Kretingiškiai repetuoja su profesionaliu tenoru

Visoje Žemaitijoje miuziklą „Grybų karas“ vaidinę ir Skuode pristatę naują savo kūrinį „Padykusios kurpaitės“ kretingiškiai vaikai kartu su savo dainavimo mokytoja Aurelija Stonkute repetuoja su Klaipėdos muzikinio teatro solistu, tenoru, Klaipėdos universiteto dėstytoju Viačeslavu Tarasovu.

Vaikai miuziklą „Padykusios kurpaitės“ repetuoja kartu su Klaipėdos muzikinio teatro tenoru bei Klaipėdos universiteto dėstytoju Viačeslavu Tarasovu (pirmas iš kairės).

Klaipėdos muzikinio teatro žvaigždė V.Tarasovas kretingiškių miuzikle „Padykusios kurpaitės“ atlieka karaliaus vaidmenį. Tenoras per repeticiją juokavo, kad pagaliau pakilo pareigose: „Šimtas spektaklių – tiek kartų vaidinau princą. O dabar gi – jau karalius. Kalbant rimtai, darbas su vaikais kartu ir sunkus, ir lengvas, ir be galo įdomus. Esu dėkingas už galimybę mokyti vaikus dainavimo ir kartu su jais vaidinti“, - sakė V.Tarasovas.

Beveik kasdien repeticijas lankantys vaikai pasakojo, kad užsėmimų nepamiršta net vasarą, per atostogas.

„Dainuoti ir vaidinti yra labai smagu. Turime ką veikti po pamokų, laisvu laiku. Be to, po ilgų repeticijų pasirodome scenoje, o už gerą darbą sulaukiame pagyrimų“, - kalbėjo dainininkai. Pasak jų, vaikai į repeticijas neateina tikėdamiesi tapti profesionaliais dainininkais ar žvaigždėmis.

„Nors jau suvaidinta daugybė spektaklių, nors mažieji aktoriai yra prisiklausę aplodismentų ir pagyrų, jie nesužvaigždėjo. Dėmesį priima natūraliai, kaip savo darbo įvertinimą. Šie dainavimo užsiėmimai - tarsi pradinis etapas: galbūt vaikas padainuos ir išeis, galbūt jis nesies savo ateities su dainavimu. Tačiau po repeticijų jis išeina ne į gatvę – dažniausiai, kad ir nedaug padainavę, ir repeticijas metę vaikai susiranda kitus užsiėmimus. O vaiko užimtumas yra labai svarbus dalykas“, - mintimis dalijosi į dainavimo repeticijas savo vaikus vedančios motinos.

Šiuo metu dainavimo repeticijas lanko vaikai nuo dvejų iki devyniolikos metų. Pasak kolektyvo vadovės A.Stonkutės, kiekvienam vaikui suteikiama galimybė atsiskleisti.

„Išmokyti mažą vaiką dainuoti nėra lengva. Mokomės ne tik dainuoti: mokomės kalbėti, jausti ritmą. Iš pradžių, kuomet pradėjau savo veiklą, darydavau atrankas. Tačiau neverta: geriausia, kai vaikas į repeticijas ateina natūraliai, be streso. Tada kiekvieną stebiu, ką jis gali, klausiu, ko nori. Po trijų mėnesių jau galima atskleisti vaiko sugebėjimus, talentą“, - pasakojo septynerius metus dainavimo mokanti A.Stonkutė.

Ji pastebėjo, kad jau po pusmečio repeticijų vaiką galima išleisti į sceną vaidinti bei dainuoti. Šiuo metu jos užsiėmimus lanko dvidešimt vaikų: naujokai repetuoja „Grybų karą“, daugiau patirties turintys dainininkai tobulina „Padykusias kurpaites“ – kelis kartus už „Grybų karą“ sudėtingesnį miuziklą.

„Kiekvienas išėjimas į sceną vaikui duoda motyvaciją: dirbti, stengtis, tobulėti. Scenoje vaikai ne tik dainuoja – jie ir vaidina, šoka. Šokio juos moko choreografė Ingrida Jonkienė. Išmokstama ir gyvenimiškų dalykų: vaikai žino, ką reiškia punktualumas, drausmingumas“, - pasakojo A.Stonkutė.

Pasak jos, dainavimas net ir nedrąsiausiems vaikams suteikia pasitikėjimo savimi, jie tampa drąsesni, lengviau bendrauja.

„Neugdau vaikų su nuostata, kad jie taps profesionaliais dainininkais ar žvaigždėmis. Tikslas yra išlaisvinti vaiką nuo jo kompleksų ir atskleisti jo sugebėjimus. Matau, kaip bematant keičiasi vaikai: tylūs ir nedrąsūs atranda norą bendrauti, visiškai dingsta scenos baimė. Kuo daugiau žiūrovų, tuo didesnis azartas pagauna. Prieš vaidindami vaikai net nesijaudina: atvirkščiai, pamatę žiūrovus, veržiasi vaidinti. O jei po spektaklio dar sulaukia gėlių – būna patys laimingiausi, nebegali sustoti dalinęsi įspūdžiais“, - kalbėjo A.Stonkutė.

• Rašyti komentarą (0)