|
|
|
(2039) 2026-03-31Prie Nakvynės namų planuoja namelį girtuokliams
Kaimynystėje esančių Nakvynės namų Žemaitės alėjoje rajono Savivaldybė ketina pastatyti dar ir 20 kv. m ploto keturių vietų konteinerinį vagonėlį, į kurį policijos pareigūnai iš viešųjų vietų išblaivinti atvežtų neagresyviai nusiteikusius girtus asmenis. Į Klaipėdą – neapsimoka Pasak policijos komisariato vadovo Algirdo Budgino, optimizuojant ir centralizuojant policijos įstaigas ir apie 2014-uosius metus Kretingoje, kaip ir kitose šalies savivaldybėse, panaikinus areštinę, nebėra kur laikyti autobusų stotelėse arba ant suoliukų pačiame Rotušės aikštės skvere snaudžiančių, bet „kipišo“ nekeliančių girtuoklių. „Policija sprendžia klausimus, susijusius su teisės pažeidimais, o čia yra vargšai administracinės teisės pažeidėjai, ne nusikaltėliai. Mūsų prioritetas yra iš viešųjų erdvių juos iškrapštyti, o sugalvoti, kur, liaudiškai tariant, tuos pijokus dėti, – Savivaldybės rūpestis“, – sakė komisaras. Anot jo, agresyviai nusiteikę žmonės vežami į areštinę Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Ten jiems sudarytos atitinkamos sąlygos, prižiūri apmokyti pareigūnai. Tačiau į Klaipėdą vežti visus ant suoliukų knapsančius alkoholio padauginusius asmenis – per didelė prabanga: kainuoja degalai, eikvojamas laikas kelionei ir kol užpildomi dokumentai. „Iškrenta“ pusantros valandos. Geriau ekipažas tuo metu patruliuotų gatvėse, o ne alkoholio padauginusius žmones vežiotų po Klaipėdą“, – įsitikinęs A. Budginas. Jis pasidžiaugė, kad Savivaldybė sprendžia, kaip padaryti geriau, arčiau ir patogiau, kad kuo mažiau būtų sunaudojama resursų. Pašnekovo nuomone, Kretingai reikia ne areštinės, kuriai įrengti keliami aukšti reikalavimai, bet blaivyklos. Paklaustas, ar ji negalėtų atsirasti būsimame naujajame moderniame policijos 1 tūkst. kv. m ploto komisariate, kuris Tiekėjų gatvėje, valstybinėje žemėje šalia „Lytagros“, turėjo duris atverti dar 2023-iaisiais, bet įstrigo, komisaras teigė, kad tokios patalpos ten nėra numatytos. Komisariatui išsikėlus iš pastato, esančio Vytauto g.19, vietos blaivyklai atsirastų, tačiau Savivaldybė turėtų investuoti daug pinigų.
Savaitgalį Palangoje įvykusiame šokių konkurse „Point of Dance“ Bajorų laisvalaikio studijos šokių kolektyvas pristatė dvi choreografijas – premjerinį numerį „The Boom“ ir jau anksčiau publikai žinomą pasirodymą „Maximum“. Abu šokiai savo kategorijose pelnė antrąsias vietas. „Tai – svarbus įvertinimas, kadangi jis atspindi nuoseklų kūrybinį darbą, komandinę discipliną ir augančią sceninę brandą“, – teigė studijos choreografai Roberta ir Aurimas Bajorai. Anot jų, pasiektas rezultatas ypatingas tuo, kad vienas pristatytų kūrinių – „The Boom“ – scenoje buvo parodytas pirmą kartą. „Premjeriniai pasirodymai visada reikalauja ypatingo susikaupimo: tai momentas, kai šokį pirmą kartą pamato publika, vertinimo komisija ir konkurentai. Nepaisant šio iššūkio, šokėjai pasirodė užtikrintai ir iškart pelnė aukštą įvertinimą, rodantį stiprų kūrybinį potencialą tolimesnei šokio raidai“, – įsitikinę šokio mokytojai, kurių teigimu, choreografija „The Boom“ buvo kuriama kaip energingas, dinamiškas ir sceninę jėgą akcentuojantis darbas, kuriame svarbus ne tik techninis tikslumas, bet ir bendras komandos pulsas, ritminis vientisumas, sceninė drąsa. Tad premjera konkurse tapo reikšmingu startu šiam numeriui, turint mintyje, kad tai ne tik pirmasis pasirodymas, bet ir akstinas toliau tobulinti choreografiją ir šokį pristatyti kituose konkursuose.
Praėjusią savaitę Kretingos muziejuje atidaryta paroda „Laukžemės Madona. Atskleidžiant 600 metų paslaptis“ – visuomenei pristatyta seniausia Žemaitijoje žinoma medinė skulptūra, prieš daugiau negu trejetą dešimtmečių atsitiktinai pastebėta Kretingos rajono Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčioje. 1990-aisiais Madonos skulptūrą, apkaišiotą dirbtinėmis gėlėmis ir apgaubtą užuolaidoms skirtu audiniu, Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčioje pamatė menotyrininkės, Žemaitijoje ieškojusios vertingo bažnytinio paveldo rengiamai knygai. Pirmoji pažintis su Madona pasėjo įtarimų, kad skulptūra turi ilgą ir turtingą praeitį. Vėliau, pervežus ją Vilnių ir pradėjus išsamius tyrimus, o po to – ir restauravimo darbus, įsitikinta, kokio dydžio ir svarbos šis atradimas. Po svetur praleistų metų, atsinaujinusi, pirmines kūrėjo suteiktas spalvas susigrąžinusi Švenčiausioji Mergelė su kūdikiu ant rankų sugrįžo į Žemaitiją drauge su Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) komandos parengta paroda „Laukžemės Madona. Atskleidžiant 600 metų paslaptis“. Parodos epicentre – specialiame, ilgaamžiškumą turinčiame užtikrinti stiklo konteineryje įkurdinta Madonos skulptūra, greta – jos atradimą, mokslinius tyrimus ir restauravimo darbus pristatanti medžiaga.
KRETINGA AKMENĖS g. kovo 27 d. apie 12.09 val. viešoje vietoje, gatvėje, rastas miręs 1959 m. gimęs vyras. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. KRETINGOS RAJONAS PADVARIŲ k. kovo 25 d. apie 13.40 val. sustabdyto automobilio BMW X5 vairuotojai, gimusiai 1989 m., nustatytas 0,86 prom. neblaivumas. Taip pat nustatyta, kad moteriai teismo sprendimu yra atimta teisė vairuoti. Pradėtas tyrimas. PALANGA GANYKLŲ g. kovo 24 d. apie 20.10 val. važiuojamojoje kelio dalyje stovėjusio automobilio „Lexus“ vairuotojai, gimusiai 1983 m., nustatytas 4,33 prom. neblaivumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Bendrystei subūrė rekordinį skaičių komandų
Kretingos sporto centre įvyko tarpinstitucinės krepšinio „3x3“varžybos „Draugaukime“, subūrusios 10 skirtingų komandų iš įvairių rajono institucijų ir ugdymo įstaigų. „Tai rekordinis komandų skaičius per visus šios iniciatyvos metus“, – pasidžiaugė Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė, įvardinusi, kad tokios varžybos organizuojamos daugiau kaip 15 metų. Patyčios – svarbi tema Draugiškame turnyre dalyvavo Kretingos rajono policijos komisariato, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Palangos pasienio užkardos, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro, Simono Daukanto ir Marijono Daujoto progimnazijų, Jurgio Pabrėžos universitetinės, Darbėnų ir Vydmantų gimnazijų, taip pat Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos komandos. Šiomis varžybomis siekta ne tik sportinių rezultatų, bet ir stiprinti bendruomeniškumą: skatinti draugiškus vaikų ir suaugusiųjų santykius, kurti saugią aplinką be patyčių ir smurto. „Norime, kad jaunuoliai suprastų, kad policijos pareigūnai dirbdami savo darbą užtikrina įstatymų laikymąsi, tačiau jie yra tokie patys žmonės ir jų bijoti nereikia, reikia laikytis įstatymų“, – kalbėjo G. Macienė.
Kovo 27 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“ išvykoje 95:91 (22:25; 25:25; 23:22; 25) nugalėjo Šakių „Vytį-VDU“ ir serijoje iki trijų pergalių išsiveržė į priekį – 1:0. Rezultatyviai vykusių rungtynių II kėlinį šeimininkai sužaidė sėkmingai 15:5 (16 min. 42:29) ir nutolo nuo kretingiškių, bet šie nesutriko ir iki ilgosios pertraukos priartėjo prie Šakių komandos per vieną metimą – 50:47. Po pertraukos komandos ir toliau žaidė taškas į tašką, ir susitikimo nugalėtojas sprendėsi paskutinėmis minutėmis. Prasidėjus priešpaskutinei minutei Justin’as Young’as dviem dėjimais pastūmėjo Kretingos komandą pergalės link – 94:89. Šeimininkai paprašė minutės pertraukėlės, bet po jos grįžę į aikštę prarado kamuolį, o J. Young’o bandymas iš po krepšio šį kartą buvo netaiklus. Bet Edgaras Danys perėmė kamuolį, o po jo sekęs Mantvydo Staniulio tritaškis buvo netikslus. Kitoje aikštės pusėje šeimininkai pataikė dvitaškį ir sušvelnino atsilikimą (94:91). Po jo Arimantas Mikaločius paprašė savosios minutės pertraukėlės. Likus kiek mažiau negu 5 sek. šeimininkai pažeidė taisykles prieš Jalen’ą Warren’ą, kuris pataikė vieną iš dviejų baudos metimų ir taip įtvirtino kretingiškių pergalę. Šakiškiai, iškovoję 27 pergales ir patyrę 12 pralaimėjimų, reguliariajame sezone finišavo III v., o prieš tai aštuntfinalyje 2:0 eliminavo VI v. likusius Vilniaus „Ryto-II“ krepšininkus. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Julius Kazakauskas (7/8 dvitaškiai, 5/6 baudos, 7 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai, 26 naud. balai) – 19, Mantvydas Staniulis (5/11 tritaškiai) – 17, Jalen’as Warren’as (4/10 dvitaškiai, 5/6 baudos) – 16, Justas Žiubrys (3/3 tritaškiai) – 15, Justin’as Young’as (6/8 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai) – 12, Edgaras Danys (2/6 tritaškiai, 3 per. kamuoliai) – 9, Vytautas Saulis – 4, Rytis Zabita (8 atk. kamuoliai, 11 naud. balų) – 3. Antrosios serijos rungtynės vyks šiandien, kovo 31 d., 19 val. Kretingos sporto centre, trečiosios – balandžio 4 d. Šakiuose.
Tomas KUBILIUS
Kaune įvykęs paramos turnyras „Let’s Join The Fight Together 2026“ karatekas suvienijo ne tik kovai dėl medalių, bet ir dėl onkologinėmis ligomis sergančių vaikų – dalis startinio dalyvio mokesčio buvo skirta Rimanto Kaukėno paramos fondui, kuris lėšas skiria vaikų svajonių išpildymui, taip pat būtiniausiai reabilitacijai ir pagalbai teikti. Šiose varžybose dalyvavo 948 įvairaus amžiaus kovotojai iš 51 Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Egipto ir Turkijos karatė klubų. Karatė mokykla „Shodan“ šiame čempionate iškovojo 8 medalius: 1 sidabro ir 7 bronzos. Bendroje komandinėje įskaitoje „Shodan“ karatė mokykla išlaikė I v. poziciją. Vicečempionės titulą čempionate pelnė Kamilė Ilgaudaitė, bronzą iškovojo: Nojus Lubys, Svajūnė Pušinskaitė, Eglė Kuzminskaitė, Mėta Drungilaitė, Ugnius Drungilas, Gabrielius Norkus, Lėja Lubytė. Karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius, treneriai ir asistentai pasidžiaugė galėję prisidėti prie kilnaus „Let’s Join The Fight Together“ čempionato tikslo ir didžiuojasi kiekvienu „Shodan“ karatė mokyklos auklėtiniu, dalyvavusiu šiose varžybose. „Sportininkams turnyras buvo ne tik galimybė išbandyti savo jėgas, įgyti vertingos patirties ir atstovauti savo klubui, bet ir prisidėti prie prasmingos misijos. Tikras kovotojas stiprus ne tik ant tatamio, bet ir savo atjausti sugebančia širdimi“, – mintimis pasidalino L. Kubilius. Kitas šodaniečiams karatekoms svarbus renginys įvyks balandžio 18–19 dienomis – tai „Baltic Fighting Camp 2026“ kovos menų seminaras. Dalyvių laukia įspūdingas ir labiausiai techniškas karatė kiokušin kovinių treniruočių seminaras su vienais geriausių Lietuvos ir pasaulio instruktorių bei kovotojų, kurie dalinsis sukaupta ilgamete kovos menų patirtimi ir žiniomis: karatekų laukia efektyviausios kovų kombinacijos, taktika ir veiksmų praktika per realias kovas.
„P. n.“ informacija
Nugalėjo „Sendvaris“
Finišavo Kretingos rajono moterų tinklinio pirmenybės – nugalėtojų vardus iškovojo „Sendvario“ komanda. Antroje vietoje – KTK, III v. laimėtoja tapo „Kartena“, IV v. liko „Kretinga“. Geriausiomis komandų žaidėjomis pripažintos: Austė Janutaitė, Monika Barauskaitė, Deimantė Kasparavičiūtė, Justina Subačienė. Pusfinaliuose komandoms sekėsi taip: „Kartena“ – KTK – 0:3 (23:25, 21:25, 17:25); „Sendvaris“ – „Kretinga“ – 3:0 (25:15, 25:17, 25:14); rungtynėse dėl III v. – „Kartena“ – „Kretinga“ – 3:0 (25:14, 25:9, 25:13), dėl I v. – „Sendvaris“ – KTK – 3:1 (25:21, 25:17, 17:25, 25:19).
„P. n.“ informacija
Didžioji futbolo taurė – „GRS-Topolių“ veteranų rankose
Rajono veteranų salės futbolo pirmenybės baigėsi komandos „GRS-Topoliai“ pergale: jų rankose – Didžioji futbolo taurė. Antrą vietą pelnė jų varžovai HBH futbolo veteranai, III v. laimėtoja tapo „Astona Villa“, į IV v. poziciją nustūmusi „Slėnio“ komandą. „Jau Didžiosios taurės pusfinaliai buvo įtempti, – kovą iki finalo komentavo vienas pirmenybių organizatorių ir vyriausiasis teisėjas Martynas Viluckas. – Per pirmą pusfinalį susikovė HBH ir „Slėnis“ – pusantro kėlinio vyko apylygė kova, nors pirmas įvartį įmušė „Slėnis“. Tačiau HBH rezultatą išlygino, po to ir laimėjo 8:3. Ypač rezultatyvumu išsiskyrė Valdas Trakys, pademonstravęs individualų meistriškumą.“ Antrasis pusfinalis vėlgi buvo vos ne finalas, nors „GRS-Topoliai“, anot M. Vilucko, nebuvo geriausios sudėties. Visas rungtynes pirmavo „Aston Villa“, ir, kai atrodė, kad rezultatas 4:3 ir nusistovės jos naudai, „GRS-Topoliai“ metė visas pajėgas, o „Aston Villa“, turėdama neblogas pozicijas, neužbaigė greitos kontratakos, vilkino laiką, prarado kamuolį, ir Mindaugas Juodis iš „GRS-Topolių“ pakišo varžovams koją – įmušęs įvartį ir išlyginęs rezultatą jis pasiuntė abi komandas į baudinių seriją, kurią psichologine persvara 4:2 laimėjo „GRS-Topoliai“. Finale dėl III v. „Slėnis“ ir „Aston Villa“ pademonstravo gražią kovą – visas rungtynes vienu įvarčiu pirmavusi „Aston Villa“ tą persvarą išlaikė ir rungtynes laimėjo 3:2.
Dirbtinis intelektas savinasi tradicinės žiniasklaidos turinį: kaip išgyvens žurnalistika?
Lietuvoje retas skaitytojas, žiniasklaidos vartotojas susimąsto, kad, kol žurnalistai pluša rengdami aktualias temas, dėl ko juos pasiekia kūrybiškai ir profesionaliai parengtos naujienos, milžiniškos platformos ir dirbtinis intelektas (DI) pamažu pasisavina žurnalistų darbą ir tuo vis labiau sekina redakcijų pajamas. Kai kurios Europos Sąjungos šalys jau yra sukūrusios arba kuria paramos modelius tradicinei žiniasklaidai, siūlymai padėti pagaliau pasigirdo ir Lietuvos Seime. Viliamasi, kad Medijų rėmimo fondo finansinė parama žurnalistikai bent iš dalies užtikrintų, kad kokybiškas žiniasklaidos turinys išliktų. Informacijos nusiurbimo efektas – pavojingas Šiandienos žiniasklaida veikia „tobulos audros“ sąlygomis. Tradiciniai redakcijų pajamų modeliai griūva, o dirbtinis intelektas (DI) ir didžiosios skaitmeninės platformos perrašo žaidimo taisykles, tad kyla esminis klausimas: išsaugosime patikimą žiniasklaidos turinį ar paliksime visuomenę informaciniame vakuume ir tuo atversime kelią nepatikrintiems faktams ir dezinformacijai sklisti? Skaitmeninėje erdvėje plintantis DI sukurtas melas reikalauja dar kruopštesnio faktų tikrinimo, o tai reikalauja ir papildomų finansinių resursų. Kokybiška, patikrinta informacija šiandieninėje geopolitinėje situacijoje yra ir svarbus nacionalinio saugumo elementas. Dauguma regioninės spaudos leidinių turi savo naujienų portalus, kuriems taip pat gresia DI informacijos nusiurbimo efektas. Žmonės, naudodamiesi DI informacija, kartais net nesusimąsto, kad tos žinios yra kaupiamos ir apibendrinamos būtent iš naujienų portaluose, laikraščiuose paskelbtų žinių, kurias renka, sistemina žurnalistai. Šis darbas kainuoja, o DI skaitmeninės platformos korespondentų paskelbtas žinias akumuliuoja net neatsiklausdami. Dirbtinio intelekto vartotojai džiaugiasi, kad atseit gauna nemokamą informaciją, bet juk išmintis byloja, kad tik spąstuose sūris nemokamas. „Jei vietinė žiniasklaida bus finansiškai palaužta skaitmeninių milžinų, kurie be skrupulų savinasi žurnalistų parengtą informaciją, jos vietą užpildys pigi, manipuliatyvi propaganda. Pastaruoju metu itin nuvertinama žurnalisto profesija, o juk būtent žurnalistai yra faktų tikrintojai, kokybiško turinio kūrėjai. Labai sunkiai regioninės redakcijos dirbame, daug turime atsakomybių, o skaitmeninėje erdvėje daroma tai, kas norima, o dar ir be jokių susitarimų, finansinio indėlio pasisavinama mūsų autorystė“, – neramiomis mintimis dalijosi Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkas Alvydas Balčiūnas.
Šių metų žiema Vakarų Lietuvos savivaldybėms tapo rimtu išbandymu – gausus sniegas, stiprūs šalčiai ir permainingos oro sąlygos gerokai padidino kelių priežiūros išlaidas, išryškino infrastruktūros silpnybes. Daugelyje rajonų suplanuoti biudžetai buvo viršyti, o pavasariui artėjant vis dar skaičiuojami nuostoliai ir planuojami remonto darbai. Klaipėdos rajone iššūkių netrūko Klaipėdos rajone savivaldybės vietinės reikšmės kelių yra apie 1 tūkst. 200 km. 2026 m. seniūnijų kelių, gatvių priežiūrai ir remontui iš viso numatyta daugiau negu 2,2 mln. eurų. Nuo sausio 1 iki kovo 18 d. panaudota daugiau negu 757 tūkst. Eur. Tačiau sąskaitos už atliktus darbus yra gaunamos dar ir dabar, taigi suma – ne galutinė. Klaipėdos rajono savivaldybėje per visą žiemą panaudota daugiau negu 824 tūkst. Eur. Ši žiema buvo neeilinė ir finansiškai sudėtinga – išlaidos gerokai viršijo planus: kai kur seniūnijose žiemos darbai kainavo kelis kartus daugiau negu įprastai. Vis dėlto didesnių infrastruktūros nuostolių išvengta. Pavyzdžiui, Gargždų seniūnijoje prižiūrimų gatvių ilgis siekia 64,9 km, o šaligatvių – apie 100 km. Žiemą didesnių nuotolių seniūnija nepatyrė, įvyko kelios vandentiekio avarijos, buvo nuverstų kelio ženklų ir vietomis, kur buvo valoma sniegas, paskutinėta velėna nuo traktoriaus, tačiau ji jau tvarkoma. Seniūnija žiemos padarinius planuoja sutvarkyti per porą savaičių. Didesnis iššūkis buvo sniegas. Jo iš miesto išvežta apie 6 tūkst. kub. m. Dirbo pagrindinis rangovas „Ecoservice“ ir keli subrangovai. „Gargždų seniūnija gatvių ir šaligatvių priežiūrai dėl sniego per žiemą išleido apie 300 tūkst. Eur – tai viršys visą suplanuotą metų biudžetą, kuris siekia apie 255 tūkst. eurų. To priežastis – neeilinė žiema, pareikalavusi daugiau lėšų ir atnešusi nekasdienių iššūkių, kad sniegą netgi teko išvežti“, – situaciją nusakė Gargždų seniūnas Valdemaras Žigus. Kitose Klaipėdos rajono seniūnijose didesnių nuostolių išvengta. Pavyzdžiui, Endriejavo seniūnijoje didesnių avarijų neįvyko, kaip ir nepatirta didesnių nuostolių, o sniegą iš miestelio centro neatlygintinai išvežė ūkininkas Andrius Vainius. Pasak Dovilų seniūnijos, kiek biudžete buvo suplanuota lėšų gatvėms ir keliams barstyti, valyti, tiek jų realiai ir prireikė. Veiviržėnų seniūnijoje šią žiemą keliams valyti panaudota pusė metinio biudžeto kelių ir gatvių priežiūrai. Sniegas buvo išvežtas iš pavojų keliančių vietų, o gatvės ir jų elementai didelių pažeidimų nepatyrė, todėl jų atstatymas bus minimalus. Agluonėnų seniūnijoje taip pat lėšų išnaudota daugiau negu ankstesnėmis žiemomis. O štai Judrėnų ir Dauparų–Kvietinių seniūnijose žiema praėjo ramiau. Čia sniego vežta nebuvo, taip pat nei didesnių nuostolių, nei avarijų čia nepatirta. Sniegas buvo likviduojamas probleminėse vietose Priekulės mieste – išvežta apie 50 sunkvežimių, tai sudaro apie 750 kub. m sniego. Po žiemos seniūnijoje nustatyta tam tikrų infrastruktūros pažeidimų. Valant kelius Priekulės mieste buvo apgadinta 10 kelio bortų ir apie 2 kub. m granitinių trinkelių. Taip pat atsirado įgriuvų vietinės reikšmės seniūnijos prižiūrimuose keliuose Pleškučių ir Pjaulių g., Pleškių kaime. Svencelės g., Svencelės kaime iš melioracijos griovio vanduo liejosi ant kelio važiuojamosios dalies. Dėl sniego stumdymo technika kai kuriose vietose pažeisti žaliųjų vejų ruožai.
Ant šventinio stalo – Velykų boba
Velykų boba yra tradicinis, gausiai kiaušiniais ir sviestu praturtintas saldus mielinis pyragas, simbolizuojantis pavasario atgimimą, šeimos gausą ir gavėnios pabaigą. Ji kepama kūgio formos, primenančios senovinę moters skarą, arba„bobą“, ir nuo seno buvo svarbiausias šventinio stalo akcentas. Velykinės bobos, kurią vaikystėje vadindavę „babka“, receptu, o ir šeimos tradicijomis pasidalijo kretingiškė Eglė Alonderienė. E. Alonderienė vadovauja vienai svarbiausių Kretingos rajono savivaldybės įmonių – UAB „Kretingos vandenys“, tačiau po darbo ar savaitgaliais, atviravo, pailsinti būtent virtuvėje: „Virtuvė yra mano kūrybos ir poilsio vieta.“ Šį pomėgį, sakė pašnekovė, ji paveldėjusi iš savo amžinatilsį močiutės, tėvo motinos: „Mano seneliai Teresė ir Kazimieras Bulai buvo ūkininkai, gyveno vienkiemyje. Senelis buvo nepriklausomos Lietuvos ulonas, o močiutė šeimininkavo namie. Prieš karą ji buvo baigusi jaunųjų ūkininkaičių kursus ir mokėjo labai skaniai gaminti. Močiutė Teresė dar labai daug skaitė, ji net karvę melždama buvo įsigudrinusi pasidėti knygą ir skaityti“, – dar vieną įstrigusį močiutės pomėgį prisiminė Eglė.
Kovo 29 d. apie 18.05 val. Kretingoje, Guobų akligatvyje, degė prie gyvenamojo namo priblokuotas garažas. Atvykus tarnyboms garažo patalpa buvo uždūminta. Pastatas – mūrinis, vieno aukšto, stogas dengtas šiferiu. Garažas priblokuotas prie gyvenamojo namo. Iki Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atvykimo gyventojas gesino gaisrą milteliniu 6 kg gesintuvu. Gesindamas gaisrą gyventojas įkvėpė dūmų – greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikai jam suteikė pagalbą vietoje. Per gaisrą aprūko garažo lubos, apdegė boileris, dujų katilas, išdegė lango rėmas. Taip pat aprūko gyvenamojo namo lubos. Dūmų detektoriai garaže buvo įrengti. Gaisro priežastis kol kas nėra žinoma. Vyksta tyrimas.
„P. n.“ informacija
Tarptautinę teatro dieną su gera nuotaika – į Kretingą
Kretingos rajono kultūros centre įvyko tradicinis Dienos veiklos centro renginys „Atspindžiai“, skirtas Tarptautinei teatro dienai paminėti. Kasmet laukiamiausia Kaip sakė viena organizatorių Dienos veikos centro socialinė darbuotoja Ieva Bendikienė, reikėtų gerai pagalvoti, kiek iš viso „Atspindžių“ jau yra buvę – per 10 tikrai, tačiau iš pradžių šventė vykdavusi pačiame centre. „Pamatėm, kad jau nebetelpam, kad pas mus vaidinti suvažiavę bičiuliai iš kitų miestų giminingų įstaigų turi koridoriuje stovėti, ir įsiprašėme į rajono Kultūros centrą. Esam laimingi ir dėkingi, kad šeimininkai mus priima“, – džiaugėsi Ieva. Šiemet savo programas į Kretingą atvežė Raseinių neįgaliųjų užimtumo ir paslaugų centro, Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro, Šilalės rajono socialinių paslaugų namų Dienos centro, Telšių centro „Viltis“, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Klaipėdos Viltis“, Gargždų, Palangos, Klaipėdos ir Priekulės socialinių paslaugų centrų kolektyvai. „Kasmet laukiame, kada Teatro dienos paminėti vėl keliausim į Kretingą. Šis kartas mums – trečias. Mūsų teatro trupė „Mes“, kurioje vaidina 12 dalyvių, ir šįkart labai atsakingai ruošėsi, jaudinosi, daug repetavo. Ir atvažiuojant kartojomės, ar nepamiršome, ką išmokę“, – prieš prasidedant renginiui pakalbintas sakė Priekulės socialinių paslaugų centro užimtumo specialistas Arūnas Ramelis. Priekuliškiai buvo parengę pasirodymą „Gerumo ratas“. Anot A. Ramelio ir jo kolegės Jūratės Mažonienės, ši tema – neišsenkanti, visada aktuali.
Šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas prasidės balandžio 13 d. ir truks iki birželio 12 d. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kviečia žemdirbius būti aktyvius ir teikti deklaracijas nelaukiant paskutinės dienos – yra daug įvairių remiamų veiklų, kuriose gali dalyvauti visų žemės ūkio sektorių atstovai. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 22 d. Už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma bus mažinama 1 proc. Savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikoma viena darbo diena. Kas naujo? Artėjant pasėlių deklaravimui, žemės ūkio ministro įsakymu jau patvirtintos ir Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, kuriose yra naujovių ir tikslinamojo pobūdžio keitimų. Dalyvaujantieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano ekologinėse sistemose „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ pievas galės atnaujinti bearimėmis technologijomis. Pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Tarpiniai pasėliai“: • įsėliui sutrumpintas išlaikymo dirvoje terminas – nebe 8, o 6 savaitės; • posėliui nustatyta papildoma galimybė jį įsėti į pagrindinę kultūrą iki rugpjūčio 1 d. ir nepertraukiamai išlaikyti dirvoje 8 savaites (išlieka galimybė posėlį pasėti po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. ir nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 8 savaites).
Kaip populizmo malūnuose malama žmonių reputacija ir geri darbai
Po praėjusio ketvirtadienio Savivaldybės tarybos posėdžio užduodu klausimą politikams: viešas žodis, ypač, jeigu jis turi kaltinimo prasmę, turi būti pagrįstas faktais ar politinis statusas leidžia kalbėti bet ką? Kaip tarpusavyje dera Tarybos nario atsakomybė ir populistinės abstrakcijos, sklindančios iš politinių tribūnų? Kaip jaustis žmonėms, kai tuščiais pareiškimais menkinamas jų, dirbusių dėl rajono gerovės ekstremaliomis sąlygomis, geras vardas ir padarytas darbas. Praėjusį ketvirtadienį Tarybos posėdyje keli Kretingos rajono savivaldybės opozicijos nariai be jokių įrodymų ar faktų viešai suabejojo, ar šią žiemą rajono kelius nuo gausaus sniego valiusiems ūkininkams ir kitiems rangovams sumokėta pelnytai. Šias abejones pirmiausiai išsakė socialdemokratų frakcijos seniūnė Jolanta Gedvilaitė, kuriai antrino jos partietis Steponas Baltuonis. Pastarasis daugelį šokiravo pareiškęs, kad jo neįtikino pateikti skaičiai, ir neslėpė manąs, kad šiuo atveju stichija buvo pasinaudota pasipelnymui. „Vieniems kartais iš stichijos, iš karo yra problema, ir šiuo atveju ir vadovams atsirado problema staigi, bet tai negali būti uždarbis iš niekur, iš oro. Kam karas biznis, o kam karas nelaimė. Tai šiuo atveju gyventojams taip, reikėjo padėt, ir pastangos buvo dedamos didelės <...>. Daugiau ar mažiau aišku, su situacija susitvarkė, bet tai negali būti pasipelnymas, kaip sakyt, iš savivaldybės iždo. Dar kartą kartoju – vieniems biznio susitvarkymas per žiemą, o kitiems nelaimės pašalinimas“, – sakė S. Baltuonis.
Kuo pats smirdi, tuo kitus tepi
Suprantu, kaip sunku yra rajoną valdančiam politiniam komitetui „Kretingos kraštas“, kai viešai išsakyta teisybė akis bado, bet vis tiek reikia vaizduoti, kad jokio įstatymo Savivaldybės administracijos direktorė nėra pažeidusi. Ir atšauti atgal labai knieti. Tiktai tariamam atkirčiui ne mano bendrapavardį reikėjo pasitelkti. Labiau jau būtų pritikę Vilmai Preibienei paaiškinti, kodėl jau tris mėnesius ji ignoruoja pasikeitusią Vietos savivaldos įstatymo nuostatą, kad vidaus audito tarnybos darbuotojai nėra valstybės tarnautojai, o nuo šių metų pradžios turi dirbti pagal darbo sutartis. Tačiau kažkodėl tai ėmėsi aiškinti Savivaldybės administracijos pareigybėms jokios įtakos neturintis mano kolega Darius Petreikis. Neįvardinti teisininkai (ar tik ne Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja Daiva Vaikėnienė?) jį perspėja, kad, įgyvendinant valstybės tarnybos reformą, priimti teisės aktai gali būti taikomi tik steigiant naujas pareigybes ir negali būti taikomi atgaline data. Apie kokią atgalinę datą kalba bendrapavardis, kai pasikeitusi įstatymo nuostata aiškiai nurodo, nuo kurios datos keičiasi valstybės tarnautojo statusas, nekreipiant dėmesio, kada jis buvo priimtas į darbą. Nežinia, kokie teisininkai perspėjo D. Petreikį, tačiau man atsiųstame Viešojo valdymo agentūros išaiškinime be jokių interpretacijų pasakyta, kad, įsigaliojus Lietuvos valstybės tarnybos pokyčiams, Savivaldybės administracija turėjo pakeisti Centralizuoto vidaus audito skyriaus darbuotojų pareigybes dar iki įstatyme nustatyto termino 2026 m. sausio 1 d. O tai, kad liepą gali būti pritarta naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektui, nieko nekeičia. Gali būti pritarta, o gal ir nepritarta. Tačiau šiuo metu įstatymo reikalavimas yra toks ir jį privalu vykdyti.
|
|
