Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugsėjis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar tikrinate informaciją, paskleistą socialiniuose tinkluose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Pasimeldė už grafų Tiškevičių vėles

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Kultūra
  • 2016-07-12

Praėjusį ketvirtadienį Kretingos muziejaus darbuotojai su dūdoriumi Antanu Žvaginiu ir jo kolegomis, taip pat vienuoliais pranciškonais – parapijos klebonu Antanu Blužu OFM ir broliu Bernardu – sugiedojo Žemaičių Kalvarijos Kalnus grafų Tiškevičių giminei atminti ir iš sarkofagų į medinius karstus perkėlė grafų Tiškevičių palaikus. Už grafų Tiškevičių vėles giedodami Kalnus muziejininkai pirmąkart meldėsi pernai. Tad žemaitiškų Kalnų giedojimas už šią garsią Lietuvos, ir ne tik, giminę tampa dar viena Kretingos muziejaus tradicija.

Malda prie sarkofaguose saugomų grafų Tiškevičių palaikų

„Gyvename jų namuose. Paskutiniai Kretingos dvarą valdę Aleksandras ir Juozapas Tiškevičiai palikuonių nepaliko. Jaučiame pareigą pagerbti grafų Tiškevičių giminę – vieną turtingiausių ir įtakingiausių XIX a. Lietuvos valstybėje, palikusią mums ir ateities kartoms neįkainojamą dvasinį bei materialųjį turtą“, – kalbėjo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Giedodami Žemaičių Kalvarijos Kalnus muziejaus darbuotojai tuo pačiu siekia ir išsaugoti dvasinį mūsų krašto paprastų žmonių paveldą. Šiandieną retai kur Kalnai begiedami ir pritariant pučiamiesiems, kai praeityje tai buvo įprasta. Dabar dažnai kaip pritariantis instrumentas skamba kanklės.

Kalnai buvo giedami pagal senąsias Žemaitijos krašto tradicijas.

Renginio metu į pašventintus medinius karstelius buvo perdėti iš sarkofagų iškelti grafų Tiškevičių – Juozapo, Sofijos, jų anūkės – palaikai. Karsteliai buvo grąžinti atgal į sarkofagus. V. Kanapkienės teigimu, tai buvo padaryta užbėgant į priekį planuojamiems darbams, o svarbiausia – dėl palaikų ramybės. (Buvo istorijos laikotarpis, kai grafų Tiškevičių kaulai mėtėsi jų koplyčioje, senosiose Kretingos miesto kapinėse.) Sarkofagus muziejus yra numatęs restauruoti. Jų restauracijai reikia apie 100 tūkst. eurų. Šiandieną sarkofagai yra laikomi specialiai tam paskirtoje restauruoto ir muziejui pritaikyto dvaro malūno patalpoje. Gavus pinigus jų restauracijai, palaikai kažkurį laiką pabūtų mediniuose karstuose.

Kada restauruoti sarkofagai su palaikais bus perkelti į kapinėse esančią grafų Tiškevičių koplyčią – irgi neaišku, nes koplyčiai restauruoti pagal jau parengtą ir Kultūros ministerijai įteiktą projektą reikia 450 tūkst. eurų. Kultūros ministerija šiam projektui iš ES paramos skirti žada apie 211 tūkst. eurų. „Nežinau, ar ryšimės restauraciją pradėti, kai skiriama tik pusė reikiamų pinigų“, – teigė V. Kanapkienė.

Ketvirtadienio maldoje dalyvavo ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

---

Grafai Tiškevičiai įkūrė Palangos kurortą, pastatė Palangoje tiltą į jūrą, įrengė vasaros ir žiemos sodus Kretingoje. Žiemos sodas Kretingoje tuo metu buvo toks vienintelis privatus sodas Europoje.

Kretingoje ant Pastauninko upelio (buvęs vienuolyno malūno pastatas) pastatė pirmąją Lietuvos hidroelektrinę, nutiesė pirmąją Lietuvoje telefono liniją tarp Kretingos ir Rietavo dvarų. Grafaitė Marija Tiškevičiūtė Kretingoje įsteigė pirmąjį Lietuvoje vaikų darželį (mūrinis jo pastatas išlikęs prie Antrojo dvaro tvenkinio), mergaičių prieglaudą, platino lietuvišką spaudą.

Kretingos muziejuje saugomos grafų Tiškevičių sukauptos vaizduojamosios, taikomosios dailės kolekcijos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas