|
|
|
„Mokyklos turi tapti savarankiškesnės“, -
teigia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys. Jis įsitikinęs, kad mokykloms turėtų būti suteikiamas kuo didesnis finansinis ir valdymo savarankiškumas. Jis ir Kretingos rajono pedagoginę bendruomenę kvietė pasvarstyti, kokių permainų švietimo sistemoje reiktų ir kaip tuščiose kaimo mokyklų patalpose įkurdinti neformalųjį ugdymą.
„Mokykloms turėtų būti suteikiamas kuo didesnis savarankiškumas, nes tik pati bendruomenė geriausiai žino, ko jai labiausiai reikia. Tai galima palyginti su šeima, kurios nariai tariasi ir nusprendžia, kaip paskirstyti pinigus, o nesivadovauja reglamentais. Žinoma, šis žingsnis sudėtingas, tačiau per krizę tai – geriausia išeitis. Alternatyvos jai nėra“, - po susitikimo su rajono mokyklų vadovais Kretingoje „Pajūrio naujienoms“ sakė V.Bacys. Viceministras teigė pasinaudojęs kvietimu atvykti į Kretingą, nes ji – gerokai nutolusi nuo Vilniaus, tad ir norėjosi išgirsti vietos pedagogų nuomonių. Pertvarka – sudėtingas procesas Vis dėlto, pasak V.Bacio, opiausios švietimo problemos mūsų rajone tokios pačios, kaip ir visoje šalyje. Tai – mokyklos tinklo pertvarka, pagal kurią kaimo mokyklos uždaromos viena po kitos. „Šis procesas nėra lengvas. Juk kaimo mokyklos yra susijusios su kultūra, asmeniniais mokinių ir mokytojų išgyvenimais. Tačiau mokyklos tinklo pertvarka nėra kryžiaus žygis, kalbama apie mokslo kokybę. Kretinga šiuo atveju priėmė pozityvių sprendimų“,- kalbėjo V.Bacys. Bene daugiausiai diskusijų mūsų rajone sukėlė sprendimas išgryninti Jurgio Pabrėžos gimnaziją. Jos atstovai yra piktinęsi, kad konfesinei Pranciškonų gimnazijai leista veikti su V-VIII klasėmis, o Jurgio Pabrėžos – ne. „Konfesinių švietimo įstaigų veiklą reglamentuoja tarptautiniai įsipareigojimai, sutartis su Vatikanu. Šių mokyklų mokinių ugdymas susijęs su tikėjimu, o tuo pačiu – ir kiek kitokiomis vertybinėmis nuostatomis negu valstybinėse švietimo įstaigose. Todėl tai yra skirtingi dalykai ir negalima svarstyti, ar teisinga, jog viena gimnazija bus ilgoji, o kita – ne“,- teigė viceministras. Kaimo mokyklose – neformalusis ugdymas Pasak V.Bacio, kalbant apie mažų kaimo mokyklų uždarymą, kaskart atsižvelgiama į mokslo prieinamumą dviem prasmėmis: atstumo ir mokymosi kokybės. Viceministro manymu, traukiantis formaliajam, o plečiantis neformaliajam ugdymui, būtų galima išnaudoti tuščias kaimo mokyklų patalpas. V.Bacys pedagogus kvietė pasvarstyti ir pasiūlyti savo idėjų, kokio neformalaus ugdymo paslaugų būtų galima pasiūlyti vietos žmonėms, pavyzdžiui, gal jose galėtų ruošti pamokas iš miesto mokyklų grįžę vaikai. „Investicija į švietimą atsiperka labiau negu į prekybos centrą“,- sakė V.Bacys. Jo pastebėjimu, mūsų šalies formalusis ugdymas yra orientuotas į akademinę mokslinę kompetenciją, todėl ne visi vaikai gali pasireikšti. V.Bacys iškėlė klausimą: ar vaikų išsimokslinimą reikia vertinti tik egzaminų rezultatais – gal būtų galima įskaičiuoti ir per metus atliktas praktines užduotis. Mažiau mokytojų, bet geresni atlyginimai „Turime patys nuspręsti, ar mažiau mokytojų su geru atlyginimu, ar daug prastai uždirbančių mokytojų“,- reaguodamas į pedagogų nepasitenkinimą mažinamomis algomis sakė V.Bacys.
Jis teigė nematantis kitos išeities: juk mokinių skaičius kasmet mažėja.
Šiuo metu švietimo įstaigos finansuojamos skirtingais būdais: mokyklų mokytojų algos ir ugdymo išlaidos apmokamos iš Moksleivio krepšelio lėšų, o vaikų darželiai – iš rajonų savivaldybių biudžeto.
Jis laikosi nuostatos, kad reiktų daugiau dėmesio skirti puikiems mokytojams, o ne įstatymo raidei prasižengusiųjų paieškai. Viceministro manymu, mokytojai aktyviau turėtų pasidalinti savo gerąja patirtimi, rengti mokymus vieni kitiems.
„Šitaip atsirastų naujų lyderių. Be to, būtų galima ir užsidirbti papildomai. Tarkim, kodėl neužmokėjus mokytojui, kuris rašo pavyzdinius pamokų planus ir šiomis žiniomis pasidalija su kolegomis“, - sakė V.Bacys.
Daugiau: faktoringas
|
|
