|
|
|
Rūkantys mokiniai – tarsi neišsprendžiama lygtis
Daugiabučių namų gyventojai nebežino, kaip kovoti su jų laiptinėse ir kiemuose rūkančiais paaugliais. Už prašymus rūkyti kitur jie sulaukia keiksmažodžių lavinos, o jaunimui išsiskirsčius lieka krūvos nuorūkų. Nors ši problema įsisenėjusi, tačiau išeities kol kas niekas neranda. Nuo rūkančių paauglių labiausiai kenčia žmonės, gyvenantys daugiabučiuose namuose, esančiuose prie mokyklų. Jaunimas, gindamasis mokytojų akylos akies ar nemalonaus oro, per pertraukas bėga rūkyti į daugiabučių namų laiptines, prieangius. Daugiabučių namų gyventojai jau pavargo kovoti su dūmelio mėgėjais – juos retai paveikia drausminantis žodis. Dažniau sulaukiama keiksmažodžių ir patyčių revanšo. Iki šiukšlinės – per toli Gyventojams ne tik tenka kęsti rūkalų smarvę, bet ir surinkti mokinių čia pat pamestas nuorūkas, kitas šiukšles. Paaugliams būna per tolimas kelias iki netoli esančios šiukšlinės ar konteinerio. Savo pavardės skelbti nenorėjusi kretingiškė pasakojo, kad iš laiptinės išvaikyti paauglius pajėgė tik tada, kai atsinešė fotoaparatą ir pagrasino visus nufotografuosianti, o nuotraukas nunešianti į mokyklą. „Visada bus mokinių, kurie rūko. Tai gal jau laikas ne tik moralizuoti apie rūkymo žalą, bet ir mokinti kultūringai rūkyti: kad dūmais neerzintų aplinkinių žmonių, o nuorūkas išmestų į šiukšlinę“,- kalbėjo pašnekovė. Kad prie mokyklų esančių daugiabučių kiemuose – daugiau nuorūkų, patvirtino ir „Kretingos komunalininko“ direktorius Gediminas Žilys. „Daugiausiai nuorūkų būna prie garažų, kurie yra prie Pranciškonų gimnazijos. Vis dėlto, esant sunkmečiui, kiemsargiai daugiabučių aplinką yra pajėgūs sutvarkyti tik dukart per savaitę. Todėl galime pasikliauti tik mokinių sąmoningumu ir kultūra – kad jie nuorūką nuneš iki šiukšlinės“,- teigė G.Žilys. Gresia tūkstantinės baudos Vilniaus rajono savivaldybė išgarsėjo visoje šalyje, skyrusi dideles baudas už ne vietoje numestas nuorūkas. Ar ši patirtis – vertinga, Kretingos rajono savivaldybė kol kas nesvarstė. „Esame sulaukę skundų, kad apskritai mokiniai rūko, vietoj to, kad mokytųsi. Tačiau gyventojai kol kas nekėlė klausimo dėl mokinių numestų nuorūkų. Būčiau linkęs visų pirma šiukšlintojus įspėti, o tik tada grasinti baudomis. Jei vaikai - nepilnamečiai ir atsakomybėn negali būti patraukti, bauda galėtų būti skiriama tėvams. Tačiau, mano manymu, veiksmingiausia bauda būtų viešumas“,- teigė rajono Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Jocius, pažadėjęs pasidomėti šia problema. Administraciniame teisės pažeidimų kodekse yra numatyta – už rūkymą neleistinose vietose skiriamas įspėjimas arba 20-50 Lt bauda. O už ne vietoje numestą nuorūką, arba šiukšlinimą, - įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. Lt. Šiemet už šiukšlinimą mūsų rajone nubausti du asmenys. Kamera – ir nuo rūkalių, ir nuo vagių Į redakciją kreipusis moteris abejoja, ar policijos pareigūnai spėtų atvažiuoti, ar jie pajėgtų įrodyti, kas numetė nuorūką. Todėl ji svarsto galimybę laiptinėje įsirengti videokamerą, o apie tai, kad laiptinėje filmuojama, įspėti informaciniu užrašu. Laikinai Kretingos rajono policijos komisariato pareigas einančio Andriaus Grabio manymu, laiptinėje įrengta videokamera atbaidytų ne tik rūkalius, bet ir nusikaltėlius. „Vagys nedrįs vogti tose laiptinėse, kur yra filmuojami, o videojuostoje galima juos atpažinti“, - sakė komisariato viršininkas. Kol kas Kretingos rajone nėra susibūrusi nė viena saugios kaimynystės grupė. „Nėra ir tokios laiptinės, kurioje būtų įrengta vaizdo kamera. Daugiabučių gyventojams sunku susitarti dėl stogo remonto, ką bekalbėti apie videokameras. Žmonės labiau linkę pasirūpinti tik savo turtu. Jei pensininkas visą dieną būna namuose, jis sakys, kad kameros nereikia. Todėl dažniau kameras įsirengia nuosavuose namuose arba tik savo bute ir nukreipia į automobilį“, - kalbėjo apsaugines priešgaisrines signalizacijas bei vaizdo stebėjimo kameras montuojančios įmonės vadybininkas kretingiškis Darius Aleksandravičius. Jis pritarė policijos pareigūnų nuomonei, kad videokameros būtų gera nusikaltimų prevencija. „Prieš vagystę savaitę-dvi vagys stebi butus. Pastebėję, kad nematytas žmogus vis užsuka į laiptinę, gyventojai gali išsiaiškinti, pas ką jis lankosi ir pan. Taip būtų galima užbėgti nelaimei už akių“, - sakė D.Aleksandravičius. Jo teigimu, norint laiptinėje įrengti videokamerą, reiktų apie 2 tūkst. Lt: maždaug 1,5 tūkst. Lt kainuoja įranga, apie 500 Lt reiktų užmokėti už darbą. Kad kameros perduodamas vaizdas būtų įrašomas ir išsaugomas, reikalingas visą parą įjungtas kompiuteris. „Vaizdas pradedamas įrašyti tik kamerai užfiksavus judesį, pavyzdžiui, kai į laiptinę įeina žmogus. Taip taupoma vieta ir laikas: tarkim, jei tam tikrą valandą įvyko vagystė, nereikia peržiūrėti visos paros įrašo – jis būna trumpesnis, sudarytas iš atkarpų“,- sakė D.Aleksandravičius. Tas pats būtų ir dėl rūkymo: kamera suveiktų, rūkaliams atėjus parūkyti į laiptinę.
|
|
