Pajūrio naujienos
Help
2021 Spalis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną11°C debesuotumas 11 %
Naktį7°C debesuotumas 66 %
Apklausa

Ar pritariate, kad būtų suvienodinta bazinė pensija turintiems ir neturintiems darbo stažo?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1597) 2021-10-15

„Neičiau vadovauti Kretingos ligoninei, nematydamas jos perspektyvos“, – tvirtino Romaldas Sakalauskas, laimėjęs konkursą Kretingos ligoninės vadovo pareigoms užimti.

Šią savaitę įvyko konkursas viešosios įstaigos (VšĮ) Kretingos ligoninė vyriausiojo gydytojo pareigoms užimti, konkursą laimėjo Romaldas Sakalauskas, du dešimtmečius vadovavęs Respublikinei Klaipėdos ligoninei, chirurgas, kuriam nesvetimas Kretingos kraštas – gimė Salantuose 1956-aisiais, Erlėnuose gyvena tėvai ir brolis.

Kretingai pasisekė

Konkursui dokumentus buvo pateikę keturi kandidatai vadovauti ligoninei, tačiau iš jų bedalyvavo du. Romaldas Sakalauskas pelnė 9,25 balo iš 10-ies galimų, kitas dalyvis – 4,75 balo. Kandidatus vertino komisija: Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys, Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ir Kretingos ligoninės stebėtojų tarybos narė Roma Varnelienė, Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Normantas Žeimys. Pagal konkurso tvarką dėl jį laimėjusio kandidato tinkamumo toms pareigoms, be komisijos, dar sprendžia ir Kretingos rajono savivaldybės meras. Meras Antanas Kalnius su R. Sakalausku kalbėjosi šį antradienį. „Mums pasisekė, kad ligoninė gauna tokį patyrusį vadovą, kai vadovų rajono ligoninėms paieška ne vienai šalies rajono savivaldybei kėlė ir kelia daug galvos skausmo“, – teigė A. Kalnius po pokalbio su R. Sakalausku.

R. Sakalauskas medicinos studijas baigė Kauno medicinos akademijoje, turi ir viešojo administravimo specialybę, kurią įgijo Klaipėdos universitete. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, tuometinėje Raudonojo Kryžiaus, dirbo abdominalinės chirurgijos gydytoju, kaip pats sako: „Esu pilvo chirurgas“. Toje pačioje įstaigoje kopė karjeros laiptais, tapo jos vyriausiuoju gydytoju. Jaunystėje, baigęs vidurinę, dirbo Šatėje Skuodo rajone mokytoju, nes įstoti į mediciną prireikė atkaklumo. „Įstojau iš trečio karto“, – sakė R. Sakalauskas, paatviravęs, kad gyvenime visada orientuojasi į užsibrėžtą tikslą, nepameta jo, geba dirbti ir įtemptomis sąlygomis.


Mindaugas MOCKUS:

– Man reikėjo – nuėjau ir pasiskiepijau. O kad vyresniems žmonėms planuoja už tai dar ir sumokėti – blogiau tikrai nebus, nes daugelio pensijos mažos, 100 eurų tam kartui papildys pinigines, o ir nuo baisios ligos formos gal apsaugos.

Sigitas DAUKŠA:

– Kas tas 100 eurų? Jei jau skatinti, tai mokėti daugiau – kokius 500 eurų. Tiek bent pasijustų, ypač dabar, kai taip viskas brangsta – ir šildymas, ir produktai. Mano nuomone, tie, kurie norėjo, jau pasiskiepijo, o kurie nenorėjo, už tą 100 eurų neis.

Roma MIKALAUSKIENĖ:

– Aš dar nepriklausau tai amžiaus grupei, bet nelabai palankiai vertinu siūlymą už tai, kad žmonės skiepijasi, mokėti po 100 eurų. Man apskritai nepatinka bet koks papirkinėjimas. Žmogus pats turi susivokti. Nemanau, kad bus daug besiskiepijančių dėl pinigų.

Liudmila BALEVIČIENĖ:

– Nepritariu Vyriausybės sprendimui už pasiskiepijimą vyresnio amžiaus gyventojams sumokėti, visi skiepytis turėtų ir be pinigų. Tik galbūt kai kuriems reikėtų suteikti daugiau teisingos informacijos, labiau įtikinti skiepų nauda.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Pagal laimėjusią architektų viziją, Rotušės aikštė būtų atlaisvinta nuo automobilių, juos iškeldinat į skvero pakraštį, arčiau Turizmo informacijos centro.

Kitąmet iš sąstingio turėtų pajudėti pirmieji Rotušės aikštės renovacijos darbai: svarstant Kretingos rajono biudžetą, bus siūloma grįžti prie dar 2014-aisiais parengtos Rotušės aikštės vizijos – ją koreguoti ir priderinti prie jau sutvarkytos Vilniaus gatvės. „Laikas eina, niekas nevyksta – jei dabar nepradėsime, nežinia, kiek dar vilksis procesas“, – įsitikinusi Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

Tektų koreguoti viziją

Konkursas Rotušės aikštės vizijai sukurti buvo paskelbtas prieš 7-erius metus, per tą laiką, kaip ir dauguma projektų, paseno ir nebeatitinka laikmečio reikalavimų.

„Tai akcentavo Strateginio planavimo tarybos nariai, todėl yra du keliai: arba rengti naują konkursą idėjai, kaip architektai mato sutvarkytą Rotušės aikštę, parinkti, arba kreiptis į ankstesnės vizijos laimėtojus – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus MB „Pupa – strateginė urbanistika“ atstovus, kad šie pakoreguotų ankstesnę savo viziją „Aikštės istorija“, priderinant ją prie jau sutvarkytos Vilniaus gatvės“, – kalbėjo Savivaldybės atstovė.

Kaip į tokį Savivaldybės prašymą reaguotų vizijos konkurso laimėtojai, MB „Pupa – strateginė urbanistika“ bendrauti su „Pajūrio naujienomis“ nepanoro.

V. Turauskaitė sakė nesiryžtanti vertinti pernai internetu vykdytos kretingiškių apklausos, kokios aikštės jie norėtų. Apibendrinus atsakymus, kretingiškiai miesto centre mato fontaną ir dar didesnę automobilių aikštelę. „Visiems geras nebūsi: pagal laimėto konkurso viziją, aikštė turėtų būti „plika“, o automobilių aikštelės iškeldintos už jos ribų. Fontano aikštėje nematyti. Tačiau vizijos rengėjai siūlo šiuolaikiškai atkurti senamiestį“, – tvirtino V. Turauskaitė.


Antradienį nuotoliniu būdu įvykusį Kretingos rajono savivaldybės saugaus eismo komisijos posėdį vainikavo ilgai laukta žinia Tuopos mikrorajono gyventojams: viešasis transportas Savanorių ir bevarde gatve vėl kursuos, autobusų stotelės ir kelio ženklai bus grąžinti į vietą.

Žiūrės į ženklus ir važiuos

Kaip kalbėjo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja komisijos pirmininkė Violeta Turauskaitė, šių gatvių charakteristikas yra įvertinusi komisija. Tačiau Automobilių kelių direkcija, į kurią Savivaldybė kreipėsi, tinkamai paženklinti eismą galėsianti tik 2022 m. pavasarį – šiuo metu horizontalusis žymėjimas prieštarauja vertikaliam. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas Aurelijus Jankauskas akcentavo, kad žymėjimas linijomis – ne trukdis, pagrindiniai eismo reguliuotojai yra kelio ženklai. „Žiūrėsim į ženklus ir važiuosim“, – sakė jis.

Saugaus eismo komisija nepritarė sprendimui pagal gyventojos pageidavimą automobiliams įvažiuoti draudžiantį kelio ženklą pastatyti Telšių gatvėje, nors, gyventojos teigimu, ten ne vieta apsisukinėti mašinoms, esą tai – ne Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos kiemas, kur tėvams galima atvežti ir atvažiuoti pasiimti vaikus. Čia nesaugu ir patiems iš mokyklos einantiems moksleiviams, be to, mašinos gadina šaligatvius, ypač po lietaus išvažinėja gyventojų kiemus, apgadina tvoras ir augalus.

Komisijos narys Antanas Puodys svarstė: galbūt vaikai galėtų būti paleidžiami kad ir Vytauto gatvėje, o visiems žmonėms uždrausti įvažiuoti į Telšių gatvę negalima, nes jie tokie pat eismo dalyviai, kaip pėstieji ar dviratininkai. A. Jankausko teigimu, pastačius draudžiamąjį ženklą, patys šios gatvės gyventojai ir jų svečiai būtų apriboti. Konstantinas Skierus miesto seniūnijai kartu su Savivaldybės administracijos specialistais pasiūlė pasižiūrėti, gal rytų pusėje, nusileidus į parko teritoriją, būtų galima įrengti akligatvį automobiliams apsisukti.


Kretingos rajono savivaldybė iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo gavo 216 tūkst. 829,03 euro Kretingos miesto senajam parkui šalia Žemaitės alėjos atnaujinti, todėl už šiai reikmei Savivaldybės šių metų biudžete skirtus 100 tūkst. eurų galės atlikti kitus miesto tvarkymo darbus – įrengti aikštelę automobiliams prie Jauryklos parko, naujai apšviesti lurdą, išvalyti dalį Akmenos upės pakrančių.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sudaryta komisija išdalino 4 mln. 250 tūkst. eurų vyriausybės rezervo lėšų Viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros turistų lankytinose vietose projektams finansuoti. Komisija įvertino 42 pateiktus projektus, lėšas skyrė 17-os projektų įgyvendinimui. Daugiausia – 1 mln. eurų – gavo Kauno miesto savivaldybės administracija pėsčiųjų tiltui nuo salos iki Karaliaus Mindaugo prospekto statybai, 739 tūkst. eurų Druskininkų savivaldybės administracija Druskininkų kultūros centro didžiosios salės lauko vitrinoms įrengti.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas įsitikinęs, kad lėšų iš valstybės rezervo senajam parkui tvarkyti Savivaldybė nebūtų gavusi, jeigu Savivaldybės tarybos valdančioji dauguma būtų pasidavusi opozicijos spaudimui ir nesiryžusi parko tvarkyti Savivaldybės biudžeto lėšomis, tam 2021 m. biudžete skiriant 100 tūkst. eurų. Paskyrus 100 tūkst. eurų buvo pradėtas rengti šio parko atnaujinimo projektas, sudaromos darbų sąmatos. „Projektą parengti reikėjo greitai. Padėjo tai, kad jau žinojome, kam ir kiek pinigų turime prašyti. Puikiai padirbėjo ir sėkmingą projektą per trumpą laiką parengė administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Jolanta Mickevičienė su Kretingos miesto seniūnijos seniūne Gintare Liobikiene“, – teigė E. Viskontas.


Kad atliekos, tarp jų ir žaliosios, yra rūšiuojamos, gyventojai žino, tačiau kaip tai daryti tinkamai, klausimų vis kyla.

Klaustukai dėl pomidorų stiebų

Išrautas piktžoles, nupjautą žolę, nugenėtas smulkias šakas, augalinio maisto atliekas, tai yra daržovių lupenas, kopūstų lapus, obuolius, netgi arbatžoles ar kavos tirščius, kiaušinių lukštus sodininkyste ir daržininkyste užsiimantys sodybų šeimininkai panaudoja pasiruošti subalansuotai, daug naudingų medžiagų turinčiai augalų trąšai – kompostui. Bet ką daryti su pomidorų ar saulėgrąžų stiebais, kurie lėtai pūva? Nenorintiems kompostuoti komunalininkai pataria susmulkintus stiebus dėti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, tik neprigrūsti taip, kad paskui nebūtų įmanoma lengvai iškratyti. Užkimšti ir stipriai kratomi konteineriai gali suskilti, susigadinti. Į konteinerius patenkančių žaliųjų atliekų šaknys neturi būti aplipusios žemėmis, o obuolius, augalų lapus ar išrautas gėles būtina suversti palaidus, ne šiukšlių maišuose.

Kodėl blogai žaliąsias atliekas mesti į bendrus buitinių atliekų konteinerius? Šios paprasčiausiai pradėtų pūti, o pūdamos užterštų bendrame konteineryje esančias perdirbti tinkamas atliekas, tad nuostolis būtų dvigubas: gyventojai neturėtų naudos iš komposto, o mišriose komunalinėse atliekose esančios antrinės žaliavos būtų prarastos.

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ ekonomistė Eglė Alonderienė pasidžiaugė, kad apskritai rūšiavimo reikalai Kretingos rajone pagerėjo – konteineriuose pakuočių randama daugiau, o mišriųjų atliekų, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, 300 tonų mažiau. „Kuo mažesnis atliekų kiekis, tuo naudingiau – gyventojai mokės mažesnį rinkliavos mokestį“, – sakė ji.


Antanas Puodys, Etikos komisijos pirmininkas ne vieną kadenciją, nusprendė atsisakyti šių pareigų.

Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Etikos komisijos pirmininkas Antanas Puodys rajono tarybos vadovui merui Antanui Kalniui pranešė, kad atsisako rajono tarybos Etikos komisijos pirmininko pareigų. Paviešinti savo pareiškimo turinį A. Puodys atsisakė, tačiau, trumpai komentuodamas atsistatydinimo priežastis, paaiškino, kad tai padaręs dėl sveikatos ir neadekvačios situacijos.

Rado motyvų savo apsisprendimui

„Jeigu atvirai – labiau dėl sveikatos, – teigė ilgametis rajono politikas, taryboje atstovaujantis Darbo partijos Kretingos skyriui. – Bet – ir dėl neadekvačios situacijos, kai nebeįmanoma priimti teisėtų ir teisingų sprendimų. Komisijoje irgi, manau, neliksiu, įpėdinio į savo buvusias pareigas nematau. Dirbti toliau, kai viskas – į vienus vartus, nebegalėjau.“

Nuo išsamesnių komentarų susilaikė ir Etikos komisijos pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas, buvęs meras, ilgametis tarybos narys Valerijonas Kubilius, tačiau jis apgailestavo, kad Etikos komisija kelis pastaruosius posėdžius dirbo iš esmės be visuomenininkų: „Kaip susirenkame keturiese – be manęs, dar Antanas Puodys, Vitalija Valančiutė ir Dangiras Samalius, taip susirenkame. Visuomenininkai tai serga, tai negali... Žinoma, kad tokiomis aplinkybės dirbti sunku, o komisijos pirmininkui dėl to – vieni nervai.“


Vaidota Vaišienė (kairėje) ir Vika Gridiajeva įsitikinusios, kad tolerancija, bendradarbiavimas ir drąsa spręsti problemas lems, kad įtraukusis ugdymas taptų realybe.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Valstybinėje švietimo 2013–2022 m. strategijoje, Geros mokyklos koncepcijoje suformuluotos nuostatos, kurios iš esmės keičia švietimo strategiją pereinant nuo švietimo visiems prie švietimo kiekvienam, įtvirtinant suasmeninto ugdymo(si) ir mokymo(si) modelį. Nuo 2024 m. rugsėjo mėn. šalyje įsigaliosiantys įstatymai įpareigos mokyklų bendruomenes kiekvienam vaikui užtikrinti sąlygas ugdytis jo artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais ir gauti būtiną specialistų pagalbą. Apie įtraukųjį ugdymą, jo keliamus iššūkius „Pajūrio naujienos“ kalbėjosi su Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus vedėja, specialiojo ir inkliuzinio ugdymo koordinavimo magistre Vaidota Vaišiene ir šio skyriaus psichologe Vika Gridiajeva.

– Kas tai yra įtraukusis ugdymas ir kaip jį turėtų suvokti visuomenė? – specialisčių paklausė „Pajūrio naujienos“.

V. Vaišienė:

– Įtraukusis ugdymas – tai kokybiškas ugdymas kiekvienam mokiniui. Iki 2024 metų turėtų būti pašalintos visos kliūtys, kurios trukdo įtraukties principo švietime įgyvendinimui, t. y. kiekvieno vaiko teisei mokytis saugioje, jam tinkančioje aplinkoje, kuri atitinka jo asmenines galias ir poreikius. Integracijos principą švietime, kuris reiškia vaikų pritaikymą, „adaptavimą“ mokyklai, keičia įtraukties principas, tai yra ugdymo įstaigos pritaikymas vaiko poreikiams, suteikiant pagalbą kiekvienam vaikui ir užtikrinant pagarbą kiekvieno individualumui ir vaikų įvairovei.


Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Eglė Morkūnienė

Bendras gyvenimas nesusituokus – jokia naujiena bet kurios lyties asmenims. Kuo pora ilgiau gyvena kartu, tuo sudėtingiau pasidaro atskirti įgytą turtą kaip asmeninį, o kartais turtas sąmoningai įgyjamas kartu investuojant abiejų lėšas, darbą, vienam rūpinantis visa bendra buitimi, vaikais, kad kitas galėtų uždirbti daugiau pinigų bendram tikslui. Į klausimą, kas nutinka su tokiu turtu, kai vienas sugyventinių miršta, atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Eglė Morkūnienė.

Skaitytoja klausia:

– Su savo antrąja puse gyvename kartu jau 6 metus, tačiau nesame susituokę. Mūsų santykiai yra kaip bet kurios kitos šeimos, tad natūralu, kad visus pinigus leidžiame bendroms reikmėms, būna, kad tenka remontuoti ir butą, kuriame gyvename ir kuris priklauso mano draugui asmeninės nuosavybės teise. Nesinori apie tai galvoti, bet kartais susimąstau: jei vyrui kas nors atsitiktų, nejaugi aš atsidurčiau gatvėje? Ar sugyventiniai gali paveldėti vienas kito turtą?

Atsako LJAA narė advokato padėjėja Eglė Morkūnienė:

– LR Civilinis kodeksas numato, kad paveldėti, t. y., perimti mirusio fizinio asmens turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises įpėdiniai gali dviem būdais: pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą.

Paveldėti pagal įstatymą gali kraujo ryšiu susiję asmenys (vaikai, tėvai, vaikaičiai, provaikaičiai, seneliai, proseneliai, broliai, seserys, sūnėnai, dukterėčios, dėdės, tetos, pusbroliai ir pusseserės) bei tiesiogiai kraujo ryšiu nesusiję, tačiau labai artimi asmenys – įvaikiai, įtėviai, sutuoktinis. Tam tikrais atvejais įstatyminiu įpėdiniu tampa valstybė.


Per 420 tūkst. Eur kainavusi pastato renovacija užsitęsė 5-erius metus dėl rangovų kaitos. Pagaliau išaušo laiminga diena – šiandien Nakvynės namai atveria savo duris.

Šiandieną, spalio 15-ąją, pagaliau įvyks oficialus Nakvynės namų dvaro parko pašonėje, greta Kretingos rajono ligoninės, atidarymas, o pirmieji klientai bus priimami nuo pirmadienio.

Šilta nakvynė vienadieniams benamiams

Nakvynės namai, kurių renovacija truko 5-erius metus, įkurdinti buvusiame viename ligoninei priklausiusių ūkinių pastatų. Nuo šiol tai – Kretingos socialinių paslaugų centro padalinys.

Nakvynės namų patalpų plotas – 277 kv. m. Juose įrengta virtuvė su modernia virykle, šaldytuvu, naujais baldais, taip pat skalbykla su skalbimo mašina, džiovykle, lyginimo lenta, sandėlio patalpos, darbuotojų kambarys. Gyventojams įrengti 4 ilgalaikio apgyvendinimo kambariai – kiekviename jų galės gyventi po 2 asmenis ir 2 laikinos nakvynės kambariai, taip pat talpinantys po 2 asmenis.

„Artėja šaltas metas: ne paslaptis, kad pernakvoti ateis ar bus atgabenti tie žmonės, kuriuos dienomis matome sėdinėjant skvere ant suolelių, besirausiant po konteinerius. Jau žinome 3 asmenis, kurie laukia atidarant Nakvynės namus – turės kur šiltai permiegoti“, – kalbėjo Socialinių paslaugų centro vadovė Danutė Skruibienė.

Tokiems asmenims skirtos atskiros patalpos, kur jie galės nusiprausti ar jiems pagelbės socialinio darbuotojo padėjėjas, rytą jie galės išgerti puodelį arbatos ir privalės apleisti patalpas. Vienadieniai benamiai Nakvynės namuose galės pernakvoti 7 naktis iš eilės.


Kretingos rajono meras Antanas Kalnius (iš kairės) Gdanske su kolegomis: Klaipėdos rajono meru Broniumi Markausku ir Klaipėdos miesto vicemeru Arūnu Barbšiu.

Pirmąją spalio savaitę Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius su kolegomis iš Vakarų Lietuvos regiono ir partneriais iš Latvijos pagal Europos Sąjungos Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną INTEREGA programą lankėsi Lenkijos Gdansko regione. Šią Klaipėdos regiono savivaldybių atstovų delegacijos išvyką organizavo asociacija „Klaipėdos regionas“, asociacija apmokėjo ir kelionės išlaidas. A. Kalniaus teigimu, Gdansko regionas išvykai buvo pasirinktas, kadangi šio regiono Savivaldybės yra pažengusios nustatant bendras funkcines zonas. Štai Gdanskas ir Gdynė daro sujungtą išorinį jūrų uostą. Kaip atrodys toks jungtinis uostas, delegacijos dalyviai buvo supažindinti uoste Gdanske. „Tas jų išorinis uostas bus pranašesnis ir už Kaliningrado, ir už Klaipėdos uostus“, – sakė A. Kalnius.

Gdanskas, Sopotas ir dar vienas mažesnis miestelis vykdo bendrus turizmo projektus. Gdansko regiono savivaldybės turi vieningą bilietą keliaujantiems viešuoju savivaldybių transportu. „Čia yra jų stiprybė, o mes linkę konkuruoti. Bendravimo, bendrų projektų, funkcinių zonų atsiradimo neišvengsime ir Lietuvoje. Ta linkme turėsime eiti“, – įsitikinęs A. Kalnius.

Latviai iš Daugpilio, Liepojos, Nicos per susitikimą pristatė mažus bendrus infrastruktūrinius projektus, Vakarų Lietuvos delegacija – Klaipėdos regiono specializaciją iki 2030 metų, regiono savivaldybių sutartą regiono ateities plėtros viziją, jos įgyvendinimo kryptis. A. Kalnius akcentavo, kad Klaipėdos regionas yra pirmasis Lietuvoje, turintis savo specializacijos strategiją. Yra patvirtintos 5 regiono specializacijos kryptys: jūrinė ekonomika, bioekonomika, darnus jūrinis ir pakrančių turizmas, pažangios pramonės ir paslaugų ekonomika. Kartu su kitais delegacijos nariais A. Kalnius pabuvojo vienoje Gdansko mokykloje, ligoninėje, verslo inkubatoriuje. „Verslo inkubatoriuje nustebino verslus pradedantys ir brandaus amžiaus žmonės, ne vien jaunimas, kaip mūsuose įprasta“, – pastebėjimais svečioje šalyje dalijosi meras. Delegacija apžiūrėjo Lenkijos profsąjungos „Jedinstva“ muziejų. Gdanskas yra „Jedinstvos“ lopšys. A. Kalniui įsiminė neįprastas doką primenantis šio muziejaus pastatas.

„Naudingos buvo ir diskusijos su kolegomis kelionėje, ir viešint Lenkijoje. Naudinga buvo kelionė“, – patikino A. Kalnius.

„P. n.“ informacija


Pasak Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio, atnaujintas oro uostas turės teigiamą įtaką ne vien keleiviams, bet ir visam Vakarų Lietuvos regionui: visų pirma, modernus, veikiantis oro uostas generuoja tiesioginę grąžą valstybės ekonomikai, užtikrina darbo vietas regione, rekonstrukcija prisideda ir prie Lietuvos oro uostų keliamų veiklos tvarumo tikslų, mažinant sunaudojamos elektros energijos kiekį ir anglies dvideginio emisijas.

Šiuo metu baigtas vienas svarbiausių Palangos oro uosto rekonstrukcijos darbų – beveik 2,3 km ilgio ir 45 m pločio kilimo-tūpimo tako atnaujinimas. Pakeisti viršutiniai asfalto ir giliau esantys išlyginamieji sluoksniai. Viso projekto metu pakeista daugiau nei 200 tūkst. kvadratinių metrų senosios dangos. Palangos oro uosto signalinių žiburių sistema pertvarkyta taip, kad taptų efektyvesne ir draugiškesne aplinkai – metalo halogenų lempos pakeistos taupiais LED žiburiais. Atliekant šiuos darbus nutiestas maždaug 100 km ilgio kabelių tinklas ir įrengta daugiau nei 600 naujų žiburių. Įdiegus specializuotus orlaivių elektros maitinimo įrenginius tam tikrose lėktuvų aikštelėse, po žeme, ir pradėjus juos naudoti, Palangos oro uoste daugeliu atvejų nebereikės dyzelinių elektros energijos įrenginių.

Paskutinę savaitę iki Palangos oro uosto atidarymo – skrydžiai įprastu režimu bus vykdomi jau nuo spalio 21 d. – atliekami įvairūs aviacijos saugos ir saugumo reikalavimų testavimai4 kurie svarbūs orlaivių eismui jau atidarius oro uostą.

Likę rekonstrukcijos darbai bus vykdomi iki 2021 metų gruodžio 1 d.

---

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.

Pagal Lietuvos oro uostų informaciją


Darbėnų bažnyčios vargonininkas Vaclovas Mikuta, prisiminęs, kad šį spalį Salantų bažnyčiai sukanka 110 metų, panoro nušviesti ir jos statytojo – prelato Prano Urbanavičiaus asmenybę.

Kone pusšimtį metų Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje vargonininku tarnaujantis 74-erių Vaclovas Mikuta taip pat domisi krašto bažnyčių istorija. Jo dėmesį prikaustė kruopšti naujosios gotikinės Salantų bažnyčios, kuriai spalio 18-ąją sukaks 110 metų, statyba, o ypač – jos statytojo klebono Prano Urbanavičiaus, tarnavusio Salantuose per 20 metų, asmenybė ir jo ryžtas imtis šio galingo darbo.

Žmonės laukė stebuklo

Salantuose gimęs, augęs ir dirbęs V. Mikuta į redakciją atsinešė kaligrafiška savo rašysena perteiktus faktus iš kunigo, teologijos mokslų daktaro ir politinio kalinio Kazimiero Olšausko, pasirašiusio dr. K. Alšėno slapyvardžiu, manoma, 1943-aisiais Telšių vyskupijoje išleistos knygelės „Prelatas Pranas Urbanavičius“.

Buvusį salantiškį, dabar – kretingiškį, ilgus metus dirbusį Elektros tinkluose, ypač sužavėjo, koks krašto šviesulys buvo P. Urbanavičius, kaip jo užsidegimu ir pastangomis per 5-erius metus tokiam mažam miestelyje, kaip Salantai, buvo pastatyta didinga šventovė.

Knygoje rašoma, kad 1906-ųjų Velykų trečiąją dieną iš senosios medinės bažnyčios buvo išnešta monstrancija – liaudyje vadinamasis Švenčiausiasis – ir nešama į Gargždelės kapinių koplyčią už 1,5 km. Ją lydėjo minių minios.

Tą pačią dieną, sugrįžus iš Gargždelės, buvo pradėta griauti senoji bažnyčia: joje pasilikti buvo pavojinga, bet žmonės nesiskirstė, laukdami didžiajame altoriuje garbinamos Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslo stebuklo. Tik stebuklas neįvyko – vietoj jo iš bokšto žemėn tėškėsi nutrūkęs balkis. Rašoma, kad nieko nesužeidęs, tik kiek aimanuodamas darbininkas iš lauko ant jo „atjojęs raitas“ vėl kibęs į darbus.


Kretingos miestas ir dvaras (kairėje) Prūsijos karalystės Klaipėdos apylinkių žemėlapyje. XVII a. Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Šiemet minime iškilaus karvedžio, Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus mirties 400-ąsias metines. Jis garsėjo ne tik savo karinėmis pergalėmis, bet ir tuo, kad aktyviai rėmė Katalikų Bažnyčią, statė vienuolynus, bažnyčias, mokyklas ir prieglaudas. Vienas didžiausių jo nuopelnų Žemaičių seniūnijoje, greta Kražių jėzuitų kolegijos įsteigimo, buvo Kretingos miesto, arba Karolštato, su bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolynu ir bažnyčia įkūrimas.

Kretingos dvarą Jonas Karolis paveldėjo 1592 m. gegužės 18 d. Kartu su šia valda Žemaičių seniūnijoje jam atiteko Skuodas ir Grūstė, Vilniuje – mūriniai rūmai, Naugarduko vaivadijoje – Liachavičai, Svisločius ir Gnezna, o Vitebsko vaivadijoje – Bychavas.

Žemaičių seniūnijoje pagrindinė Chodkevičių valda nuo 1568 m. buvo Skuodo dvaras, šalia kurio Jono Karolio tėvas Jonas įkūrė katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčias, pastatė savo vardu pavadintą Johanesbergo miestą, į kurį pakvietė protestantus vokiečių pirklius ir amatininkus. Vis dėlto tėvo puoselėtas Skuodas nesusilaukė Jono Karolio ir jo žmonos Sofijos dėmesio.

Gali būti, kad nuo jaunų dienų katalikybės dvasia auklėtiems sutuoktiniams protestantiška Johanesbergo aplinka netiko, todėl jiedu susidomėjo šalia Prūsijos buvusia Kretinga, pro kurią nuo XVI a. pabaigos ėjo svarbus užsienio prekybos traktas. Čia jiedu sumanė kurti katalikybės citadelę, užkardančią protestantizmo plitimą žemaitiškose jų valdose. Sumanytojų valia šios citadelės branduoliu turėjo tapti bernardinų vienuolynas su greta esančiu katalikų miestu.

Vienas padavimų, pasakojančių apie vienuolyno ir miesto atsiradimą, mena, kad sykį iš karo žygio į Kretingą parvykęs etmonas prisėdęs dvare po mėgstamiausiu didžiuliu ąžuolu pailsėti. Jam susimąsčius apie ateities planus, ant peties nutūpusi baltu balandžiu apsireiškusi Apvaizda ir pašnibždėjusi mintį, kad šalia dvaro reikia pastatyti katalikų vienuolyną, bažnyčią ir miestą.

Vienuolynui ir miestui pastatyti reikėjo laiko ir lėšų, kurių dėl prasidėjusio karo su švedais steigėjams labai trūko. Todėl, atsiliepdamas į Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio raginimą remti katalikų misijas, Jonas Karolis dešiniajame Akmenos upės krante esančiose Kretingos kaimo kapinėse pirmiausia 1602 m. pastatė medinę katalikų bažnyčią. Jai prižiūrėti ir dvasiniu pavaldinių gyvenimu rūpintis pakvietė aktyviai katalikybę krašte skleidusius vienuolius bernardinus, kurie tais pačiais 1602 m. Radome vykusioje Mažesniųjų brolių observantų ordino Lenkijos provincijos kapituloje įkūrė Kretingos Viešpaties Apreiškimo vienuolyną su parapija.


Dainų šventė Kretingos stadione 1961 m. Kretingos muziejaus nuotr.

Šokiai parko vasaros estradoje antrąją Marytės ir Antano Tamašauskų vestuvių dieną 1964 m. liepos 19 d. M. Tamašauskienės archyvas

Neseniai pradėto rekonstruoti senojo miesto parko istorija siekia beveik 100-metį. Istoriko Juliaus Kanarsko duomenimis, Kretingos dvaro Vaitiškių 21 ha sklypas miestui atiteko 1925 m. Žemės reformos komisijai jį suvalstybinus.

Vakarinė sklypo dalis buvo perduota apskrities savivaldybei miesto parkui įrengti ir gimnazijai statyti. Parkas buvo pradėtas kurti buvusiame dvaro parko užparkyje, vadintame Pušynu, kuriame iš tolo buvo matyti senos aukštos pušys, ir parko kūrimo darbai vyko visą tarpukarį. Be paprastų medžių, čia buvo sodinami ir vardiniai ąžuolai įvairių valstybinių, tautinių švenčių, jubiliejų ir iniciatyvų proga. Čia 1934 m. buvo pasodintas Tautos vado, o 1936 m. – Baltijos vienybės ąžuolai. Žymus Lietuvos miškininkas Marijonas Daujotas (1891–1975), 1929 m. nusprendęs Kretingos miškų urėdijos būstinę perkelti iš Darbėnų į Kretingą, susitarė su mokyklos vadovybe, kad iš jos sklypo prie Pušyno atskirtų ketvirtadalį hektaro urėdijos būstinei pastatyti. Tuo metu buvo mada kurti urėdijas dideliuose 10–15 ha sklypuose, kad urėdai galėtų ūkiškai tvarkytis, bet M. Daujotas, būdamas išsilavinęs žmogus, kultūrininkas ir visuomenininkas, nenorėjo didelę savo laiko dalį skirti žemės ūkio darbams. Jo pasirinkimu statyti urėdiją nedideliame sklype miesto ribose nebuvo patenkintas ir Miškų departamentas, bet, nežiūrint to, 1930 m. čia iškilo medinis pastatas, kuriame įsikūrė urėdijos raštinė, butai urėdui ir valytojai, keli kambariai archyvui ir tarnybiniais reikalais atvažiuojantiems žmonėms.


Darbėnų seniūno Alvydo Poškio teigimu, dar ligi šių Kalėdų naujai nušvis Vaineikių kaimas – Kretingos rajono savivaldybė apšvietimui skyrė kone 12 tūkst. Eur. „Bus atnaujinti šviestuvai – senieji pakeisti LED tipo lempomis, o ten, kur gatvės išvis nebuvo apšviestos, bus įrengtos atramos su šviestuvais. Tikimės, kad nušvitęs kaimas Kalėdoms bus pati geriausia dovana jo žmonėms“, – kalbėjo seniūnas.

„P. n.“ informacija


Lankyti artimųjų kapų į Laukžemę vykstantys žmonės dar ligi šių Vėlinių galės laisvai statyti savo automobilius naujai prie kapinių įrengtoje aikštelėje. Aikštelė bus išpilta skalda, sumontuoti bortai, joje sutilps 10–15 automobilių.

Gerokai prie savaitę pradėti darbai, pasak Darbėnų seniūno Alvydo Poškio, jau eina į pabaigą – juos atlieka Kretingos kelių tarnybos darbininkai pagal sutartį su Savivaldybe, kuri šiems darbams skyrė apie 15 tūkst. Eur.

„Jau labai seniai reikėjo aikštelės prie Laukžemės kapinių: paprastomis dienomis atvykę lankyti artimųjų kapų, žmonės išsitekdavo praplatintoje šalikelėje, bet per šventes – Motinos, Tėvo dieną, o labiausiai – per Vėlines kildavo didelių problemų: statydavo, kas kur rasdavo vietos, išvažinėdavo kelkraščius, ūkininkų laukus“, – ankstesnę situaciją apibūdino seniūnas.

Nors, jo žodžiais, naujoji aikštelė nebus itin erdvi, tačiau bent jau pagerins ligi tol buvusią situaciją. Ateityje, gavus lėšų, galbūt atsiras galimybė aikštelę praplėsti.

Laukžemės kapinės Darbėnų seniūnijoje pagal laidojimo intensyvumą yra antroje vietoje po senųjų miestelio kapinių – jose į naujas ir senąsias kapavietes kasmet palaidojama apie 50 asmenų.

Ligi Vėlinių Darbėnų seniūnijos darbuotojai ketina aplankyti senąsias jų teritorijoje išlikusias išnykusių kaimų kapinaites, markapius – tokių esą apie 40. „Apžiūrime, pagerbdami mirusiuosius uždegame po žvakę, aptariame, ką reikėtų sutvarkyti“, – teigė A. Poškys.

„P. n.“ informacija


Atminimo kryžius iškilo Jurgio Augučio-Donelio Vizbuto (1920–1950 10 14) žūties vietoje.

„Amžina šviesa tešviečia Tau, partizane Doneli“, – toks įrašas įrėžtas ant vakar pašventinto ąžuolinio kryžiaus, iškilusio toje vietoje, kur 1950 metų spalio 14 dieną žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Darbėnų kuopos Povilo Mažučio būrio partizanas Jurgis Augutis-Donelis Vizbutas.

Pastatė kryžių

Sausdravuose, šalia Baltų mitologijos parko, prie buvusios Bertašių sodybos, ant lauko akmenų postamento iškilo tautodailininko Raimundo Puškoriaus išdrožtas ąžuolinis kryžius, visiems praeinantiems ir pravažiuojantiems priminsiantis, kad čia prieš 71 metus žuvo 1920-aisiais gimęs laisvės kovotojas Donelis.

Į kryžiaus pašventinimo ceremoniją susirinkusiems darbėniškiams, atokiau gyvenantiems žmonėms, oficialiems svečiams, Darbėnų gimnazijos moksleiviams kartu su direktoriaus pavaduotoja ugdymui Kristina Balsevičiene ir istorijos mokytoja Rita Tamošauskiene, padėjusia gimnazistams surinkti istorinius faktus, susijusius su Kardo rinktine, renginį vedę gimnazistai priminė, jog 1945–1953 metais Kretingos rajone veikė „Kardo“ rinktinė, kurioje vienu metu buvo nuo 100 iki 150 vyrų. 1951 m. buvo likę apie 50 partizanų.

Darbėnų gimnazija kartu su Kultūros ir sporto skyriumi kasmet pavasarį, gegužę, rengdavo žygius partizanų takais. Dėl pandemijos nesant galimybės surengti tokių žygių Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus vadovas Artūras Juška, pasitaręs su Kardo rinktinės istorijos tyrinėtoju Stanislovu Burba, parengė projektą įamžinti partizano Donelio žūties vietą ir pastatyti čia kryžių, kurio pašventinimo ceremonija surengta būtent jo mirties dieną.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas