|
Broliai pranciškonai į Lietuvos bažnyčią sugrąžino sakralinę ikonografiją
Į tarptautines evangelizacijos misijas įsijungę broliai pranciškonai Paulius Vaineikis ir Karlas (itališkai – Carlo) Bertagnin, kuriam laikui išvykdami iš Lietuvos, paliko gilų pėdsaką mūsų bažnyčiose. Į jas broliai sugrąžino sakralinį ikonografijos meną. Dešimt metų jiedu ne vien tapė ikonas ir jomis puošė bažnyčias, bet ir kūrė pirmąją Lietuvoje ikonografijos mokyklą, palikdami būrį savo mokinių. Susipažinę Italijoje prieš dešimtmetį, broliai Paulius ir Karlas pastaruosius trejus metus tarnystę atliko Pakutuvėnų parapijoje.
Dideles - iki 2 m aukščio - ikonas broliai pranciškonai dažniausiai tapo kartu. Jiedu tvirtino, jog taip esą techniškai patogiau. Paulius ir Karlas nutapė kryžių Kretingos pranciškonų vienuolyno vidaus koplyčioje ir Marijos ikoną, esančią Kretingos bažnyčios klebono raštinėje, kryžių ir Marijos ikoną Pakutuvėnų bažnyčioje bei Kristaus ikoną zakristijoje , keletą ikonų Kryžių kalno vienuolyne bei Tauragės bažnyčioje. Brolis Karlas sukūrė visą Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčios interjerą: ikonas, altorių, tabernakulį bei kėdes. Abu broliai pranciškonai keletą metų vedė ikonografijos kursus Pakutuvėnuose bei JAV, Kenebunkporto vienuolyne, o Karlas – ir Italijoje. Iš judviejų mokinių šiandien Lietuvoje yra žinoma apie 20 ikonų tapytojų, kurie nenutolo nuo šio meno ir tobulina jį ligi šiol. Tarp jų - dvi kretingiškės: Nastia Šopagienė ir Jolanta Klietkutė – Peleckienė. Tebesaugo savo pirmąjį kūdikį Paulius brolį Karlą vadina savo pirmuoju mokytoju: „Italijoje ir pamačiau Karlą, piešiantį ikoną. 1995-1996 metais mudu kartu gyvenome ir mokėmės Veronos San Bernardinų vienuolyne Italijoje. Pastebėjęs mano susidomėjimą, jis ir padrąsino tapyti. Tuo metu į Italiją atvykęs brolis Gediminas irgi pabandė tapyti. Jo ikona, vaizduojanti Kristaus veidą, šiandien kabo Pakutuvėnų kūrybos studijoje“, - pasakojo brolis Paulius. Tapybos įgūdžių jis įgijo dar besimokydamas Šiaulių meno mokykloje. Nuo to laiko, pasak brolio Pauliaus, pakviesti brolio Gedimino, jiedu kone kas vasarą Pakutuvėnuose ėmė rengti ikonografijos stovyklas. Į jas rinkdavosi ir mėgėjai, ir profesionalūs menininkai – stačiatikiai bei katalikai. Mat, ikonografija, kaip atskira meno šaka, nedėstoma Dailės akademijoje. Šios stovyklos peraugo į atskirą ikonografijos mokyklą Lietuvoje. Pirmoji Pauliaus tapyta buvo Marijos ikona. „Nupaišai pirmąją ikoną, ir ji tampa tavo kūdikiu. Kasdien, vos grįžęs iš paskaitų, bėgdavau pasižiūrėti į ją. Tą savo kūdikį ligi šiol tebesaugau: ji kabėjo mano celėje Pakutuvėnuose, o dabar išsivežu ją į Italiją“, - tvirtino P.Vaineikis. Abu su Karlu jiedu gyvens Palestrinos miesto vienuolyne netoli Romos. Šis vienuolynas, pasak brolių, savo dydžiu yra mažesnis už Kretingos pranciškonų vienuolyną: „Ten gyvensime šeši broliai iš penkių valstybių: du - iš Italijos, po vieną - iš Lietuvos, JAV, Maltos ir Ispanijos“. „Tačiau Kretinga visuomet liks mano namais, nes iš čia mes, broliai, išsibarstėm po pasaulį“, - tvirtino 39-erių iš Šiaulių kilęs P.Vaineikis. Kelias į Lietuvą – per ikonas „Dievas mane per ikonas atvedė į Lietuvą. Lietuva mane sužavėjo savo gamta ir žmonių paprastumu. Kai pirmąkart atvykau į stovyklas Pakutuvėnuose, pamačiau, kad gamta čia – pirmapradė, pirmykštė, o tarp žmonių vyraujantis Dievo troškulys – tikras. Stebėjausi, kaip žmonės gali po 50-70 km pirmyn ir atgal važiuoti į pamaldas“, - sklandžiai, vaizdingai ir labai gerai per 6,5 buvimo Lietuvoje metų išmokta lietuvių kalba kalbėjo brolis Karlas. Prieš atvykdamas į Pakutuvėnus, K.Bertagnin tarnavo Kauno ir Kryžių kalno vienuolijose. „Į Lietuvą dar norėčiau sugrįžti“, - tvirtino 37-erių iš San Bonifacio miestelio šalia Veronos kilęs brolis Karlas. Karlo šeimoje visi, išskyrus motiną Luizą, – menininkai: tėvas Dovydas, jis pats, brolis bei dvi jo seserys. Visi yra baigę Menų akademiją, kur studijavo dailę arba grafiką. Karlas – profesionalus menininkas. Prieš ateidamas į pranciškonų broliją, jis baigė meno licėjų ir grafikos studijas Veronos universitete. Karlo tėvas Dovydas Bertagnin vadovauja grafikų firmai. Jis nesyk talkino ir puošiant Lietuvos bažnyčias. Karlas taipogi žavėdavo Kretingos bei Pakutuvėnų parapijiečius originaliomis gėlių puokštėmis bažnyčioje. Brolis Karlas tapo bizantiškas ikonas Tapyti ikonas brolis Karlas mokėsi dvejus metus pas profesionalų mokytoją Italijoje. „Kai esi menininkas, techniškai nutapyti ikoną nėra sudėtinga. Tačiau reikia perprasti dvasinę ikonos meno pusę. Menininkas įprastame paveiksle išreiškia savo požiūrį į gyvenimą. Ikonoje to akivaizdaus savojo „aš“ nėra: ikoną turi suprasti visi, kas į ją žiūri“, - apie ikonos išskirtinumą iš kitų meno kūrinių pasakojo K.Bertagnin. Yra dvi ikonų kryptys: bizantiškoji bei Rusijos. Jos skiriasi. „Mano ikonos remiasi senąja – bizantiškąja - tapybos technika bei samprata“, - tvirtino brolis Karlas. Anot brolio Pauliaus, italas Karlas į Lietuvą ir sugrąžino pirmykštį sakralinį Bažnyčios meną. „Lietuviai prieš kelis šimtmečius jau turėjo išpuoselėtą ikonų tradiciją. Iš tiesų, ikona yra paveikslas, kurį garbiname. Garsioji Žemaičių Kalvarijos Dievo Motina yra Marijos Medžiori ikonos Romos bažnyčioje kopija, - pasakojo P.Vaineikis. – Mus pačius stebino, kaip neseniai vykusioje Vyskupų konferencijoje verstiniuose dokumentuose buvo vengiama pavartoti žodį „ikona“. Tos baimės tebėra gajos iš sovietmečio, kada ikona buvo siejama su rusų menu, o per tai - ir su okupacija“. Anot brolio Pauliaus, K.Bertagnin dėka mes, katalikai, esame praturtinti, nes į Lietuvos katalikų bažnyčias sugrįžo senasis Bažnyčios menas: „Neturime žinių, kad Nepriklausomos Lietuvos katalikų bažnyčiose iki Karlo atvykimo būtų tapomos ikonos“.
|