|
|
|
Gyvūnų išmatos pavojingos ne tik batams
Retai pamatysi vaizdą, kad šunį vedžiojantis šeimininkas surinktų savo augintinio išmatas. Todėl parkuose ir gatvių pakraščiuose einant reikia žiūrėti po kojomis, o daugiabučių kiemų smėlio dėžės jau seniai nebepriklauso vaikams. Toks gyvūnų šeimininkų nekultūringumas gali baigtis daug blogiau, negu išmatomis ištepti batai: gyvūnų išmatos gali tapti rimto sveikatos sutrikimo priežastimi. „Per naminių gyvūnų išmatas plinta įvairūs helmintai, kitaip – kirminai, kurie sukelia helmintozę. Jais užsikrečiama nesilaikant higienos reikalavimų. Žmogus yra tarpinis organizmas, kuriame vystosi įvairios kirmėlės. Patekusios į organizmą, jos sveikatą gali sugadinti negrįžtamai. Pavyzdžiui, kirmėlės kiaušinėlis gali nusėsti kepenyse ir suvešėti iki cistos. Su gyvūno šlapimu yra platinama leptospirozė, kuri pasireiškia panašiai, kaip gripas“, - paaiškino Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojas Saulius Alonderis. Pasak gydytojo, apie naują madą net ir į parduotuves, kavines neštis nedidelius kambarinius šunis negali būti net kalbos – tai yra draudžiama. „Įsinešti savo augintinius į parduotuvę, maitinimo įstaigą draudžiama labiau dėl gyvūno elgesio – jis gali ne tik pridergti, bet ir įkasti. Lietuvoje naminius gyvūnus auginančių piliečių kultūra dar yra labai žema. Mano nuomone, augintiniai yra kultūringesni už savo šeimininkus. Jei turėtų pasirinkimą, gyvūnai vargu ar dergtų ant šaligatvių ar parko takų. Dar nė karto neteko matyti, kad šeimininkas surinktų savo augintinio išmatas – taip ir palieka krūvelę“, - kalbėjo S.Alonderis. „Kretingos vettiekimo“ komercijos skyriaus direktorė Danutė Videikienė pasakojo, kad prieš kiek laiko išmatoms skirtus maišelius teko išimti iš prekybos – niekas jų nepirko. „Maišeliai parduotuvėse gulėjo ilgiausiai, kol teko juos nurašyti į nuostolius. Išvežėme į parduotuvę Palangoje – manėme, kad gal ten augintinių savininkai yra kultūringesni. Tačiau padarę pertrauką nuo kitos savaitės vėl ketiname prekiauti maišeliais išmatoms surinkti. Juk jei žmogus išgali nusipirkti kilmingą šunį, turėtų išgalėti ir naudoti maišelius išmatoms surinkti. O parduotuvėse higienos prekių pasiūla yra tikrai didelė: pradedant maišeliais, baigiant semtuvėliais, tualetais bei aromatizuotais pakraikais, kurie pritraukia gyvūną savo reikalus atlikti į vieną ir tą pačią vietą“, - sakė D.Videikienė. Kad kretingiškiai su savo augintiniais nesilaiko higienos reikalavimų ir neatsakingu elgesiu rizikuoja kitų žmonių sveikata, patvirtino ir į redakciją papasakoti savo nusiskundimo atėjusi Sigita Buivydienė. „Kasdien stebiu, kaip mano gatvėje žmonės vedžioja šunis. Praveda juos ir palei mano kiemą, taigi patvoryje lieka ne viena krūvelė išmatų. Nesu mačiusi nė vieno, kuris turėtų maišelį ir surinktų savo augintinio išmatas. Jas tenka surinkti tiems, kurių patvoriuose jos atsiranda. Kartą sustabdžiau merginą ir ją sugėdinau, kam ji savo šunį atlikti gamtinių reikalų veda į gatvę, į svetimų žmonių patvorius. Paprašiau, kad ji išmatas surinktų. Tačiau mergina atsakė turinti teisę to nedaryti“, - pasakojo Kretingoje gyvenanti S.Buivydienė. Kretingos miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė patvirtino, kad tie, kurie mano, jog išmatų surinkti nereikia, tikrai klysta. Pagal Gyvūnų laikymo Kretingos rajono gyvenamosiose vietovėse taisykles, vedžiojant, važinėjant ar jodinėjant viešose vietose, augintinio savininkas privalo surinkti gyvūno išmatas ir jas pašalinti. Taip pat gyvūno savininkai privalo išvalyti ir surinkti augintinio priterštą viešojo transporto priemonę, liftą, kitas bendrojo naudojimo vietas. „Raštiškų nusiskundimų dėl neišvalytų gyvūnų išmatų seniūnijoje neturime, tačiau žodinių gyventojų nusiskundimų sulaukiame. Problema ypač pastebima daugiabučių kiemuose – ten itin dažnai vedžiojami šunys“, - sakė A.Patamsienė. Kretingos sveikatos centro specialistai prižiūri ikimokyklinių įstaigų smėliadėžes, tačiau daugybė daugiabučių kiemų smėlio dėžių yra tarsi tiksinčios bombos, už kurias turėtų būti atsakinga Savivaldybė. „Mes tikriname visų Kretingos rajono ikimokyklinių įstaigų smėlio dėžes. Paėmę mėginius nustatome, ar juose nėra askaridžių, plaukagalvių ir toksokarų kiaušinėlių. Pastarieji smėlyje atsiranda iš šunų išmatų. Iš viso rajone yra trylika įstaigų, kurių smėlio dėžes mes tiriame. Nė vienoje iš jų šiais metais parazitų neaptikome. Kiek blogesnė situacija yra daugiabučių kiemuose – ten esančių smėlio dėžių niekas neištiria. Šito galbūt turėtų imtis Savivaldybė. Smėlio dėžės privalo turėti dangčius, turi būti purenamos, o smėlis jose keičiamas bent vieną kartą per metus. Naują smėlį į smėlio dėžę galima supilti tuomet, kai jau atlikti tyrimai – kad būtų užkirstas kelias parazitams“, - sakė Kretingos visuomenės sveikatos centro vyriausiasis specialistas Darius Galdikas. Veterinarijos gydytojas S.Alonderis priminė, kad žmonėms dėl ne vietoje besituštinančių augintinių pavojinga ne tik helmintozė, bet ir pavojinga bei užkrečiama liga – pasiutligė. „Gyvūną vedžiojančio šeimininko pareiga yra ne tik išvalyti augintinio priterštą aplinką, bet ir paskiepyti šį nuo pasiutligės. Pagal veterinarijos įstatymus šis skiepas yra privalomas, jį gavusio gyvūno šeimininkas gauna vakcinacijos pažymėjimą. Deja, kaip žmonės neskuba surinkti išmatų, taip ir neskuba skiepyti gyvūnų – rizikuodami jų pačių ir aplinkinių sveikata“, - sakė S.Alonderis.
|
|
