Kurdami menininkai ieškojo kontakto su žiūrovu

Vakar perpiet “HBH-Juozo alaus” pramogų komplekso skulptūrų ir poilsio parkas praturėjo naujais meno kūriniais. Tai – šį rudenį komplekso savininkės Rados Matulevičienės ir darbėniškio menininko Andriaus Petkaus surengto skulptorių plenero darbo rezultatas.

Plenere kūrė ir žinomas Vakarų Lietuvoje skulptorius gargždiškis Algirdas Bosas.

Kurdami menininkai ieškojo kontakto su žiūrovais. Tai padiktavo plenero tema, arba užduotis sukurti kinetinio prado turinčias skulptūras.

“Kai su Rada Matulevičiene diskutavome, ko naujo – ar šiuolaikinių skulptūrų, ar didelio objekto – reikėtų skulptūrų parkui, laimėjo kompromisinis sprendimas leisti menininkams kurti šiuolaikinį meną, skatinantį žiūrovą jį tyrinėti, prie jo prisiliesti ir taip – netgi pasidomėti šiuolaikine skulptūra”, - “Pajūrio naujienoms” teigė skulptorius A.Petkus, menininkų plenerą surengiantis jau penktą kartą. Be idėjos rengti plenerą jis parkui taip pat paliko savo skulptūrą – stilizuotą kamščiatraukį, iš miško gelmių traukiantį riedulius.

Per šio rudens plenerą vyravo stipri ir gryna medžiaga – lietuviškas ąžuolas. Jo menininkams parūpinusi, gyvenimo ir kūrybos sąlygas suteikusi R.Matulevičienė teigė, kad menininkų plenerai – nepigu, tačiau visa, kas per jį sukurta, turi išliekamąją vertę. “Ir tą vertę dar labiau sustiprina bendravimas su įdomiais žmonėmis, galimybė stebėti kūrybinį procesą”, - pripažino R.Matulevičienė.

Jos rūpesčiu kuriamas skulptūrų ir poilsio parkas šiuo metu užima 30 ha: tiek ploto miško yra išvalyta, pasirūpinta nutiesti pasivaikščiojimo-sveikatingumo takus, parinktos erdvės menininkų sukurtoms skulptūroms. “Plėstis turime kur – veši dar tiek pat netvarkyto miško”, - sakė plenero šeimininkė.

Plenere be konkurencinės įtampos kūrė skulptoriai Povilas Butkevičius iš Akmenalių kaimo, Algirdas Bosas iš Gargždų, Andrius Siderkevičius iš Kauno, Stasys Juraška bei Rolandas Šmitas iš Vilniaus, Marius Norkus iš Telšių, Linas Žulkus iš Palangos. “O iki tarptautinio lygio mūsų plenerą ištempė svečias iš Latvijos Karlis Yle”, - pusiau pajuokavo plenero iniciatorius A.Petkus.

Palangiškis Linas Žulkus, laikydamasis liaudiškų tradicijų, sukūrė “Vilkduobę”: jos herojus vilkas žiūrovo prašys jį ištraukti iš duobės.

Beveik visi plenero dalyviai – nebe naujokai: jų darbai – po vieną, antrą – jau puošė skulptūrų parką.

Palangiškis tautodailininkas L.Žulkus, parkui pagal liaudiškus motyvus sukūręs “Vilkduobę”, pasidžiaugė visiška kūrybine laisve, kurią suteikė plenero šeimininkė: “Tačiau paisiau reikalavimo, kad skulptūra būtų funkcionali, traukianti prieiti, palaipioti, pačiupinėti. O šiaip stengiausi, kad mano skulptūra derintųsi prie miško, smagiai įsilietų į jo erdvę”.

Vilnietis R.Šmitas, savo kasdienybėje dažniau kalbinantis akmenį, bronzą, pasirinko kompoziciją iš šešių segmentų, besisukančių aplink savo ašį. “Šeši elementai – šeši jausmai, kurių paskutinis – intuicija, - savo darbo esmę apibūdino menininkas. – Žiūrovas galės skulptūrą pajudinti, liesdamas – kažką pajausti”.

R.Šmitas ąžuolą – medį – pavadino gera konstruktyvine medžiaga, leidžiančia sukurti tokias konstrukcijas, kokių nepadarysi iš akmens. Be to, medis – tokia medžiaga, kuriai doroti pakako ir savaitės laiko – tiek truko šio rudens pleneras.

Telšiškis jauniausias plenero dalyvis 28 metų M.Norkus į visiškai kitus gabaritus perkėlė vaikišką žaislą – “vilkelį” ir savo darbą pavadino “Simuliacija”. “Vilkelį” paverčiau, kad jis – didelis ir neatitinkantis realybės – galėtų suktis ratu. Nudažytas ryškiais dažais jis nepaskęs, nesusitapatins su natūraliomis miško spalvomis. Primityviai tai neatrodys, be to, traukdama akį “Simuliacija” išpildo užduotį – traukti, vilioti, kviesti”, - savo darbą pristatė menininkas, kuriam medis – viena mieliausių medžiagų kurti skulptūrą.

Kalbinti menininkai “Pajūrio naujienoms” teigė, kad pleneras jiems – galimybė pabūti tarp kolegų, pasidalinti kūrybinėmis mintimis, smagiai pabendrauti: savo dirbtuvėse užsakymus vykdantiems menininkams kartais to labai reikia.

• Rašyti komentarą (0)