriniai rūmai, vandens malūnas ir ratinė.

Ateityje atkurtoje spirito varykloje bus įrengta bravoro ekspozicija ir konferencijų salė. Ūkvedžio name įsikurs muziejaus administracija ir šiuolaikinio meno ekspozicijos.

Darbai dar laukia Dupulčio upelio tvenkinio gale atkuriant buvusį krioklį - ten dar išlikę akmenys. Tvarto griuvėsiai, kumetynas, kluonas, palivarko administracinis pastatas – statiniai, įeinantys į dvaro architektūrinį ansamblį. Atkurtos parko alėjos, gėlynai, fontanas, centrinė parko dalis priešais Žiemos sodą, grafų vadinta Vasaros sodu - ši Kretingos dvaro ateities vizija jau pradėta įgyvendinti.

„Tokio pranešimo dar neteko „girdėti“, - sujaudinta filme atkurtų didingos praeitis vaizdų ir dabartinių darbų įvertinimo, atviravo V.Kanapkienė.

Muziejaus 75-mečio proga prie fontano buvo surengta Palangos florisčių ir Kretingos muziejaus darbuotojų floristikos paroda „Orchidėjų šokis“, išleista knyga „Kretingos muziejus grafų Tiškevičių dvare“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas