|
Mokyklų reitingai: galimybė pasitikrinti
Viešosios įstaigos „Žurnalistinių tyrimų ir konsultacijų grupė“ gruodį paskelbė naujus mokyklų reitingus. Džiugu, kad juose matome ir mūsų rajono mokyklas. Tarp gimnazijų, kurios geriausiai išmoko užsienio kalbų – anglų, rusų, vokiečių, prancūzų, iš mūsų rajono nepateko nė viena gimnazija. Tarp gimnazijų, geriausiai išmokančių matematikos, 45–46 poziciją kartu su Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija užima Pranciškonų gimnazija, į šį sąrašą pateko ir mūsų kaimynė – Palangos senoji gimnazija, užėmusi 49-ą poziciją. Gimnazijų, geriausiai išmokančių informacinių technologijų, sąrašą papuošė Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija – jai atiteko 42–44 pozicija (kartu su Kauno jėzuitų ir Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijomis), šio sąrašo pirmajame dešimtuke – Palangos senoji gimnazija, 9–10 pozicija besidalinanti su Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija. Palangos senoji gimnazija atsidūrė ir tarp geriausiai fizikos išmokančių gimnazijų – 36–37 pozicija ji dalinasi su Šiaulių Didždvario gimnazija. Pranciškonų gimnazija gana aukštą – 6-ą – poziciją užima sąraše gimnazijų, geriausiai išmokančių chemijos, tokią pat poziciją ji užima ir tarp gimnazijų, geriausiai išmokančių geografijos. Tarp 50 gimnazijų, geriausiai išmokančių istorijos, – Darbėnų gimnazija, kuri 47-a pozicija dalinasi su 20 šalies mokyklų. Tarp gimnazijų, geriausiai išmokančių biologijos, 37-ą poziciją užima Salantų gimnazija. „Reitingai“, šalies mokyklas lyginantys pagal dešimtis įvairiausių parametrų, kaskart atranda ir naujų, tad šiemet pristatė mokyklas, kurios labiausiai kilsteli visaip besimokančius savo mokinius, kas parodo visų mokinių pažangą per kelerius metus, – ne tik tų, kurie mokosi gerais pažymiais, bet ir tų, kurie pamažu kyla iš žemesnių įvertinimų. Tarp 30 labiausiai visus mokinius „auginančių“ pradinių mokyklų 10-ą poziciją užėmė Kurmaičių pradinė mokykla, tarp progimnazijų 5-ą poziciją užėmė Marijono Daujoto progimnazija, 21-ą vietą – Simono Daukanto progimnazija. Gimnazijų reitinge pagal olimpiadų rezultatus 11-ą poziciją užima Pranciškonų gimnazija, kaimyninė Palangos senoji gimnazija – 6-ą vietą, Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija pateko tarp 75–104 pozicijomis besidalinančių gimnazijų. Tarp Lietuvos gimnazistų pasiekimų tarptautinėse olimpiadose mūsų rajono mokyklų atstovų šįsyk nėra. Žurnalas „Reitingai“ pristatė ir Lietuvos mokytojų aukso fondą – 500 pedagogikos pažibų, kurie pasiekia puikių rezultatų. Tarp jų – Pranciškonų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Daiva Ataitė, Palangos senosios gimnazijos anglų kalbos mokytoja Audra Kaklienė, tos pačios mokyklos rusų kalbos mokytoja Liudmila Augucevičienė, matematikos mokytojai Dalia Kybartienė (Pranciškonų gimnazija) ir Vytautas Narmontas (Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija), Palangos senosios gimnazijos informacinių technologijų mokytoja Asta Knietienė, Pranciškonų gimnazijos biologijos mokytojas Kęstutis Kaulius, šios mokyklos geografijos mokytojas Vilius Adomaitis. Sąraše mokyklų, kuriose kilo mokytojų atlyginimai, atsidūrė Pranciškonų ir Salantų gimnazijos, Baublių mokykla-daugiafunkcis centras, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla, Šventosios pagrindinė mokykla ir Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla. ---
Rajono Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės komentaras:„Mokyklų vertinimas yra sudėtingas, daug nuoseklaus analitinio darbo reikalaujantis procesas, tačiau – reikalingas: kad pasitikrintume, ar tuo keliu einame, ar pasiekėme išsikeltus tikslus ir uždavinius. Svarbiausia, kad apie reitingavimą kalbėtume kaip apie reiškinį, susitartume, ką matuojame, kokius rodiklius imame, ir kam tai bus reikalinga. Reitingai mus veikia emociškai: kai mokykla reitinguose užima geras pozicijas, mums suteikia naujų jėgų, pasididžiavimo savo mokykla ir įkvepia darbui. Ir atvirkščiai, jeigu mokykla atsiduria reitingų gale, mokyklos įvaizdis sumenkinamas. Todėl labai svarbu tų mokyklų nekaltinti ir nesmerkti, bet joms padėti. Svarbiausia, kad reitingais nepasmerktume ir mokinio, reitingai neatspindi tikrosios mokymo vertės – galima būtų sudaryti pažangos rodiklius, palyginant su tos pačios mokyklos pokyčiu, o dar geriau – kad mokinio pažanga būtų matuojama nuo momento, kai vaikas atėjo į mokyklą ir iki tol, kol ją baigė. Tada būtų galima matyti, kuo ir kaip mokykla prisidėjo prie vaiko gerovės ar padėjo jam augti. Objektyviausiai mokyklų darbą vertina mokiniai ir jų tėvai. Nes jie geriausiai žino, kuo gyvena mokykla, ir ko negalima įsprausti į reitingų rėmus. Darykime, ką galima geriausio, ir pamatysime, kad rezultatai tikrai gerės. Džiaugiuosi, kad mūsų rajono mokyklos tokiu keliu ir eina. Nacionaliniu mastu dar nėra sukurta vertinimo sistema, o pavieniai vertinimai realios situacijos neatspindi.
|