Pajūrio naujienos
Help
2026 Sausis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Apklausa

Ar jums svarbu, kaip naudojamos Savivaldybės biudžeto lėšos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(2021) 2026-01-23

Kretingoje, pastačius naują vaikų lopšelį-darželį, turėtų nelikti seniausio mieste „Pasakos“ darželio.

Taikos ir Kardo Rinktinės gatvių ribojamame laisvame valstybinės žemės sklype Kretingoje planuojamas modernus vaikų lopšelis-darželis. Nepriklausomybės metais tai būtų pirma darželio statyba ne tik Kretingos mieste, bet ir rajone. Pagal dar nepatvirtintą Kretingos rajono savivaldybės 2026–2028 metų Strateginį veiklos planą, šios naujos ikimokyklinio ugdymo įstaigos projektas turėtų būti parengtas 2028 metais.

Pasigedo diskusijos, galimybių studijos

Savivaldybės 2026–2028 metų Strateginį veiklos planą Savivaldybės taryba patvirtinti turėtų ateinantį ketvirtadienį įvyksiančiame posėdyje.

„Turime numatyti žingsnius į priekį. Kretinga auga, mieste gyventojų daugėja. Kretingai ir rajonui vystyti svarbios sąlygos: pakankamas vietų skaičius šiuolaikiškuose vaikų lopšeliuose-darželiuose, stiprios bendrojo ugdymo mokyklos, užtikrintas medicininis aptarnavimas”, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, patvirtinęs, kad Kretingoje statyti modernų, apie 8 vaikų grupes turintį, lopšelį-darželį yra jo idėja.

Svarstant 2026–2028 metų Strateginio plano projektą Savivaldybės tarybos kolegijoje, sudarytoje iš rajono Tarybos komitetų pirmininkų ir mero, opozicijai priklausantys kolegijos nariai, dargi valdančiojoje daugumoje esantis Švietimo komiteto pirmininkas Darius Petreikis, tvirtino, kad ši Strateginio plano projekto priemonė su jais nebuvo derinta. Tam, kad nuspręstų dėl darželio statybos, politikai pasigedo esamo Kretingos ikimokyklinių įstaigų tinklo analizės, tokią investiciją pagrindžiančios galimybių studijos – mero teigimu, dabartinėmis statybos darbų kainomis darželį pastatyti kainuotų apie 4–5 mln. eurų.

A. Kalniaus tvirtinimu, dėl naujo vaikų darželio reikalingumo Kretingai abejonių nekyla įvertinus pastarojo laikotarpio ir artimiausių metų gyvenamosios statybos plėtrą mieste. Vien laisvame valstybinės žemės apie 3,5 ha sklype, esančiame teritorijoje tarp „Lidl” prekybos centro ir vandens bokšto, turėtų būti pastatyta apie 600 butų. „Baigiamas rengti šios teritorijos detalusis planas, ir šiemet rugpjūtį turėtume pradėti sklypų investuotojams pardavimą”, – aiškino meras.

Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos Irinos Simutienės teigimu, pagal Kretingos miesto bendrąjį planą, čia numatyta penkiaaukščių daugiabučių statyba. „Kiek jų iškils, priklausys nuo investuotojų”, – sakė vedėja.

Gyvenamųjų namų statyba plečiasi Juozo Kėkšto, Juozo Paulausko, Antano Jonausko, kitose miesto gatvėse. Meras vardijo suplanuotus ir jau dygstančius daugiabučius Taikos g., netoli Teresiečių vienuolyno, taip pat Birutės g., kadaise planuotos pirties vietoje, Mėguvos g., kur tebestūkso buvusio karinio komisariato pastatas.

„Suprantu opozicijos norą bambėti. Ko reikia Kretingai ir rajonui, matosi Savivaldybės kasdienių darbų rutinoje. Darželiui statyti žemės sklypą turime, Savivaldybei pirkti jo nereikės”, – kalbėjo A. Kalnius.

Laisvos valstybinės žemės sklypas, kuriame numatoma ir darželio statyba, yra 5 ha. Darželiui tiek žemės nereikia, didžioji teritorijos dalis skirta mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai.


Aistė KULIKAUSKIENĖ:

– Tikrai labai sudėtinga, bet didelėmis pastangomis įmanoma. Tėvai turėtų daug dirbti ta linkme: nustatyti aiškias ribas, ribojant laiką, kiek leidžia naudotis telefonu. Tačiau visiškai atsisakyti socialinių tinklų, manau, nebeįmanoma. O ir nereikia. Nes tie tinklai taptų dar labiau viliojantys kaip tas Adomo obuolys, vaikai imtų slapukauti, ir tai į gera nenuvestų.

Kretingiškis Jonas:

– Reikėtų, Australijos pavyzdžiu, drausti socialinius tinklus vaikams iki 16 metų. Dabar jau ir Didžioji Britanija tai svarsto. Yra įmanoma sukontroliuoti, traukinys dar nenuvažiavo – patys tėvai turėtų susiimti. Dabar gi telefonas ir mažamečių tėvams yra kaip mini auklė, norim, kad rankos patiems atsirištų, kai kažką dirbam, ir vaikui kišam telefoną. Taip patys sau kirvį pasikabinam, vaikas tampa dar sunkiau valdomas. Mes vaikystėje tų telefonų neturėjome ir kažkaip išgyvenome.

Artūras ČEPAUSKAS:

– Manau, kad nieko nebegalime padaryti. Jau tiek esame pažengę į priekį, kad upės tekėjimo, kaip sakoma, nebesustabdysi. Informacija platinama daugiausiai per socialinius tinklus. Visi esam prikritę prie telefonų. Australai ir britai bando kažką daryti – riboti registraciją iki 16 metų, bet ar jiems pavyks paauglius atkratyti nuo socialinių tinklų, dar nežinia. Vietoj medijų reikėtų pasiūlyti kažką tokio

Vaiva KRIKŠČIŪNAITĖ-BUITVYDĖ:

– Gal išvis atgrasyti nereikėtų, nes be socialinių tinklų jau sunkiai šiandien įsivaizduotume gyvenimą, bet reikia sugalvoti, kuo kitu užimti vaikus. Pirmiausia tėvai turėtų rodyti pavyzdį, namie nesėdėti įnikus į telefonus, o ir mokytojai mokykloje padėti. Jeigu vaikas turi įdomių veiklų, jis neranda laiko tinklams. Namie yra du paaugliai, ir puikiai žinau, kaip reikia pasistengti, kad šie nesėdėtų įsmeigę akis į telefonus ir kompiuterius.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Eismo saugumo komisija aptarė galimybes greičio ribojimo kalnelius įrengti Kretingos miesto Knygnešių ir J. Jablonskio gatvėse, iš automobilių stovėjimo aikštelės prie Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos užsimojo „iškrapštyti“ parkavimo vietas užimančias mažąsias mašinėles, kuriomis į pamokas atvyksta moksleiviai.

Parinko optimaliausias vietas

Dėl intensyvėjančio eismo Palangos gatvėje greitį ribojančių kalnelių prašę gyventojai pritarė, kad vienas, numatytas už A. Jucio gatvės, ribotų mašinų, atvažiuojančių nuo Kretingos ir vykstančių Pryšmančių link greitį, o antrasis ties Knygnešių g. namu Nr. 20 mažintų nuo Pryšmančių Kretingos link važiuojančio transporto greitį.

„Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad tikslingiau būtų greitį riboti ir tuo pačiu antrąjį greičio mažinimo kalnelį įrengti ties įvažiavimu į tankiau apgyvendintą miesto dalį, o ne gerokai įvažiavus į miestą“, – pasiūlė gyventojai.

Jų nuomone, toks sprendimas ne tik leistų sumažinti nuo Pryšmančių miesto kryptimi vykstančio transporto greitį, saugiau būtų visoje Palangos gatvėje, bet saugumas būtų užtikrintas ir pėstiesiems, einantiems autobusų stotelės „Gestautai“ link.

Prieš priimant sprendimą, Kretingos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas Eismo saugumo komisijos narius ragino labiau orientuotis į vietą ties posūkiu, kur tiek iš miesto, tiek į miestą, nemažindami greičio, iš nuokalnės pakyla srautai automobilių.

„Norėtųsi optimaliausio varianto, kad dėl įkalnės rizikinga Penkininkų gatvė, kurioje daug gyventojų, būtų saugi“, – sakė jis.

Po komisaro žodžių komisijai buvo kilusi mintis įrengti net trečią greičio slopinimo kalnelį – už Penkininkų gatvės Palangos gatvės link, tiksliau tarp Tenžės ir Penkininkų gatvių.

Tačiau iškilo problema: dėl finansinių sumetimų galimi tik paprastieji, skaudžiais vadinami kalneliai iš metalo, mat, statant švelnesnius iš asfalto, reikėtų projektuoti kaip iškiliąją sankryžą, ir tai Savivaldybei per brangiai kainuotų. Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės žodžiais, daug investuoti neverta, kadangi Palangos gatvė įtraukta į remontuotinų sąrašą – atsiras ir perėja, šaligatviai, apšvietimas.

Nuspręsta vieną kalnelį įrengti Knygnešių gatvėje, o kitą – Palangos gatvės link, kaip ir siūlė gyventojai.


Ar Rotušės aikštėje atsiras čiuožykla, kol kas nėra žinoma.

Kretingos miesto Rotušės aikštėje, kur dar visai neseniai stovėjo kalėdinė eglė, buvo planuota įrengti naują žiemos pramogą – laikiną ledo čiuožyklą gyventojams. Pasak Kretingos rajono savivaldybės, tam buvo palankios oro sąlygos – laikėsi žiemiški orai, prognozuotas apie 10 laipsnių siekiantis šaltis, todėl nuspręsta pasinaudoti natūraliomis gamtos sąlygomis.

Nuo antradienio kelias dienas Rotušės aikštėje dirbo UAB „Kretingos vandenys“ specialistai kartu su Savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kartenos ugniagesių komanda ir SĮ „Kretingos komunalininkas“ darbuotojais. Aikštėje buvo nuvalytas sniegas, palaipsniui lietas vanduo, siekiant suformuoti lygų ledo paviršių. Vis dėlto, nepaisant pastangų, kol kas sukurti tinkamos čiuožyklos nepavyksta.

Kaip paaiškėjo, liejant ledą vanduo susigeria, o formuojamą dangą neigiamai paveikė ir gyventojų ant ledo primestas sniegas. Dėl šių priežasčių stabilaus ir saugaus ledo sluoksnio suformuoti nepavyksta, todėl planuota žiemos pramoga kol kas lieka neįgyvendinta.

„Vertiname, kokia situacija yra dabar ir svarstome, ką daryti toliau“, – teigė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Pasak jo, sprendimai dar nėra priimti, o Savivaldybė analizuoja, ar verta tęsti darbus, ar ieškoti kitų alternatyvų.

Idėja įrengti natūralią čiuožyklą kilo stebint aplinkinius miestus ir rajonus, kurie investuoja dideles sumas į dirbtines ledo arenas. Kretingos rajono savivaldybė siekė sukurti gyventojams prieinamą, nedaug kainuojančią pramogą miesto centre, pasinaudojant žiemos teikiamomis galimybėmis. Buvo planuota, kad gyventojai patys atsineš pačiūžas, o aikštė taps vieta ne tik aktyviam laisvalaikiui, bet ir bendrystei.

Dėl susiklosčiusių techninių ir gamtinių aplinkybių, čiuožyklos įrengimas Kol kas sustabdytas, o galutiniai sprendimai, kaip elgtis toliau, dar svarstomi.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybė iš 60 šalies savivaldybių patenka tarp 9 autsaiderių, kurios neskatina vaikų gimstamumo – kūdikio susilaukusiems tėvams Savivaldybė teskiria simbolinę dovaną – Naujagimio knygą su rajono mero parašu. Kai kitose šalies savivaldybėse, be valstybės išmokų, dar skiriama konkreti finansinė parama, prilygstanti 5–10 bazinių išmokų dydžiams (BSI šiuo metu yra 74 Eur), taigi nuo 370 iki 740 Eur.

Finansinė parama – tik gimus dvyniams

Šią problemą Ūkio ir Kultūros komitetų jungtiniame posėdyje iškėlė Savivaldybės tarybos kolegijoje opozicijai atstovaujanti rajono politikė Jolanta Gedvilaitė. Ji pasitelkė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento atliktus tyrimus, taip pat – Kretingos rajono gimstamumo rodiklius: 2025 m. gimė 276, 2024 m. – 258, 2023 m. – 295 kūdikiai. J. Gedvilaitė pasiūlė į Strateginio plano socialinės paramos programą įtraukti naują priemonę – piniginį kūdikio krepšelį.

„Demografijos problemos visoje Lietuvoje liūdina: žmonių miršta dvigubai daugiau negu gimsta. Mūsų tauta nyksta. Tai nacionalinė problema, bet ji turėtų rūpėti ir savivaldybėms: be valstybės skiriamos paramos tėvams, akcentuojama Seimo kanceliarijos tyrime, skatinti gimstamumą turėtų ir pačios savivaldybės. Pusšimtis savivaldybių sėkmingai tai ir daro. Be abejo, į tai įeina platesnis spektras priemonių: ir tinkamos aplinkos kūrimas, vietų darželiuose užtikrinimas, ir kitokia pagalba tėvams. Pas mus, deja, ši pagalba tebėra padrika, o kūdikio krepšelis – labiau simbolinis. Rajono tarybos sprendimu, paskatinami tik tie tėvai, kuriems gimė dvyniai, bet tai – pavieniai atvejai“, – tvirtino J. Gedvilaitė.


Džiaugiamės sulaukę seniai matytos gražios žiemos, tačiau žemdirbiai su baime laukia pavasario, kai sniegas ims tirpti. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininko Rimanto Pauliko, baltu patalu žemė buvo padengta šlapia, neįšalusi, ir pradėję vegetuoti augalai po sniegu gali pradėti šusti, mat susidariusi pluta jiems neleidžia kvėpuoti.

„Su kolegomis susitikę pakalbam – ar neatsitiks taip, kad, ką iš rudens pasėję, pavasarį turėsim iš naujo atsėti?“ – svarstė R. Paulikas.

Anot jo, kai žemė pašalusi, augalai pereina į žiemojimo tarpsnį ir tarsi „užsikonservuoja“, o šiuokart storas sniego sluoksnis gali būti ant vegetuojančių. Tokiu atveju pasėliai negautų deguonies, negalėtų kvėpuoti ir šustų.

„Aš pats vakar padėjau medžiotojams – savo technika vežiau žvėrims pašarus į laukus. Pastebėjau, kad sniego buvo virš kelių, apie 60–70 centimetrų“, – sakė Ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininkas.

Jo teigimu, tokių metų yra buvę ir anksčiau, kai po sniegu žuvo 70–80 proc. pasėlių. Paprastai išgyvena tik tie augalai, kurie pasėti ant kalniuko, buvo mažiau išsivystę. O jeigu pasėlis – tankus, su didele lapija, kuri sniego prispausta prie žemės, gali įsimesti pelėsis, grybiena.


Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus pirmininkas Sigitas Kupšys paaiškino, kaip laukiniai gyvūnai miške gyvena žiemą ir kiek prie to prisideda žmogus.

Atėjus žiemai, ir pakankamai gausiai iškritus sniegui, atsiranda gyventojų, kurie skuba į miškus vežti maisto laukiniams gyvūnams. Tačiau specialistai akcentuoja – ne kiekviena žiema yra kritinė, o netinkamas gerumo demonstravimas kartais gali padaryti daugiau žalos negu naudos. Be to, pagal tam tikras taisykles, laukinių gyvūnų maitinimu rūpinasi medžiotajai. Apie tai „Pajūrio naujienos“ kalbėjosi su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Kretingos skyriaus pirmininku Sigitu Kupšiu.

Kritinės padėties rajone nėra

Miškuose, anot miškininko Sigito, galima pastebėti dviejų tipų laukinių gyvūnų maitinimo vietas: viliojimo vietose naudojamas natūralus pašaras, skirtas pritraukti medžiojamuosius gyvūnus. Laikantis griežtų medžioklės taisyklių, šėryklos įrengiamos tam, kad gyvūnai galėtų pasimaitinti, ir prie jų medžioti draudžiama. „Jeigu tuose miškų plotuose laukiniai gyvūnai nerastų maisto, tai nebūtų ir žvėrių, todėl nuo seno medžiotojai pasirūpindavo šėryklomis. Tai nėra naujas reiškinys. Atrodo, kad šiemet sulaukėme gausiai sniego, tačiau anksčiau jo būdavo dar daugiau, – paaiškino S. Kupšys. – Šėrykla – tai vieta, kur gyvūnas gali ateiti, ramiai maitintis, o žmogaus veikla čia turi būti itin atsargi.“

Maitinti laukinius gyvūnus žiemą būtinybės nėra. Anot LMŽD Kretingos skyriaus pirmininko, žvėrys pasirūpinti puikiai geba ir patys: „Kol virš sniego nėra susidariusi pluta, o šiuo metu miške sniegas pakankamai dar purus, gyvūnai savo kanopomis, knyslėmis prakapsto sniegą ir randa maisto.“

Miško kirtavietės, nulaužti ar nukirsti medžiai tampa natūralia pašarine baze – žvėrys graužia žievę, šakas, ūglius. „Pavyzdžiui, nukirsta blindė ar drebulė elniniams yra tikras delikatesas. Šakos ir kamienai – tai maistas, kurį jie puikiai ėda“, – paaiškino miškininkas.

Anot jo, dažnai žmonės net nepastebi, kiek daug natūralaus maisto žvėrys randa patys, ypač kai sniegas nėra sukaustytas ledo pluta. „Vertinant situaciją Kretingos rajone, kritinės padėties šiuo metu nėra. Nors sniego ir nemažai, bet jis purus, be plutos, todėl kanopiniai gyvūnai lengvai pasiekia žemę, o šernai be vargo išknisa maistą. Šiandien tikrai nėra pagrindo sakyti, kad žvėrims gresia badauti“, – atkreipė dėmesį S. Kupšys.

Šėryklose paliekamas tik natūralus pašaras. „Laukinius gyvūnus galima maitinti tik natūraliu pašaru. Medžiotojai maitina grūdais, kukurūzais, žirniais, pašariniais runkeliais, kartais – silosu. Priklauso, kokio pašaro tuo metu galima gauti iš ūkininkų“, – įvardino medžiotojas.

Šėryklos ypač naudingos, kai sniegas šiek tiek atitirpsta ir vėl staiga užšąla. Tada viršutinis sniego sluoksnis būna kietas. Kaip aiškino S. Kupšys, net ir grubią odą turintys šernai ją susibraižo ir susidrasko, o stirnos, kurių kojos – plonos, gali ne tik jas pažeisti, bet ir susilaužyti: „Tada jau gyvūnams būna daug problemų. Tam šėryklos ir reikalingos, nes laukiniai gyvūnai, atradę maitinimosi vietą, būna netoli jos, taip kaupdami energiją ir nežalodami savęs.“


Kurapkų populiacija Europoje mažėja.

Lietuvos ornitologų draugija ūkininkų, medžiotojų, sodybų savininkų bei visų gamtos mylėtojų prašo prisidėti prie kurapkų apsaugos žiemą. Kaip „Pajūrio naujienoms“ teigė draugijos komunikacijos ekspertė Justina Kuliešė, šiuos paukščius būtina pagloboti.

Kurapkų Europoje mažėja

Gausi sniego danga kurapkoms sudaro itin sudėtingas išgyvenimo sąlygas. Kai sniego sluoksnis viršija 30 cm arba po atodrėkio susiformuoja kieta ledo pluta, šie paukščiai nebegali pasiekti natūralaus maisto – žolės arba želmenų. „Tokiais atvejais be žmogaus pagalbos kurapkų išgyvenimo tikimybė labai sumažėja, ir šios dienos joms gali būti mirtinos“, – teigė J. Kuliešė.

Kurapkos – sėslūs paukščiai, tačiau prispaustos bado ir šalčio yra priverstos klajoti. Dėl maisto trūkumo jos dažniau aptinkamos prie sodybų, vienkiemių ar miestų pakraščiuose. Čia paukščiai susiduria su papildomais pavojais, ypač su laisvai laikomais šunimis ir katėmis, todėl teikiama pagalba turi būti organizuojama taip, kad būtų užtikrintas ir saugumas.

Kurapkų populiacija sparčiai mažėja visoje Europoje, o tai, anot gamtos specialistų, rodo platesnes agrarinio kraštovaizdžio ekologines problemas. Lietuvoje šios rūšies nykimą lėmė intensyvus žemės ūkis, pesticidų naudojimas ir buveinių nykimas. Šiuo metu kurapka yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Pastarųjų metų švelnesnės žiemos sudarė sąlygas populiacijai iš dalies atsikurti, tačiau viena atšiauri žiema su storu sniego sluoksniu gali panaikinti kelerių metų teigiamus pokyčius. Ornitologai atkreipia dėmesį, kad kurapkai būdingi populiacijų svyravimai dėl klimatinių sąlygų ypatumų. Tačiau, jei rūšies būklė gera ir populiacija gausi, tai nenulemia jos išnykimo. Kurapkų buvimas yra svarbus sveiko ir mažiau užteršto agrarinio kraštovaizdžio indikatorius.


Orams atšalus iki 15-os ir daugiau laipsnių, lauke gyvenančius gyvūnus specialistai rekomenduoja įvesti į vidaus patalpas.

Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius šiais metais gavo pranešimus apie 9 galimai netinkamomis sąlygomis laikomus šunis tiek Kretingos mieste, tiek Kretingos, Kartenos, Imbarės seniūnijose.

Sutinka geranoriškai, bet turi klausimų

„Grubių taisyklių pažeidimų, kad būtų pagrindas paimti gyvūnus, nenustatėme, tik gyventojams papildomai paaiškinome Gyvūnų laikymo taisyklės ir kokie reikalavimai yra prižiūrint keturkojus šaltuoju metų laiku“, – sakė skyriaus vedėja Renata Jonauskienė.

Paklausta apie šunų šeimininkų reakcijas, vyriausioji specialistė Angelė Ubartienė teigė, jog pirmiausia žmonės nustemba, nori sužinoti, kas įskundė, kam kada ir kodėl yra neįtikę, be to, visiems atrodo, kad savo augintinius prižiūri teisingai.

„Tačiau neteko sutikti negeranoriškų gyventojų – noriai išklauso, ką reikėtų daryti kitaip, jeigu gyvūnai neskiepyti, nečipuoti, pažada greitu laiku šiuos reikalus susitvarkyti“, – pasidžiaugė A. Ubartienė.

Gyvūnų gerovės gynėjai kaip tik yra skelbę pavojų per šalčius lauke laikomiems ir grandine prirakintiems šunims, apgailestauta, kad tokių įsisenėjusių neva kankinimo formų iki šiol Lietuvoje nepavyksta uždrausti įstatymu.

O ar Civilinės saugos ir viešosios tvarkos specialistės daug prie grandinių laikomų šunų pastebėjo Kretingos rajone?

„Jei skaičiuotume Kretingos mieste – prie kas antros trečios trobos, jei kaimuose – dar daugiau. Iš esmės namuose gyventojai laiko tik veislinius mažus šunis“, – sakė A. Ubartienė.

Tačiau, pavyzdžiui, užvakar apsilankiusi Kartenos seniūnijoje, Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus komanda pamatė, kad ir lauke gyvūnais rūpinamasi normaliai. „Apžiūrėjome būdą – ji buvo apšiltinta polistirolu, gyvūnas – didelis, guvus, nepavargęs. Smagu, kai žmonės supranta, ir kaip savo augintinius maitinti per šalčius: duoda mažiau sauso, daugiau šilto maisto ir šilto vandens“, – pasakojo vyriausioji specialistė.


Aplinkos ministerija paskelbė, kad 2025-ieji metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra buvo 8,4 laipsnio – vienu laipsniu šilčiau nei norma.

Praėjusieji metai pagal šiltumą buvo penkti nuo 1961 m., užfiksuoti net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai. Jie neprilygo 2024 metams, kurie buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją ir vidutinė metinė oro temperatūra buvo 9,5 laipsnio. Septyni mėnesiai buvo šiltesni, trys – vėsesni, o du – artimi 1991–2020 m. vidurkiui. Sausis ir kovas buvo neįprastai šilti, o  trečius metus iš eilės nustebino ir vasariškas rugsėjis. Gegužė buvo labai šalta, rugpjūtis – irgi vėsesnis nei vidutiniškai. Aukščiausia oro temperatūra 2025 m. fiksuota Druskininkuose liepos 3 d. (35,6 laipsnio), o žemiausia – Šalčininkuose vasario 16 d. (-17,7 laipsnio). Per metus buvo pagerinti net 23 parų maksimalios oro temperatūros rekordai ir 2 parų minimalios oro temperatūros rekordai pavasario šalnų laikotarpiu.

Pernai Lietuvoje nuo 2017 m. neregistruotas nė vienas kaitros atvejis. Taip pat fiksuota mažiausiai karščio dienų nuo 2009-ųjų. Per metus tropinė naktis buvo fiksuota tik liepos 22-ąją Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 laipsnio. Tai mažiausias fiksuotas tropinių naktų skaičius nuo 2008 m., kai jų išvis nebuvo fiksuota.

Vidutinis kritulių kiekis 2025 m. Lietuvoje buvo 675 mm (3 proc. mažiau nei norma), tačiau pasitaikė ekstremalių mėnesių: vasaris ir balandis buvo labai sausi, o liepa – trečia drėgniausia nuo 1961 metų, kuomet vykdomi šiuolaikiniai meteorologiniai stebėjimai. Daugiausiai kritulių per metus iškrito Anykščiuose – 904 mm, o mažiausiai – Kybartuose – 489 mm.

Pernai buvo užfiksuoti net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.


Šis sausis, gausiai pridrėbęs sniego, po kuriuo susigulėjo ir ledo plotai, žmonėms atnešė rūpesčių, tarp jų – ir traumų, o gydytojams traumatologams – papildomus darbo krūvius. Apie tai, kokios traumos vyrauja šį viduržiemį, su skaitytojais pasidalino Kretingos ligoninės Bendrosios chirurgijos traumatologijos skyriaus Traumatologijos-ortopedijos poskyrio vedėjas Juozas Bartusevičius.

Vyrauja galūnių lūžiai

Gydytojo žodžiais, šio mėnesio pradžioje, per vieną savaitgalį staiga prisnigus, labiau vyravo vadinamosios netikėtumo traumos: žmonės dar nebuvo įpratę prie staigių pokyčių – sniego daug, tarnybos nespėjo jo valyti, dangos apačioje susiformavo ledas. Žmonės neapskaičiuoja pokyčių ir galimybių būti atsargesniems, lėčiau praeinant tam tikrus kelio ar šaligatvių ruožus, kopiant apšalusiais laiptais.

„Pagrindinai traumos žiemą ir įvyksta dėl slidžios dangos: žmonės paslysta ir krenta. Priėmimo skubios pagalbos skyrius prisipildo gyventojų su viršutinių galūnių – dilbių, riešų, pirštų patempimais, išnirimais, lūžiais. Jei krinta stipriai, kaip sakoma, iš viso ūgio, būna peties sąnario, raktikaulio, žastikaulio išnirimų ar lūžių, pasitaiko ir išvien išnirimas su lūžiu. Rečiau, paslydus ir stipriai trenkiantis, įvyksta klubo sąnario, blauzdos lūžiai. Krentant ant nugaros, sunkiausios ir pavojingiausios yra galvos traumos“, – itin platų patiriamų traumų spektrą vardijo gydytojas traumatologas.


Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė ir Kretingos rajono ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas pasidžiaugė atnaujintomis Slaugos ir palaikomojo skyriaus patalpomis ir įranga.

Vakar Kretingos rajono ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas Kretingos rajono savivaldybės atstovams pristatė pagal bendrą partnerystės projektą atnaujintą Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, įkurdintą antrajame pagrindinio pastato aukšte. Darbai buvo atlikti įgyvendinat projektą „Ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtra Kretingos rajono savivaldybėje“, bendrai susitelkus Savivaldybei ir ligoninei, gavus Europos Sąjungos paramos lėšų.

Atsirado daugiau vietų

Aprodydamas naujai sutvarkytą skyrių, R. Sakalauskas tvirtino, kad šiuo projektu siekė atskirti slaugos ir terapijos bendrąsias erdves, suremontuoti 159,3 kv. m ploto patalpas, atnaujinti įrangą.

Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius įkurdintas atskiroje II aukšto dalyje, palatos atnaujintos pagal šiuolaikinius reikalavimus: įrengti oro kondicionieriai, įkurdintos elektrinės funkcinės lovos, specialūs čiužiniai pragulų profilaktikai, atnaujintas procedūrinis kabinetas su lengvai valoma sienų danga. Taip pat pakeistos durys – jos ne tik vizualiai atrodo patraukliau, bet ir yra gerokai funkcionalesnės negu buvo anksčiau – praplatintos iki 1,2 m, kad lengva būtų su lova ligonį įvežti į palatą. Patalpose įrengtos vienvietės, dvivietės, trivietės ir keturvietės palatos. Iš viso skyriuje vienu metu gali būti slaugomi 29 ligoniai: 25 vietos skirtos slaugai ir 4 vietos – paliatyviajam gydymui.

„Vietų padaugėjo 5 lovomis, nes sumanėme sterilizacinio kabineto ir vaistinės patalpas iškeldinti į apačią, prie Priėmimo-Skubios pagalbos skyriaus, kaip yra ir kitų miestų ligoninėse. Čia nepatogu būdavo atgabenti medikamentus. Atlikus pokyčius, atsirado vietos dar papildomai įrengti dvi palatas: vienvietę, kuri, galbūt, ligonio artimiesiems pageidaujant, bus mokama, bei erdvią keturvietę“, – akcentavo R. Sakalauskas.


Laukžemės Madoną 12 metų restauravo Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratoriai Ieva Stanionienė ir Mindaugas Būga, sukūręs ir jos kopiją.

Ilgiau kaip dešimtmetį truko, kol aukščiausio lygio Lietuvos nacionalinio muziejaus Medžio ir tapybos dirbinių restauravimo skyriaus meistrai atkūrė unikalią, 600 metų skaičiuojančią ir, manoma, seniausią Lietuvoje gotikinę 1,03 m aukščio medinę Madonos su Kūdikiu skulptūrą. Ligi tol nuo neatmenamų laikų ji, neišvaizdi, apkarstyta rožančiais ir plastiko gėlėmis, stovėjo Laukžemės Šv. Andriejaus bažnyčios prieangyje. Pernai užbaigus restauravimo darbus, skulptūra po specialiu gaubtu eksponuojama Kazio Varnelio muziejuje Vilniuje, o šį kovą, tikėtina, bus grąžinta į savąjį kraštą – į Kretingos muziejų.

Sukūrė specialų gaubtą

Ši Madona – ne vien kulto reliktas, ji – labiau kultūros reiškinys, susijęs su gotikos atėjimu į Lietuvą. Lietuvoje ant piršto skaičiuojant Vytauto Didžiojo laikus menantį palikimą, o ypač – medinį paveldą, atkurtoji Madona tapo nacionaline vertybe, ir jai buvo reikalinga speciali apsauga.

Pasak Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Dalios Činkienės, pernai Savivaldybė pasirūpino, kad būtų pagaminta speciali vitrina, kuri kainavo 2 tūkst. 252 Eur. Šiuo gaubtu apgaubta Madona iš restauratorių dirbtuvių iškeliavo į muziejų Vilniuje, po juo bus saugoma ir Kretingos muziejuje.

Kokiose muziejaus erdvėse bus eksponuojama ši ypatinga skulptūra, kaip bus sukurtas jai tinkamas mikroklimatas, „Pajūrio naujienos“ teiravosi Kretingos muziejaus vadovo Romando Žiubrio: „Specialių laikymo sąlygų skulptūrai nebereikia, nes gaubto viduje susidaro natūrali terpė. Dar nenusprendėme, kur ją eksponuosime. Svarstome dvi galimybes: arba Madoną eksponuoti ovaliojoje salėje greta Žiemos sodo kavinės, arba įkurdinti Ūkvedžio name, kur pristatomas liaudies menas.“

Muziejus, pasak R. Žiubrio, visuomenei surengs viešą skulptūros pristatymą, o po metų ji pradės kelionę po Lietuvą. „Jau rikiuojasi muziejų eilė, kad paskolintume skulptūrą. Šį gotikos šedevrą turi pamatyti šalies žmonės“, – sakė jis.


  • Iš policijos suvestinių
KRETINGA

Prie ŽEMAITĖS al. ir VILNIAUS g. žiedinės sankryžos sausio 19 d. apie 14.30 val. sustabdyto automobilio „Dacia Duster“ vairuotojai, gimusiai 1996 m., nustatytas 1,76 prom. neblaivumas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos sporto salėje prasidėjo Kretingos rajono moterų tinklinio pirmenybės, kuriose dalyvauja šešios moterų komandos: „Donlavyta“, „Vakarė-Granduva“, „Kartena“, „Kretinga“, Kretingos tinklinio klubas (KTK) ir „Sendvaris“.

Pirmosiose grupės etapo komandų varžybose įtampos netrūko – tarp komandų „Kretinga“ ir „Kartena“ virė tikra kova, kurią šįkart po pratęsimo laimėjo „Kartena“ rezultatu 3:2.

„Tarp šių komandų trys setai baigėsi pratęsimais. Kitos ekipos taip pat kovojo atkakliai“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus specialistas Erikas Žiubrys.

Grupės etapas tęsis tol, kol visos komandos sužais tarpusavyje. Po pirmųjų varžybų, laimėjusi dvejas rungtynes, pirmauja „Donlavyta“. „Kai kurios komandos dar nežaidė“, – atkreipė dėmesį E. Žiubrys.

Po grupės etapo vyks atkrintamosios varžybos, kuriose susitiks III ir VI bei IV ir V vietas grupėje užėmusios komandos. Porų nugalėtojos pateks į pusfinalį. Grupės etape I ir II vietas užėmusios komandos į pusfinalį pateks tiesiogiai.

Pirmo turo rezultatai: „Vakarė-Granduva“ – „Donlavyta“ – 0:3 (23:25; 18:25; 19:25); „Kretinga“ – „Kartena“ – 2:3 (26:28; 26:24; 27:25; 11:25; 11:15); „Kretinga“ – „Donlavyta“ – 0:3 (13:25; 20:25; 11:25).

„P. n.“ informacija


Sausio mėnesį prasidėjo Kretingos rajono veteranų krepšinio pirmenybės, kuriose šiemet varžosi šešios komandos.

Pirmenybės prasidėjo dramatiškomis „Buivolų“ ir „Viruso“ žaidėjų rungtynėmis, kuriose prireikė dviejų pratęsimų išaiškinti komandą nugalėtoją – „Buivolai“ 86:76 palaužė varžovus, nors pastarieji IV kėlinyje likus žaisti apie minutę pirmavo 10 taškų. Nugalėtojų gretose rezultatyviausiai žaidė Laurynas Vadopalas (7/11 dvitaškiai, 6 atk. kamuoliai) – 20, Darius Skuodas (5/8 dvitaškiai, 13 atk. kamuolių, 5 rez. perdavimai, 5 per. kamuoliai, 25 naud. balai) – 19; „Viruso“ komandoje – Aurimas Lukauskis (9/13 dvitaškiai, 10/13 baudos, 11 atk. kamuolių, 5 per. kamuoliai, 8 išprov. pražangos, 36 baud. balai) – 28, Tomas Kubilius (7 atk. kamuoliai) – 7.

Antrosiose rungtynėse Salantų „Grantitas“ 72:62 palaužė komandą „Lobikonas-Resursas“. Rezultatyviausiai „Granito“ komandoje žaidė Alvydas Grikpėdis (3/5 dvitaškiai, 2/4 tritaškiai, 11/11 baudos, 6 rez. perdavimai, 9 išprov. pražangos, 36 naud. balai) – 24, Jonas Galdikas (3/5 dvitaškiai, 4/8 tritaškiai, 7 atk. kamuoliai, 21 naud. balai) – 18; pralaimėjusių komandoje – Andrius Drakšas (8/11 dvitaškiai) – 20, Darius Kaveckis (6/12 dvitaškiai, 3 per. kamuoliai) – 17. „Atsipūtę“ komanda pirmosiose rungtynėse 79:72 nugalėjo „Žemaičius“. Nugalėtojų komandoje rezultatyviausiai žaidė Julius Paulauskas (4/5 dvitaškiai, 8/9 baudos, 7 atk. kamuoliai, 23 naud. balai) – 16, Vilmantas Paulikas (3/4 dvitaškai, 3/4 tritaškiai) – 15; „Žemaičių“ komandoje – Laurynas Kazlauskas (6/11 tritaškiai, 3/4 baudos) – 21, Aurimas Budvytis (6 atk. kamuoliai, 17 naud. balų) – 15.

II turo starte „Lobikonas-Resursas“ po dramatiškos kovos 88:86 palaužė „Buivolus“. „Lobikono-Resurso“ komandoje rezultatyviausiai žaidė Aurimas Zaboras (7/12 dvitaškiai, 9/18 tritaškiai, 8 atk. kamuoliai, 6 rez. perdavimai, 9 išprov. pražangos, 45 naud. balai) – 48, Andrius Drakšas (15 atk. kamuolių, 8 išprov. pražangos, 21 naud. balai) – 14; „Buivolų“ komandoje – Eimants Kupšys (9 atk. kamuoliai, 8 išprov. pražangos, 31 naud. balas) – 25, Laurynas Vadopalas (3/4 dvitaškiai, 3/7 tritaškiai) – 15.

Tomas KUBILIUS


Džiugios naujienos Vydmantų gimnazijos bendruomenei – gavusi šviesaus kaimyno „Ignitis renewables“ paramą, gimnazija modernizuos antro aukšto koridorių, sukurdama saugią, jaukią ir šiuolaikišką aplinką mokytis ir bendrauti.

Per projektą bus demontuoti pasenę luminescenciniai šviestuvai, juos pakeičiant moderniais, energiją taupančiais LED šviestuvais, taip pat įrengtos pakabinamos akustinės „Armstrong“ tipo lubos, pagerinančios patalpų estetiką, garso izoliaciją ir bendrą komfortą. Visos paramos suma gimnazijos bendruomenei – 17 tūkst. 493,66 eurų.

„Vydmantų gimnazija už tvarią energetiką (vidaus patalpų infrastruktūrai gerinti)“ – tęstinis projektas. Praėjusiais metais, dalyvaujant „Ignitis renewables“ projekte, sutvarkytos pirmo aukšto lubos, šviestuvai ir pakeista pasenusi elektros instaliacija.

Parama gali būti teikiama bendruomenėms, įsikūrusioms šalia vystomų arba jau eksploatuojamų objektų, kurie priklauso „Ignitis  grupės“ įmonėms ir gamina energiją iš  tvarių išteklių. Finansuojami projektai, atrenkami „Ignitis Grupės“ Vertinimo komiteto ir turi atitikti tokius kriterijus, kaip tvaraus verslo principų ir socialinės realybės skatinimas, kurti bendruomenei naudingą vertę.

Vydmantų gimnazijos informacija


Dabartinį Turizmo informacijos centrą ir viešąjį miesto tualetą, veikiančius po vienu stogu, jau šiemet ketinama atskirti. Modernus tualetas-robotas bus įrengtas greta šio pastato.

Rotušės aikštės prieigose, palei Pranciškonų stadiono tvorą stovintis Turizmo informacijos centro pastatas, kurio rūsyje įrengtas viešasis miesto tualetas, susidėvėjo – jam reikalinga rekonstrukcija. Į Kretingos rajono savivaldybės Strateginės plėtros planą įtraukta šio statinio rekonstrukcija, jame nebepaliekant viešojo tualeto, – numatyta nupirkti konteinerinį tualetą-robotą ir jį įkurdinti greta šio pastato.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė sakė: pastatas, kuriame po vienu stogu Turizmo informacijos centras ir viešasis miesto tualetas, tarsi susigyvenęs su aplinka, ir atvykusiems svečiams gana patogu, o ir miestiečiai įpratę naudotis jų paslaugomis. Tačiau pastatas nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų: jame nėra įrengtos lietaus nuotekų sistemos, drenažo, todėl rūsys drėksta, ir nuo drėgmės rūsyje atšokusios plytelės. Tualetą jau buvo bandyta remontuoti, kartu įrengiant ir nusileidimą žmonėms su negalia.

Taip pat yra problema dėl viso statinio pamatų, kurie netvarūs, byra, o stogas prakiuręs. Turizmo informacijos ir viešojo tualeto kompleksas, anot V. Preibienės, nebeatitinka reikalavimų, statinį reikėtų perprojektuoti, galbūt įrengiant papildomas stiklo konstrukcijas. Tačiau šie darbai lauktų kitąmet.


Komisijos nariai su antros įvažos į sklypą J. Basanavičiaus gatvėje pageidaujančiais gyventojais sutarė, kad bus ieškoma geriausio varianto, kaip tai padaryti, kad eismas būtų saugus.

Kretingiškių prašymas pritarti įvažoms į sklypą J. Basanavičiaus gatvėje antradienį įvykusiame Eismo saugumo komisijos posėdyje buvo atidėtas antrą kartą. Pirmą – dėl trūkstamo dokumento, o šį sykį netenkino sprendiniai.

„Mes neužkertam kelio, bet ieškokit kitų variantų, kurie tenkintų visas puses“, – posėdyje dalyvavusiems interesantams sakė meras Antanas Kalnius.

Pagal techninio projekto sprendinius, vietoj detaliajame plane numatyto vieno įvažiavimo į sklypą gyventojai norėtų dviejų, jų plotis būtų po 7 metrus. Pasak Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo vyriausiojo specialisto Svajūno Bradūno, Statybos techniniame reglamente nurodytas vienas trijų metrų pločio įvažiavimas.

„Šiandien matome vieną detalųjį planą, bet dar 2021 metais buvo patvirtintas ir kitas J. Basanavičiaus gatvės ruožą apimantis detalusis planas, buvo sudėlioti sprendiniai: keturiems vienbučiams namams skirtas vienas įvažiavimas“, – teigė specialistas. Jeigu gyventojai planuoja pasistatyti ne 4, o 8 automobilius, tai šią situaciją turėtų išsispręsti savo sklypo ribose – galbūt pasistatant garažą ar kaip kitaip, tačiau į gatvę išsikišusios mašinos stovėti negali.

„Įsivaizduokim, kaip bus, kai automobiliai iš sklypo į kelio važiuojamąją dalį turės išvažiuoti atbulomis? Matomumas prastas, o kelyje gali pasitaikyti ir pėsčiųjų, ir dviratininkų, ir paspirtukininkų. Eismo įvykiai būtų užprogramuoti, būtų sužalotų žmonių“, – pritarė Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Virbauskas.

Jo nuomone, nepatogumų patirtų ir patys gyventojai, nes, norint prasilenkti, kai kurie mašinas turėtų palikti ant važiuojamosios gatvės dalies. „Toks eismo organizavimas šitame sklype nėra geras“, – sakė policijos atstovas.


Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas

Nuotr. iš ministerijos archyvo

Nuo 2026 m. sausio 1 d. dalis gyventojų – pažeidžiami ir mažai elektros energijos suvartojantys – gali mokėti už šią paslaugą mažiau, jei naudojasi visuomeniniu elektros energijos tiekimu, kurį užtikrina „Ignitis“: „Standartinis“ visuomeninio tiekimo tarifas yra 22 ct už kWh, o pažeidžiamiems vartotojams elektros energijos kaina yra 4 centais mažesnė ir siekia 18 ct už kWh, tačiau būtina naudotis visuomeniniu tiekimu.

Pažeidžiamais vartotojais laikomi tie gyventojai, kurie gauna ar turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, asmenys su negalia arba gaunantys šalpos senatvės pensiją ar šalpos kompensaciją. Norėdami mokėti 18 ct už kWh visuomeninio tiekimo kainą, pažeidžiami vartotojai turi tapti visuomeninio tiekimo klientais.

„Kaip ir žadėjome, nuo sausio mažas pajamas gaunantiems gyventojams elektros energija kainuoja pigiau. Mūsų tikslas paprastas – kad pažeidžiamiausi gyventojai už elektrą mokėtų mažiau ir jaustųsi saugiau. Turint pažeidžiamo vartotojo statusą ir esant visuomeniniame tiekime, mažesnės kainos bus pritaikytos automatiškai“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pažeidžiamiems vartotojams, taip pat tiems, kurių metinis elektros energijos suvartojimas neviršija 1000 kWh (arba vidutiniškai iki 80 kWh per mėnesį) ir kurie turi teisę gauti visuomeninį tiekimą, nepriklausomo tiekėjo pasirinkimas nėra privalomas – jie gali patys apsispręsti, ar likti visuomeniniame tiekime, ar rinktis nepriklausomą tiekėją. Svarbu pabrėžti, kad gyventojai, kurie anksčiau buvo pasirinkę nepriklausomą tiekėją, turi galimybę pakeisti savo sprendimą ir, esant poreikiui, pasirinkti visuomeninį tiekimą bei juo naudotis iki 2030 metų.


Sutvarkyti Palangos bei Stoties gatvių pėsčiųjų ir dviračių takai – senos betoninės plytelės pakeistos naujomis trinkelėmis

Penkiose vaikų žaidimo aikštelėse įrengta naujų įrenginių. Jie atnaujinti ir vaikų žaidimų aikštelėje ties Birutės g. 22A namu.

2025 metais Kretingos miesto seniūnijoje, kaip ir kitose Kretingos rajono seniūnijose, įgyvendinta įvairių infrastruktūros atnaujinimo darbų: tvarkytos gatvės ir takai, modernizuotas apšvietimas, vykdyti inžinerinių tinklų atnaujinimo darbai, vaikų žaidimų aikštelėse įrengta naujų įrenginių.

„Didelis dėmesys skirtas vaikų laisvalaikio infrastruktūrai. Per praėjusius metus net penkiose Kretingos miesto vaikų žaidimo aikštelėse įrengta naujų įrenginių. Jais pasipildė aikštelės prie Klaipėdos g. 125 daugiabučio namo, Sofijos Tiškevičienės g. 2 namo ir ties Birutės g. 22A namu, taip pat aikštelė Pastauninko parke, prie lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“, ir Pastauninko parko apatinė aikštelė, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. – Be to, aikštelėse prie Klaipėdos g.125 namo ir lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ paklota danga.“

Direktorės teigimu, ne mažiau dėmesio skirta ir gyventojų susisiekimui gerinti. Mieste išasfaltuotos Baisogalos, Naujoji, Panevėžio, Laukų ir Kartenos gatvės, atnaujintas Stirnų ir Stadiono gatvių bei Palangos gatvės ruožo nuo Pasieniečių iki Tiekėjų gatvės asfaltas. Seniūnijos keliuose ir gatvėse užasfaltuotos duobės, kelių ir gatvių būklė gerinta žvyruojant bei greideriuojant žvyruotas gatves.

Siekiant sudaryti patogesnes ir saugesnes sąlygas pėstiesiems bei dviratininkams, sutvarkyti Palangos ir Stoties gatvių pėsčiųjų ir dviračių takai – senos betoninės plytelės pakeistos naujomis trinkelėmis. Atnaujinti ir Kretingos kultūros centro fasadiniai lauko laiptai, pėsčiųjų takas, ant pastato įrengti žaibolaidžiai.

„Taip pat gerinta apšvietimo kokybė Kretingos miesto Savanorių ir Vytauto gatvių kiemuose – 10 senų natrio lempų šviestuvų buvo pakeisti moderniais LED šviestuvais, kurie ir geriau apšviečia aplinką, ir yra ekonomiškesni“, – tikino V. Preibienė.

2025 metais Kretingos mieste tvarkyta ir kapinių infrastruktūra. Suremontuota dalis mieste esančių Stačiatikių senųjų kapinių tvoros, pradėta rengti Petrikaičių kapinių kolumbariumų prieigų vizija, kurią planuojama parengti dar šį pavasarį. Taip pat pradėtos Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus kapinių tvoros ir šiaurės vartų komplekso taikomųjų tyrimų bei tvarkybos darbų projekto pirkimo procedūros.

Didelis dėmesys skirtas ir inžinerinei infrastruktūrai. Baigti Pastauninko parko lietaus nuotekų valymo įrenginių remonto darbai, taip pat Stadiono ir M. Daujoto gatvių nuotekų tinklų projektavimo ir įrengimo darbai. Pradėtas rengti ir netrukus bus parengtas Plungės ir Kauno gatvių lietaus nuotekų sistemos projektas.

Savivaldybė ir toliau ketina nuosekliai investuoti į infrastruktūros gerinimą visame rajone.

Kretingos rajono savivaldybės informacija


Kretingos rajono kultūros centre pagerbti rajono sportininkai, sporto bendruomenės nariai.

Trečiadienio vakarą Kretingos rajono kultūros centre įvyko iškilmingas Kretingos rajono sportininkų pagerbimo vakaras, subūręs gausų būrį sportininkų, trenerių, sporto bendruomenės narių ir rajono vadovų. Šventinis renginys tapo proga ne tik pasidžiaugti aukštais sportiniais pasiekimais, bet ir atkreipti dėmesį į tuos, kurių indėlis į sportą dažnai lieka mažiau matomas, tačiau yra itin svarbus rajono bendruomenei.

Pastebėtos naujos sporto šakos

Šių metų sportininkų pagerbimo vakaras, kaip akcentavo Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus specialistai Dovilė Višinskienė ir Erikas Žiubrys, išsiskyrė platesniu požiūriu į sportą. Pasak jų, nuspręsta sąmoningai įvertinti ne tik aukšto meistriškumo sportininkus, bet ir aktyviai sportuojančius mėgėjus. „Norėjosi įtraukti tuos, kurie galbūt nėra profesionalai, tačiau gyvena sportu, jų veidai nuolat matomi vietinėse varžybose, kurie prisideda prie renginių, sporto švenčių. Tokių žmonių indėlis yra reikšmingas bendruomenei“, – kalbėjo D. Višinskienė.

Specialistai tikino, kad mėgėjų sportas rajonui yra labai svarbus, nes būtent šie žmonės palaiko sporto infrastruktūros gyvybingumą, buria bendraminčius ir skatina fizinį aktyvumą. „Ne visi sportuoja dėl medalių, bet visi – dėl sporto. Ir tai taip pat verta pagarbos“, – teigė E. Žiubrys.

Skiriant premijas, teikiant apdovanojimus ir padėkas, šiais metais išryškėjo ir sporto šakų įvairovė. „Matome, kad rajone atsiranda vis naujų sporto krypčių. Kai kurios jų anksčiau nebuvo taip pastebimos, pavyzdžiui, automobilių sportas. Dabar sportininkai tiesiog „išlenda“ su aukštais savo pasiekimais, pergalėmis“, – atkreipė dėmesį D. Višinskienė. Pasak jos, neretai sportininkus padeda pastebėti sporto organizatoriai, bendruomenės nariai, sporto organizacijos. „Gali būti, kad dar turime ir daugiau nematomų sportininkų, apie kurių pasiekimus ateityje dar išgirsime“, – pridūrė E. Žiubrys.


Projekto dalyviai Sardinijoje: (iš kairės) Evelina Beržonskytė, Radvilė Paulikaitė, Alanas Rilskis, Laimis Paulauskas, Aironas Šimulis.

Penki Kretingos rajono jaunuoliai šią žiemą grįžo iš Sardinijos salos Italijoje ne tik su lagaminais, bet ir su patirtimi. Jaunuoliai dalyvavo „Erasmus+“ projekte „Culture Craft“, kuriame per tradicinius amatus ir kultūrines veiklas buvo stiprinamas kūrybiškumas, saviraiška bei tarpkultūrinis dialogas.

Pažino skirtingų šalių kultūrą

„Ieškojome prasmingų tarptautinių galimybių jauniems žmonėms, su kuriais dirbame kasdien. Apie projektą jaunuoliai sužinojo per Kretingos atvirą jaunimo centrą“, – pasakojo šio centro mobilaus darbo su jaunimu socialinė darbuotoja Vilijanda Žimontaitė. Dalyviai buvo atrinkti atsižvelgiant ne tik į motyvaciją ar norą keliauti, bet ir į jų asmeninius augimo poreikius.

Projektas vyko Sardinijoje, Italijoje, o jo organizatoriai – tarptautiniai partneriai, siekiantys per kultūrines ir amatininkystės veiklas skatinti jaunų žmonių įsitraukimą ir atvirumą pasauliui. „Tai buvo savaitė intensyvių, bet labai prasmingų veiklų – nuo kūrybinių dirbtuvių iki vietos bendruomenių lankymo ir grupinių refleksijų“, – tikino V. Žimontaitė.

Ruošiantis pirmajai tokio masto tarptautinei patirčiai, jaunuoliams buvo svarbus ir palaikymas. „Padėjau jiems pasiruošti kelionei – kalbėjome apie kultūrinius skirtumus, apie tai, ko tikėtis, kaip susitvarkyti su jauduliu. Buvau pasiekiama per visą procesą, skatinau jų savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi“, – sakė socialinė darbuotoja, įvardinusi, kad į kelionę jaunuolius lydėjo Atviro jaunimo centro savanorė Liudmila Šilaikienė.

Anot specialistės, tarptautinės patirtys jaunimui suteikia itin daug: „Jos plečia akiratį, stiprina pasitikėjimą savimi, skatina atsakomybę. Daugelis jaunuolių iš pradžių netiki, kad tokios galimybės jiems yra pasiekiamos, todėl dalyvauti „Erasmus+“ projekte tampa labai reikšmingu lūžio tašku.“

Didelė projekto dalis buvo skirta pažinti kitų šalių kultūrą ir tradicinius amatus. „Tai ugdo pagarbą įvairovei, skatina atvirumą ir padeda geriau suprasti tiek kitus, tiek save“, – patirtimi pasidalino viena projekto dalyvių Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokė Evelina Beržonskytė. Praktinės veiklos padėjo jaunimui mokytis ne tik apie skirtingas kultūras, bet ir apie bendradarbiavimą, kantrybę, skatino kūrybinį mąstymą.

Ne mažiau svarbi buvo ir kasdienė patirtis tarptautinėje komandoje. „Jaunuoliai nuolat bendravo su bendraamžiais iš kitų šalių, dirbo grupėse, sprendė kasdienes situacijas, mokėsi reikšti savo nuomonę ir išklausyti kitus – dažnai anglų kalba“, – kalbėjo V. Žimontaitė. Tai, anot pašnekovės, labai prisideda prie socialinių ir bendravimo įgūdžių ugdymo.

Specialistų nuomone, tokios patirtys dažnai turi ilgalaikį poveikį. „Dalyvaudami tokiuose projektuose jauni žmonės tampa drąsesni, labiau motyvuoti, atviri naujoms galimybėms – tiek mokslams, tiek karjerai ar savanorystei“, – atkreipė dėmesį socialinė darbuotoja.


Tokie konteineriniai tualetai prie miesto kapinių Padvarių kaime tarnautų žmonėms.

Nors jau 50 metų kaip esu įsikūręs kitur, Kretingą, į kurią tėvai iš tremties Sibire parvežė 1958 m., kur užaugau ir baigiau vidurinę mokyklą, laikau savo gimtuoju miestu ir stengiuosi, kad jis taptų tokiu, kuriame gyventi būtų gera visiems. Lankydamasis Lietuvos miestuose bei užsienyje stebiu, kaip tvarkosi kiti ir mąstau apie tai, ką iš tos gerosios patirties būtų galima panaudoti Kretingoje, nes dažniausiai viskas, kas gera ir patogu žmonėms, yra seniai išrasta.

Siekiant mažinti negalią turinčių asmenų atskirtį ir gerinti jų fizinės aplinkos prieinamumą, 2025 m. vasarą Kretingos rajono savivaldybei pasiūliau prie miesto kapinių Padvarių kaime įrengti konteinerinį tualetą, kuriuo galėtų naudotis kapinių, kuriose palaidota daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, lankytojai, tarp jų ir žmonės, turintys negalią, kurie dabar tokios galimybės neturi. Apie 20 tūkst. Eur kainuojantys šildomi konteineriniai tualetai su vandeniu ir higienos reikalavimus atitinkančia santechnika, yra puiki alternatyva gerokai brangesniems stacionariems tualetams pastatuose ir plačiai naudojami – jų ypač daug Palangoje. Toks yra pastatytas ir prie sporto aikštyno Kretingoje, Nidos gatvėje. Pasiūlymas buvo užregistruotas Savivaldybėje ir, pagaliau, sausio 13 d. buvo gautas atsakymas, kurį pasirašė administracijos direktorė Vilma Preibienė. „Atsižvelgiant į gautą pasiūlymą ir Savivaldybės biudžeto galimybes, Strateginio planavimo grupė įpareigojo seniūniją negalią turintiems asmenims įrengti biotualetą bei rankų plovimo mechanizmą lauke.“ Kadangi tą visai Lietuvai svarbią dieną spaudė daugiau kaip 10-ies laipsnių šaltis, įsivaizdavau kaip į užšalusią plastikinę išvietę su vežimėliu įsibrukęs ir savo reikalus sugebėjęs atlikti žmogus su negalia, dar sugebės ir lauke nusiplauti rankas. Gal tai galėtų pademonstruoti šį 2026–2028 m. strateginį veiklos planą sudarinėję valdininkai? Deja, Kretingoje požiūris į negalią turinčius žmones nuo sovietmečio, kai jie buvo įkalinti namuose, kad netrukdytų tarybiniam žmogui žengti į šviesų rytojų, mažai pasikeitęs. Sunku suvokti, kodėl XXI a. priimami sovietmečiu dvelkiantys sprendimai ir teisinamasi pinigų trūkumu, kai į Kretingos rajono biudžetą 2026 m. planuojama surinkti daugiau kaip 100 milijonų eurų ir jame „nerandame“ keliasdešimt tūkstančių, kad kapinių lankytojai kretingiškiai ir svečiai nebūtų žeminami lauko išvietėse, kurios vadinamos biotualetais. Kaip skelbia statistika, Kretingos rajono biudžeto pajamos per paskutinius 7 metus padidėjo beveik 2,5 karto, bet pinigų normaliam neįgaliųjų tualetui neatsiranda, nors tam gal pakaktų ir už „čekiukus“ į biudžetą sugrąžintų lėšų. O gerų pavyzdžių toli ieškoti nereikia, jų pakanka kaimyninėje Palangoje, kur prie miesto kapinių įrengtu stacionariu viešuoju tualetu seniai naudojasi visi kapinių lankytojai.


Dar visai neseniai nuotolinis mokymasis daugeliui atrodė kaip laikina išeitis. Jis buvo siejamas su išimtinėmis aplinkybėmis, ribotu pasirinkimu ir mažesniu efektyvumu. Tačiau situacija pasikeitė iš esmės. Šiandien kalbų kursai online nebėra kompromisas – jie tapo pilnaverte, dažnai net patogesne ir efektyvesne alternatyva tradiciniams mokymams klasėje.

Pasikeitę darbo ir gyvenimo įpročiai

Vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių nuotolinių kalbų kursų populiarėjimą, yra pasikeitęs darbo modelis. Nuotolinis ir hibridinis darbas tapo kasdienybe, ypač tarptautinėse įmonėse. Kai komandos dirba skirtinguose miestuose ar net šalyse, natūralu, kad ir mokymai persikelia į virtualią erdvę.

Kalbų mokymasis nebeišsiskiria iš bendro darbo ritmo. Pamokas galima planuoti tarp susitikimų, ryte prieš darbo pradžią ar net keliaujant. Tai leidžia mokytis be papildomo streso ir derinti kalbų tobulinimą prie realaus gyvenimo tempo.


Gyvenimas mieste turi savų privalumų – patogią infrastruktūrą, greitą tempą, gyvybingą aplinką. Tačiau kartu jis kelia ir tam tikrų iššūkių, vienas jų – privatumas. Daugiabučiai namai, arti esantys kaimynų langai, intensyvus gatvių judėjimas verčia ieškoti sprendimų, kaip jaustis komfortiškai savo namuose, neatsisakant natūralios šviesos ir estetikos.

Ilgą laiką pagrindiniu pasirinkimu buvo klasikinės užuolaidos. Visgi šiuolaikiniai miesto būstai keičiasi, kartu keičiasi ir požiūris į langų dengimą. Vis daugiau žmonių renkasi sprendimus, kurie leidžia išlaikyti privatumo jausmą be sunkių audinių ir vizualinio pertekliaus.

Kodėl užuolaidos ne visada tinka miestui

Užuolaidos dažnai asocijuojasi su jaukumu, tačiau miesto aplinkoje jos ne visada praktiškos. Tankiai apstatytuose rajonuose tenka rinktis: arba laikyti užtrauktas užuolaidas ir prarasti dienos šviesą, arba jas atitraukti ir jaustis stebimiems. Be to, masyvi tekstilė vizualiai apsunkina erdvę, ypač mažesniuose butuose.

Miesto gyventojai vis dažniau ieško sprendimų, kurie leistų reguliuoti šviesą ir matomumą subtiliau, be radikalių „įjungta–išjungta“ scenarijų. Čia atsiranda poreikis lankstesniems, funkcionalesniems langų sprendimams.


Plėtra į užsienio rinkas daugeliui verslų atrodo kaip natūralus augimo žingsnis. Technologiškai šiandien tai padaryti lengva – internetinė parduotuvė pasiekiama visame pasaulyje. Tačiau realybėje vien prieinamumo neužtenka. Tam, kad užsienio lankytojas taptų pirkėju, jis turi suprasti, pasitikėti ir jaustis užtikrintas. Būtent čia svarbų vaidmenį atlieka interneto svetainės ir internetinės parduotuvės vertimas, atliktas profesionaliai, o ne tik techniniu būdu.

Kalba kaip pardavimo įrankis, o ne formalumas

Internetinė parduotuvė nėra tik produktų katalogas. Tai visuma – nuo pirmo įspūdžio iki paskutinio mygtuko „Pirkti“. Kiekvienas tekstas turi paskirtį: paaiškinti naudą, atsakyti į klausimus, sumažinti abejones ir paskatinti sprendimą. Jei tekstas skamba nenatūraliai, per daug pažodžiui ar „svetimai“, pardavimo procesas nutrūksta dar jam neprasidėjus.

Profesionalus vertimas leidžia kalbėti su klientu jo kalba ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme. Tai reiškia, kad tekstas pritaikomas prie vietinės rinkos, kultūrinių lūkesčių ir pirkimo įpročių.

Kodėl automatinis vertimas dažnai neparduoda

Automatiniai sprendimai gali greitai išversti tekstą, tačiau jie nesupranta konteksto. Jie neatskiria, kur reikia parduoti emociją, o kur – pateikti tikslią informaciją. Dėl to produktų aprašymai tampa mechaniški, reklaminės frazės praranda stiprumą, o kvietimai veikti skamba nenatūraliai.

Užsienio pirkėjas tai pastebi iš karto. Net jei jis supranta tekstą, pasitikėjimas mažėja. O e. prekyboje pasitikėjimas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar bus paspaustas mygtukas „Apmokėti“.


Šiuolaikiniame interjere vis didesnę reikšmę įgauna ne tik funkcionalumas, bet ir vizualinė švara. Žmonės vis dažniau renkasi minimalistinius sprendimus, vengia perteklinių detalių ir siekia vientisos erdvės pojūčio. Būtent šiame kontekste nematomos šildymo sistemos tampa svarbiu interjero elementu, net jei fiziškai jų nematyti. Jos keičia ne tik patalpų šildymo principą, bet ir patį požiūrį į erdvės planavimą.

Vizualinė laisvė be kompromisų

Tradiciniai šildymo sprendimai dažnai diktuoja interjero ribas. Radiatoriai, gyvatukai ar pastatomi šildytuvai užima vietą, riboja baldų išdėstymą ir tampa matomais, ne visada estetiškai patraukliais elementais. Nematomos šildymo sistemos šią problemą pašalina iš esmės. Kai šilumos šaltinis integruotas po sienų ar kitomis apdailomis, interjeras išlaisvinamas nuo techninių detalių.

Tai leidžia kurti švaresnes linijas, simetriškas sienas ir vientisus paviršius. Dizaino sprendimai nebėra pritaikomi prie šildymo įrangos, o atvirkščiai – šildymas prisitaiko prie interjero vizijos.

Švara, minimalizmas ir erdvės pojūtis

Nematomos sistemos ypač vertinamos mažose patalpose. Vonios kambariuose ar kompaktiškose erdvėse kiekvienas matomas elementas turi didelę įtaką bendram pojūčiui. Kai sienos lieka „švarios“, patalpa vizualiai atrodo didesnė, lengvesnė ir tvarkingesnė.

Tokiuose sprendimuose svarbų vaidmenį atlieka šildomas kilimėlis, montuojamas po sienų danga. Jis ne tik atlieka šildymo funkciją, bet ir leidžia visiškai atsisakyti matomų šilumos šaltinių. Tai suteikia galimybę kurti modernų, harmoningą interjerą be jokių kompromisų tarp estetikos ir komforto.


2025 m. Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) atsiduria tarp dviejų finansinių pasaulių – Europos Sąjungos paramos instrumentų ir komercinių kreditų rinkos. Verslai ieško ne tik pigių pinigų, bet ir lankstumo, greičio, supratingo požiūrio į regioninius poreikius.

Ir nors bankai vis dar išlieka svarbiausi finansavimo žaidėjai, vis stipriau į sceną žengia kredito unijos – kaip lankstesnė, vietos verslui artimesnė alternatyva.

ES parama 2021–2027 m. laikotarpiu

2025-ieji – ES finansinio laikotarpio vidurys. Tai reiškia, kad daugelis programų jau veikia, skelbiami kvietimai, o dalis lėšų jau paskirstyta.

Daugiausia verslams aktualios šios kryptys:

  • Inovacijų ir skaitmeninimo skatinimas.
  • Žaliojo kurso įgyvendinimas (energetinis efektyvumas, atsinaujinantys ištekliai).
  • Regioninis verslumas ir kaimo plėtros programos.
  • Verslo pradžios ir plėtros subsidijos SVV.

Didžioji dalis paramos nebeteikiama kaip „gryni pinigai“, o veikia per finansinius instrumentus. Tai reiškia, kad lėšos pasiekia verslą per paskolas, garantijas, investicinius fondus. Ir čia atsiranda naujas, vis svarbesnis tarpininkas – kredito unijos.


Uganda dažnai vadinama „Afrikos perlu" – ir keliautojai, čia atvykę, greitai supranta kodėl. Tai šalis, kur gamta alsuoja gyvybe, o kiekviena diena dovanoja vis kitokią patirtį: nuo dramblių ir liūtų iki gorilų, kurių žvilgsnis palieka įspūdį visam gyvenimui. „Travel Planet” parengtas kelionės į Ugandą maršrutas – tai išskirtinė galimybė atrasti tikrąją Afriką, jungiant klasikinį safari su įsimintinu primatų stebėjimu.

Gyvenimas tarp raganosių, liūtų ir begemotų

Kelionė prasideda Entebėje, kur iškart pajusite afrikietišką atmosferą. Jau antrą dieną laukia susitikimas su baltųjų raganosių populiacija Ziva draustinyje – tai kol vienintelė vieta Ugandoje, kur saugomi še įspūdingi gyvūnai, tačiau jau po kurio laiko juos bus galima sutikti ir kituose parkuose. Vėliau grupė keliauja į Merčisono Krioklio nacionalinį parką – didžiausią šalies gamtos rezervatą, kur safaris tampa kasdienybe.

Čia laukia nuotykiai tiek sausumoje, tiek vandenyje. Safari maršrutai veda pro žirafų, dramblių, liūtų ir buivolų teritorijas, o vėliau – įspūdinga kelionė laivu palei galinguosius Nilo krioklius. Ši vieta žinoma dėl milžiniškų krokodilų ir begemotų kolonijų, ramiai besiilsinčių vandenyje. Viršuje atsiveria vaizdas, kur upės jėga susiaurėja į uolų tarpą, vadinamą „Velnio gerkle" – gamta čia tikrai įspūdinga.


Jeigu rytais virtuvėje ar vonioje jus pasitinka tylus, bet atkaklus varvėjimas – greičiausiai galvojate: „smulkmena“. Tačiau būtent ši „smulkmena“ šiandien tampa viena brangiausių Lietuvos būsto problemų. Senesniuose daugiabučiuose vis dažniau fiksuojami nuotėkiai, o jų taisymas kainuoja ne tik pinigus, bet ir nervus bei užlietų kaimynų pasipiktinimą.

Didžiausia bėda? Žmonės iki paskutinės minutės tiki, kad senas maišytuvas „atlaikys dar metus“. Bet istorija rodo visai ką kitą. Net romėnai žinojo, kad vandens kontrolė yra civilizacijos pamatas. Jų akvedukai turėjo specialias švino detales, kurias keisdavo reguliariai, nes patys suprato, jog smulkus įtrūkimas ilgainiui virsta dideliu potvyniu.

Mes tikėjomės, kad XXI amžiuje tokie dalykai liks praeityje.., tačiau būtent dabar grįžtame prie Romos laikų logikos – jei nekontroliuoji vandens, jis kontroliuos tave.


Iš pirmo žvilgsnio sandėlio netvarka dažnai atrodo kaip smulkmena. Dėžės pastumtos ne į savo vietą, prekės laikomos „laikinai“, įrankiai padėti ten, kur buvo patogu tuo metu. Tačiau būtent toks požiūris ir sukuria ilgalaikę problemą, kuri beveik visada kainuoja daugiau, nei buvo tikėtasi. Chaosas sandėlyje nėra tik estetikos klausimas – tai tiesioginis veiklos efektyvumo, laiko ir pinigų praradimas.

Laikas, kuris dingsta nepastebimai

Viena didžiausių netvarkingo sandėlio kainų – prarastas laikas. Kiekviena minutė, skirta ieškoti prekės, įrankio ar dokumento, yra tiesioginės sąnaudos. Kai daiktai neturi aiškios vietos, darbuotojai nuolat kartoja tuos pačius veiksmus: klausia kolegų, kilnoja dėžes, tikrina atsargas rankiniu būdu.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip keli nereikšmingi momentai per dieną. Tačiau sudėjus juos per savaitę, mėnesį ar metus, susidaro dešimtys ar net šimtai prarastų darbo valandų. Tai laikas, kuris galėjo būti skirtas užsakymams vykdyti, klientams aptarnauti ar procesams gerinti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas