|
|
|
(1966) 2025-07-04Vasaros malonumai – prie vandenų
Kretingos rajone yra 12 maudyklų, kuriose Savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras periodiškai atlieka vandens kokybės mikrobiologinius tyrimus. Pastarąjį kartą jie buvo atlikti birželio 10-ąją: visose vanduo švarus, maudytis saugu. Į pajūrį per daug nesiveržia „Ilgai laukėme saulės, kad pagaliau kojas į vandenį galėtume įmerkti“, – atviravo, ko gero, pirmą karštą dieną prie miesto gyventojų pamėgto Dvaro I tvenkinio sutikta Jūratė Kasputytė. Šaltas šių metų birželis, kretingiškės žodžiais, nė iš tolo nepriminė vasaros mėnesio. Su dukra Giedre iš Valėnų atvykusi Aldona Vaičiuvienė pati nesimaudė, trečiadienio popietę leido pavėsyje – esą tegul vaikai, anūkai pliuškenasi. „Mūsų kaime didesnių vandens telkinių nėra, tik maži upeliukai“, – sakė senjorė. „Man Gabrielius nuo pat ryto ramybės nedavė: ar eisim prie prūdo, kada eisim? Patinka jam, vandeny mirktų turbūt visą dieną, tik kad plaukti būsimasis antrokas dar neišmoko“, – šypsojosi Vanda Lazdauskienė. Geras oras ir iškyla į gamtą, jos nuomone, – palaima visoms močiutėms, kurios per moksleivių atostogas prižiūri anūkus. „Reikia vaikus užimti, veiklų prigalvoti, kai tėvai darbe. Šįryt turėjom reikalą Palangoje – greitai apsisukom, mat labai skubėjom prie tvenkinio, – sakė Vanda. Moteris teigė, kad jūra jai buvus nebuvus, šiemet jos nė karto ir nematė – neįdomu, kai žmogus prie žmogaus. Bet kad esant geram orui poilsiautojų, ypač savaitgaliais, netrūksta ir Kretingoje prie pirmojo tvenkinio, patvirtino kartu su sesers Robertos šeima laiką gamtoje leidusi Sidona Labutė. „Kas renkasi Palangą, o kam geriausia – čia, ypač, kai aplinka, kaip dabar, normaliai sutvarkyta“, – sakė Sidona.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informavo, kad paramos gavėjus jau pasiekė pirmosios gyventojų paramai skirtos pajamų mokesčio (GPM) sumos. Šiemet gyventojų paramos sulauks 142 Kretingos rajono organizacijos. Joms paramą skyrė apie 3,9 tūkst. gyventojų, skirta paramos suma – per 201,7 tūkst. eurų. Politinėms partijoms ir organizacijoms 345 Kretingos rajono gyventojų skyrė apie 11,9 tūkst. eurų paramos. Dalis prašymų bus vykdomi tik įgyvendinus esminius reikalavimus. „Dalies gyventojų prašymai skirti paramą dar nėra patvirtinti, nes jų pateiktose pajamų deklaracijose pastebėti trūkumai, apie kuriuos juos informuosime VMI pranešimu. Patikslinus šiuos duomenis, deklaracijos bus laikomos teisingomis, ir paramos gavėjai sulauks jiems skirtos paramos. Atlikus patikslinimus gyventojai po lapkričio 15 d. bus informuoti, kad jų prašymas buvo įgyvendintas“, – teigė Klaipėdos AVMI vadovas Audrius Morkūnas. TOP 10 paramos gavėjų Kretingos rajone: viešoji įstaiga „Rožinė dėžutė“ – 1 tūkst. 275 rėmėjai jai skyrė 59 tūkst. 110 Eur. Kristijono Strazdo paramos fondui „Tvirtas Žingsnis“ 205 rėmėjai skyrė 13 tūkst. 944 Eur, Pranciškonų gimnazijai 120 rėmėjų – 8 tūkst. 240 Eur, Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo parapija iš 148 rėmėjų sulaukė 7 tūkst. 146 Eur, Laivūnų klubas – 3 tūkst. 554 Eur (45 rėmėjai) paramos. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Kretingos rajono susivienijimui 81 rėmėjas skyrė 3 tūkst. Eur, viešajai įstaigai Kretingos krepšinis (49 rėmėjai), Vaiko širdies asociacijai (57 rėmėjai), politiniam komitetui Kretingos kraštas (72 rėmėjai) ir viešajai įstaigai „Pajūrio kablys“ (48 rėmėjai) atiteko nuo2,4 iki 2,7 tūkst. Eur. Politinėms organizacijoms Kretingos rajone už 2024 m. teko: Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams 266 rėmėjai skyrė 2 tūkst. 425 Eur, politiniam komitetui Kretingos kraštas 68 rėmėjai – 2 tūkst. 348 Eur, Liberalų sąjūdžiui 37 rėmėjai – 1 tūkst. 554 Eur.
„P. n.“ informacija
Už gerą lankomumą – piniginės premijos
Anot Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktoriaus dr. Kęstučio Trakšelio, mokslo metų pabaiga – tai ne tik laikas apžvelgti nueitą kelią, bet ir išskirtinė proga pagerbti tuos, kurie šį kelią žengė ypač ryžtingai, kryptingai ir su išskirtiniais rezultatais. „Todėl įprasta surengti Padėkos dieną visai bendruomenei, kai dažniausiai dėmesys skiriamas tiems, kurie tapo ne tik savo asmeninių tikslų, bet ir visos mokyklos bendruomenės įkvėpimu “, – sakė jis. Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija padėkos raštais apdovanojo mokslo pirmūnus, dalykinių olimpiadų prizininkus, sportininkus, kitus gimnazijos ambasadorius. „Tai jaunuoliai, kurie kasdieniu darbu, atkaklumu ir savo smalsumu ne tik peržengė akademinius slenksčius, bet ir kūrė pasitikėjimo, atsakomybės ir tobulėjimo kultūrą mokykloje. Kiekvienas jų – tai neeilinė istorija apie pastangas, apie savęs įveikimą, apie tai, ką reiškia siekti aukščiausių rezultatų ne tik sau, bet ir visai bendruomenei“, – K. Trakšelys akcentavo, kad tokie mokiniai – ne tik gimnazijos pasididžiavimas, bet ir vertybinis kompasas, kuriuo seka jaunesni mokiniai, pedagogai, tėvai. O jų laimėjimai – tai visos gimnazijos laimėjimai, nes kiekvienas įdėtas žingsnis, kiek-viena auka ar atsisakyta laisva valanda veda ne tik į individualią sėkmę, bet ir stiprina bendruomenę.
Gimnazija padėkojo ir tėvams, kurių parama – neįkainojama, kadangi jų kantrybė, supratingumas, paskatinimas ir buvimas šalia yra tas tvirtas pamatas, ant kurio statomi mokinių pasiekimai. Vienas svarbiausių Padėkos dienos akcentų ir staigmenų – tai mokiniams skirtos piniginės premijos. Keturi gimnazistai, nė karto nepraleidę pamokų, buvo apdovanoti 100 eurų vertės piniginiais prizais – premijos pervestos į mokinių asmenines sąskaitas. „Šie apdovanojimai – tarsi gestas, kuriuo parodėme, kad lankomumas – ne tik pareiga, bet ir pagarba mokymosi procesui, saviugdai ir atsakomybei“, – teigė gimnazijos direktorius, pasidžiaugęs partneryste su uždarąja akcine bendrove „Saugios idėjos“ ir jo vadovu Justu Kleponiu, kuris prisidėjo prie mokinių paskatinimo ir mokinių lankomumo motyvacijos. Gimnazijos direktoriaus K. Trakšelio teigimu, ši iniciatyva, kai mokiniai už gerą lankomumą paskatinami partnerių, rėmėjų skirta pinigine premija, turėtų tapti tradicine.
„P. n.“ informacija
Pasidžiaugė Kretingos ligoninės pažanga ir išklausė bėdas
Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai šią savaitę surengė tradicinį išvažiuojamąjį posėdį Kretingos ligoninėje, kur, susitikę su šios gydymo įstaigos vyriausiuoju gydytoju Romaldu Sakalausku, aptarė ne tik problemas, bet ir teigiamus pokyčius. „Mums svarbu išlaikyti pačią svarbiausią – atraminę – sveikatos priežiūros įstaigą rajone, todėl manau, kad tokių susitikimų, kaip šis, nėra per daug. Mums svarbūs finansiniai ligoninės reikalai, perspektyvos, mums svarbūs Vyriausybės sprendimai dėl ligoninių pertvarkos. Šis susitikimas – tai mūsų palaikymo vizitas“, – kalbėjo Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė. Komiteto, kurio darbe dalyvavo ir rajono meras Antanas Kalnius bei Savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė Rožė Perminienė, nariai pabuvojo Skubios pagalbos priėmimo skyriaus statybvietėje: naujo priestato simbolinę atidarymo juostelę Kretingos ligoninės ir rajono vadovai turėtų perkirpti rugsėjį, ir tai yra vėliau negu planuota – užbaigti statybas buvo žadėta liepos mėnesį. Skubios pagalbos priėmimo skyriaus plėtra buvo būtina, kadangi Kretingos ligoninė pacientų sulaukia ne tik iš Kretingos rajono – čia atvyksta pacientai iš Palangos, Skuodo rajono ir jo apylinkių – Mosėdžio, Lenkimų, taip pat iš Klaipėdos rajono ar netgi Klaipėdos miesto. Per parą Kretingos ligoninės Skubios pagalbos priėmimo skyrius priima ir pagalbą suteikia maždaug 50–55 pacientams, kartais jų būna ir daugiau. „Šio skyriaus pacientų daugėja dėl kelių priežasčių. Viena jų – sunkesnė situacija – ir dėl finansų, ir dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo – regiono ligoninėse“, – pakomentavo Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas.
Jaunosios medikės atrado Kretingą
„Kretingoje niekada nebuvau buvusi, teko žiūrėti į žemėlapį“, – šypsojosi Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC) rezidentūrai pasirinkusi Erika Abromavičiūtė. Direktorė Renata Lukauskienė šioje gydymo įstaigoje trečią mėnesį besisukančią būsimąją šeimos gydytoją juokaudama vadina senbuve, mat po kurio laiko tuo pat tikslu atvyko ir Gabija Petkevičiūtė – dar viena taip pat pirmo kurso šeimos medicinos rezidentė. „Bonusas“ šilti santykiai kolektyve ir jūra „Kolektyvas mus pasitiko šiltai, draugiškai. Be to, „bonusas“ – ir arti esanti jūra, kvepiantys pušynai“, – neslėpė jaunosios medikės. Kretingos PSPC draugystė su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, su kuriuo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, tęsiasi nuo 2019-ųjų, ir nuo tada iki šiol sulaukta 10-ies rezidentų. Pasak R. Lukauskienės, pernai nebuvo nė vieno, užtat šiemet per pirmą pusmetį – trys. Savo žiniomis ir sukaupta profesine patirtimi su rezidentėmis mielai dalijasi įstaigoje dirbančios šeimos gydytojos: E. Abromavičiūtės mentore tapo Irena Narmontaitė, o G. Petkevičiūtės – Rūta Vaičiulienė. Merginos bendrą kalbą greit rado ir su šių gydytojų kabinetuose dirbančiomis bendrosios praktikos slaugytojomis Brigita Litvinaite bei Lina Dulevičiene. Ilgametę gydytoją I. Narmontaitę daugelis kretingiškių pažįsta kaip profesionalią, tačiau gana griežto tono, kartais ir įsakmią. „Bet kuo toliau, tuo labiau supratau, kad tam tikras ribas būtina nubrėžti, ir kad gydytoja yra teisinga. Ji daug laiko ir atidumo pacientams skiria tiek per kontaktinius apsilankymus, tiek konsultuodama. Matau, kad žmonės ją myli“, – sakė Erika. Iš Kauno kilusi jaunoji medikė turėjo priprasti prie žemaičių tarmės. „Jie kalba savaip, tada ir gydytoja Irena pradeda, kaip jie... Atsisuka į mane, atsiprašo – oj, sako, turbūt čia nieko nesupratai?“ – juokėsi pašnekovė ir pridūrė, kad, prabėgus keliems mėnesiams Žemaitijoje, ne tik kai kuriuos žodžius „pagauna“, bet pastebėjo, jog, apžiūrėdama pacientą, ir pati jau kalba garsiau.
Kretingoje veikiančios uždarosios akcinės bendrovės „Terekas“, pasaulinėje rinkoje žinomos pagal prekinį ženklą „FlexBlow“, darbuotojai jau trečius metus renkasi kasdienį vaikščiojimą ir tai daro jau trečius metus. „Žingsnis po žingsnio – sveikesnės kasdienybės link“, – taip šią programą įvardino „Tereko“ personalo vadovė Ilona Žemgulytė. Jos pastebėjimu, kasdienis vaikščiojimas gali ne tik pagerinti sveikatą, bet ir padidinti energijos lygį, pagerinti nuotaiką, padėti lengviau susikaupti. Mokslo įrodyta, kad reguliarus judėjimas skatina kūrybiškumą, emocinę gerovę ir apskritai kuria sveikesnę darbo aplinką. „Būtent todėl mūsų įmonėje sveika gyvensena tampa ne atsitiktine pastanga, o nuoseklia kasdienybe“, – teigė I. Žemgulytė. Įmonėje, pasitelkus programėlę „Walk15“, jau trečius metus iš eilės organizuojamas vidinis žingsnių iššūkis, kuris tapo ne tik smagiu užsiėmimu, bet ir svarbia sveikatingumo iniciatyva. Šia veikla siekiama paskatinti darbuotojus daugiau judėti, jaustis geriau ir atrasti džiaugsmą aktyviame gyvenimo būde. Nors į iššūkį dar neįsitraukė visi, vis daugiau kolegų pasiryžta kasdieniam vaikščiojimui. Darbuotojai, dalyvaujantys iššūkyje, kiekviena pirmadienį atsiunčia savo žingsnių suvestinę už savaitę, surinkusieji per mėnesį daugiausia žingsnių, tampa mėnesio žingsniuotojais. Simboliniai prizai – šviežių vaisių krepšiai – tampa malonia paskata, o tarp dalyvių jaučiama sveika konkurencija, azartas ir noras siekti asmeninių rekordų. „O rekordų jau turime! Vienas mūsų darbuotojų Tomas Markevičius per gegužę nužingsniavo net 769 tūkst. 748 žingsnius, kurie prilygsta maždaug 577 kilometrams – beveik tiek, kiek būtų atstumas nuo Kretingos iki Varšuvos!“ – kolegos ryžtingumu pasidžiaugė personalo vadovė. Žingsnis po žingsnio judama dėl geresnės savijautos, daugiau energijos ir gyvybingesnės darbo aplinkos – „Tereko“ darbuotojų, pasirinkusių žingsniavimą, požiūriu, sveika gyvensena prasideda nuo mažų, bet tvarių įpročių.
„P. n.“ informacija
Judėjimo sutrikimai: kasdienė problema Šiandien vis daugiau žmonių susiduria su judamojo aparato problemomis: skausmais, traumų padariniais ar ribotu judrumu. Nugaros, pečių, sąnarių skausmai tampa dažnu kasdieniu palydovu tiek sėdimą darbą dirbantiems, tiek aktyviai sportuojantiems ar vyresnio amžiaus žmonėms. Po traumų ir sudėtingų operacijų neretai sunku net pradėti judėti. Baimė sukelti dar daugiau skausmo, kritimo rizika ar tiesiog jėgų stoka tampa rimtu barjeru sėkmingai reabilitacijai. „Ankstyva ir tinkamai parinkta reabilitacija yra vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią lėtiniams skausmams, nuolatiniam raumenų silpimui ir kitoms ilgalaikėms komplikacijoms. Tuo pačiu ir profilaktinis giliųjų raumenų stiprinimas padeda išvengti judamojo aparato sutrikimų, kurių dažniausias simptomas – skausmas. Būtent todėl kineziterapija vandenyje tampa būtinybe daugeliui pacientų“, – teigė „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Vandens terapijos galia: kodėl verta rinktis hidrokineziterapiją? Kineziterapija vandenyje, dar vadinama hidrokineziterapija, išnaudoja unikalią aplinką, kuri leidžia judėti be skausmo ir įtampos, dažnai neįveikiamų sausumoje. „Vandens aplinka pasižymi išskirtine savybe – ji leidžia atlikti pratimus, kurie sausumoje dėl didelio skausmo, judrumo apribojimų ar raumenų silpnumo būtų sunkūs arba net neįmanomi. Tai reiškia, kad vanduo ne tik palengvina jau atliekamus pratimus, bet ir atveria galimybę pradėti judėti ir reabilituotis tiems, kuriems sausumos terapija yra neprieinama. Šis gebėjimas inicijuoti judėjimą ankstyvame etape yra itin svarbus. Dėl to hidrokineziterapija tampa ne tik alternatyvia, bet dažnai ir esmine terapijos forma pacientams, kurių mobilumas yra stipriai apribotas, pavyzdžiui, po sunkių traumų, sudėtingų operacijų ar sergant progresuojančiomis neurologinėmis ligomis. Tuo pačiu tai ir puiki profilaktinė priemonė, stiprinanti giliuosius raumenis ir leidžianti išvengti galimų pasekmių ateityje“, – paaiškino gydytojas.
Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtino Kretingos rajono viešosios M. Valančiaus bibliotekos direktorės pavaduotojos Erikos Kazlauskienės kandidatūrą į Klaipėdos regiono kultūros tarybą. Ji pakeis kraštietį menininką Alfonsą Lekavičių, kurio kandidatūra, trukusi 2-jus metus, užsibaigė. E. Kazlauskienė, paprašyta pakomentuoti, kokia veikla jai teks užsiimti regiono Kultūros taryboje, sakė, kad ši institucija vertina jai teikiamus įvairių įstaigų projektus dėl lėšų skyrimo kultūros reiškiniams bei renginiams. „Man ši veikla nebėra naujovė, prieš 5–6 metus jau esu dirbusi šioje Taryboje – tuomet laimėjau konkursą, o dabar esu deleguota Kretingos rajono savivaldybės tarybos. Tai yra individualios veiklos pagrindu apmokamos pareigos už įvertintus projektus“, – apibūdino E. Kazlauskienė.
„P. n.“ informacija
Eismo nelaimė sukant į kiemą
Trečiadienį apie 17.20 val. Tiekėjų gatvėje Kretingoje automobilis „Hyundai Veracruz IX55“, kurį vairavo blaivi 1969 m. gimusi moteris, sukdamas į kiemą, partrenkė ir sužalojo dviračiu važiavusį vyrą, gimusį 1965 m. Dviratininkas perduotas medikams. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 281 str.
„P. n.“ informacija
Neaiškios medžiagos ir teleskopinė lazda
Birželio 30 d. apie 21.50 val. Palangoje, Klaipėdos pl., autobusų stotelėje, 1988 m. gimusio vyro kuprinėje rastas plastikinis maišelis su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. O tą pačią dieną apie 23.25 val. kurorto Vytauto gatvėje patikrinus įtarimų sukėlusius asmenis, pas 2004 m. gimusį vaikiną, kuriam nustatytas 1,13 prom. neblaivumas, kuprinėje rasta metalinė teleskopinė lazda. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 258 str.
„P. n.“ informacija
Vairavo ir neblaivūs, kai kurie – be teisių
Birželio 22–29 dienomis Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai apskrities keliuose iš viso užfiksavo 738 įvairius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, tarp jų – 14 neblaivių vairuotojų. Vienas jų sustabdytas ir Palangoje, Kontininkų g. bei Liepojos pl. sankryžoje – 1984 m. gimusiam „Land Rover“ vairavusiam vyrui nustatytas 0,61 prom. neblaivumas. Dar penki pareigūnų patik-rinti vairuotojai, tarp jų ir 1983 m. gimęs vyras Kretingos rajone, apskritai nebuvo įgijęs teisės vairuoti. Nustatyta, kad teisė vairuoti atimta Palangoje, Kontininkų g. ir Liepojos pl. sankryžoje, sustabdytam 1999 m. gimusiam „Audi“ vairuotojui, taip pat „Toyota“ Elijos gatve važiavusiam 1995 m. gimusiam vyrui. Atsakomybės neišvengs ir Palangoje, Miško tak., elektriniu paspirtuku keliavęs alkoholio padauginęs asmuo, gimęs 1981 m. – nustatytas 0,45 prom. neblaivumas. Per savaitę Klaipėdos apskrities kelių policijos pareigūnai užfiksavo, kad 8 vairuotojai neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio įrenginiais, 9 nesegėjo saugos diržų, o dar 22 lenkė ten, kur tai daryti KET draudžia. Mobiliuoju greičio matuokliu per savaitę užfiksuoti 644, kitomis priemonėmis – dar 23 leistino greičio viršijimo atvejai. 230 greičio viršijimo atvejų užfiksuota per vieną dieną (sekmadienį, birželio 29 d.) avaringuose magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja ruožuose, iš jų – keturi vairuotojai leistiną važiavimo greitį viršijo daugiau nei 50 km/h.
„P. n.“ informacija
Pažeidė prekybos alkoholiu taisykles
Reaguodami į nuolat gaunamus gyventojų ir miesto svečių skundus dėl naktinių pasilinksminimo vietų keliamo triukšmo ir galimų prekybos alkoholiu pažeidimų, Palangos policijos komisariato pareigūnai kartu su kolegomis iš Klaipėdos apskrities bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojais birželio 28-osios naktį apsilankė vienoje kurorto naktinio pasilinksminimo vietų J. Basanavičiaus gatvėje. Buvo nustatyti du pažeidimai – dėl prekybos alkoholiu taisyklių nesilaikymo pažeidžiant licencijoje nustatyto laiko apribojimus ir dėl alkoholinių gėrimų pardavimo asmeniui, neturinčiam 20 metų. Įstaigos patalpose buvusiems asmenims, neturintiems 20 metų, pareigūnai taip pat surašyti 12 protokolų pagal LR ANK 485 str. Juridiniam asmeniui gresia administracinė atsakomybė ir alkoholio kontrolės įstatyme numatytos sankcijos.
„P. n.“ informacija
Kretingoje nebenaudojami automobiliai tarnaus Ukrainos fronte
Pasaulyje plintant tendencijai mažinti paramą Ukrainai, Kretinga pagalbos būdų ieško dar intensyviau. Prieš kelias dienas Ukrainą pasiekė pirmasis iš dviejų Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) perduotų greitosios medicinos pagalbos automobilių (GMP). Abu automobiliai yra paskirti Kretingos miesto partneriui Novovolynskui, iš čia keliaus į frontą. „Mūsų svajonė, kad automobiliai iš fronto grįžtų į Kretingą – sveiki ir nenukentėję, kaip Ukrainos pergalės simbolis“, – sakė Kretingos PSPC direktorė Renata Lukauskienė. Prieš dvejus metus įvykus sveikatos apsaugos reformai ir Greitosios medicinos pagalbos skyrių priskyrus Klaipėdai, Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centrui buvo perduoti du GMP automobiliai. Šie, pasak R. Lukauskienės, turėjo didelę ridą, buvo visiškai atitarnavę, susidėvėję ir niekam nereikalingi. „Tokių atitarnavusių automobilių parduoti būtų buvę neįmanoma, atiduoti į metalo laužą nenorėjome. Kadangi mūsų įstaigos kolektyvas nebe pirmus metus stengiasi padėti Ukrainai, kilo idėja GMP automobilius atiduoti nuo karo kenčiančiai Ukrainai. Mintimis pasidalijome su Kretingos rajono savivaldybės meru Antanu Kalniumi, ir taip prasidėjo kelių įstaigų bendra graži iniciatyva“, – kalbėjo R. Lukauskienė. Paruošti senus GMP automobilius naudojimui užtruko nemažai laiko – vienas jų net nebevažiavo. Čia į pagalbą atėjo Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos gen. Vlado Nagevičiaus šaulių kuopos šauliai. Jie automobilius suremontavo neatlygintinai, vienam jų prireikė naujo akumuliatoriaus. „Nors ukrainiečiams perduoti GMP automobiliai nėra nauji, tačiau jie – techniškai tvarkingi ir puikiai važiuojantys. Prieš pat kelionę juos papildomai sutvarkė ir naujai tarnybai paruošė Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos gen. Vlado Nagevičiaus šaulių kuopos šauliai. Labai džiaugiuosi mūsų žmonėmis, kuriems netrūksta noro padėti Ukrainai. Šie du GMP automobiliai yra tęstinė parama ir tikrai ne paskutinė. Esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį su Ukrainos miestu Novovolynsku – tai mūsų miestas partneris. Šis miestas yra toliau nuo karo fronto, tačiau su Novovolynsko meru Borys Karpus kalbėjome, kad GMP automobiliai turėtų būti perduoti būtent ten“, – teigė A. Kalnius.
Kreipėsi į ministeriją – sulaukė atsakymo ir teigiamų tyrimo išvadų
Motobolo klubo „Kretinga“ bendruomenė kreipėsi į Seimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad šios institucijos padėtų išspręsti susiklosčiusią sudėtingą situaciją dėl motobolo klubo „Kretinga“ dalyvavimo Lietuvos suaugusiųjų ir jaunimo motobolo čempionatuose. Savo rašte bendruomenė akcentavo, kad 2023 m. įkurta asociacija „Motobolo klubas Kretinga“ aktyvią veiklą pradėjo 2024 m. III ketvirtį. „Įsigijome motociklus, subūrėme jaunimo ir suaugusiųjų komandas, tapome Lietuvos motociklų sporto federacijos (LMSF) nariais. 2025 m. vasario 24 d. pateikėme paraišką dalyvauti Lietuvos motobolo čempionate. Paraiškų dalyvauti čempionatuose pateikimo terminas buvo iki 2025 m. kovo 1 d., tačiau balandžio mėnesio pabaigoje gavome informaciją, kad klubas nebus įtrauktas į 2025 m. Lietuvos motobolo čempionatą“, – rašoma motobolo klubo „Kretinga“ rašte. Čempionato grafiką ir dalyvaujančių komandų sąrašą sudaro LMSF motobolo komisija. Klubo neįtraukti į čempionatą nusprendė komisija, sudaryta iš vieno – Kretingos motobolo klubo – narių. Po LMSF rinkimų 2025 m. kovo mėn. buvo sudaryta nauja Motobolo komisija. Šiuo metu ji sudaryta iš dviejų – Kretingos motobolo ir Skuodo „Bartuvos“ – klubų narių. Paraiškas tapti komisijos nariais teikė ir Motobolo klubo „Kretinga“ bei Radviliškio motobolo klubo „Žėrutis“ atstovai, tačiau į komisiją šių klubų atstovai nebuvo patvirtinti. Komisijos protokole, kuriuo atsisakoma į čempionatą įtraukti motobolo klubą „Kretinga“, teigiama, kad paraiška pateikta po komisijos nustatyto termino, nors klubas turi dvi pajėgias – jaunimo ir suaugusiųjų – komandas, čempionate joms dalyvauti neleidžiama, Kretingos motobolo klubas į kompromisą neina, o LMSF taryba, LMSF prezidentė paaiškino, kad nesikiša į komisijos sprendimus, Kretingos rajono vadovai siūlo tartis ir šnekėtis su Kretingos motobolo klubu.
Šimtametę visą gyvenimą supo gėlės
Kretingiškė Kapų gatvės gyventoja Magdalena Viršilienė, daugelio anksčiau pažinota kaip gėlininkė, šiemet per pačią saulėgrįžą sulaukė 100 metų. Garbaus amžiaus senolę, nors ir pasiligojusią, ligoninėje su gėlių puokšte aplankė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Giminėje būta ilgaamžių Svečius išvien su M. Viršiliene pasitikusi jos duktė Regina Jablonskienė „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad mama gimė per pačias Jonines ir visą gyvenimą stebėjosi, kodėl tėvai jos nepavadinę Janina. Tačiau vidurvasario grožio ir meilės gėlėms pajautimas, matyt, atėjo sulig pirmuoju kūdikišku jos gyvenimo pasveikinimu. „Mama visą gyvenimą labai mylėjo gėles, jas sodindavo, puoselėdavo, su tėčiu Antanu važinėdavo po turgus ieškodami jų kuo įdomesnių, gėlėmis ir prekiaudavo. Tai buvo ir mamos pomėgis, ir darbas – iš to užsidirbdavo duonai. Tėtis dirbo staliumi, abu buvo labai darbštūs. Mama, kiek prisimenu nuo vaikystės, buvo ir išliko labai geros širdies, rami ir santūri, už viską dėkinga gyvenimui ir žmonėms“, – kalbėjo R. Jablonskienė. M. Viršilienė kilusi iš Mažosios Lietuvos, Gribžinių kaimo prie Klaipėdos. Ligi karo netoliese ėjo siena su Vokietija, gyvenimas su vokiečiais buvo glaudžiai susijęs, jos sesuo Veronika tarnavo vokiečių šeimoje. Magdalena augo su dar 6 vaikais, buvo priešpaskutinė: buvo iš viso 4 seserys ir 3 broliai. Tarp jų būta ir ilgaamžių, jauniausioji sesuo Valentina mirė prieš kelerius metus, taip pat gerokai perkopusi per 90. „Mama jau daugel metų yra pasiligojusi. Kol tėvelis buvo gyvas – jis iškeliavo prieš 4-erius metus, sulaukęs 91-erių, – pagelbėdavo prižiūrėti mamą. Dabar ja rūpinamės abu su vyru Rimantu: mama laikinai ligoninėje, tikimės parsivežti ją į jos mylimus namus Kapų gatvėje“, – kalbėjo duktė.
Tradicinis giminės susitikimas – atkurtoje šimtametėje sodyboje
Juodupėnuose, daugiau kaip prieš 100-ą metų statytoje, kretingiškių Inesos ir Dariaus Grigaičių pastangomis restauruotoje kultūros paveldui priskirtoje etnografinėje sodyboje, įvyko Grigaičių ir Beniušių giminės susitikimas – šias dvi gimines susiejo 1940-aisiais įvykusi Onos Beniušytės iš Alkos kaimo ir juodupėniškio Liudviko Grigaičio santuoka. „Jeigu ne mano žmona Inesa, kažin, ar tie susitikimai apskritai įvyktų. Atsimenu, 2014-aisiais, surengėme pirmąjį, po penkerių metų – dar vieną. Dabar jau susitinkame kiekvienais metais – visa giminė žino, kad paskutinį birželio mėnesio savaitgalį reikia skirti visiems pasimatyti“, – D. Grigaitis sakė, kad įprastai tokiuose susitikimuose dalyvauja apie 50 suaugusiųjų ir per 10 vaikų – šių skaičius keičiasi pagal tai, kiek jų atsiranda ir paauga. Susitikimas tradiciškai prasideda šv. Mišiomis Salantų bažnyčioje, po to visi eina į Gargždelės kapines, kuriose palaidoti Grigaičių ir Beniušių protėviai, apskritai – daug giminaičių. Juodupėnai giminės susitikimams pasirinkti neatsitiktinai: pagal bažnytinius įrašus, kitus dokumentus sukurtą didelį giminės medį, saugomą sodyboje, matyti, kad visi keliai veda į Juodupėnus, kurie ir yra visų šaknys. „Protėvių sodyba, statyta 1914-aisiais, sugriuvusi nebuvo, bet atkurti ją buvo daug darbo“, – sakė D. Grigaitis, sodybos restauravimo darbų ėmęsis 2018-aisiais. Ši sodyba yra tarsi Grigaičių ir Beniušių giminės muziejus, kuriame saugomi visiems brangūs dažniausiai buityje naudoti daiktai, fotografijos, dokumentai. „Visų giminaičių prašau – jeigu tik turite ką nors įdomaus, neškite ir vežkite į Juodupėnus, kur mūsų sodyboje tie daiktai bus išsaugoti ateities kartoms. Sodyba Juodupėnuose yra tarsi mūsų giminės, šeimos Rumšiškės“, – kalbėjo Darius, pasidžiaugęs, kad kasmet giminės susitikimai tampa vis turtingesni savo turiniu. D. Grigaitis tęsė mintį: „Susitikę vis pakalbėdavome, kad mums reikia daugiau tautiškumo, etnografinio turinio. Tad šiemet vaišių stalas buvo išskirtinai žemaitiškas, pradedant kastiniu, cibulyne ir baigiant kitais žemaičių šeimininkių pagamintais skanėstais, o kadangi giminėje yra tautinius šokius šokanti Vitos ir Henriko Beniušių pora, jie pasirūpino, kad į susitikimą atvyktų ir Salantų kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Salanta“, pavyko mums pasikviesti ir Kretingos rajono kultūros centro armonikininkų ansamblį.“ Liaudiškos muzikos ir šokių atlikėjai giminės susitikimą pavertė didele įsimintina švente – ji tapo tarsi nedidele gegužine, kurioje visi mokėsi tautinių šokių, dainavo, linksminosi. „Kitais metais giminės susitikimas negalės būti prastesnis, atvirkščiai, – galvosime, ką daugiau gero galime nuveikti, kad mūsų sambūriai įgytų dar didesnę prasmę“, – nuotaikingai kalbėjo D. Grigaitis.
Tėviškė ir vėl suskambo dainomis, vietiniai žmonės džiaugėsi bendryste
Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė Violeta Ruikienė juokavo, kad šio ir aplinkinių kaimų žmonės savo vasaros šventę „Sodžiaus takais“ švenčia nuo „neatmenamų laikų“ – tradicija prigijo ir gyvuoja metų metus. Tiesa, anot pašnekovės, kaskart įpinama ir naujų akcentų. Kuriant šventės scenarijų, V. Ruikienei ir meno vadovui Alvydui Vozgirdui šįkart talkino ir vos kelias dienas kaime pradėjusi dirbti Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Šukės filialo vyr. bibliotekininkė Viktorija Golikova. „Kaip visada, turėjome daug rėmėjų“, – pasidžiaugė V. Ruikienė. Šventė nebūtų tokia turtinga ir įspūdinga, jeigu ne ištikimi draugai– tautinio paveldo puoselėtoja, tradicinių amatų meistrė darbėniškė Vida Viskontienė, visas būrys ūkininkų – Genutė ir Stasys Lomsargiai, Albertas Martinkus ir Nijolė Pocienė, Stasė ir Bronius Miliai, Renata ir Rimantas Paulikai, Vigilija ir Artūras Turauskiai, Virginijus Kontrimas ir Laima Bugailienė, Andrius Martinkus ir Indrė Rimkutė, Ramutė ir Romas Jonušai. Bendruomenės kiemelyje šukiškius, vaineikiškius ir visus, kas čia tą penktadienį sugužėjo, meno vadovo A. Vozgirdo žodžiais, tokiu šventu laiku – nuo Joninių iki Petrinių, kai žemė gyvybės giesmę gieda, o žolynai žydi, – dainomis „Ein mergelė“, „Vo ko jieška, berneli“ ir „Saulel rauduona“ pirmieji pasveikino Šukės skyriaus folklorinio ansamblio saviveiklininkai. Nuo scenos linkėjimus siuntė svečiai, tarp kurių – ir ne vienas politikas: Seimo narė Violeta Turauskaitė, Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė, Tarybos narė Jolanta Gedvilaitė ir kiti, taip pat Kretingos rajono kultūros centro direktorė Kristina Rimienė, Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.
Japoniškame sode – susibūrimai po atviru dangumi
Vidurvasaris Japoniškame sode, įkurtame Darbėnų seniūnijos Mažučių kaime, – ne vien metas, kai tarp žalumos ir žiedų gausos galima sustoti, pasidairyti ir namo parsivežti dalelę ramybės. Jis – turtingas ir renginių. Šį savaitgalį, liepos 5–6 dienomis, bus pristatyta dokumentinio filmo „Japoniškas sodas. Keturi metų laikai“ premjera, o liepos 12–13 dienomis vyks antrą vasarą rengiama tarptautinė bonsų paroda. Pasak Japoniško sodo kūrėjų ir puoselėtojų Šarūno Kasmausko ir jo gyvenimo partnerės Gražinos Maštaraitės, režisieriaus Aido Markausko sukurtas 47 min. trukmės dokumentinis filmas papasakos sodo istoriją per 18-a jo kūrimo metų: kaip užgimė idėja sukurti didžiausią – 16 ha ploto – Europoje japoniško stiliaus sodą, kaip buvo sutelkti žmonės iš Lietuvos ir Japonijos ją įgyvendinti ir kaip palaipsniui vyko kūrimo procesas. „Tai – pasakojimas apie žmones, kurie tikėjo, rūpinosi ir leido sodui augti. Kiekvienas žingsnis, kiekvienas žiedas ir patiriamos tylos akimirka sugulė į vientisą istoriją, kurią bus gera prisiminti kartu“, – filmo premjera džiaugėsi Š. Kasmauskas ir G. Maštaraitė. Filmas abi dienas bus rodomas triskart – 12, 15 ir 17 valandomis – atviroje pievoje, todėl sodo šeimininkai ragina lankytojus turėti savo paklotą ar pagalvę. O dar kitą savaitgalį į Japonišką sodą sugužės tie, kurie domisi augalų pasauliu – po atviru dangumi vyks tarptautinė bonsų paroda-dirbtuvės „Open Air Bonsai Show 2025“. Bonsai – tai tradicinis japoniškas medelių auginimo ir puoselėjimo menas, išvertus iš japonų kalbos reiškia „sodinti padėkle“. Į renginį atvykę meistrai iš Japonijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos pristatys savo kolekcijas ir dalinsis patirtimi, auginant bonsus.
|
|
