|
|
|
Kūno sveikatą palaiko ir sveika siela
Gydytoja, žurnalistė, rašytoja, Juozo Tumo-Vaižganto premijos laureatė 85 metų Filomena Taunytė savo susitikimą pradėjo klausimu, ar gausiai kretingiškių susirinkusioje salėje yra vyresnių už ją. Neišgirdusi teigiamo atsakymo, 5 knygų apie kūno ir sielos sveikatą autorė leido sau su kretingiškiais bendrauti atsisėdusi.
Ir prisipažino: kad ir kiek bepasisakytų prieš skausmą malšinančius vaistus, pati priversta kas kelintą dieną gerti nuskausminamuosius dėl ją kankinančios artrozės. F.Taunytė, gydytoja dirbusi 50 metų, savo patirtimi su žmonėmis nutarė pasidalinti rašydama knygas. Nors per susitikimą su Kretingos rajono skaitytojais ji pristatė savo naujausią penktąją knygą “Gyvenimas be stogo”, žmonės klausė: “Daktare, o kada pradžiuginsite dar viena knyga?”. Pacientui – valanda laiko Kalbėdama apie mediko santykį su pacientu, F.Taunytė sakė esanti įsitikinusi viena tiesa: kad galėtų tinkamai diagnozuoti ligą, gydytojas visų pirma privalo su pacientu valandą pasikalbėti – kuo šis sirgo vaikystėje, ką yra paveldėjęs iš tėvų ar giminės, kokiomis infekcinėmis ligomis yra sirgęs ir pan. Ir dar – gydytojui svarbu matyti paciento psichiką, jo mąstymą. “Kai buvau jauna gydytoja, maniau, kad viską galima pagydyti vaistais. Dabar taip nebegalvoju. Pritariu daug pažengusiai chirurgijai, galinčiai žmogui labai daug padėti, tačiau apie vaistų pašalinį poveikį su pacientais kalbama per mažai”, - kalbėjo gydytoja, kurios nuomone – ši atsispindi ir knygose – vaistų mūsų žmonės vartoja per daug. Gydytoja, remdamasi daugybe atliktų tyrimų, teigė, kad nėra nė vieno vaisto, kuris neturėtų pašalinio veikimo. Pavyzdžiui, kad ir elementarus aspirinas – ir tas turi įtakos skrandžio erozijai, opoms ir kitiems negalavimams atsirasti. Ypač saugotis ar saikingai vartoti reikėtų vaistus nuo skausmo bei raminamuosius. Tai, anot F.Taunytės, - ypač pavojingi vaistai, turintys įtakos atminties sutrikimui atsirasti, inkstams, nuo tokių vaistų lėtėja kraujotaka, vadinasi, pagreitina infarktą, insultą. JAV atlikti tyrimai parodė, kad 50 proc. Alzheimerio ligos atvejų kyla dėl nuskausminamųjų ir raminamųjų vartojimo. Nuryti tabletę – lengviausia Skausmą F.Taunytė vadina mūsų angelu sargu: jis praneša, kad kažkas yra negerai. Tačiau, gydytojos nuomone, vis tik vaistų reikėtų vengti ir rinktis ne tabletę, bet kiek ilgesnį ir kantrybės reikalaujantį gydymo kelią. Pavyzdžiui, gydymąsi dėlėmis, masažus, šildymus, badavimą, koreguoti mitybą, pavartoti vaistingųjų augalų. “Vienas gydytojas gruzinas yra pasakęs, kad moterims iki 80 metų, o vyrams iki 70 metų nereikia jokių vaistų. O sulaukus tokio amžiaus gydytojas pacientui turėtų labai atidžiai parinkti vaistus. Jaunas žmogus neturėtų vartoti jokių vaistų”, - pasakojo F.Taunytė. Pasninkas, badavimas – vienos paros, trijų parų ar ilgesnis, prižiūrint gydytojui – duoda labai gerų rezultatų. Jeigu, anot gydytojos, reguliariai laikytumėmės pasninko, pabadautume, vėžinių susirgimų, alergijų sumažėtų net iki 80 proc. Susilaikymas nuo maisto jaunesniame amžiuje veikia ypač gerai, tačiau badauti griežtai nebegalima, sulaukus 70 metų. Teigiamų rezultatų duoda ir gydymasis grynu vandeniu – tai palengvina dalią tų, kurie kenčia nuo nutukimo, artrito, inkstų, kepenų akmenligės ir pan. F.Taunytė paaiškino, ir kada būtina kreiptis į medikus, kada – gydytis paprastesnėmis negu medikamentai priemonėmis. “Į gydytoją būtina kreiptis esant labai aukštai temperatūrai, esant aštriems skausmams pilvo srityje bei širdies plote. Šiais atvejais delsti negalima. O bėgant snargliui nėra ko lakstyti pas medikus, na, nebent, norėtumėte, kad jums išrašytų vaistų už 100 litų”, - kalbėjo medikė. Ji akcentavo, kad pasirenkant mitybą ar vaistinguosius augalus, nereikėtų žavėtis egzotika – mūsų krašto žmogui labiausiai tinka tas, kas auga ar dera 500 km spinduliu. Vaistai “biedniesiems” Nesižavėdama brangiais medikamentais, F.Taunytė ir siūlydama gydytis kitomis priemonėmis sakė atsižvelgianti į nelengvą žmonių, ypač pagyvenusių, dalią. Todėl jos siūlomi vaistai yra “biednųjų” receptūros. Beje, ne viena jų sulaukia ir neigiamos visuomenės reakcijos. Štai sausą kosulį pasiūliusi gydyti šiltu alumi, gydytoja buvo apšaukta skatinanti tautą girtauti… Gerą žodį F.Taunytė tarė apie daugelio jau pamirštą arbatos grybą, tikrą juodą duoną, kurios apdegusi pluta veikianti kaip anglies tabletės. Kaip ypač svarbų faktorių, gydantis įvairias ligas, tarp jų - ir nutukimą, migreną, kitokio pobūdžio galvos skausmus – medikė akcentavo vidurių užkietėjimą: išsprendus šią nemalonią problemą, daugeliu atvejų žmogui nebereikia griebtis tabletės nuo skausmo. “Sergančiajam migrena per dieną būtina tuštintis ne mažiau dviejų kartų”, - patarė gydytoja. Mūsų amžiaus rykštė – vis didėjantis įvairiausių alergijų skaičius. Tad netgi norint pasigydyti šiltu pienu su medumi, kaip buvome kažkada įpratę, reiktų tai daryti labai atsargiai ir stebėti organizmo reakciją. Peršalus nebrangus, tačiau efektyvus vaistas – islandinės samanos arbata, tinkanti gerti ir vaikams, ir suaugusiesiems. Atsargiai, anot F.Taunytės, reikia vartoti kai kuriuos liaudyje išpopuliarintus preparatus, pavyzdžiui, mumijų. “Rinkoje yra nepaprastai daug šio preparato falsifikatų. Dirbdama Tadžikistane, mačiau, kaip tą “mumijų” verda: avinų išmatas deda į puodą, kaitina tris valandas, perkošia, padaro tabletes ir veža mums parduoti”, - pusiau juokaudama pasakojo F.Taunytė. Ji sakė, kad ko pati nepabandžiusi, žmonėms nerekomenduoja. “Kartą, galvoju, išbandysiu daugelio dievinamą gydymąsi šlapimu. Užsidariau vonioje – gersiu. Iškart apsivėmiau. Gal kam ir padeda, bet aš daugiau taip nedariau ir nedarysiu. Tik atsimenu, kai būdavo kalbama apie urinoterapiją – gydymąsi šlapimu, šviesaus atminimo profesorė Eugenija Šimkūnaitė sakydavo: “Galima gerti, bet reikia užsikąsti š…”, - šis papasakotas gyvenimo nutikimas tarp klausytojų sukėlė smagią juoko bangą.
|
|
