Pajūrio naujienos
Help
2022 Gruodis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Apklausa

Ar žinote, kas sieks mero pozicijos Kretingos rajone?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Apklausa

Balsuokite už „Pajūrio naujienų“ 2022-ųjų Metų žmogų!

Paulius VAINEIKIS
Gabrielė STONKUTĖ
Eldoradas BUTRIMAS
Vytautas GRYKŠAS
Brigita BARKAUSKAITĖ
Jonas DRUNGILAS
Aida MIKUTIENĖ
Šarūnas KASMAUSKAS
Birutė VISKONTIENĖ
Komentarų topas

(1711) 2022-12-09

To dar nebuvo: žiemą pritrūko vandens

  • Edita KALNIENĖ
  • Pirmas puslapis

Ar šiuo sunkmečiu Savivaldybė šventėms turėtų išleisti mažiau?

Kretingos rajono gyventojai šią žiemą turi spręsti neįprastą problemą – pildyti išdžiūvusius šulinius. Nė vienas kalbintųjų nepamena, kada buvęs toks sausas ruduo ir kad žiemą tektų žmonėms vežti vandenį. „Esmė, kad rudenį nebuvo kritulių, metai – sausi“, – kodėl taip nutiko, paaiškino UAB „Kretingos vandenys“ Vandens tiekimo infrastruktūros skyriaus vadovas Mindaugas Lenkauskas.

Nepamena tokio atvejo

Vandens daugiausiai trūksta Žalgirio seniūnijoje. Jos seniūnas Bronius Talmontas patvirtino, kad gyventojai kreipiasi į jį dėl išdžiūvusių šulinių. Daugiausia sunkumų kilo gyvenantiems Nausodžio ir Žutautų kaimuose, kur nėra centralizuoto vandentiekio. „Nausodžio kaime iš viso nėra centralizuoto vandentiekio, todėl ten gyvenantieji beveik neturi vandens. Šuliniuose yra vos pusė metro vandens, semiamas jis susidrumsčia ir nebetinka naudoti. Žutautų kaime tik vienas vienkiemis patyrė šį iššūkį“, – apibendrino seniūnas.

Su šiais sunkumais kovoja patys gyventojai. „Kretingos vandenys“ paskelbė, kad veža vandenį šuliniams papildyti, kai kuriems senyvo amžiaus žmonėms jo pristato vaikai. Vienkiemis Žutautuose yra šalia upės, tad dalį vandens buičiai gyventojai pasisemia iš jos“, – konkrečius pavyzdžius įvardijo B. Talmontas.

Seniūnas neprisiminė, kada žiemą būtų susidūrę su vandens trūkumu: „Tokių metų neprisimenu. Seniūnu dirbu jau 11-a, čia dirbu jau 30 metų, ir, kad rudenį išdžiūtų vandens telkiniai, nėra buvę, kaip tik atvirkščiai – kildavo potvyniai.“


Liudas VEČERSKIS:

– Viskas turi būti proto ribose. Truputį išleisti šventėms tikrai gali. Šiais metais mieste Savivaldybė papuošė natūralią eglę, kitaip negu Vilniuje, manau, kad ten paišlaidauta per daug. Pats Kalėdoms niekada neišleidžiu daug, todėl šie metai niekuo nesiskirs nuo ankstesnių. Šventinių blizgučių ir puošmenų man nereikia, gali jų ir nebūti. Nors kartais ateiti į miestą ir pasižvalgyti man visai smagu.

Virginijus PETKEVIČIUS:

– Taškytis pinigais nereikėtų, tačiau per daug taupyti irgi. Šiais metais, manau, mūsų eglė kukli, graži, nieko čia per daug nepritaupysi. Išgyvenu artimo žmogaus netektį, todėl per daug Kalėdų nešvęsiu, eglės nepuošiu. Man smagu, kad ir Vydmantai, iš kur aš esu, yra puošiami. Tikrai neskaičiuoju, kiek seniūnija viskam išleidžia. Reikia tai reikia. Reikia keliams, kitiems dalykams, taip pat ir šventėms.

Neringa MIKALOČIENĖ:

– Manau, kad taupyti tam, kas pakelia nuotaiką ir suteikia džiaugsmo žmonėms, tikrai nereikia. Miestas be papuošimų, šventinių renginių būtų niūrus. Pati šiais metais tiek Kalėdų dovanoms, tiek pačioms šventėms, manau, išleisiu tiek pat, kiek ir kiekvienais metais.

Jonas ELIKAS:

– Šiek tiek reikėtų taupyti dėl solidarumo, tačiau ir šiais sunkiais laikais šventes reikia paminėti. Nemanau, kad reikėtų mažiau išleisti tiek papuošimams, tiek eglei, tiek Kalėdinėms šventėms bendruomenėse, nes tai skatina bendruomeniškumą. Viskas turi būti su saiku, taip pat ir taupymas, taigi visur žmonėms apšvietimo neišjungsi.

Kalbino Edita KALNIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos rajono savivaldybės administracija spaudžia Kretingos sporto ir sveikatingumo kompleksą statantį rangovą uždarąją akcinę bendrovę „HSC Baltic“ statybos darbus užbaigti iki 2023 m. kovo 1 d., per kitus 3–4 mėnesius priduoti kompleksą eksploatacijai, ištaisyti, jei prireiks, galimą statybos broką, klaidas. Vasaros pabaigoje – rugpjūčio mėnesį – planuoja komplekso duris atverti rajono gyventojams, sporto bendruomenei.

„Savivaldybės administracija, dalyvaujant „HSC Baltic“ vadovams, sudarėme darbų grafiką ir vykdome jo griežtą kontrolę: kiekvieną savaitę susitinkame su rangovo atstovais, vertiname, kas padaryta, kur atsiliekame. Įtempėme vadžias ir jas privalome tvirtai laikyti iki darbų finišo“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijai pirmą mėnesį vadovaujanti Jolita Vaickienė.

Komplekse statybos darbų likę už 2 mln. eurų. Šių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais planuojama padaryti 0,5 mln. eurų vertės darbus, tad Naujųjų pradžiai liktų 1,5 mln. eurų. „Gruodį turėtų užbaigti pastato vėdinimo, elektros sistemų montavimą. Padarius baseino apdailos darbus, įrengus pirtis, laiptines, pakabinamas lubas, įstačius duris, bus komplekso statybos pabaigtuvės. Kompleksui įveiklinti reikės baldų, ir ypač svarbu – nuspręsti dėl komplekso valdymo“, – kalbėjo J. Vaickienė, pasvarsčiusi, kad pradžioje kompleksas galėtų veikti kaip Kretingos sporto mokyklos padalinys, turintis savo vadovą. „Taip laikytume ranką ant pulso, matytume, kaip kompleksas veikia, ar patys – Savivaldybė – jį gebame valdyti, ar valdymą verčiau patikėti koncesininkui“, – tarė ji. Komplekso vadovo, anot jos, reikia nedelsiant – jau Naujųjų pradžioje, kad šis galėtų dalyvauti kompleksą atiduodant eksploatuoti, aiškintis, kaip panašūs sporto ir sveikatingumo kompleksai veikia kitose šalies savivaldybėse, nustatomos jų paslaugų kainos, lengvatos.

Ateinančią savaitę Savivaldybės administracija kviečiasi rajono sporto klubų atstovus, kad išgirstų jųjų nuomonę, lūkesčius dėl Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso veiklos.

---


Daugiabučių namų gyventojai šiuo metu jau nebegali teikti prašymų dėl dalyvavimo daugiabučių kiemų atnaujinimo programoje. Joje dalyvauti šiemet panoro tik 1 daugiabutis.

„Esame gavę vieną paraišką iš Topolių mikrorajone esančio daugiabučio. Labai džiaugiamės, kad pirmieji pralauš ledus“, – rezultatus apibendrino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, akcentavusi, kad paraiškos vertinimas dar nėra baigtas.

Pasak jos, gyventojai vangiai šioje programoje dalyvauja dėl lėšų trūkumo: „Bendraujame ir su daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkais, ir gyventojais. Pagrindinis motyvas, kodėl gyventojai nenoriai renkasi šią programą, – lėšų trūkumas. Vieni dar moka ir už renovaciją, yra žmonių, kurie nevairuoja automobilio, mažiau suinteresuoti ir vyresni žmonės.“

Vis dėlto susidomėjimas šia programa buvo. „Žmonės skambino, klausinėjo apie šią programą, aš jų teiravausi, kas padėtų apsispręsti dalyvauti. Esminis atsakymas – reikiamos lėšos. Sunku gyventojus prikalbinti prisidėti prie aplinkos kūrimo, ypač šiais metais. Kaip bebūtų, šie metai yra išskirtiniai, visi turime ekonominių iššūkių daugiau negu reikia“, – kalbėjo V. Turauskaitė.


Saldus miesto Latvijoje Atvirame jaunimo centre besilankant

Kretingos rajono savivaldybės delegacija apsilankė Latvijos Saldus rajono savivaldybėje, kur susipažino su šio miesto socialinių paslaugų ir jaunimo centrų teikiamomis paslaugomis ir infrastruktūra. Kretingiškiai Latvijoje viešėjo Saldus rajono savivaldybės agentūros „Socialinė tarnyba“ kvietimu.

Kretingos rajono savivaldybei atstovavo rajono mero pavaduotoja Vitalija Valančiutė, jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Martinkus, Kretingos dienos veiklos centro direktorė Birutė Viskontienė. Per susitikimą su socialinės ir jaunimo srities specialistais buvo diskutuojama apie bendro tarptautinio projekto paraiškos rengimo galimybes finansavimui iš Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programos 2021–2027 m. gauti. „Jau yra paskelbtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas“, – patikino D. Martinkus, akcentuodamas, kad vienas projekto tikslų – pritraukti Europos Sąjungos lėšų atviram jaunimo centrui Kretingoje. Sprendimą steigti tokį centrą šiemet priėmė Kretingos rajono savivaldybės taryba, ir duris jis turėtų atverti kitų metų pradžioje.

„Jaunimas to nekantriai laukia, tačiau susiduriame su daugybe iššūkių, vienas kurių – kaip jam pritaikyti Rotušės aikštės Nr. 1 pastate numatytas patalpas“, – jaunimo reikalų koordinatorė I. Biliūnaitė-Rušinskė neabejojo, kad, norint išspręsti problemą, reikia gerųjų patirčių. Todėl pabuvota ir Telšių atvirame jaunimo centre, kuris veikia 15 metų, apie darbuotojų poreikį, mobilų darbą su jaunimu domėtasi ir Saldus mieste, kuriame Atviras jaunimo centras veikia jau 10 metų.

„Pamatėme inovatyvų modelį, pagal kurį dirbant jaunimui suteikiama galimybė jaustis saugiai, laisvai, čia jis gali būti išgirstas, susirasti bendraminčių“, – patirtą įspūdį perteikė rajono vicemerė V. Valančiutė, kurios pastebėjimu, profesionaliai dirbantys ir centro veiklą koordinuojantys jaunimo darbuotojai ne tik geba atliepti jauno žmogaus poreikius, bet ir mokyti gyvenimo įgūdžių, ugdyti asmenybę.

Kretingos dienos veiklos centro, kuris koordinuos ir Atviro jaunimo centro Kretingoje veiklą, direktorė B. Viskontienė neslėpė: „Mums iškyla niekada nesibaigiantis iššūkis, kadangi kiekviena nauja jaunų žmonių karta yra vis kitokia – su savo poreikiais ir polėkiais. Tam, kad tuos iššūkius įveiktume, mums reikia aktyvių, kūrybingų, jaunimą suprantančių darbuotojų. Manau, kad visa tai padės įveikti ir aktyvusis rajono jaunimas, o Atviras jaunimo centras taps jaunimo mėgstama vieta.“

„P. n.“ informacija



Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus, žvelgdamas į istorines nuotraukas, sakė, kad Kretingą dabar būtų sunku įsivaizduoti be šio pastato ir jame verdančios kultūrinės veiklos.

Kretingos rajono kultūros centras gruodžio 16 d. 18 val. esamus ir buvusius kultūros darbuotojus į šventinį vakarą sukvies paminėti Kretingos rajono kultūros centro 50-mečio, kuris susijęs su vienu svarbiausių įvykių mūsų mieste – Kretingos kultūros rūmų statyba. „Ko gero, retas kuris Kretingą sugebėtų matyti be šio pastato“, – pasvarstė Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus, šias pareigas pradėjęs eiti nuo 2011-ųjų ir pakeitęs ilgametę direktorę Konstanciją Macienę, nors trumpam po jos įstaigai vadovavo ir Tomas Ambrozaitis.

P. Razmus neslėpė: „Kai peržvelgi tuos penkis dešimtmečius, suorganizuotų švenčių, renginių visumą, kasdienius darbus, suvoki, kiek visko čia gražaus įvyko.“

Kretingos rajono kultūros centro vadovas akcentavo ne tik pastato ir darbo sąlygų svarbą, bet ir čia dirbančius žmones: pastato sienos be jų ir būtų tik sienos.

Buvo statybų proceso liudininkas

P. Razmus prisiminė, kaip, eidamas į mokyklą dabartinę Pranciškonų gimnaziją ir šalia veikusią Kretingos muzikos mokyklą, matė visą kultūros rūmų statybų procesą, kuriam vadovavo jau amžiną atilsį Vytautas Kubilinskas, šios kultūros įstaigos vadovu dirbęs nuo 1972-ųjų iki 1975 m. „Tada nė nepagalvojau, kad neilgai trukus ateisiu į šių rūmų saviveiklos kolektyvus, o kad kada nors vadovausiu – nė į galvą būtų neatėję“, – P. Razmus prisiminė tą laiką, kai kultūros namai turėjo pučiamųjų instrumentų orkestrą, į kurį jį dar mokinį groti pakvietė jo vadovas Augustas Juška, po to teko bendrauti su Stasiu Jurgučiu, kuris irgi į orkestrą atsivesdavo savo mokinius. Po to sekė estradinis ansamblis, su kurio nariais grodavęs šokių vakaruose. „Galutinai į Kretingą ir tuo pačiu į kultūrinį gyvenimą sugrįžau 1990-aisiais, po studijų konservatorijoje ir po darbo Dzūkijoje. Dirbau įvairiose pozicijoje – buvau ir vyriausiasis instrumentalistas, ir Meno skyriaus vadovas, ir pavaduotojas“, – trumpai savo kelią iki vadovo pareigų nusakė P. Razmus, labiausiai pasidžiaugęs atsinaujinimo laikotarpiu, kai, prasigyvenus valstybei, atėjo laikas atnaujinti ir pagrindinę Kretingos kultūros įstaigą, kuri ilgus metus kretingiškiams buvo žinoma kaip Kretingos kultūros rūmai. Šis pavadinimas tiko bei patiko ir patiems darbuotojams, tačiau šis, kaip ir daugelis kitų dalykų, neatlaikęs permainų vėjų.

„Kai kartu visi prisimename, kaip gyvenome gana sunkiomis sąlygomis, sunku ir patikėti, kad tekdavo šalti, o langus kamšyti šlapiais laikraščiais. Įvykus pirmajam renovacijos etapui, kai buvo apšiltintos sienos, pakeisti langai, šildantis tais pačiais „blėkiniais“ radiatoriais jau ir langą galėdavome atsidaryti“, – praeities realijas atskleidė P. Razmus. O pats didžiausias įvykis buvęs pagrindinės salės atnaujinimas, po kurio miestelėnai tarsi iš naujo surado kultūros rūmus: aktyviau pradėjo lankytis tradicinėse šventėse, koncertuose, spektakliuose. „Tai – suprantama: tapo jauku, šilta, gražu. Vienus čia vedė smalsumas, kiti, nors ir nebuvo praradę poreikio dalyvauti kultūriniame gyvenime, pagerėjus sąlygoms, tapo dažnesniais svečiais“, – P. Razmus akcentavo, kad materialinė gerovė vis dėlto turi didelės įtakos kultūrai, nes tai padeda siekti ir kokybės: atnaujinus pastatą, buvo atnaujinti ir instrumentai, aparatūra – tie įrankiai, kurie veda gero rezultato ir sėkmės link.


Šventėms kuria nykštukus

  • Edita KALNIENĖ
  • Smiltys

Praėjusiais metais Grūšlaukės kaimo bendruomenės eglutės įžiebimo šventei Viktorijos Barasienės pasiūtas nykštukas milžinas.

29-erių Viktorija Barasienė kurti nykštukus pradėjo praėjusiais metais.

Laisvu laiku siūti mėgstanti grūšlaukiškė, šiuo metu gyvenanti Kluonalių kaime, 29-erių Viktorija Barasienė šventiniu laikotarpiu kuria išskirtinio dizaino nykštukus. Keli jų puošia ir Kretingos miesto centre rajono gyventojų, organizacijų kuriamą nykštukų alėją.

Siuvo mama ir močiutė

Su adata moteris „draugauja“ nuo vaikystės. „Mano mamos šeimoje siuvimas – kasdienybė, kadangi močiutė buvo siuvėja. Taip pat ir mama, ir jos sesuo šį amatą puikiai įvaldžiusios. Manau, kad tai yra mūsų giminės kraujyje“, – pasakojo V. Barasienė, pridūrusi, kad savęs tikra siuvėja nelaiko, labiau mėgėja.

Viktorija prisiminė savo motinos siūtus darbus. „Iš ankstyvos vaikystės labai aiškiai prisimenu, kaip siuvimo mašina siūdavo mama, ką siūdavo, iš kokių audinių, kaip iš pirmo žvilgsnio keistos detalės susiūtos virsdavo įdomiausiais gaminiais. Siuvimas tuo ir sužavėjo, nes galėdavau pasisiūti, ką tik sugalvodavau. Žinoma, žavu ir tai, kad pats gali atsilenkti per ilgas kelnes“, – šypsojosi pašnekovė.

Intensyviau domėtis šia veikla moteris pradėjo besilaukdama pirmo sūnaus Motiejaus, kuriam šiandien – 5-eri. Tada ji sugalvojo pasiūti vaiko lovytei apsaugas ir du patalynės komplektus. „Tai buvo mano pirmas rimtesnis projektas, kuris tikrai pavyko“, – tikino Viktorija.

Pirmieji darbai grūšlaukiškę paskatino ką nors gražaus pasisiūti ir sau, o tuo pat metu, per savo gimimo dieną, ji dovanų gavo siuvimo mašiną. „Taip ir užsikūrė mano siuvimo fabrikėlis“, – sakė V. Barasienė. Kurti moterį įkvepia artimieji, pastarieji yra ir jos pagalbininkai. „Kūrybos procese labai padėjo ir artimieji, padėdami atsirinkti geriausias medžiagas. Štai mano krikšto mama į svečius užsukdama visada atveža ir siuvimo reikmenų – sagų, siūlų, tai, žiūrėk, visą ruloną audinio, nes žino, kad tikrai panaudosiu“, – teigė Kluonalių kaime gyvenanti moteris.

Viktorija pajuokavo, kad, norint siūti, tereikia mokėti įverti siūlą į adatą: „Jeigu žmogus nėra nieko siuvęs ir neturi fantazijos, tuomet padeda gebėjimas naudotis internetu, vaizdo įrašų platformos, kur galima rasti detalias instrukcijas.“


Savo mintis patikėjo kuprotam angelui

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys

Parodos „Kuprotam angelui dėkoju“ autorių darbai

Palangos šilko klubo vadovė dailininkė pedagogė Daiva Stonkuvienė teigė, kad jos tikslas – ne tik pamokyti tapybos ant šilko paslapčių, bet ir atskleisti kiekvieno klubo nario individualumą.

Šiandien Palangos koncertų salėje įvyks Palangos šilko klubo narių autorinių darbų paroda „Kuprotam angelui dėkoju“ – 16-a autorių eksponuoja 29 darbus, kuriais kiekviena jų akcentuoja ne tik parodos temą, bet ir savo individualumą.

Palangos šilko klubas gyvuoja jau per 20 metų. Jam vadovaujanti dailės mokytoja Daiva Stonkuvienė atviravo, kad pandemija gerokai pakoregavo klubo veiklą, ir jis vos neatsidūrė ant išsivaikščiojimo ribos. „Bet kažkaip pamažu viena pas kitą sugrįžome, atsirado naujų narių, norinčių ne tik išmokti tapybos ant šilko, bet ir prasmingai leisti laiką, išnaudoti galimybę per meną išreikšti save, – kalbėjo D. Stonkuvienė, kurios požiūriu, darbus dar būtina išleisti „pasivaikščioti“. – Kurti ir dėti į stalčių yra viena, o kai darbai viešinami, pateikiami žiūrovui – tai yra didelis žingsnis į priekį, nesvarbu, kas esi – menininkas profesionalas ar mėgėjas.“

D. Stonkuvienė pripažino, kad dabar kuriasi daugybė studijų, vedami įvairūs tapybos mokymo seminarai, meno terapijos užsiėmimai su konkrečia pabaiga. „Klubas pabaigos neturi. Tai – ne seminaras ar vienkartinis užsiėmimas. Klubas – tai idėja, poreikis „būsiu, kiek noriu“. Ir netgi jeigu ištiktų momentas, kad nebeturėčiau, ko naujo išmokyti, ir galbūt klubo moterys mane peraugtų savo darbais, vis dėlto išliktų klubo esmė – ugdyti kūrybiškumą, neleisti autoriams suvienodėti.“

Dailininkė pedagogė yra įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus yra kūrybingas ir, be abejo, individualus. Ji ir iškėlė sau tikslą atskleisti tą individualumą, skatinti autorius nebijoti jo parodyti ne tik mokytojai, bet ir kitiems. „Mano dideliam džiaugsmui, pusė parodos autorių yra naujokės. Jos išdrįso išeiti į viešumą, jos perlipo per save, nugalėjo jaudulį ir tuo pačiu patyrė gero adrenalino“, – neabejojo D. Stonkuvienė, kuri akcentavo ir tai, kad Palangos šilko klubas per visą savo gyvavimo laiką kasmet surengia po dvi darbų parodas, kas motyvuoja klubo narius ir tobulėti, plačiau paskleisti malonumo tapyti ant šilko idėją.

Kuprotą angelą parodos pavadinimui darbų autorės „pasiskolino“ iš poeto Justino Marcinkevičiaus. „O dėkoti mes visi turime, kam: kas – angelui, kas – žmogui, kas – pačiam sau ar susiklosčiusiai situacijai, – pasvarstė D. Stonkuvienė. – Ypač dabar, kai per pandemiją, Ukrainos karą pasaulis taip susijudino, taip susvyravo po kojomis, kad ne vienas mūsų daug ką permąstė, suprato“, – Palangos šilko klubo vadovės pastebėjimu, žmonės ieško būdų, kaip gydyti savo sielą ir pagerinti nuotaiką. Vienas jų ir yra tapyba ant šilko, kai švelniai besiliejantys dažai persipina su mintimis ir ilgam nusėda ant medžiagos.

Palangos šilko klubo narių darbų paroda Palangos koncerto salės lankytojus turėtų džiuginti visą gruodį.


Odilė Norvilaitė-Bytautienė ir Gediminas Bytautas Palangos miniatiūrų mini galerijoje surengė duetinę savo darbų parodą „Žiemos grafika“.

Duetinė – dviejų menininkų – Odilės Norvilaitės-Bytautienės ir Gedimino Bytauto darbai papuošė Palangos Nepriklausomybės aikštę: čia, miniatiūrų mini galerijoje, eksponuojama paroda „Žiemos grafika“, kuri veiks iki kitų metų kovo.

Pačių menininkų teigimu, šioje parodoje eksponuojami naujausi šiais metais sukurti Gedimino grafikos darbai ant drobės, miniatiūros – pusę jų dailininkas sukūrė specialiai šiai parodai. Odilė eksponuoja akvareles ir piešinius, kurie atspindi žiemos faktūras. „Kadangi tikra žiema dabar jau yra retas svečias, darbus kūriau kelerius metus“, – prisipažino ji.

Abiejų menininkų tikslas – kad paroda žmones džiugintų per didžiąsias metų šventes, ji buvo įtraukta ir į Palangos miesto renginių sąrašą. „Ekspozicijai vieta labai patraukli, miniatiūrų mini galerija plačiai žinoma Lietuvoje ir užsienyje. Ji unikali tuo, kad ekspozicija veikia visą parą, įrengtas specialus apšvietimas, kuris įsijungia nuo sensorių, vos tik priartėjus prie galerijos“, – Odilė ir Gediminas Bytautai neslėpė, kad galerijos įkūrėjas sumanytojas Vytautas Kusas, produktyvus ir gerai Palangoje, Žemaitijoje ir visoje šalyje žinomas menininkas, yra geras jų bičiulis. „Jo neblėstanti energija užkrėtė ir mus, todėl bendradarbiaujame jau daug metų“, – teigė sutuoktiniai, pasidžiaugę tuo, kad meno mėgėjai, kurorto svečiai parodą stebėti galės tris mėnesius.


Visoje šalyje vėl suaktyvėjo sukčiai, įvairiais metodais bandantys iš žmonių išvilioti pinigus. Kokių sukčiavimo atvejų būna ir kaip reikėtų to išvengti, paaiškino Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius.

Klasika – apgavystės telefonu

Netikėtas skambutis jautriu klausimu, pavyzdžiui, dėl artimo asmens padaryto eismo įvykio, jam neva ištikusios nelaimės ir panašiai – vieni dažniausių telefoninių sukčių scenarijų.

Neseniai, gruodžio 6 d., į nusikaltėlių pinkles papuolė 1935 m. gimusi Kretingos rajono gyventoja. Tądien apie 11.45 val. jai fiksuoto ryšio telefonu paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatęs policijos darbuotoju. Vyras senjorei papasakojo, kad jos artima giminaitė neva sužalojo vaiką, todėl reikia pinigų. Į namus atėjęs nepažįstamasis iš moters paėmė 7 tūkst. eurų ir pasišalino.

Panaši situacija, kuomet sukčiai prisistato policijos pareigūnais šiais metais – ne pirmoji. Norintieji apgauti taip pat imituoja, kad yra artimasis ar artimojo draugas. „Per pokalbį užduoda daug klausimų, išgauna visą jiems reikiamą informaciją, kurią vėliau pakartoja sukurdami „tikrovės jausmą“, – kaip viskas vyksta, paaiškino T. Mikelkevičius.

Per tokius pokalbius sukčiai manipuliuoja žmonių jausmais, sukuria netikėtą situaciją, kad asmuo „pasimestų“ ir priimtų skubotus sprendimus.

Į „madą“ grįžta ir „Alio, mama“ – klasika, apie kurią pastaruoju metu nebuvo girdėti. „Prieš savaitę užregistravome vieną tokį atvejį“, – įvardijo Veiklos skyriaus viršininkas.

Tai pačiai schemai priskiriami ir skambučiai, kuomet apsimetama tam tikromis įmonėmis – nusikaltėliai prisistato institucijų atstovais – mokesčių inspekcija, FNTT, bankais, dujų ar elektros tiekimo įmonėmis. Jie apsimeta, kad, pavyzdžiui, tiria finansinį nusikaltimą, susijusį su dideliu piniginių sumų neteisėtu pervedimu iš to asmens sąskaitos, nustatė kokią nors nepriemoką ar permoką už patarnavimus, kad iš sąskaitos vykdomi sukčiavimai ir panašiai. „Kalbėdamiesi sukčiai išklausia jiems reikiamos informacijos, išgauna prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus“, – pavyzdžius išsakė T. Mikelkevičius.

Policijos pareigūnai patarė: sulaukus netikėto skambučio – visais atvejais nutraukti pokalbį. „Neatsiliepkite nežinomam numeriui. Neskubėkite vykdyti prašymų, nepriimkite skubotų sprendimų, nemokėkite grynųjų pinigų ir nepervedinėkite niekam į sąskaitą pinigų“, – akcentavo T. Mikelkevičius, papildęs, kad jokių įmonių darbuotojai neklausia asmens duomenų, banko kortelių ar sąskaitų numerių, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų ar slaptažodžių.


Nelegaliai šunis Padvariuose dauginusi 43-ejų metų moteris apskundusi Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimą sulaukė dar griežtesnės bausmės. Klaipėdos apygardos teismas jai skyrė 6 tūkst. eurų baudą ir papildomai konfiskavo 945 eurus.

Tyrimo detalės

Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl 2020 metais aptiktos nelegalios šunų veisyklos mūsų rajone veiklos, atmetė išteisinimo siekusios nuteistosios skundą. Apeliacine tvarka žemesnės instancijos teismo sprendimą skundusio prokuroro skundas buvo tenkintas iš dalies.

Birželio 1 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai priėmė sprendimą, kad rajone gyvenanti moteris neteisėtu gyvūnų dauginimu ir jų pardavimu vertėsi apie 5-ius metus. Paaiškėjo, kad ji, neturėdama leidimo užsiimti tokia veikla, nuo 2015 metų pardavė įvairių veislių – pudelių, biglių, čiau čiau, Jorkšyro terjerų, auksaspalvių, Labradoro retriverių – šunis ir jų mišrūnus ne mažiau kaip 40 asmenų iš visos Lietuvos.

Informaciją apie parduodamus gyvūnus nuteistoji talpindavo viename skelbimų portale. Moteris iš pirkėjų už parduodamus gyvūnus prašydavo nuo 150 iki 700 eurų. Šešėlyje veikusi ir už tai pajamas gavusi nuteistoji jokių mokesčių valstybei nemokėjo.

Bylos duomenimis, kretingiškė, norėdama nuslėpti nelegalios veisyklos veiklą, 2020 metų rugsėjį mikroautobusu iš Kretingos rajone esančio ūkinio pastato išvežė keliolika įvairių veislių šunų. Naktį augintinius suskubusi pervežti moteris pakelėje paleido penkis šunis. Tamsiu paros metu be priežiūros palikti gyvūnai blaškėsi netoli kelio Skuodas–Plungė, kur du iš jų buvo partrenkti pro šalį važiavusių automobilių. Dėl šių dviejų be priežiūros paliktų ir dėl to žuvusių keturkojų savininkei buvo pareikšti kaltinimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Per tyrimą taip pat paaiškėjo, kad nuteistoji galėjo suklastoti įvairius dokumentus, kuriuose įrašydavo informaciją apie tariamą šunų vakcinaciją nuo pasiutligės. Ji taip pat buvo kaltinama tuo, kad duomenis apie gyvūnų skiepus patvirtindavo pasirašydama neegzistuojančios veterinarijos gydytojos vardu ir uždėdama galimai suklastotą antspaudą. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų priimtu sprendimu, moteris buvo išteisinta dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir antspaudo suklastojimo. Tąkart pirmos instancijos teismas už jai inkriminuotas nusikalstamas veikas paskyrė 5 tūkst. 500 eurų baudą, 2 metams uždraudė užsiimti gyvūnų dauginimu ir iš nuteistosios konfiskavo 12 tūkst. 139 eurų sumą, kuri atitinka konfiskuoto turto vertę.

Tokį teismo sprendimą apeliacine tvarka nuteistoji apskundė, prašydama išteisinti ją dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Apeliacinį skundą teikė ir valstybinį kaltinimą palaikantis Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras. Prokuroras skundu prašė panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistosios išteisinimo dėl antspaudo suklastojimo ir žiauraus elgesio su gyvūnais bei turto – automobilio, kuriuo buvo vežti ir vėliau atsikratyti šunys – vertės konfiskavimo.

Lapkričio 28 d. Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo panaikino pirmos instancijos nuosprendžio dalį – nuteistosios išteisinimo dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, ir pripažino ją kalta. Teismo sprendimu ji privalės sumokėti 6 tūkst. eurų baudą, iš jos papildomai konfiskuoti 945 eurai – dalis konfiskuoto automobilio vertės. Iš viso – 13 tūkst. 84 eurai. Likusi žemesnės instancijos teismo nuosprendžio dalis pakeista nebuvo.


Iš policijos suvestinių

  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS RAJONAS

Gruodžio 7 d. į policijos komisariatą kreipėsi 1993 m. gimusi moteris, kuri nurodė, kad gruodžio 2 d. internetinėje parduotuvėje pirko kvepalus. Gruodžio 5-ąją mobiliojoje programėlėje pamatė, kad siunta yra pristatyta, tačiau pareiškėja jos negavo. Žala – 206 eurai.

Pradėtas tyrimas dėl turto pasisavinimo.

Parengė Edita KALNIENĖ


Pasibaigė I etapo susitikimai. Pirmose rungtynėse žaidė SK „Grafas“ ir „Slėnio“ futbolininkai. Šių komandų rungtynės jau nieko nelėmė. SK „Grafas“ ekipa jau buvo užsitikrinusi vietą didžiajame finale, o „Slėnis“ liko už finalo borto. Tad abi komandos daugiau dėmesio skyrė puolimui negu gynybai. Pirmą kėlinį dar vyko apylygė kova. Pirmieji įvartį pelnė rungtynių favoritai, bet „Slėnis“ atsakė dviem įvarčiais ir pirmavo 2:1. Neliko skoloje ir SK „Grafas“. Iki kėlinio pabaigos jis pelnė 4 „sausus“ įvarčius ir poilsin išėjo pirmaudamas 5:2. Antrą kėlinį SK „Grafas“ futbolininkai dar labiau įsismagino ir rungtynes baigė triuškinamu rezultatu 11:4. Po šios pergalės SK „Grafas“ iškovojo 10-ą tašką ir dar labiau sustiprino savo I v. poziciją. „Slėnio“ komanda su 1 tšk. liko V v.


Laimėti nepavyko

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Kretingiškiams laimėti nepavyko, bet įgyti patirties buvo pravartu.

Kretingos futbolo akademija (FA) tarptautinį turnyrą surengė gimusiųjų 2008 m. (U-15) komandoms. Jo dalyvius „pakrikštijo“ sniegas, o apsnigusi dirbtinės dangos aikštė tapo savotišku kretingiškių pranašumu prieš elitinės lygos komandas: nors mūsiškiai pergalių ir nepasiekė, tačiau gan pajėgūs varžovai net du sykius nepasiekė jų vartų.

Be kretingiškių, kuriuos treniruoja Arūnas Dievinas ir Arvydas Balsevičius, varžėsi FA „Šiauliai“ ir Gargždų FK „Banga“ komandos, taip pat – svečiai iš Latvijos – Kurzemės regiono rinktinė, kuriai Kretingos komanda pirmą turnyro dieną pralaimėjo 0:4, o kitas rungtynes su šiauliečiais ir gargždiškiais sužaidė lygiosiomis ir be įvarčių – 0:0. „Mūsų vaikinams teko daug gintis, džiaugiamės, kad pavyko nepraleisti daugiau įvarčių, vaikinai turėjo parodyti charakterį, ypač patyrus pirmąjį pralaimėjimą“, – kalbėjo FA „Minija“ administratorius treneris Martynas Viluckas, juolab kad mūsiškiai žaidė ne visos sudėties – komandai labai trūko vedančių žaidėjų.


Jaunių gr. (vaikinai). Po keturių turų tris pergales yra iškovojusi „Darbėnų gimn.-II“, po dvi pergales – „Darbėnų gimn.-I, „Vydmantų gimn.“ ir „Jurgio Pabrėžos univ. gimn.“ komandos. Po vieną pergalę pasiekė „Pranciškonų gimn.“ komanda, 3:0 įveikusi „Salantų gimn.“ tinklininkus, ir „Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialas“, tokiu pat rezultatu nugalėjęs salantiškius, kurie dar nepatyrė pergalės džiaugsmo. Rezultatai: „GPMC Kretingos filialas“ – „Jurgio Pabrėžos univ. gimn.“ – 0:3 (20:25; 20:25; 20:25); „Darbėnų gimn.-I“ – „Salantų gimn.“ – 3:0 (25:14; 25:8; 25:7); „Vydmantų gimn.“ – „Pranciškonų gimn.“ – 3:0 (25:16; 25:12; 25:23); „Pranciškonų gimn.“ – „Darbėnų gimn.-II“ – 2:3 (25:11; 19:25; 25:19; 27:25; 11:15); „GPMC Kretingos filialas“ – „Salantų gimn.“ – 3:0 (25:20; 25:22; 25:17).


Kretingos rajono krepšinio pirmenybėse prasidėjo lemiamos kovos, buvo sužaistos ketvirtfinalio rungtynės, po kurių abiejose lygose liko tik po keturias komandas, kovojančias dėl nugalėtojų vardų.

I lygoje pirmi likę „Vydmantai“ tik I kėlinį (22:19) turėjo šiek tiek vargo su „Grūšlauke“, o vėliau 93:69 gana lengvai nugalėjo savo varžovus ir žengė į pusfinalį. Nugalėtojų gretose 29 taškus surinko Mindaugas Reminas (3/6 dvitaškiai, 7/17 tritaškiai, 4 rez. perdavimai), o Rokas Misevičius (3/3 dvitaškiai, 3/8 tritaškiai, 10 atk. kamuolių, 10 rez. perdavimų, 4 per. kamuoliai, 5 išprov. pražangos, 38 naud. balai) prie pergalės pridėjo ne tik 21 tašką, bet ir trigubą dublį. Paskutinėse sezono rungtynėse „Grūšlaukės“ komandoje Gintaras Beniušis (6/8 dvitaškiai, 3/5 tritaškiai, 7 atk. kamuoliai, 23 naud. balai) pelnė 21 tašką, Antanas Stonkus (4/7 dvitaškiai, 10/11 baudos, 9 atk. kamuoliai, 7 išprov. pražangos, 23 naud. balai) – 18. Antrą atkrintamųjų rungtynių susitikimą „Urbovita“ ypač rezultatyviose rungtynėse 115:92 nugalėjo „Kretingalę“. Nugalėtojams 30 taškų surinko Audrius Mineikis (7/8 dvitaškiai, 4/7 tritaškiai, 12 atk. kamuolių, 43 naud. balai), 26 pridėjo Mindaugas Naudžiūnas (12/15 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai, 30 naud, balų), 24 – Deividas Petravičius (9/15 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai, 30 naud. balų). „Kretingalės“ komandoje Rokas Tiškus (8/14 tritaškiai, 7 atk. kamuoliai, 9 rez. perdavimai, 39 naud. balai) pasižymėjo 30 pelnytų taškų, sėkmingiausiai jam talkino Rokas Žilinskis (8/12 dvitaškiai, 9 atk. kamuoliai) – 25. „Urbovita“ pataikė 11 tritaškių iš 22 (50 proc.), „Kretingalės“ komandoje tikslą pasiekė 16 iš 41 bandymo (39 proc.).


Ragaujant šventinį tortą

Prasidėjus gruodžiui dziudo klubas „Ardonas“ paminėjo 5-erių metų veiklos sukaktį. Ta proga jo įkūrėjas Erikas Cchovrebovas treniruojamus vaikus, jaunimą ir suaugusiuosius pakvietė į šventinį turnyrą, kurio kulminacija – jubiliejinis tortas ir daugybė gerų emocijų.

Gerų emocijų netrūko ir klubo „Ardonas“ įkūrėjui

E. Cchovrebovui: „Aš negalėjau patikėti, kad 5-erių metų darbas gali duoti tokį gerą rezultatą: pradėjau nuo 12-os vaikų, o šiandien jų – jau visas šimtas.“ Šventiniame turnyre varžėsi per 60 įvairaus amžiaus dziudo imtynininkų, turnyras truko 7 val. E. Cchovrebovo sumanymu, turnyro dalyviai buvo suskirstyti pagal amžių, svorį, pajėgumą ir, nežiūrint pergalių ar pralaimėjimų, visi turnyro dalyviai buvo apdovanoti jubiliejiniais medaliais.

Dziudo treneris Erikas pasidžiaugė, kad jo pastangos nenueina veltui: dziudo Kretingos krašte pamažu populiarėja, o patys atkakliausi vis dažniau pasiekia ir gerų rezultatų.

„Mano principas – pristatyti dziudo kaip gražų kilnų sportą. Aš neakcentuoju, kad šiame sporte neišvengiama fizinio kontakto ar grubaus elgesio. Dziudo pateikiu žaidimo forma – kad ir vaikui būtų smagu, ir tam, kuris žiūri į jo pasirodymą. Juk dziudo imtynės – tai ne tik pergalės. Vaikai mokosi gimnastikos, lavina judesius, reakciją, mąstymą. Ypač akcentuoju dziudo moralės kodeksą, kuris auklėja ir motyvuoja gerbti vienas kitą, būti draugiškam, užjausti, padėti, o svarbiausia – tvardytis visose situacijose, ne tik sporto salėje stebint treneriui“, – kalbėjo E. Cchovrebovas.


Vakar vairuotojai patyrė iššūkių – per stiprų snygį ne tik teko vairuoti itin atsargiai, bet kai kurie vairuotojai nebeįvažiavo į Birutės gatvės įkalnę miesto centre, ties SEB banku. Dėl to susidarė automobilių spūstis, ir kai kuriems vairuotojams teko sukti atgal.

„Volskwagen Caddy“ vairuotojui nepavykus įvažiuoti į kalną, jam padėti suskubo kitas vairuotojas, kurio „Audi“ automobilis be problemų įveikė slidų kelio ruožą.

Kretingos miesto seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė patikino, kad keliai yra valomi nuo 3 val. ryto: „Dėl didelio kritulių kiekio „Kretingos komunalininko“ darbuotojai tiesiog nebespėja nuvalyti.“

Gyventojų skundus seniūnija perdavė „Kretingos komunalininkui“.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas