Karteniškių šeima – neatlygintini kraujo donorai

Kilniaširdžiai žmonės Adventą pasitinka tyliai - tokia yra karteniškių Stanislovo ir Ginos Rimkų šeima. Trys jų šeimos nariai - 51-erių Stanislovas, 40-metė Gina bei 18-metis jų sūnus Tadas - yra neatlygintini kraujo donorai. „Koks čia mūsų nuopelnas: darant gerus darbus, ir pačiam pasidaro gera. Jei duodi – gauni ir pats“, - įsitikinęs mažakalbis Stanislovas, ilgametis kraujo donoras.

Vyresnieji karteniškių Rimkų šeimos nariai (iš dešinės) Tadas, Gina ir Stanislovas – jau tapę neatlygintinais kraujo donorais. Jų pėdomis nori pasekti jaunėlis Stanislovas (kairėje) ir prie tėčio besiglaudžianti septynmetė Emilija.

Donoryste „užkrėtė“ šeimą

„Išgyvenau ir visą naktį nemiegojau, kad sutikau pasiviešinti: žmonės sakys, kad Rimkai taip nori išgarsėti“, - drovėjosi Stanislovas, patikindamas, jog jų šeima nemėgstanti padidėjusio dėmesio ir nudailintų šnekų.

S.ir G. Rimkai sakė, kad dar ne visa jų šeima tėra donorai: kartu su tėvais kraujo šį rudenį pirmąsyk davė ir pilnametystės sulaukęs jų sūnus Tadas, Kartenos vidurinės mokyklos dvyliktokas. 16-metis Stanislovas dar - nepilnametis, bet, vyresniųjų šeimos narių pavyzdžiu, jau pasirengęs būti donoru. Vyresnysis sūnus Mantas - šeimos lizdą jau palikęs studentas, o jaunėlei Emilijai – tik septyneri.

Pirmasis Rimkų šeimoje donoru tapo Stanislovas: dar tarybiniais laikais jis kelissyk per metus duodavo kraujo. Medikai atvažiuodavo į darbovietę, o už paimtą dozę kraujo donoras anais laikais gaudavo po dvi poilsio dienas ir pietus „Gintaro“ restorane.

Po Nepriklausomybės buvo pertrūkis, tačiau donorystės įprotis išliko. Prieš trejus metus, išgirdęs Nacionalinio kraujo centro raginimą paaukoti kraujo, S.Rimkus nutarė nedelsti. Pats nuvažiavo į Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialą, ir jame lankosi jau trejus pastaruosius metus. Po 470 g kraujo jis aukoja kas du mėnesius. Ir pats pajuokavo, kad Kraujo centre jau paimta per 10 litrų jo kraujo – po 3 litrus kasmet.

G.Rimkienė donore tapo tik šį rugsėjį. „Atlydėjau vyrą į Kraujo centrą. Gydytoja paklausė, o kodėl aš nesiryžtu aukoti kraujo. Maniau, kad vaikystėje sirgusi gelta netinku donorystei. Tačiau gydytoja patikino, kad tai - netiesa, jog moksliškai įrodyta, kad ši infekcija kraujui nepakenkė“, - apie staigų savo apsisprendimą pasakojo moteris.

Šventi dalykai - neparduodami

Nors Rimkų šeima tikrai negyvena visko pertekusi, anaiptol, verčiasi netgi labai kukliai – Stanislovas dirba sargu, o Gina – namų šeimininkė, ji prižiūri namų ūkį ir gyvulius, tačiau tvirtino, jog negalėtų paimti pinigų už kraują.

Abu Rimkai – Stanislovas ir Gina, paklausti, kodėl ryžtasi neatlygintinai aukoti kraują, juk tai – netgi finansiškai nuostolinga, nes tenka patiems nusigauti į Klaipėdą, atsakė nedvejodami: „Kodėl nepaaukoti, jeigu mes tai galime padaryti? Juk taip yra ir visą laiką buvo: tie, kurie turi per daug, jų nagai jau užkumpę į save. Nelaukime gerumo iš kitų, o patys būkime geri. Juk šitiek žmonių - po avarijų ir operacijų, kuriems kraujas reikalingas dabar, o ne kada nors“.

Jaunėlis sūnus Stanislovas irgi turi savo tvirtą nuostatą: „O jeigu kraujo prireiks pačiam, o jeigu - ir ne man, gal jo prireiks mano vaikams ar anūkams“.

Nors Rimkų giminėje, tvirtino pašnekovai, dar nėra buvę tokio atvejo, kad kuriam būtų prireikę perpilti donoro kraują.

Stanislovas sakė, jog abu su žmona seką informaciją apie Nacionalinį kraujo centrą, – jeigu tai būtų privati įstaiga ir jų krauju būtų prekiaujama, apie donorystę nebūtų nė kalbos.

„Duoti kraujo tam, kad pats ar kiti jį parduotų? Kraujas – pernelyg šventas dalykas, kad juo galėtum prekiauti“, - įsitikinęs donoras.

Dovanų – dviratis

„Duodamas kraujo, psichologiškai jaučiuosi labai gerai – patikėkit, duoti iš tikrųjų yra geriau, negu imti. Ir fiziškai jokio blogumo nepajaučiu. O į Kraujo centrą, skirtingai nuo kitų medicinos įstaigų, ateini iškelta galva, nes esi laukiamas“, - tvirtino karteniškis, patikindamas, jog jo, žmonos bei sūnaus kraujo grupės nėra retos – pirma ir antra rezus plius.

Gina papildė vyrą, jog kaskart iš Kraujo centro parsivežantys smulkių dovanų: puodelių, šokoladų, pakabukų.

O sykį labai pasisekė: Stanislovui, kaip ilgamečiui donorui, Kraujo centro rėmėjai dovanų skyrė nepigų dviratį. „O dar sako, kad esu neatlygintinas donoras“, - pašnekesio pabaigoje pajuokavo S.Rimkus.

Ilgamečiai Kretingos rajono donorai: Paulius Sabulis iš Baublių kaimo, Vitalija Lingienė iš Kretingos, Daiva Prialgauskienė, Elena Razmienė iš Kulių, Daiva Vaškevičienė iš Padvarių, Birutė Šeškuvienė, Artūras Zastartas iš Tūbausių bei VST Kretingos skyriaus vadovas Ramūnas Korsakas.

• Rašyti komentarą (3)