Pajūrio naujienos
Help
2021 Gruodis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną-7°C debesuotumas 11 %
Naktį-11°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar pritariate sostinės iniciatyvai atsisakyti šventinių fejerverkų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Apklausa

Balsuokite už „Pajūrio naujienų“ 2021-ųjų Metų žmogų!

Edgaras ZABORAS
Arimantas MIKALOČIUS
Jūratė MAČERNIENĖ
Dalia ČINKIENĖ
Kazys MAKSVYTIS
Virginijus JAPERTAS
Ingrida TAUJANSKIENĖ
Alma JANKAUSKIENĖ
Nerijus ČAPAS
Ričardas JOVAIŠA
Komentarų topas

Ar išgulėję šimtmečius ras ramybę

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2015-10-16
Neaišku, koks sprendimas bus priimtas dėl Žvainių žydų kapinėse per šimtmečius palaidotų žmonių: vienų kaulus iškapsto miško žvėrys, kitų paminklai smenga į žemę.

Kai krikščionys rudenį tvarko artimųjų kapus, o per Vėlines įvelka juos į žvakių rūbą, senosios žydų kapinės Žvainiuose skendi nežinioje: ar gilius urvus jų šlaite rausiantys miško žvėrys ir vėl į paviršių neiškapstys žmonių kaulų, kaip tai nesyk jose buvo nutikę.

„Žvėrims neįsakysi – nekapstyk“

Rugsėjį į tėviškę iš Anglijos trumpam sugrįžęs krašto tyrinėtojas Paulius Vaniuchinas, prie buvusios sinagogos – šiandieninio Salantų kultūros centro – nusprendęs įamžinti žydų bendruomenės atminimą, apžiūrėdamas senąsias žydų kapines, jose aptiko daugybę žvėrių iškapstytų žmonių kaulų. Apie tai buvo informuotas Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkas Algirdas Mulvinskas, kuris išvien su Klaipėdos apskrities kultūros paveldo specialistu Egidijumi Zyku apžiūrėjo vietą ir patvirtino, jog palaikai tikrai esą žmonių. O Imbarės seniūnas Antanas Turauskis ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti juos: kaukolių, raktikaulių, šonkaulių dalys ir vėl buvo užkastos į smėlingą mišku apėjusią senųjų kapinių žemę. Tačiau neaišku, ar ilgam.

„Žvėrims neįsakysi ir nepaprašysi – nekapstykit žmonių kaulų“, – užvakar ir vėl apžiūrėjęs Imbarės seniūnijos tvarkomas Žvainių karių kapines, kur šiomis dienomis kertami menkaverčiai krūmai, kalbėjo A. Mulvinskas.

Tarsis su žydų bendruomene

Jis tvirtino susisiekęs su Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininku Feliksu Puzemskiu, viešinčiu Minske, šiam sugrįžus, rimtai aptarti šią problemą.

„Senųjų žydų kapinių priežiūra ir jų sutvarkymas yra kompleksinė problema: pagal neveikiančių kapinių tvarkymo taisykles, už jų priežiūrą yra atsakinga seniūnija, kuri pagal išgales tvarko kapines. Tačiau norint atlikti rimtesnius darbus, tarkim, aptverti 1,5 ha ploto kapinių teritoriją tvora, reikėtų nemažų investicijų. Gal žydų bendruomenė turi savų vizijų“, – svarstė A. Mulvinskas.

Antra vertus, samprotavo jis, tvora nuo barsukų tikrai neapsaugotų. Barsukai įsiveisę minkštame smėlėtame kalno šlaite, į kurį Salantų žydai nuo XVIII a. iki prieškario laidojo savo artimuosius. „Ne visas šlaitas užlaidotas, paminklai susmegę į žemę – daugumos jų jau nė nebesimato. Žydai, kaip ir pagonys, mirusiesiems atiduodavo gražiausias apylinkių žemes, patys įsikurdami prastesniuose plotuose“, – pastebėjo paminklotvarkininkas.

Žvėrių urvai – ne naujiena

Netoli kapinių gyvenanti „Imbariečių draugijos“ pirmininkė Daiva Stonkuvienė patikino, jog yra žinoma, kad kapinių šlaite įsiveisę barsukai bei lapės vėl ir vėl išsikapsto urvus, užgriebdami ir į paviršių išmesdami žmonių palaikus.

„Kapinių teritorija – didžiulė, nežinome, kur ir kiek žmonių palaidota. Mano mama pasakojo, kaip jai sovietų laikais dirbant ūkio eigule, sykį ekskavatorininkas kalno papėdėje eilėmis išvertęs žmonių kaulus. Dar neseniai kaime buvo senbuvių, kurie atsiminė, kur ir kas galėjo būti palaidotas. Užpernai buvo atvykusi šeima iš Izraelio, kuri ieškojo palaidotų giminaičių, fotografavo kapus“, – kalbėjo D. Stonkuvienė.

Siūlo pasitelkti medžiotojus

Klaipėdos kultūros paveldo vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas patikino, jog situacija Žvainių žydų kapinėse jam žinoma, tačiau nesanti ypatinga: „Žvėrių atkastų žmonių kaulų aptinkame visuose – katalikų, evangelikų liuteronų, žydų – senkapiuose, o taip pat pavienių užkastų kareivių – sovietų ar vokiečių – palaikų.“

Kaip juos sutvarkyti, L. Kavaliausko žodžiais, sprendžia kiekviena savivaldybė: „Klaipėdos miesto savivaldybė yra įsigijusi mažų karstų, į kuriuos sudeda palaikus, nors ir po vieną nedidelį kaulelį, ir palaidoja tose pačiose kapinėse. O jei palaikai aptinkami ne kapinių teritorijoje, sudaroma komisija, kuri bando identifikuoti palaikus ir nusprendžia, kur juos tinkamiausia palaidoti.“

Archeologinius objektus – keliolikos ar kelių šimtų metų senumo žmonių kaulus – perduoda tirti antropologams, arba į muziejus, kaip istorinę-mokslinę vertę turinčius objektus.

L. Kavaliauskas mano, kad Imbarės seniūnija bei A. Mulvinskas, pasitarę su žydų bendruomenės atstovais, į talką turėtų pasikviesti aplinkosaugininkus bei medžiotojus, kad šie išbaidytų urvinius miško žvėris ar kontroliuotų jų populiaciją.

*

Imbarės seniūno Antano Turauskio komentaras:

– Ne mano kompetencija nuspręsti – kviesti į talką Salantų būrelio medžiotojus ar ne, o ir ar gali, ar norės šie medžioti barsukus. Negaliu užsiimti saviveikla. Pirmu smuiku, tvarkant kultūros paveldo teritoriją, į kurią patenka ir Žvainių žydų kapinės, griežia paminklotvarkininkai. Šie ir turi nuspręsti, ką daryti, kad žvėrys nuolat neniokotų kapų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas