Ar visuotinai giedosite „Tautišką giesmę”? (12 komentarai)

Giedoti himno sekmadienio vakare 20.30 val. renkamės katalikų bažnyčioje. Giedosime kaip ir visame pasaulyje 21.00 val.

jau giedu.

tik giedoti ir tesugebam...

ir vazineti automobiliu girti.

Kaip žemės kraštas, ši šalis mums palanki, bet kaip valstybė ji nieko verta ir būtų gėda visus taip patriotiškai kviesti į giesmę. Valstybė mus naikina, nesuteikia jokių garantijų , esame priversti migruoti ir dar jie prašo tų pačių migrantų ir vietinių nualintų apvogtų lirtuvių giedot????????? Trūksta žodžių :(

Valdžia Lietuvai blogo nenori. Tik nelabai sekasi kol kas išbristi iš liūno, į kurį įbridome. O valdžią renkame patys tokią, kokios esame verti.
Aš giedosiu.

tik auksciau pasilipk. pvz ant tvoros

kai kurie klysta manydami,kad giedosim valdziai,turtuoliams.giedosim tukstantmetei tevynei.

kodel negiedoti Lietuvos himno, juk kinieciai tikrai negiedos Lietuvos himno

pritariu mmmmmmmmmmmmm

tegu gieda brazauskas, lansbergis ir ju politines partijos apiplesusios Lietuva ir jos gyventojus. neturiu ko svesti, tad palauksiu geresniu laiku

Karštai visus sveikinu Lietuvos tūkstantmečio sukakties proga!

Tūkstančio metų proga – tai tokia didinga sukaktis, kad mintys sustoja ir užleidžia kelią pakilios pagarbos jausmams. Lietuvių tauta atlaikė nepaprastai sunkų tūkstantmetį, kurio pabaigoje taip norisi išreikšti susižavėjimą – mes išgyvenime! Tai rodo nepaprastą mūsų protėvių stiprybę ir mūsų dvasinius rezervus atlaikyti išorinius sunkumus. Norėčiau išreikšti padėką protėviams ir didžiulį dėkingumą už jų prasmingas kančias, užsispyrimą saugant iš senolių paveldėtą gyvenimo būdą. Šioje tūkstantmečio sandoroje jų žygdarbiai mums leidžia žvelgti į kylančią saulę, jausti pasididžiavimą savo tauta dėl to, kad ji sugebėjo išlikti tokiomis nepaprastomis sąlygomis. Mūsų istorija – tai didingas paminklas žmonių gebėjimui atlaikyti sunkumus ir likti savimi.

Paprašykime protėvių dvasių suteikti mums jų stiprybės pasitikti mūsų laikmečio iššūkius. Mūsų laukia nelengva užduotis atstatyti per ypatingai sunkų 20 amžių sužalotą tautos dvasingumą. Te mus įkvėps tai, jog dvasingumas, jei nesunaikinamas, dar giliau įleidžia šaknis. Nors mūsuose dabar atėjęs sunkmetis, dabar jau tvirtai žinome, kad tautos ateitis priklauso nuo jos dvasinės būsenos. Per visus sunkumus lietuvį vedė jo skambioji daina. Tai kertinis mūsų tapatybės ramstis, dainos per šimtmečius palaikė mus ir mūsų dvasios stiprybę. Šiuo metu dainos apnykusios, o tuo pačiu kenčia ir mūsų dvasia. Tikiuosi, kad atkursime mūsų krašto dainą, kad vėl uždainuosime visi ir didžiuliame džiaugsme, ir varge. Tesujungia mus daina su mūsų protėvių dvasia!

Taip pat mūsų laukia darbas atkurti ir minties tradicijas, kad žinotume kas tai yra būti tikru lietuviu. Mūsų senovės sielos vedliai ne be reikalo vadinosi žyniais. Žynys, kaip sako pats žodis, tai tas, kuris daugiau žino. Kuris daugiau išmano apie gyvenimą ir gali kitus tinkamai orientuoti. Tai rodo, kad senovės lietuviai nepaprastai gerbė žinojimą ir juo vadovavosi. Tik tokios tautos, kurios pirmenybę teikia ne permainingoms emocijomis, o vadovaujasi patikrinta išmintimi, išlieka gyvybingos. Vedami tikros išminties mes neklaidžiosime klystkeliais, bet stiprinsime save ir savo tautą vis naujais pasiekimais.

Su nauju tūkstantmečiu, Lietuva, tesušvinta mums tavo iššūkiai nauja šviesa!..



Nuoroda
Nusiųskite šią žinutę draugui ar pažįstamam – spauskite čia.
Atsisakyti žinučių arba pakeisti žinučių prenumeratos nustatymus - spauskite čia.
Parašykite savo nuomonę apie žinutes ar klauskite - info@aguoga.lt