Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną35°C debesuotumas 10 %
Naktį22°C debesuotumas 10 %
Apklausa

Ar vėl pabranginus alkoholį ir rūkalus sumažės jų vartojimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Salantų skautų jubiliejuje – tarnystės pavyzdžiai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Šventės
  • 2019-11-15
Apie palaimintojo Teofiliaus Matulionio įkalinimo periodą pasakojo birštonietė muziejininkė Roma Zajančkauskienė.

Salantų skautai, minėdami savo veiklos 20-metį, surengė teorinę-praktinę konferenciją „Salanto“ draugovės 20-mečio raida ir perspektyvos skautų šūkio „Dievui, tėvynei, artimui“ kontekste“, kurioje pasidalijo įkvepiančiais brolystės ir tarnystės pavyzdžiais.

Kalėjo 11-oje lagerių

Gimnazijos salėje susirinkusių klausytojų dėmesį prikaustė teologijos mokslų daktarės Birštono sakralinio meno muziejaus vadovės Romos Zajančkauskienės fotopasakojimas apie palaimintuoju paskelbto kunigo kankinio Teofiliaus Matulionio tarnystę, daugiau negu pusę gyvenimo – 53-jus metus – praleidus Rusijos įkalinimo vietose.

„T. Matulionis nebuvo skautas, bet jo gyvenimas yra laikomas tobulu pasiaukojimo pavyzdžiu. Sekamas, tardomas, mušamas, kalinamas jis išliko romus, kuklus, didžiadvasis“, – kalbėjo disertaciją apie T. Matulionio įkalinimo vietas parengusi mokslininkė.

Jos žodžiais, kunigas kalėjo 11-oje skirtingų kalėjimų. „Carinės Rusijos archyvuose išliko pažymos, kad J. Matulionis buvo pradėtas sekti dar 1910 m., jam gyvenant ir dirbant Sankt Peterburge, ligi gyvenimo pabaigos 1962 m.

Mokslininkė pasakojo, kad J. Matulioniui už neva antisovietinę veiklą, už tai, kad buvo kunigas ir dėl to – Vatikano šnipas, 1930–1933 m. teko kalėti ir baisiausiame, pirmuoju Europoje konclageriu vadinamajame, ypač griežto režimo Solovkų lageryje. Šis mirtininkų lageris 1917 m. buvo įkurtas XVI a. atokioje saloje pastatytame pravoslavų vienuolyne.

„Baisios kankinamų mirtininkų kameros. Nuteistieji gyveno žeminėse, kirto medžius ir gabeno juos upe. Lageryje T. Matulionis sugebėdavo slapta, talkinat valtimi atplaukiančiai vaistininkei, išklausyti kalinių išpažinčių, teikti Sakramentus“, – pasakojo muziejininkė.

Vedamas tardyti, visuomet laikydavosi oriai. Drąsiai atsisakydavo bendradarbiauti, kai saugumiečiai kviesdavosi į konspiracinius butus: sodinamas arbatos, atsisakydavo: „Esu kviestas ne arbatos gerti, o iš reikalo.“ Arba kvočiamas pasakoti apie kitus kunigus, drąsiai klausdavo: „Jūs mane laikote savo draugu? Aš nesu jūsų draugas.“

Į konferenciją atvyko gausus būrys svečių iš visos Lietuvos.

Sankt Peterburge pastatė bažnyčią

„Tarnystė Rusijoje J. Matulioniui buvo labai svarbi, jis nuolat verždavosi ten grįžti, nes sakydavo, kad tarnų Lietuvoje yra, o Rusijoje jų trūksta. Mišias aukodavo 4 kalbomis“, – pabrėžė R. Zajančkauskienė.

Sankt Peterburge nuo 1914-ųjų per 7-erius metus T. Matulionis pastatė Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, buvo jos klebonas.

„Ši bažnyčia J. Matulioniui buvo labai brangi, – rodydama nuotraukas kalbėjo pašnekovė, – žlugus sovietų sistemai, buvo sugrąžinta tikintiesiems, renovuota. Parapija buvo jauna, šilta, dinamiška, joje tarnavo pranciškonai. Dėl to, kad traukė jaunimą, galėjo neįtikti ir dabartinei valdžiai, nes praėjusį sekmadienį mus pasiekė žinia, kad bažnyčia uždaryta neribotam laikui.“

Po įkalinimo Solovkuose pakirstos sveikatos J. Matulionis grįžo į Kauną, tačiau sovietai ir Lietuvoje jo nepaliko ramybėje – nuolat sekė, tardė ir vėl įkalindavo. 1943-aisiais paskirtas Kaišiadorių vyskupu. Karo metais slėpė ir gelbėjo žydų tautybės vaikus. J. Matulionis mirė 89-erių. „Ir prieš mirtį jis dėkojo Dievui, kad galėjo padėti žmonėms, melstis ir kentėti už Jėzų“, – ypatingos tarnystės ir kankinystės pavyzdžiu, atvėrusiu kelią 2016-aisiais vyskupo paskelbimui palaimintuoju, pasidalijo R. Zajančkauskienė.

Būti artimu – čia ir dabar

Didelę darbo su skautais patirtį turintis kunigas misionierius JAV visuomenės veikėjas Antanas Saulaitis pasidalijo konkrečiais meilės artimui įrodymais.

„Sykį vaikų stovykloje Brazilijoje, į kurią susirinko 75 įvairaus amžiaus – nuo 6-erių iki 17 metų – vaikai, dalyvavo ir kurčnebylis berniukas. Per savaitę visi stovyklautojai pramoko gestų kalbos, kad galėtų su tuo berniuku bendrauti. Psichologas sakė, jog per tą savaitę vaikas gavo didesnės pagalbos, negu per visus metus profesionalaus psichologo kabinete“, – pasakojo kunigas.

Detroito stovykloje visi taip pat prisitaikė prie neįgalaus berniuko, – kai šis kažkur dingo, jo ieškoti puolė visi vaikai. Čikagos skautų stovykloje jis matė, kaip, einant į žygį per pelkynus, kur uodų – milijonai, vaikai sugalvojo išsirikiuot į vorą ir baidyti kitas kitam uodus nuo nugaros.

„Būti artimu – atkreipti dėmesį į žmogų, būti su juo čia ir dabar“, – akcentavo misionierius.

Salantų skautams jau du dešimtmečius vadovauja gimnazijos pedagogė Aušra Kundrotienė.

Aktyvūs miestelio bendruomenėje

Konferencijoje pranešimus dar skaitė Vilniaus universiteto socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros docentė Jolita Buzaitytė-Kašalynienė, Telšių vyskupijos kurijos generalvikaras Vilius Viktoravičius bei Lietuvos skautijos atstovai. Patriotiškumo pamoką skautams vedė misijos „Sibiras“ dalyvis salantiškis Aurimas Rapalis.

Jubiliejinės konferencijos iniciatorė – „Salanto“ draugovei du dešimtmečius vadovaujanti draugininkė Salantų gimnazijos pedagogė Aušra Kundrotienė. Savo pranešime ji prisiminė, kad pirmuosius skautus Salantuose 1996-aisiais subūrė tuometinis gimnazijos direktorius Vaidutis Butkus, – prie prezidento Smetonos pasodinto ąžuolo Palangos Birutės parke jie davė įžodį. Pirmųjų skautų veiklai nutrūkus, ji atsinaujino 1999-aisiais: buvo įkurta „Salanto“ draugovė ir jai vadovauti ėmėsi A. Kundrotienė.

Šiandien skautų veikla – labai plati ir įvairialypė: kasmet jie aktyviai dalyvauja ne tik gimnazijos, bet ir miestelio bendruomenės veikloje – rengia talkas, tvarko aplinką Salantų parke, savanoriauja neįgaliųjų centro renginiuose, bendrauja su Salantų slaugos ligoninės senoliais.

Salantų skautai talkina policijos rėmėjams, dalyvaudami saugaus eismo akcijose, taip pat – tarptautinėje taikos akcijoje „Betliejaus ugnis“, žygeivių organizuojamose veiklose, žygiuose, skautų stovyklose, bendradarbiauja su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Patys rengia Klaipėdos krašto renginius – olimpiadas, atrankinius dainų konkursus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas