|
Lietuvos skautijos veikloje – tris dešimtmečius
Neseniai Kretingos katalikų parapijos klebonu tarnauti pradėjęs 46-erių brolis pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas didžiąją dalį savo gyvenimo – net 31-erius metus – skyrė skautų judėjimui. Už svarų indėlį skautijos veikloje, jos plėtrą šį spalį, per šventą Pranciškų, brolis Juozapas Marija, beje, atšventęs ir savo kunigystės 20-metį, buvo apdovanotas naujai Lietuvos skautijos įsteigtu ordinu „Už nuopelnus“. Prie atgimstančios skautijos lopšio „Buvo labai netikėta, kai kauniečiai skautai pasiūlė mane šiam garbingam apdovanojimui“, – prisipažino J. M. Žukauskas, skautų judėjime dalyvaująs nuo jo atgimimo Lietuvoje 1989-aisiais. Dar būdamas mokinys, sakė sužinojęs apie skautų organizaciją, kuri jam pasirodė patraukli tuo, kad pagrindinis šūkis „Tarnauti tėvynei, Dievui ir artimui“ apibūdina veiklos esmę. Išvien su keliais bendraminčiais Šiauliuose, kur gimė ir augo, įkūrė vadinamąją skiltį – atskirą skautų grupę. Tada dar būta įvairių skautų organizacijų, kurios ilgainiui išsigrynino: šiandieną Lietuvoje veikia 2 pagrindinės jų – Lietuvos skautija, neseniai atšventusi savo veiklos 25-metį, ir Europos skautai. Didžiulis žmonių dvasinis pakilimas ir naujoji tarnystė tuomet ypač skatino dalyvauti svarbiausiuose atgimstančios Lietuvos Sąjūdžio renginiuose, Laisvės ir Ugnies keliuose, patys rengė ekologines akcijas, žygius, o lemtingąją Sausio 13-ąją buvo tie, kurie pirmieji pasisiūlė budėti prie Parlamento.
Spalvingas veiklos spektras Pradėjęs mokytis teologijos Vytauto Didžiojo universitete Kaune, J. M. Žukauskas įstojo į studentus vienijančią skautų organizaciją. „O kai atėjau į pranciškonišką broliją ir išvykau formacijai į Italiją, – ten vėlgi įsijungiau į skautų veiklą. Italijos skautai tuo metu buvo gerokai labiau struktūrizuoti, ši tvarka tik dabar ateina į Lietuvą. Vėliau išvykau į Kanadą. Šioje šalyje tarnavau dukart – iš viso 8-erius metus: pirmąkart Hamiltono lietuvių parapijos, o antrąkart – Toronto lietuvių parapijos klebonu. Parapijos ten nėra didelės, tarp skautų būdavau labiau jų dvasinis globėjas, dalyvaudavau stovyklose, žygiuose“, – spalvingą skautiškos veiklos spektrą išskleidė brolis Juozapas Marija. Jis akcentavo, kad įvairių skautų organizacijų veikla visame krikščioniškame pasaulyje yra panaši. Dažniausiai tik nuo vadovų priklauso, kokią kryptį – tikėjimo gilinimo, savanorystės ar pasaulio pažinimo – kiekviena organizacija pasirenka. Po tarnystės Kanadoje prieš 7-erius metus grįžęs į Lietuvą, brolis Juozapas Marija gyveno ir dirbo Vilniaus ir Kauno pranciškonų parapijose, o prieš paskiriant į Kretingą – Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne, kur taip pat užsiėmė su jaunaisiais skautais vaikais. Kaune dirbo su mažaisiais „vilkiukais“ – priklausė „Šv. Pranciškaus vilkų gaujai“, kuri glaudžiasi prie Šv. Jurgio konvento.
Organizacija, kurioje gera augti Kretingoje, J. M. Žukausko žodžiais, veikia abi Lietuvoje populiarios – Lietuvos skautijos ir euroskautų – organizacijos. Tačiau šiandieną jos nėra itin aktyvios: „Esame mažas miestas: jauni žmonės užauga, išvyksta studijuoti. Suplaukia į didmiesčius ir pasilieka. Užaugini jauną kartą ir vėl ją paleidi. Tas pats yra ir su tikinčiu jaunimu – atrodo, daug jo bažnyčiose, o baigia mokyklas ir ištuštėja. Vėl lauki, kol užaugs kita karta“, – kalbėjo klebonas, sumanęs per Votyvos šv. mišias burti vaikus prie altoriaus ir ragindamas juos kartu su kunigu dalyvauti jose, atkartojant ir įsisąmoninant maldos žodžių bei gestų prasmę. Iš šių vaikų, klebonas tikisi, atsiras ir stojančiųjų į skautų organizacijas. Paklaustas, ką jos duoda vaikui, atsakė: „Tai yra judėjimas, kuriame smagu ir gera augti, surasti draugų iš pradžių savo mieste, po to šalyje ir užsienyje. Tapti didele šeima, kur patiriama bendrystė, ugdoma vieno už kitą atsakomybė. Taip pat tai – galimybė patirti nuotykių, ypač gamtoje. Šiandieną visi esame labiau miesto žmonės, ir ne kiekvieno vaiko tėvai turi galimybę išsivežti jį į gamtą. Stovyklaudami ar iškylaudami jaunieji skautai įgyja drąsos ir įgūdžių, išmoksta praktiškų dalykų – kaip išgyventi, pradedant laužo kūrimu, kaip pasigaminti paprasto maisto iš gamtos gėrybių.“ Kretingoje J. M. Žukauskas sakė tiesiogiai su jaunaisiais skautais nebedirbąs, tik talkinąs jų stovyklose. Tapus didelės parapijos klebonu, tam nebeužtenka laiko. „Lietuvoje klebonu ligi šiol man neteko dirbti – skirtingai nuo Kanados, kur vietinės lietuvių parapijos nėra didelės, čia dalyvaujame visos Lietuvos bažnyčios gyvenime. Nemažai laiko atiduodu ir darbui su nuolatinių diakonų, arba vedusių vyrų parengimu kunigystei“, – tvirtino J. M. Žukauskas. Lietuvoje yra parengti 6 diakonai, dabar dar 6 ruošiami šiai tarnystei.
|