Grūstys sankryžoje – dėl atnaujinamo vamzdyno

Dėl remonto darbų Vilniaus gatvėje susidarius automobilių spūsčiai, eismą reguliuoja policijos pareigūnai.

Ne vienas vairuotojas nusikeikia, kirsdamas Kretingos miesto Vilniaus gatvės ir Žemaitės alėjos sankryžą. Iškasus duobę ties Marijono Daujoto vidurine mokykla, perpus sumažėjo gatvės plotis ir tai apsunkina eismą. Tačiau specialistai tikina, kad tokios eismo problemos – menkutės, palyginus su nuotekų renovacijos projekto mastu.

Kol Vilniaus gatvėje vykdomi darbai, vairuotojai turėtų būti kur kas atidesni: važiuojantieji nuo centro pusės turi praleisti atvažiuojančiuosius priešpriešiais. Tačiau pavojingų situacijų vis vien kyla: neaišku, kas ką praleidžia, ar kitas automobilis spės pravažiuoti. Tie, kurie suka centro link, gali atsidurti sankryžos viduryje, prie duobės netikėtai susidarius spūsčiai.

Prašo važiuoti kitu keliu

Pasigirdo kretingiškių nuomonių, kad abipus remonto vietos turėtų būti įrengti laikini šviesoforai, leidžiantys važiuoti tai iš vienos, tai iš kitos pusės paeiliui. Dabar gi eismą reguliuoja patruliai.

Laikinasis Kretingos rajono policijos komisariato vadovas Andrius Grabys mano, kad vairuotojai turėtų būti supratingesni.

„Darbininkams ir taip nėra lengva dirbti intensyvaus eismo vietoje. O kaip kitaip jiems nutiesti vamzdžius? Skundų būta ir dėl Klaipėdos, Šventosios gatvių remonto, tačiau jose eismo įvykių neužfiksuota. Nemanau, kad dabar ir Vilniaus gatvė taptų avaringa – juk ja važiuojama nedideliu greičiu, yra perėjos. Mano nuomone, patys vairuotojai turėtų būti sąmoningesni, jie gali pasirinkti ir kitą maršrutą – važiuoti Savanorių, Birutės gatvėmis ar dar kitu keliu. Taip sankryžoje susidarytų mažiau automobilių spūsčių. Tačiau daugelis yra įpratę važiuoti trumpiausiu maršrutu, o jei situacija pasikeičia – pyksta“,- kalbėjo A.Grabys.

Vilniaus gatvėje iškasta duobė yra aptverta apsaugine tvora, ši vieta paženklinta kelio ženklais, kurie suderinti su policija, Saugaus eismo komisija. Kelio ženklais ir turėtų vadovautis vairuotojai.

Naktimis kiltų triukšmas

Į redakciją paskambinęs kretingiškis (pavardė redakcijai žinoma) išsakė savo nuomonę: „Užsienyje žmonės tokius darbus atlieka naktimis, o ne tada, kai yra didžiausias automobilių srautas. Ir pas mus darbininkai turėtų dirbti dieną naktį, kad kuo greičiau užbaigtų. Bet jie jau 16 val. susirenka kastuvus“,- sakė vyras.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorę pavaduojantis gamybos direktorius Ričardas Daubara bei investicijų ir plėtros inžinierė Laimutė Tamošauskienė teigė, kad tokių darbų, kokie atliekami Vilniaus gatvėje, vykdyti naktimis – neįmanoma.

„Darbai sudėtingi – vamzdžiai tiesiami maždaug 6-8 metrų gylyje. Be to, dirbant kyla triukšmas, todėl sulauktume gyventojų pasipiktinimo, kad naktimis trikdoma jų ramybė. Vairuotojų prašome būti geranoriškiems. Darome viską, kad jie patirtų kuo menkesnius trikdžius“, - tvirtino jie.

Naudojamos pažangios technologijos

R. Daubara ir L. Tamošauskienė paaiškino, kad Kretingoje pirmą kartą renovuojant nuotekų tinklą naudojama pažangiausia technologija – vamzdžiai tiesiami betranšėjiniu kryptiniu metodu. Tai reiškia, kad naujasis vamzdis atsiduria senojo vietoje nejudinant grunto – pakanka tam tikrais atstumais šulinių vietose iškasti vadinamąsias prieduobes, kurių plotas – apie 6 kv. m. Specialia technika po truputį į dalis sutraiškomas senasis vamzdis, o jo vietoje iš karto įstatomas naujasis.

Pasak R.Daubaros, jei darbai būtų atliekami atviruoju būdu, atkasant gruntą, projektas užtruktų ilgiau ir kainuotų gal tris kartus brangiau. Perkastos gatvės sukeltų gerokai daugiau nepatogumų ir vairuotojams, gyventojams. Tačiau specialistai įspėjo: eismą teks visiškai uždaryti Vilniaus gatvės 9 metrų atkarpoje ties Akmenės gatve ir bažnyčia.

Nebepatvins per liūtis

„Senieji vamzdžiai – skirtingų diametrų, vamzdžiai per siauri ir neatlaiko didelių nuotekų kiekių. Nors neleidžiama, bet gyventojai į nuotekų tinklus prisijungia ir lietaus vandens nuotekas. Todėl per liūtis Padvarių gyvenvietė, Dvaro-Rožyno kvartalas paplūsdavo“,- sakė L.Tamošauskienė. Naujieji vamzdžiai pranašesni ir tuo, kad jų slidesnė vidaus danga, todėl jais tolygiau teka nuotekos. Be to, jie guldomi su nuolydžiu, kad nuotekos tekėtų. Vandens mažiau turėtų susidaryti ir renovavus šulinius – iki šiol per jų siūles bei šulinių dangčius sunkdavosi grunto vanduo.

Darbus vykdančios bendrovės „Edrija“ darbininkai jau pabaigė pirmąjį darbų etapą – renovavo vamzdžius muziejaus parko teritorijoje, prie Saulės laikrodžio palei Žemaitės alėją. Šiame kvartale beliko atnaujinti šulinius.

„Mes esame sudarę sąrašą gatvių, kuriose nėra vandentiekio ar nuotekų tinklo. Sieksime, kad 95 proc. Kretingos gyventojų būtų prisijungę prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų. Tai įgyvendinti iki 2020 metų būtina vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis“,- sakė L.Tamošauskienė.

• Rašyti komentarą (0)