Kadencijos pusiaukelėje: COVID-19 iššūkiai ir 80 proc. įvykdytos programos

Pirmąkart Kretingos rajono savivaldybei vadovaujančiam Antanui Kalniui kliuvo ir pandemijos išbandymas.

Koronaviruso pandemija 2020-aisiais sukaustė visą pasaulį. Su Kretingos rajono savivaldybės meru Antanu Kalniumi kalbėjomės apie COVID-19 iššūkius Savivaldybei, valdančiosios koalicijos programos vykdymą, vėluojančias statybas, investicijų stygių, vadovavimą tarybai.

– Kas gero Savivaldybėje nutiko dėl pandemijos?

– Šie 2020 metai buvo ypatingi dėl netikėtų koronaviruso iššūkių, kurie pakoregavo ir Savivaldybės tarybos, ir administracijos darbą. Pirmiausia – teko išmokti dirbti, posėdžiauti nuotoliniu būdu. Džiaugiuosi, kad situaciją dėl koronaviruso rajone pavyksta valdyti. Per pirmąją koronaviruso bangą reikėjo pasitikti ir apgyvendinti izoliacijai iš svetur grįžtančius kraštiečius, tam pritaikėme buvusius senelių globos namus Nasrėnuose. Mūsų Savivaldybė – viena pirmųjų šalyje lygiagrečiai su didmiesčiais Vilniumi, Kaunu atidarė karščiavimo kliniką. Valdant koronaviruso situaciją, didelis yra Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės bei visos jos komandos nuopelnas: vien kiek Ekstremalių situacijų komisijos, kuriai vadovauja direktorė, planuotų ir skubių pasitarimų įvyko. Padaryta daug darbo, ir visuomenei nematomo, ir atėmusio naktis bei savaitgalius. Užėjus antrajai koronaviruso bangai spalio 26 d. atidarėme mobilųjį koronaviruso patikros punktą. Inicijavome gyventojų pavėžėjimą į punktą, pas gydytojus. Teikiant šią paslaugą per visą karantino laikotarpį jau nuvažiuota 12 tūkst. km. Dar per pirmąją bangą mums pavyko sutelkti 40 savanorių, kurie atsakinėjo į gyventojų telefoninius skambučius, vežiojo žmonėms maistą, siuvo kaukes, teikė psichologinę pagalbą, netgi linksmino esančius karantine, izoliacijoje – dainavo daugiabučių kiemuose.

Padėjo ir įmonės, verslas. Štai šiomis dienomis užteko užsiminti, kad mobiliojo punkto apsaugos darbuotojai šildosi Savivaldybės automobilyje, Pranas Varkojis nedelsdamas neatlygintinai atvežė ir pastatė šildomą konteinerį. Džiugu, kad žmonės supranta, padeda. Dėkoju jiems visiems.

Savivaldybė iš Vyriausybės programos COVID-19 paveiktai ekonomikai gaivinti gavo beveik 3 mln. eurų, iš jų 1,2 mln. eurų – keliams tvarkyti. Be kelių, pinigai taip pat buvo panaudoti Salantų gimnazijos renovacijai užbaigti, pakloti dirbtinę dangą naujojoje futbolo treniruočių aikštėje, jų kliuvo ir grafų Tiškevičių rūmų verandai atstatyti.

– Tačiau dėl COVID-19 susitraukus verslui, nepavyko surinkti planuotų mokesčių – 3,6 mln. eurų. Kaip užkamšysite šitą skylę Savivaldybės biudžete? Ar užteks pinigų biudžetininkų algoms už gruodį?

– Dėl pandemijos nepavyko įgyvendinti nemažai 2020 metų Savivaldybės biudžete numatytų priemonių, ypač kultūros projektų. Tam suplanuotos lėšos liko nepanaudotos, perskirstysime jas kitoms būtinoms reikmėms. Reikės ir skolintis. Vyriausybė dėl COVID-19 Savivaldybei leido imti 1 mln. 540 tūkst. eurų lengvatinę paskolą. Pasiskolinome apie 1 mln. eurų. Algas už gruodį visi biudžetinių įstaigų darbuotojai gaus be sutrikimų.

– Savivaldybės sopuliai – įstrigusi Sporto ir sveikatingumo komplekso statyba Kretingoje, vėluojanti centrinės Kretingos Vilniaus gatvės renovacija – erzina, piktina žmones.

– Vyksta pakartotinis rangovo konkursas Sporto ir sveikatingumo komplekso statybai užbaigti. Pirmąjį konkursą laimėjęs rangovas laiku nepateikė visų rangos darbų sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų, todėl Savivaldybei teko skelbti pakartotinį konkursą. Dėl nepasirašytos sutarties su pirmuoju laimėtoju kilusį ginčą pavyko išspręsti taikos sutartimi, be teismo. Savivaldybei sumokėta pusė komplekso statybos darbų pirkimo viešojo konkurso dalyvio garanto – 50 tūkst. eurų bei išvengėme galimo konkurso užstrigimo teismuose ilgam laikui.

Vilniaus gatvės renovaciją 2021 metais turime užbaigti. Dėl užsitęsusios gatvės renovacijos negalime visų šunų karti ant rangovo – bendrovės „Šilutės automobilių keliai“ ar keikti projektuotojus, kad neįvertino archeologinių tyrinėjimų stabdžio. Kalti esame ir patys. Kažkodėl, prieš kelerius metus dar rengiant rekonstrukcijos projektą, nebuvo numatyta renovuojant gatvę pakeisti pasenusius, susidėvėjusius vandentiekio, nuotekų vamzdžius. Laimei, kad dabartinis bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Tomas Jurgutis laiku susizgribo, nors tai klaidai ištaisyti – vamzdynams pakeisti – prireikė papildomų 2 mėnesių. Taip pat neneigiu, kad ir rangovas galėjo dirbti sparčiau.

– Kadencijos pradžioje visuomeninis rinkimų komitetas „Kretingos kraštas“, kuriam atstovaujate ir Jūs, sudarė valdančiąją koaliciją su į tarybą išrinktais Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo partijos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariais. Patvirtinote bendrą koalicijos programą. Kadencija įpusėjo, kaip sekasi programą vykdyti?

– Rudenį su koalicijos partneriais pradėjome koalicijos programos vykdymo reviziją. Iš 43 programos punktų jau įgyvendinta arba baigiama įgyvendinti apie 80 proc. O kadencija tik įpusėja, dirbti liko daugiau kaip 2 metus. Tik pridursiu, kad, nepaisant pandemijos, nesurenkamų mokesčių, vien šiemet rajono savivaldybė tęsė, pradėjo įgyvendinti ar baigė įgyvendinti beveik 80 didesnių ir mažesnių infrastruktūros gerinimo projektų.

– „Kretingos krašto“ rinkimų programoje buvote užsibrėžę pradėti Rotušės aikštės Kretingoje rekonstrukciją, ši priemonė įtraukta ir į koalicinę programą. Ar pavyks, matant, kiek užsitęsė Vilniaus gatvės ruožo ties Rotušės aikšte archeologiniai tyrimai. Aikštė – ne gatvės ruožas.

– Pernai padarėme tą, ko nė viena ankstesnė valdžia nedarė: paklausėme pačių kretingiškių, kokios Rotušės aikštės jie nori, išgryninome jų nuomonę. Biudžete buvome suplanavę 12 tūkst. eurų aikštės atnaujinimo projektiniams pasiūlymams parengti. To nepadarėme, kadangi užklupus koronavirusui Savivaldybės taryba tam skirtus 12 tūkst. eurų nubraukė. Jeigu šiemet būtume turėję tuos 12 tūkst. Eur ir parengę aikštės projektinius pasiūlymus, 2021-aisiais gal būtume aikštės rekonstrukcijos projektą jau turėję. Neatmetu galimybės, kad kitąmet pavyks pradėti rengti rekonstrukcijos projektą. Rotušės aikštės rekonstrukciją planuojame daryti atskiromis dalimis, etapais, pagal galimybes. Aikštės vejoje gal fontanėlis atsiras. Tikiuosi, kad dar pavyks pradėti Rotušės aikštės rekonstrukcijos darbus šioje kadencijoje, kaip ir žadėjome.

– Planavote sutvarkyti Savivaldybės viešąjį transportą. Buvo svarstymų sujungti dvi Savivaldybės įmones – „Kretingos komunalininką“ ir „Kretingos autobusų parką“, tie svarstymai nutilo.

– Viešojo transporto pertvarka – vienas dar neišspręstų klausimų, bet jo irgi pašalėn nenustūmėme. Yra įvairių pamąstymų, galimų sprendimo variantų. Bendradarbiauju su Tauragės rajono savivaldybės meru Dovydu Kaminsku. Tauragė nuėjo tokiu keliu: paskelbė konkursą parinkti vežėjui, kuris keleivius vežiotų elektromobiliais. Turėti tokį vežėją buvo viena sąlygų gauti ES paramą elektromobiliams pirkti. Konkursą laimėjo jų savivaldybės įmonė, ir šiandieną Tauragėje keleivius veža jau 10 elektra varomų autobusų. Mūsų, taip pat ir kitos savivaldybės, praleido tą galimybę, nes startuoti dėl šios ES paramos reikėjo 2014–2015 metais. Šiandieną svarstytina bendra viešojo transporto paslauga visam regionui. Turėtų būti bendras keleivio bilietas, gal ir nemokamas važiavimas viešuoju transportu regiono miestuose.

– Per savivaldos rinkimus kalbėjote apie seniūnijų skaičiaus mažinimą. Kurių seniūnijų turėtų nelikti?

– Tokios diskusijos buvo, šiandieną šis klausimas yra pristabdytas. Tačiau manau, kad ateityje turėtume kalbėti apie galimą Salantų ir Imbarės seniūnijų sujungimą, sutaupytas administracines išlaidas skiriant šių seniūnijų poreikiams. Šiandien abiejų seniūnijų seniūnai sėdi tame pačiame pastate, sporto organizatorius po 0,5 etato dirba abiejose seniūnijose ir t. t.

– Ar neatsisakėte minties steigti Jaunimo centrą? Kretingoje turime erdvią naują biblioteką, rajono Kultūros centrą, dvaro rūmus su juose veikiančiu muziejumi, įrengėme dirbtinės dangos futbolo aikštę, baigiame statyti Sporto ir sveikatingumo kompleksą su baseinu, turime sporto aikštynus prie mokyklų, jaunimui skirtas zonas parkuose.

– Reikia atskirti du dalykus: motyvuotą ir neformalųjį, dažnai maištaujantį, problemų keliantį jaunimą. Savęs nerandantiems jaunuoliams reikia centro, kur jie patys nevaržomi nusistatytų veiklos taisykles ir pan. Jaunimo centro tikslas – suburti į vieną vietą tą neformalųjį jaunimą, kad jaunuoliai „nesibraižytų“ po miestą, nesiburtų atokiose vietose. Rajono menininkai pasiūlė dar vieną patrauklią idėją – įrengti meno dirbtuves tokiems jaunuoliams sudominti, užimti. Idėja gera, tuo labiau kad lėšų tam galima gauti rengiant įvairius projektus, o tam reikalingas patalpas būtų galima rasti ir Kretingos technologijos ir verslo mokykloje.

– Kretingos rajono savivaldybė yra šalies savivaldybių sąrašo uodegoje pagal investicijų pritraukimą. Per kiekvienus savivaldos rinkimus į Savivaldybės tarybą pretenduojantys politikai investuotojams žada žalią šviesą. Ar tas šviesoforas sugenda, kai jus išrenkam?

– Per rinkimus akcentavau, kad kretingiškiai patys irgi kalti, kad potencialūs investuotojai lenkia Kretingą, nes nenori gyventojų pasipriešinimo – tuo jau esame pagarsėję. Užtenka prasitarti, kad statys kažkokią gamyklą – iškart sukilimas.

Šiandien naujos investicijos į Kretingą ir rajoną ateina. Vien palei plentą Šiauliai–Palanga kiek verslo įmonių kuriasi, ties sankryža su Šventosios gatve statomas naujas prekybos centras. Naujas investicijas rajone jau planuoja ir daugiau prekybos bei paslaugų įmonių, kurių kol kas viešai dar negaliu atskleisti. Netoli Darbėnų taip pat turėtų atsirasti gana galinga „Litgrid“ elektros skirstymo stotis, joje ir bus naujų darbo vietų.

Neseniai buvome susitikę su investuotojais, kurie žvalgo 17 ha sklypą buvusioje Kretingos žvėrininkystės ūkio fermų teritorijoje. Mūsų tikslas – šio sklypo neišdalinti po gabaliuką smulkiems investuotojams, norime, kad čia atsirastų stambus gamybinis objektas.

– Savivaldybės taryboje esate trečią kadenciją, tarybai vadovaujate pirmąkart. Kas nutiko, kad daugėja sprendimų projektų, kuriuos politikai atmeta?

– Dažna bėda ta, kad norima daugiau politikuoti, kritikuoti kitus, o ne siekti rezultato. Nutinka ir taip, kad, nors tarybos nariai patys dalyvauja sprendimo projektus rengiančiose darbo grupėse, jau tarybos posėdžio metu savo pačių su specialistais rengtą sprendimo projektą sumala į miltus. Konkretus to pavyzdys: Konstantinas Skierus buvo darbo grupėse, kurios rengė sprendimų projektus dėl daugiabučių kiemų sutvarkymo, kainų už buitinių atliekų tvarkymą perskaičiavimo. Politikas turėjo galimybę šiuos projektus tobulinti, teikti alternatyvius savo pasiūlymus, bet tylėjo, kol tie projektai nebuvo pateikti svarstyti tarybos komitetams, t. y. neatsidūrė finišo tiesiojoje. Tada ir viešai savo kritiką, pasiūlymus pažėrė. Ar tai ne politikavimas?

– Kaip reaguojate į kritiką politikų, administracijos darbuotojų, jei šie išdrįsta?

– Jeigu kritika būna neteisinga – skaudu. Mane išrinko – pasamdė dirbti meru rajono žmonės, kad tarnaučiau jiems. Ta demokratijos suteikta kritikos laisvė „veža“, „veža“ ir mane, bet kai kritika virsta populistiniu politikavimu – pralaimi visi.

– Ar kandidatuosite į merus dar vienai kadencijai?

– Pabaigsiu šią kadenciją, tada galvosiu. Norėčiau, kad po šios ketverių metų kadencijos galėčiau kiekvienam rajono žmogui žvelgt drąsiai į akis.

– Čia pat Kūčios, šv. Kalėdos. Kokios Jums brangiausios šių švenčių šeimos tradicijos?

– Niekada nesvarstome, kur būsime per Kūčias, tik mano mamos paklausiame, kelintą valandą. Pas mano tėvus susirenkam visi: aš su šeima, abu mano sūnūs – vyresnėlis su žmona, o šiemet jau ir su dukryte, jaunėlis su drauge, sesuo su šeima, Rūtos tėvai, pas kuriuos, kol nepasiligojo, tradiciškai švęsdavom Kalėdas. Kūčių vakarą dainomis, eilėraščiais, išradingais palinkėjimais, dovanomis vieni kitus džiuginame. Jaunimas kasmet prasimano ką nors naujo. Šiemet dėl esamų aplinkybių ir ši mūsų šeimos šventė bus kitokia – su už kelių gatvių gyvenančiais tėvais Kūčias ir Kalėdas teks sutikti tik virtualiai.

• Rašyti komentarą (112)