![]() |
![]() |
|
(1927) 2025-02-07Kretingos šaulių kuopa rengia dronų pilotus
Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Kretingos generolo Vlado Nagevičiaus 305 šaulių kuopoje daugiau kaip metus veikia bepiločių orlaivių (dronų) pilotų skyrius, kurio šauliai ne tik dalyvauja įprastoje organizacijos veikloje, bet ir mokosi valdyti, konstruoti bepiločius orlaivius. „Stebėdamas karo Ukrainoje eigą supratau, kaip svarbu mokėti valdyti dronus, nes jie kare keičia veiksmų eigą“, – akcentavo bepiločių orlaivių skyriaus vadas Aidas Šmaižys. Pritaiko žinias ir įgūdžius Ilgą laiką LŠS atliko jiems įprastas funkcijas – rengė kovinius būrius ir komendantinius LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetus. Nuo šių metų sausio 1 d., pasikeitus LŠS veiklos reglamentavimui, organizacijoje rengiami įvairių sričių specialistai, kurių žinios ir įgūdžiai jau pritaikomi šalies ekstremaliose situacijose ir būtų svarbūs kilus neramumams. „Tokie vienetai naudingi ne tik kilus karui, bet ir taikos metu ekstremaliose situacijose padedant įvairioms valstybinėms institucijoms – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Lietuvos policijai, kariuomenei“, –„Pajūrio naujienoms“ sakė LŠS vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Gediminas Latvys. Vienas tokių vienetų – bepiločių orlaivių pilotų kuopos ir skyriai. Daugiau kaip metus toks skyrius veikia ir Kretingos generolo Vlado Nagevičiaus 305-ojoje šaulių kuopoje. „Besidominčių ir norinčių dalyvauti mūsų veikloje skaičius auga eksponentiškai“, – sakė A. Šmaižys. Palangoje gyvenantis Aidas į Šaulių sąjungą įstojo prasidėjus karui Ukrainoje: „Tuomet supratau, kad nežinau, ką turėčiau daryti kilus neramumams, nes kariuomenėje niekada netarnavau, ilgą laiką dėmesį skyriau mokslams. Šaulių sąjunga padėjo suvokti, koks būtų mano vaidmuo karo akivaizdoje.“ Kretingos šaulys iš pradžių svarstė, kokioje organizacijos veiklos srityje galėtų pritaikyti savo gebėjimus. „Pagalvojau apie kibernetinį saugumą, tačiau tuo užsiimu kasdieniame savo darbe, todėl norėjosi veiklos, kuri taptų pomėgiu, – kalbėjo informacinių technologijų srityje dirbantis A. Šmaižys, supratęs, kad turimas žinias ir įgūdžius gali pritaikyti mokydamas kitus valdyti ir surinkti dronus. – Tuo metu suvokiau, kad dronas – daiktas, kuris keičia veiksmų eigą karo zonoje.“
Grupė Seimo narių socialdemokratų užregistravo pasiūlymą grąžinti galimybę skirti Gyventojų pajamų mokesčio (GMP) iki 1,2 proc. paramą religinėms bendruomenėms ir valstybinėms švietimo įstaigoms. Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo ankstesnėje Seimo kadencijoje priimtos Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, pagal kurias gyventojai nebegali skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tiesiogiai švietimo įstaigoms, religinėms bendruomenėms. Remti bažnyčias, mokyklas, darželius skiriant iki 1,2 proc. GPM leista per nevyriausybines organizacijas (NVO), paramos fondus. Tam, kad neprarastų nuo 2003 m. sausio 1 d. suteiktos galimybės gauti šią paramą, tiek religinės, tiek švietimo bendruomenės turėtų pasirūpinti steigti NVO, paramos fondus – tarpininkus paramai gauti. Taip buvo nuspręsta siekiant paskatinti nevyriausybinių organizacijų plėtrą, stiprinti pilietinę visuomenę, skaidrinti paramos lėšų naudojimą. Papildomas finansavimas, skiriant dalį GPM religinėms bendruomenėms, padėdavo užtikrinti jų veiklos tęstinumą, kulto pastatų, kurie dažnai yra ir kultūros paveldo objektai, išlaikymą, religinių apeigų prieinamumą tikintiesiems Lietuvos gyventojams, tuo pačiu ir tikinčiųjų naudojimąsi konstitucine teise į religijos laisvę. Kaimo vietovėse yra parapijų, kurių finansinė padėtis ypač sudėtinga.
Šv. Antano dienos centras vykdo projektą KOPA, kuris sudaro galimybę suteikti nemokamas kompleksines paslaugas Kretingos rajono žmonėms. Bendruomeninių šeimos namų funkciją atliekantis Šv. Antano dienos centras projektą numato vykdyti iki 2027 metų. „Projekto tikslas ir misija yra siejama su krizių prevencija“, – tvirtino šio centro direktorė Margarita Lizdenytė, kurios pastebėjimu, žmonės kasdieniame gyvenime dažnai patiria įvairių iššūkių ir ne kiekvienam pasiseka krizes išgyventi be pasekmių ar be papildomos pagalbos. M. Lizdenytė akcentavo, kad projektas skirtas visiems Kretingos rajono žmonėms: pagalba ir paslaugos gali būti teikiamos ir Kretingoje, ir atokesniuose rajono miesteliuose, kaimuose tiesiogiai ar nuotoliu. Vykdant projektą, opias socialines ir psichologines problemas išspręsti padeda profesionalūs ir kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai-konsultantai, mediatorė-teisininkė, užimtumo vadovai. Visos paslaugos, vykdomos per projektą, teikiamos nemokamai. Projekto pagrindinis rėmėjas yra Europos Socialinis fondas. Viešoji įstaiga Šv. Antano dienos centras – Kretingos rajono bendruomeniniai šeimos namai, vykdydami projektą KOPA, Kretingos rajone teikia šias nemokamas paslaugas-veiklas: *individualios konsultacijos žmonėms nuo 5 metų; *grupės (šeimos, poros, pavienių asmenų grupės) konsultacijas; *savitarpio pagalbos grupių palaikomuosius mokymus, naudojant įvairius metodus: dailės terapiją; santykių gerinimo programą moterims; „Point of you“ programą; *vaikų grupių socialinių įgūdžių mokymus vaikams nuo 5 iki 18 metų; *tėvystės įgūdžių mokymus: mokymų ciklą ir vienkartines paskaitas; *šeimos (patiriančiųjų skyrybas) meditacija; *tėvai, dalyvaujantys paskaitose ar mokymuose, tuo pat metu gali gauti ir vaikų priežiūros paslaugą; *asmenys, dėl įvairių priežasčių: turintys sveikatos problemų ar neįgalumą, ar gimdymo laikotarpiu gali gauti konsultavimo paslaugas namie. --- Norintiems registruotis arba pasiteirauti apie mokymus, naujai renkamas grupes ar individualaus konsultavimosi galimybes išsamesnė informacija teikiama darbo valandomis nuo 8 iki 15 val. tel.: 0 645 43471; 0 648 11473; el. paštu sv.antanodc@gmail.com . Daugiau informacijos Šv. Antano dienos centro puslapyje: www.svantanodc.lt .
„P. n.“ informacija
Apdovanoti piešinių konkurso nugalėtojai
Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ atstovai pasveikino piešinių konkurso „Aš rūšiuoju!“ laimėtojus iš Pranciškonų gimnazijos. Konkurse, kurio tikslas vaikams ir mokytojams priminti atliekų rūšiavimo svarbą aplinkai, iš viso dalyvavo 68 piešiniai, ir, anot organizatorių, kiekvienas jų buvo savaip įdomus, kūrybiškas, puikiai atspindėjo temą. Darbai buvo skelbiami socialiniame tinkle, geriausius balsavimu išrinko gyventojai. Daugiausiai palaikymo sulaukė ir I–III vietas užėmė Pranciškonų gimnazijos III a klasės mokiniai: Emerita Kaubrytė, Arentas Austys ir Kamilė Grigaitytė. Organizatoriai pasidžiaugė ne tik vaikų išradingumu, bet ir jaunąją kartą dalyvauti tokiuose projektuose skatinančiais mokytojais. Be laimėtojų, buvo apdovanoti ir jauniausi konkurso dalyviai – Kretingos Simono Daukanto progimnazijos Rūdaičių skyriaus „Nykštukų” grupės auklėtiniai – 3-ejų ir 4-erių metų vaikai.
„P. n.“ informacija
Dirbtinio intelekto sprendimus kraštietis kuria kardiologijai
Mūsų kraštietis kretingiškis Arnas Karužas ne tik dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoju kardiologu ir šio universiteto Kardiologijos instituto mokslininku – pagrindinį dėmesį ir laiką jis skiria savo paties įsteigtam ir vadovaujamam startuoliui „Ligence“, kurį Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija apdovanojo už geriausią metų dirbtinio intelekto produktą vartotojams. Kasmetiniuose Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos apdovanojimuose yra pagerbiami ir apdovanojami labiausiai per metus pasižymėję ir nusipelnę žmonės, įstaigos, įmonės būtent dirbtinio intelekto vystymo ir populiarinimo srityse. „Mes buvome komisijos išrinkti ir apdovanoti kaip metų geriausio dirbtinio intelekto produkto vartotojams kūrėjai. Mūsų produktas Ligence Heart yra skirtas kardiologams, jo tikslas – automatizuoti ir standartizuoti širdies ultragarsinio tyrimo procesą, tam, kad mažiau reikėtų skirti laiko mechaniniams matavimams atlikti, ir gydytojas galėtų skirti daugiau laiko pacientams ir sprendimams priimti“, – paaiškino A. Karužas. Kadangi jo vadovaujama įmonė dirba daugiau kaip 5-erius metus, tai ir apdovanojimas – jau ne pirmas. „Visada džiaugiamės, kai kas nors įvertina mūsų pastangas – tai motyvuoja judėti į priekį“, – neabejojo gydytojas.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus iniciatyva Kretingoje duris atveria Senjorų klubas. Nuo vasario 13 dienos Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos salėje, ketvirtadieniais, Kraštotyros skaityklos patalpose, rinksis senjorai, kurie kartu, padedant savanorėms, bendraus, diskutuos, kurs, mokysis, sportuos ir stengsis įsitraukti į įdomias bei prasmingas veiklas. „Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), su programa „Šilti apsilankymai“ ateina į Kretingą. Mums svarbus kiekvienas pagalbos ir bendravimo stokojantis senjoras, svarbus kiekvienas šiai misijai pasiryžęs savanoris. Šiuo metu senjorai aktyviai domisi, registruojasi į Senjorų klubą, apmokytos ir pasiruošusios yra savanorės, kurios ves susitikimus bei įtrauks senjorus į veiklas“, – kalbėjo LRK Savanorių koordinatorė Ineta Trakienė, paminėjusi, kad daug sunkiau sekasi rasti savanorių Kretingos mieste, rajone savanorystės programoje „Šilti apsilankymai“, per kurią savanoriai lankys vienišus senjorus namuose.
Įprastai kalbant apie sveikatą, organizmo būklę, mes kalbame apie kraujotaką – arterinę, veninę kraujotaką, venų būklę, bet dažnu atveju nekalbame arba į antrą planą nukeliame limfotakos svarbą. Nors iš tikrųjų limfos apytaka yra gyvybiškai svarbi imuninei sistemai, organizmo detoksikacijai ir nereikalingų apytakos produktų pašalinimui“, – sakė Medicinos centro „Natura Termo SPA“, įsikūrusio gydymo ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“, medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Sveikatai ir grožiui „Puikiai veikianti limfinė sistema – tai geros savijautos ir gražios figūros paslaptis. Dėl šiuolaikinio žmonių gyvenimo būdo – sėdimo darbo, mažo fizinio aktyvumo, neracionalios mitybos ir kt. – pastebimi vis dažnesni limfinės sistemos sutrikimai: ima varginti tokios bėdos, kaip kojų tinimas, venų tinklo išsiplėtimas, sutrikusi kraujotaka ir virškinimas, celiulitas, odos bėrimai, nuolatinis nuovargis, imuniteto silpimas“, – sako gydytojas. Limfa susidaro, kai audinių skystis, vadinamas intersticiniu skysčiu, surenkamas limfiniuose kapiliaruose. Ji yra turtinga limfocitų – baltųjų kraujo ląstelių, kurios vaidina svarbų vaidmenį mūsų imuninei sistemai. Limfos tekėjimas vyksta per limfines kraujagysles, kurios sujungia limfmazgius – mažus organus, kuriuose limfa filtruojama, naikinant infekcijas, bakterijas ir svetimkūnius. Ypač daug limfmazgių yra pažastyse, kirkšnyse.
Kretingiškės piešiniai – ir ant Klaipėdos gydymo įstaigų sienų
Kai po remonto Klaipėdos vaikų ligoninės Priėmimo skyriaus apžiūrų kabinetų sienas piešiniais išpuošusi Aira Bendikaitė-Jušmanova rezultatu pasidalijo viešai, netrūko liaupsių: kaip miela, kaip skoninga, gražu! Kodėl ne pas mus, ne Kretingoje? Džiugina ir mažuosius pacientus, ir jų tėvus Darbų autorė nusišypsojo: „Mano darbų yra ir Kretingoje. Marijos Tiškevičiūtės mokykloje vienur ant sienų – džiunglės, kitur – jūra, dar kitur – dangaus.“ Tiesa, šioje ugdymo įstaigoje pabaigta dar ne viskas, nes niekaip neateina mintis, kaip išgražinti aktų salę. Bet didelio formato – kai kurie apie 2–3 metrų aukščio, 4-ių metrų pločio – paveiksluose, kuriuos Aira tapo įvairiais švelniais pasteliniais atspalviais tonuodama sienų dažus, – ne vien jos idėjos. Minčių kretingiškė pasisemia ir interneto platybėse. Taigi ir tos jūros bangos, ir vėžliukai, ir žuvys, ir vandens ar žemės augalai, laivai daugiausia – iš ten. Mene it vijurkas besisukančios pašnekovės žodžiais, darbas seka darbą, tik spėk. O Klaipėdos vaikų ligoninę pagražinti ją pakvietė palangiškis verslininkas – tai buvusi jo dovana gydymo įstaigai. „Spalvinga, edukuojanti ir raminanti aplinka įkvepia šypseną ne tik vaikams, bet ir jų artimiesiems“, – įvertino ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas. Tačiau šie kretingiškės piešiniai – ne vieninteliai uostamiestyje, kelis yra nutapiusi ir ant Universiteto ligoninės Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus naujai įrengtų palatų vaikams sienų.
Galvos svaigimo priežastis – iš vietos pajudėję otokristalai
Su laikraščio redakcija susisiekusi 54-erių Jolanta (pavardė redakcijai žinoma) papasakojo susidūrusi su labai stipriu galvos svaigimu ir pykinimu. Moteris, vėliau sužinojusi, kad tai – gerybinis galvos svaigimas, nė neįtarė, kad šis sutrikimas, labai panašus į žemo kraujospūdžio ar sutrikusios kraujotakos būseną, yra gydomas paprastais pratimais, nors anaiptol ne visi apie tai žino. Po nakties – galvos svaigimas „Maždaug dvi savaites jutau galvos svaigimą, ypač atsikėlus po nakties ir lipant iš lovos vis mėtydavo į šonus. Dieną išsivaikščiojus palengvėdavo. Atrodė, kad tiesiog sutrikusi kraujotaka, nes dieną lyg ir praeidavo“, – pasakojo Jolanta, vildamasi, kad visa tai praeis, todėl į medikus nesikreipė. Tikėdamasi, kad aktyviai pajudėjus šis, kaip ji manė, kraujotakos sutrikimas praeis, norėdama ją suaktyvinti, moteris savaitgalį nusprendė žoliapjove nupjauti žolę. Buvo karšta vasaros diena, negailestingai kepino saulė ir, pradėjus darbą, Jolantai labai stipriai ėmė svaigti galva, aptemo akys, pykino. „Buvo toks jausmas, kad tuoj nualpsiu, vos spėjau grįžti į kambarį ir atsigulti į lovą, bet ir atsigulus nebuvo lengviau – visas kambarys sukosi ratu. Medicinos mokslus studijavęs sūnus įtarė, kad man gali būti „pabėgęs“ ausies kristalas, bet pirmą sykį girdėdama, kaip man tuomet atrodė, tokią nesąmonę, su iškviestu greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvykau į priėmimą. Ten praleidus 5 valandas, per kurias man buvos skirtos lašinės, šiek tiek pagerėjo, bet galva vis tiek svaigo“, – prisiminė Jolanta, kurią tąsyk išleido namo. Savo įtarimus pasitikrinęs pašnekovės sūnus, vis dėlto ėmėsi mamai padėti. Jolanta tam nesipriešino. Visų pirma buvo nustatyta, kurios pusės vidinėje ausyje iš savo vietos yra išjudėję kristalai. Tuomet buvo atlikti tam tikri pratimai, po kurių Jolanta pasijuto puikiai, nors prieš tai be galo svaigo galva, ją pykino, moteris vėmė.
Pavasaris įkvepia pasitempti
Pavasaris – vis arčiau ir arčiau. Ką daryti, kad pasitiktume jį lieknesni, gražesni, geros nuotaikos? Patarimais su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalijo kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė. Augalų grupė ne viena, ir visos svarbios Pašnekovės žodžiais, svorį numesti gali būti sunku, ypač turint endokrininių ligų ar kitų sveikatos problemų, nesusijusių su mityba. Tačiau ir ji atlieka svarbų vaidmenį, išlaikant liekną figūrą ir gerą sveikatą, – kaip ir sportas bei aktyvus judėjimas. K. Labanauskienė ragino atkreipti dėmesį ne tik į svorio metimo metodų veiksmingumą, bet ir į jų saugumą sveikatai. „Bet koks harmoningo svorio mažinimo procesas prasideda organizmo valymu nuo šlakų ir toksinų. Puikūs pagalbininkai šiame procese yra vaistiniai augalai“, – sakė žolininkė. Fitoterapijoje išskiriamos kelios augalų grupės, kurios skirtingais būdais prisideda metant svorį. Viena jų – riebalus deginantys augalai. Jie padeda skaidyti riebalų sankaupas probleminėse zonose ir organizmui neleidžia įsisavinti perteklinių kalorijų. Be žolelių arbatų, panašų poveikį turi ir kai kurie prieskoniai – anyžius, ciberžolė, rozmarinas. Kita grupė – šlapimo išsiskyrimą skatinančios žolelės: ramunėlė, varnalėša. iš organizmo jos pašalina perteklinį skysčių kiekį, taip pagreitindamos medžiagų apykaitos procesus. Anot pašnekovės, žolelės gali duoti greitą rezultatą, tačiau reikia būti atsargiems – pernelyg dažnas jų vartojimas gali sutrikdyti organizmo vandens ir elektrolitų balansą. Panašų poveikį turi ir beržo, bruknių lapai, meškauogė, asiūklis. Todėl svarbu gerti ne mažiau kaip 1,5–2 litrus vandens per dieną ir klausytis savo organizmo! Trečioji augalų grupė – tulžies išsiskyrimą skatinančios žolelės, tokios, kaip pelynas, medetka, ajeras, kukurūzų purkos. Jos normalizuoja kepenų veiklą, o tai padeda organizmui atsikratyti toksinų, neigiamai veikiančių medžiagų apykaitą. Ketvirtoji grupė – laisvinamąjį poveikį turintys, metabolizmą skatinantys augalai: šaltalankis, krapai, pankoliai. taip pat tie, kurie padeda subalansuoti virškinimo sistemos veiklą – bruknių lapai, saldymedis, rabarbaras. Šie vaistiniai augalai teigiamai veikia virškinimo traktą, odos būklę, padeda geriau virškinti maistą, šalinti toksinus ir skaidyti riebalus. Tarp tokių žolelių – kiaulpienė, kraujažolė, trispalvė našlaitė, juodoji šeivamedžio uoga, petražolės, ramunėlės, liepa. Šias žoleles galima vartoti atskirai arba maišyti į mišinius. K. Labanauskienės žodžiais, laisvinamosios žolelės padeda atsikratyti organizmo užsiteršimo, kartu mažėja ir kūno svoris. Tačiau šį valymosi būdą reikia taikyti atsargiai – per didelis žolelių arbatos vartojimas gali pašalinti ne tik toksinus, bet ir naudingas organizmui medžiagas.
Ar nusipelnė pienas patyčių?
Jei galvojate, kad natūralaus pieno vartotojai susilaukia kritikos tik šiais laikais, prisiminkime tai, jog Julijus Cezaris 54 m. pr. m. e. lankydamasis tuo metu užkariautoje Britanijoje pasibjaurėjo tuo, kiek pieno suvartoja šiauriečiai. Senovės Graikų filosofas Strabo paniekino šiauriečius dėl nesaikingo pieno vartojimo, o Tacitas apibūdino germanų mitybą kaip neskoningą dėl jų pomėgio „rūgusio pieno produktams“. Romėnai taip pat neatsiliko nuo patyčių karuselės ir nesaikingą pieno vartojimą laikė „barbariškumo“ įrodymu. Šimtmečiais daugelyje pasaulio šalių tai buvo įprasta panieka – žmonės, valgantys sviestą ir geriantys pieną, buvo laikomi necivilizuotais. Šiandieną pieno vartojimas yra viena labiausiai kontraversiškų temų mitybos srityje. Jei paklausiu kitų mitybos specialistų apie pieną, sulaukiu tokių teiginių: „pienas turi antibiotikų ir hormonų“; „pienas sukelia gleives“; „pienas sukelia pilvo pūtimą“ ir panašiai. Tokios mintys tikrai nestebina, na nes kas norėtų būti storas, pilnas gleivių ir išsipūtusiu pilvu? Taip pat jie teigia, kad pienas skirtas tik žinduolių vaikams užauginti, nes užaugę jie nebegeria pieno. Na, bet pripažinkim, kad užaugę jie ir mašinų nevairuoja, ir internetu nesinaudoja. Išskyrus žmones. Kas per vienas yra pienas? Pienas yra žinduolių pieno liaukų produktas. Patikslinsiu, kad migdolai, avižos ar ryžiai neturi pieno liaukų. Karvių, ožkų ar avių pienas yra vienas vertingiausių maisto produktų. Visi žino, kad pienas turi daug kalcio, be to, turi ir magnio, kalio, seleno, gausą vitaminų. Didesnis pieno suvartojimas yra siejamas su mažesniu kūno svoriu, mažesniu cukraus kiekiu kraujyje, sumažėjusiu metaboliniu sindromu, padidėjusiu kaulų tankiu ir mase, sveikesniais dantimis. Pienas yra vienas tobuliausių maisto produktų, tačiau pienas nelygus pienui. Natūralus ir fermoje „išgautas“ pienas skiriasi. Karvės, kurios ėda joms skirtą pašarą – žolę ir šieną, palyginus su fermų karvėmis, kurios dažnai būna maitinamos grūdų / pašarų mišiniais, piene „pagamina“ tris-penkis kartus daugiau konjuguotos linolo rūgšties. Kas per biesas ana y? Ši rūgštis mūsų kūnui svarbi, nes turi priešvėžinių ir priešuždegiminių savybių, pagreitina medžiagų apykaitą ir svorio kritimą. Be to, įrodyta, kad ši rūgštis sulėtina odos, krūtų, prostatos ir tiesiosios žarnos vėžio atsiradimo riziką.
Vasario 16-ąją, sekmadienį, Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose kviečia dalyvauti žygyje garbaus kraštiečio, patrioto, dvasininko, rašytojo pramintais takais. Renginys dedikuojamas vyskupo Motiejaus Valančiaus 224-ąjai gimimo sukakčiai ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Pagal senąjį kalendorių Motiejus Valančius gimė 1801 m. vasario 16-ąją Nasrėnuose. Pasikeitus kalendoriui, jo gimimo data „peršoko“ į vasario 28-ąją, tačiau skirtingi šaltiniai ir šiomis dienomis nurodo skirtingas Motiejaus Valančiaus gimimo dienas. Istorijoje yra išlikę liudijimų, kad pats vyskupas gimimo dienos nešvęsdavęs, jam svarbi buvo tik jo krikšto diena – vasario 17-oji. Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejaus rinkinio kuratorė Rasa Balsevičienė teigė, kad šiemet rengiamas Vasario 16-osios žygis bus proga su visuomene ne tik išpainioti gimimo ir krikšto datų mįsles, bet darsyk prisiminti šio iškilaus asmens gyvenimą ir darbus, įrašiusius jo vardą tautos istorijoje. Žygio dalyvius muziejininkai pirmiausiai pakvies į parodą, kurioje atvers vieną „mįslių“ – garsaus nasrėniškio krikšto metriką ir jos įrašus. Žygio pradžia suplanuota 12 val., jo maršrutas ves į Kalnalio bažnyčią, kurioje bus aukojamos šv. Mišios, pranešimą apie M. Valančių pristatys Klaipėdos universiteto profesorė Roma Bončkutė. Po jo žygeiviai grįš į Nasrėnus, į M. Valančiaus gimtinės muziejų, kur atsikvėps ir pasistiprins prie laužo. Žygio dalyviai turės įveikti apie 10 km, todėl rekomenduojama pasirūpinti šilta apranga, patogia avalyne. Renginio trukmė – apie 5 val.
„P. n.“ informacija
Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis informavo, kad vasario 20 d. nuo 11 iki 15 val. Salantų kultūros centre rengiama diskusija „Užgavėnių tradicijos šiuolaikybėje: transformacijų, aktualizavimo, tęstinumo aspektai“. Susitikime savo įžvalgomis dalinsis Klaipėdos universiteto mokslininkai, etnologai, renginių organizatoriai, bendruomenių atstovai. Diskusijai temų ir klausimų tikrai yra, tarkim, ar šio itin seno žemdirbiško ritualo, dabar – šventės, turinys ir esminės prasmės tebėra aktualios? Kokiais scenarijais būtų galima transformuoti šios tradicijos turinį? Ar tradiciniai Užgavėnių personažai mums dar kažką sako? Kuo pakeisti, bet ar galima keisti? Ar kultūros centrų, bendruomenių organizuojamos Užgavėnių šventės, kaip renginiai, prisideda prie tradicijos išsaugojimo? „Bandysime pasikalbėti apie visa tai ir dar daugiau, taip pat susipažinsime su arčiausiai Salantų esančiomis, dar gyvuojančiomis, nenutrūkusiomis Grūšlaukės ir Platelių persirengėlių vaikštynių tradicijomis“, – žadėjo A. Rapalis. Diskusijoje dalyvaus Klaipėdos universiteto profesoriai dr. Rimantas Balsys ir dr. Lina Petrošienė, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos atstovė Aldona Kuprelytė, KU etnologijos studijų krypties doktorantė Irma Žąsytienė, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro specialistė Jolita Vozgirdienė, Kretingos rajono M. Valančiaus viešosios bibliotekos Grūšlaukės filialo bibliotekininkė Birutė Markaitienė. Renginio organizatoriai pageidautų, kad diskusijai jos dalyviai užsiregistruotų tel. 0 699 06591 arba el. p. kultura.salantai@gmail.com (nurodant savo vardą, pavardę, įstaigą ir kontaktus).
„P. n.“ informacija
Iš rungtynių protokolų
Įpusėjo Kretingos rajono veteranų krepšinio pirmenybės. Ketvirtą pergalę paeiliui iškovojo Salantų „Granitas“, 80:52 nugalėjęs „Lobikoną“ (Alvydas Grikpėdis – 25, Andrius Mockus – 15; Gediminas Stropus – 15, Artūras Riepša – 11). Kitose rungtynėse jis 78:69 palaužė „Viruso“ komandos pasipriešinimą ir privertė varžovus patirti antrą pralaimėjimą iš eilės (Alvydas Grikpėdis – 19, Donatas Jonikas – 18; Julius Kryževičius – 18, Remigijus Turskis ir Remigijus Milašius – po 11). Toliau neklumpa ir lydere išlieka „Urbovita“, 103:75 nesunkiai nugalėjusi „Kretingalę“ (Mindaugas Naudžiūnas – 32, Gediminas Žalys – 15; Donatas Aniulis – 26, Donaldas Razma – 18). Trečioje turnyrinės lentelės vietoje įsitvirtino „Buivolai“, 83:68 nugalėję „Lobikoną“ (Julius Jasas ir Darius Skuodas po – 19; Darius Valančius – 20, Andrius Drakštas – 18). Komandoms iki atkrintamųjų liko sužaisti po dvejas-trejas rungtynes.
Kretingos rajono savivaldybės valdoma uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos autobusų parkas“ gavo SEB banko finansavimą, kurį kartu su Europos Sąjungos paramos lėšomis ir savo įnašu panaudos elektriniams autobusams įsigyti. „Kretingos autobusų parkas“ planuoja įsigyti 10 elektrinių autobusų ir įrengti 7 įkrovimo stoteles. Palyginti, iš viso šiuo metu bendrovė turi apie 40 keleivinių transporto priemonių, kurių vidutinis amžius siekia beveik 20 metų ir visos jos varomos dyzelinu. Su SEB banku sudarytas sandoris atveria galimybę įmonei pradėti reikšmingas permainas, nes iki šiol „Kretingos autobusų parkas“ neturėjo nė vienos transporto priemonės, naudojančios netaršias degalų rūšis – elektrą ar vandenilį.
Vieni kaimynai tirta nuo šalčio, kiti gyvena atvertais langais
Kai Laisvės g. name Nr. 2 Kretingoje gyvenanti Regina Vaitkuvienė skundžiasi, kad jos bute nešyla radiatoriai ir nuolat būna šalta, kai kurie moters kaimynai tvirtina dėl šilumos pertekliaus šią žiemą besivėsinantys atsilapoję langus. Tad ką daryti? Šilumos punktas – privačiame bute Bėda ta, kad seno, šiemet 90-ies sulaukusio, dviejų aukštų 4-ių butų medinio namo šilumos punktas įrengtas privačiame bute. Jo savininkė, R. Vaitkuvienės teigimu, šilumą ir reguliuojanti, kaip patinka, nors, išskyrus šilumininkus, teisės lįsti prie prietaiso niekas neturi: „Ji išvažiuoja į kaimą – prisuka, po kelių dienų sugrįžta, – vėl kažkiek „paleidžia“. Pašnekovės žodžiais, į svečius atvykę anūkai dreba nuo šalčio, o ir pačiai namuose dažną dieną tenka sėdėti apsivilkus storą chalatą bei kelis megztinius, maža to, – šildytis atsisukus dujas ar įsijungus tepalinį radiatorių. Ši problema jau pasiekė ne tik „Pajūrio naujienas“, bet ir rajono merą Antaną Kalnių, ir Seimo narę Violetą Turauskaitę, ir, žinoma, pačius Kretingos šilumos tinklus, kurie šilumos punktą, kitur name nesant vietos, privataus asmens bute ir įrengė. Anot R. Vaitkuvienės, kai prieš 21-erius metus ji čia atsikraustė, kiek šilumos gaudavo centralizuotai, tiek ir buvę gerai. „Tas reguliatorius atsirado staiga: vieną dieną atpuolė Šilumos tinklų atstovas, greit pasiūlė, kažką surašė... Tuomet dar ėjau į darbą, neturėjau laiko per daug gilintis, su viskuo sutikau“, – prisiminė R. Vaitkuvienė. Praėjusių metų kalendoriuje moteris juodu ant balto susižymėjo dienas, kuriomis bute buvo kaip šiaurėje – rutuliukais apvedžiotas kone visas gruodis. Bendrovės „Šilumos tinklai“ Vartotojų aptarnavimo grupės vadovas Algirdas Švėgžda patalpų temperatūrą išmatavo praėjusį antradienį: virtuvėje – 19,4, svetainėje – 20,8, miegamajame – 19,1 laipsnio. Specialisto vertinimu, tokie rodmenys yra pakankamai normalūs. R. Vaitkuvienė patikslino, jog šiek tiek prišilo ir atsukus dujas, nes ką tik gaminosi pietus.
Pernai Lietuvos buriuotojų sąjungos konferencija „Vartai į jūrą. Lietuvos uostų proveržis“ tapo atspirties tašku uostų infrastruktūros gerinimui ir plėtrai Lietuvoje. Šiemet drauge su Klaipėdos krašto savivaldybėmis ir pagrindiniais partneriais, tarptautine žaliosios energetikos bendrove „Ignitis renewables“ organizuojama konferencija aprėpia dar didesnes ambicijas. Lietuvai ruošiantis įdarbinti didelį jūros potencialą, uostai tarnaus statant ir aptarnaujant jūrinius vėjo elektrinius parkus. Taigi konferencijoje „Kaip išnaudoti jūrinį ekonomikos ir energetikos potencialą? Nuo mažųjų uostelių iki nacionalinio saugumo“ aukščiausio lygio ekspertai aptars strateginius planus ir vizijas, kaip efektyviai išnaudoti Lietuvos jūrinį potencialą. Renginys įvyks vasario 14 d., penktadienį, 10.00–15.30 val. Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos konferencijų centro salėje (Priešpilio g. 2). Dalyvauti kviečiame nemokamai, tačiau būtina registracija – iki vasario 13 d. imtinai užpildant registracijos formą svetainėje jurinispotencialas.lt . Tiesioginę konferencijos transliaciją taip pat bus galima stebėti lrt.lt ir delfi portaluose. „Jūrinio vėjo technologijų vystymas yra strategiškai svarbus siekiant energetikos sektoriaus transformacijos visame pasaulyje, Lietuvoje šios technologijos taip pat turi didžiulį potencialą ir reikšmingai prisidės prie šalies žaliosios energetikos sektoriaus ateities. Šis sektorius – viena kertinių dabartinės energetikos strategijos dalių, leidžiančių lokaliai gaminti reikalingą elektros energiją“, – sakė „Ignitis renewables“ komunikacijos partneris Paulius Kalmantas.
Trijų vaikų mama į gintaro gelmes panėrė visa savo esybe
Žemėtvarkos ir geodezijos inžinierė Irena Urinavičienė, pagal specialybę dirbusi dvejus metus, ištekėjusi ir susilaukusi trijų vaikų, visa savo esybe nėrė į gintaro gelmes. Tai nebuvo nauja sfera šeimai – moters vyras vienoje įmonių jau dirbo su gintaru – jį šlifavo, gręžė, apdirbdavo. Jurga BRAUKYLIENĖ Pomėgis gintarui – nuo vaikystės Kretingoje gimusi ir augusi I. Urinavičienė mano, kad subtilų polinkį į estetinį grožio suvokimą paveldėjo iš motinos, o darbštumą, užsispyrimą ir mokėjimą siekti užsibrėžto tikslo – iš tėvo. „Mano mama bet kokioje lūšnelėje sugebėtų sukurti jaukumą, o tėtis, gebantis sumeistrauti viską, ką sugalvoja, buvo ir yra tikras meistras. Jis gražiai piešia, turi meninį polinkį, jo rankose atgyja akmuo, prakalba geležis ar medis“, – užaugusi grožį puoselėjančioje šeimoje pašnekovė tiki, kad genais tėvai Gražina ir Petras Galdikai jai perdavė ne tik grožio sampratą, bet ir didžiulę atsakomybę savo veiklai. „Pomėgį gintarui nešiojuosi nuo pat vaikystės, nuo pačios gražiausios pasakos apie Jūratę ir jos gintarinius rūmus, nuo Eglės Žalčių karalienės, kurią įsivaizduoju pasipuošusią gintaro karoliais. Visos vaikystės vasaros pralėkdavo prie jūros, Šventojoje, kur, eidama pajūriu į vaikišką saują vis rinkdavau mažyčius gintarėlius. Iki šiol esu išsaugojusi tuomet surinktus Baltijos jūros dovanotus trupinėlius – tai mano talismanas. Nors kartu su vyru gintaro versle sukamės daugybę metų – tų mano surinktų mažų gabalėlių niekada neliečiu, jie man šventi“, – magišką trauką šiam iš sakų susiformavusiam akmeniui mėgino paaiškinti pašnekovė.
Reglamentas kaip priedanga saviems, apynasris oponentams
Sausio mėnesio Kretingos rajono tarybos posėdyje į darbotvarkę nugulė sprendimo projektas dėl vieno pagrindinio Tarybos darbą reglamentuojančio teisės akto pakeitimo – Tarybai buvo pateiktas naujos redakcijos Savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. Jo atnaujinimas prasidėjo dar pernai rugpjūtį, o patvirtintas jis buvo praėjus beveik pusmečiui. Bet tik dabar pradėjo aiškėti, kodėl taip ilgai užtrukta – reglamento rengėjai užsimanė vienu šūviu nušauti du zuikius: sukurti priedangą savo atsakymuose neretai besipainiojančiai Savivaldybės administracijos direktorei ir uždėti apynasrį rajono valdantiesiems neparankiam Kontrolės komitetui ir ypač jo pirmininkui. Kaip ir buvo tikėtasi, nemažai diskusijų sukėlė atnaujinto reglamento redakcijoje dvigubinamas ankstesnis 10 darbo dienų terminas, per kurį Tarybos nariams administracija turi pateikti informaciją. Kodėl Tarybos nariui greitai gauti informaciją yra taip svarbu? Pridėjus laisvadienius 20 darbo dienų, kaip dabar įtvirtinta atnaujintame reglamente, virsta beveik mėnesiu. Sulaukus gyventojų klausimų jiems išsamiai galime atsakyti tik turėdami tą informaciją, kurią dažniausiai valdo administracija. Kaip mes, Tarybos nariai, gyventojams galėsime padėti, jei patys iš administracijos tik po mėnesio gausime pirminę informaciją? Per tiek laiko, pagal dabar galiojančius teisės aktus, iš Savivaldybės atsakymą turėtų gauti kiekvienas pilietis ir nebūdamas išrinktas dirbti Savivaldybės taryboje. Kam tada Kretingos gyventojams reikalingi Tarybos nariai? Tokį valdančiosios daugumos patvirtintą reglamento pokytį vertinu kaip trukdymą atlikti Tarybos nario pareigas.
|