|
|
|
Kuops trisdešimt metų nevalytus tvenkinius
Kretingos vienuolyno (Pastaunyko upelio) tvenkiniams išvalyti rajono Savivaldybė iš ES gauna apie 1,2 mln. Lt ir spalio mėnesį organizuoja konkursą įmonei, kuri išvalys tvenkinius, parinkti. Teks iškuopti tūkstančius kubų dumblo Pagal viešosios įstaigos “Grunto valymo technologijos” parengtą Pastaunyko upelio tvenkinių išvalymo projektą iš 1,57 ha - tiek užima tvenkiniai - reikės iškuopti daugiau kaip 11 tūkstančių kubinių metrų dumblo. Tvenkiniai nebuvo valyti apie 30 metų. Dešimtmečiais upelio atneštas ir kaupęsis dumblas irdamas naudoja daug deguonies, dėl to žiemą dūsta žuvys, o vasarą nuo tvenkinių mieste sklinda dvokas. Dėl intensyvaus dumblo puvimo tvenkiniai baigia užželti ir visiškai nebeatitinka savo rekreacinės paskirties. Tvenkinių valymo darbų pradžią diktuoja žuvų nerštas. Trukdyti žuvims neršti neleidžia ES reikalavimai. “Darbams palankūs yra du laikotarpiai - ateinantį pavasarį, iki balandžio mėnesio arba birželiui praėjus”,- teigė rajono Savivaldybės ekologas Raimondas Jocius. Vykdant darbus tiek vienu, tiek kitu laikotarpiu nepavyks išvengti išjudinto dumblo smarvės. Nuleidus tvenkinių vandenį iškastą dumblą planuojama išdžiovinti čia pat, tvenkinių pakrantėse įrengtose 2 aikštelėse. Kasamą dumblą iškart išvežti ir sandėliuoti kitur atsisakė taupydami pinigus. Be to, kaip pastebėjo R.Jocius, gabenant skystą dumblą yra pavojus užteršti miesto gatves. Išdžiūvusiu dumblu numatoma paaukštinti užpelkėjusias parko prie Pastaunyko upelio vietas, išlygintą dumblą užsėjant žole. “Viliamės, kad aplinkiniai gyventojai bus pakantūs. Tvenkiniai dvokė ir lig šiol, tik šiuo atveju tas dvokas bus laikinas”,- sakė R.Jocius. Projekto aplinkosauginėje dalyje numatyta: jei imtų sklisti nemalonūs kvapai iš dumblo nusodinimo aikštelių, dumblą reikėtų užberti durpėmis, šiaudais. Dumble yra ir sunkiųjų metalų Apie tai, kad Pastaunyko upelio tvenkiniai gadina miesto įvaizdį ir kad būtina juos valyti, rajono Savivaldybėje kalbama jau visą dešimtmetį. Lėšų šiam reikalui Savivaldybė pirmiausia prašė iš Lietuvos valstybės įvairių programų. Negavo. 2006 metais Savivaldybė kreipėsi į ES “Praeityje užterštų teritorijų tvarkymo” programą ir iš ten gavo 45 tūkst. Lt Pastaunyko upelio tvenkinių išvalymo studijai parengti. Dar 15 tūkst. Lt šiai studijai skyrė pati rajono Savivaldybė. 2007 metais studija buvo parengta. Rengiant studiją įvairių organizacijų atlikti tvenkinių vandens ir dumblo tyrimai patvirtino, kad tvenkinių užterštumas viršija leistinas normas, o kai kuriomis medžiagomis - ir keliskart. Tvenkinių, ypač aukštutinio, vandenyje yra didelė azoto ir fosforo koncentracija. Azotas, fosforas greitina masinį planktono, dumblo, aukštesnių augalų augimą, kitus gyvybinius vandens organizmų procesus, dėl ko tvenkiniuose vis labiau trūksta deguonies. O deguonis atlieka savotišką tvenkinių vandens apsauginio skydo vaidmenį. Dėl deguonies trūkumo dūsta žuvys, sklinda nemalonūs sieros junginių kvapai, žydi vanduo. Toks uždumblijusių tvenkinių vanduo miesto centre gali tapti užkrečiamųjų ligų židiniu. Nuo tokio vandens žmonėms ant kūno atsiranda piktžaizdės, išbėrimai. Nors tvenkiniuose suaugusieji seniai nebesimaudo, bet vaikai neiškenčia - pabraido, pateliuškuoja vandenį rankomis. O ir žvejai, nutūpę dažniausiai žemutinio tvenkinio pakrantes, neišvengia kontakto su užterštu vandeniu. Tvenkiniai užteršti ir naftos produktais. Jų koncentracija leistiną viršija daugiau kaip 100 kartų. Tvenkiniuose yra ir sunkiųjų metalų: nikelio, chromo, vario, cinko, kadmio, švino. Daugumos jų kiekiai neviršija leistinų normų, išskyrus kadmį ir šviną. Tačiau ir šių dviejų metalų koncentracija leistiną normą viršija nežymiai. Dumblas tinka tręšimui Tvenkinių išvalymo projektą rengę specialistai patvirtino, jog iš tvenkinių žemsiurbe išsiurbtą ir nusausintą dumblą, apdorojus naftos produktus skaidančiu biopreparatu, bus galima naudoti žemei tręšti bei teritorijoms tvarkyti. Pastaunyko upelio tvenkiniuose, nepaisant jų užterštumo, vis dar yra žuvies: ešerių, kuojų, karosų, lydekų, lynų, saulažuvių. Nuleidus tvenkinių vandenį sugauta žuvis, R.Jociaus tvirtinimu, bus paleista į Akmenos upę. Valant tvenkinius bus iškirsta dalis pasenusių medžių, krūmų. Baigus darbus pakrančių teritorijos bus sutvarkytos - apsėtos pievų žole (motiejukų, eraičino, dobilų, miglių, dirsių mišiniu), apsodintos krūmais ir medžiais. “Kokių rūšių medžius sodinti, dar svarstome. Spygliuočiai būtų geriau, nes lapuočiai rudenį meta lapus, kurie irgi teršia tvenkinių vandenį”,- teigė R.Jocius.
|
|
