Gyventojų kantrybė matuojama lenktynių dulkėmis

Dėl lenktynių uždarius eismą keliu Šiauliai-Palanga, automobilių srautas nukreiptas aplinkeliais. Nelaisčius žvyrkelių, šalia gyvenantys ir dirbantys žmonės skendo dulkių debesyse.

Dulkių debesys, automobilių spūstys ir paklydėlių klausimai, kaip nuvažiuoti į Palangą – tokią savaitgalį įvykusių „Omnitel 1000 km lenktynių“ pusę matė netoli renginio vietos gyvenantys žmonės. Nors gyventojai bėdas išsakė ir rajono vadovams, ir lenktynių organizatoriams, tačiau jų niekas neišgirdo.

„Omnitel 1000 km lenktynės“, įvardijamos kaip didžiausias ir prestižiškiausias automobilių sporto renginys Baltijos šalyse, vydmantiškiams bei aplinkinių gyvenviečių gyventojams tampa keiksmažodžiu. Per dešimtį metų problemos dėl uždaryto eismo keliu Šiauliai-Palanga jau įsisenėjo.

Ketvirtadienį, dar neprasidėjus lenktynėms, Vydmantuose klaidžiojo atvykėliai, nežinodami, kaip nuvažiuoti į Palangą.

„Į Palangą važiuoju antrą kartą ir žinau tik vieną kelią. Jokių perspėjimų apie uždaromą eismą nepastebėjau. O kur toliau važiuoti“, - pečiais gūžčiojo panevėžietis Vidmantas Putrimas, poilsiauti į kurortą vykęs su šeima.

Jis buvo ne vienintelis, kuriam teko sustoti ties užtvara prie viaduko į Palangą. Sutrikę žmonės klausinėjo vienas kito, kaip pasiekti Palangą. Vienos moters teigimu, informacijos apie aplinkelius ji neradusi ir internete.

Kasmet – tos pačios bėdos

„Kiekvienais metais – ta pati situacija. Prastas ženklinimas, Vydmantuose nėra nė vienos nuorodos. Žmonėms tenka aiškinti: nuvažiuoti į Palangą galima per Vilimiškes arba per Rūdaičius. Tačiau abu keliai yra žvyrkeliai, nugreideriuoti tik vieną kartą prieš pat lenktynes. Esant dideliam mašinų srautui, žvyrkelis netrunka pavirsti į „drabilkas“. Važiuodami automobiliai kelia dulkių debesis, neįmanoma kvėpuoti. Žmonių patogumu niekas nesirūpina“,- kalbėjo vydmantiškiai Antanas Stonkus ir Vaidotas Zeigis.

A.Stonkus tvirtino: laistyti ir greideriuoti kelius pernai prašęs ir Kretingos, ir Palangos savivaldybių, komunalininkų. Veržėsi ir į organizatorių būstinę, tačiau atsakomybės niekas neprisiėmė.

Kelią pavertė „slalomu“

A.Stonkui aplinkeliu tenka važiuoti kelis kartus per dieną: Vilimiškės kelyje yra jo įmonė – paminklų dirbtuvės. Neapsikentęs dulkių ir dideliu greičiu važiuojančio transporto, vyras prie dirbtuvių buvo sukasęs du kalnelius, panašius į „gulinčius policininkus“. Už tai jam policijos pareigūnai surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą.

Prie Vilimiškės kelio gyvenantys žmonės, baimindamiesi dėl vaikų saugumo, važiuojančių automobilių greitį sumažino įrengę „slalomą“ iš padangų užtvarų.

Kitokią išeitį rado prie Vilimiškės kelio gyvenantys žmonės: išdėlioję padangų užtvaras, ruožą prie savo namų pavertė „slalomu“.

„Vaikų – pilnas kiemas, baiminamės dėl jų saugumo. Nėra greitį ribojančių ženklų, todėl tokiu būdu nusprendėme pristabdyti greitai lekiančius automobilius. Pernai ant kelio buvome sudėję lentų. Šiemet „patobulėjome“: sudėjome padangas – jei į jas atsitrenktų automobilis, būtų mažiau žalos“, - sakė prie Vilimiškės kelio gyvenantis Paulius Barkauskas.

Pasak jo, gyventojai prašė policijos, kad šiame, maždaug 100 metrų ruože transporto greitis būtų ribojamas iki 20 km per val. Pareigūnams patarus kreiptis į Savivaldybę, žmonės nusprendė apsieiti be popierizmo.

Nepatogu ir dviratininkams

Vydmantiškiai A.Stonkus ir V.Zeigis akcentavo: jie nėra nusiteikę prieš šias tradicines lenktynes – tiesiog pasigenda geresnio organizavimo.

Pavyzdžiui, kai kuriose vietose užtvėrus asfaltuotą dviračių kelią, žmonėms nepatogu pėstute ar dviračiu keliauti per pievas išmintu taku.

„Argi būtų sunku pievose padėti medinius skydus, tokius, kokie naudojami statybose? Jie – nebrangūs, bet būtų lengviau ir dviratininkams, ir tėvams su vaikų vežimėliais. Jei renginio dieną lyja – čia praeiti nesusitepus rūbų ir batų neįmanoma“, - pastebėjo A.Stonkus.

Vydmantiškiai Antanas Stonkus (kairėje) ir Vaidotas Zeigis mano, kad buvo galima labiau pasirūpinti žmonių patogumu: tinkamai įrengti apylankų nuorodas, laistyti kelius, takus pievose nukloti mediniais skydais.

„Šitiek hektarų užsitvėrė: apėmė ir kelią, ir taką. Kasmet vis labiau plečiasi“,- apgailestavo 67 metų Marytė Laukžemienė, dviračiu važiavusi iš Kiauleikių į Palangą.

Vydmantų kaimo bendruomenės centro „Vydmantai“ pirmininkas Alfonsas Berenis teigė: artimiausiomis dienomis bendrovei „Promosportas“, Saugaus eismo departamentui, Automobilių kelių direkcijai, „Klaipėdos regiono keliai“ bei Kretingos rajono Savivaldybės administracijai bendruomenė išsiųs raštą, kuriuo reikalaus įrengti tinkamą apvažiavimo kelią į šiaurę nuo viaduko. Jei tokios galimybės nėra, žvyrkelį lenktynių dienomis laistyti bent du kartus per dieną.

Meras – bejėgis

Rajono meras Juozas Mažeika sakė žinąs gyventojų bėdas dėl lenktynių, tačiau jis yra bejėgis ką nors pakeisti iki 2010 metų. Iki šios datos galioja Kretingos rajono ir Palangos miesto savivaldybių bei lenktynių organizatoriaus – bendrovės „Promo Sportas“ sudaryta trišalė sutartis.

„Tuometinis meras, 2006 metais pasirašydamas sutartį, negalėjo įžvelgti visų niuansų. Kai 2010 m. baigsis sutartis, ją sudarant iš naujo bus galima derėtis dėl geresnių sąlygų“, - sakė J.Mažeika.

Jis tvirtino, kad apvažiavimo ir ženklinimo schemas lenktynių rengėjai derina su Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentu, Valstybine kelių transporto inspekcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija.

„Šios institucijos ir kontroliuoja apylankų ženklinimą. Už saugų eismą ir eismo organizavimą varžybų zonoje bei apylankose atsako varžybų organizatoriai. Savivaldybė nėra įsipareigojusi tuo rūpintis. Mes savo iniciatyva prieš varžybas nugreideriavome žvyrkelius, tačiau laistyti pinigų neturime. Be to, laistyti kelius esant tokiam karščiui būtų tik lėšų švaistymas. O naudoti iš naftininkų gaunamą druskingą vandenį uždraudė gamtosaugininkai“, - kalbėjo rajono meras.

Jis informavo: 2007 metais Lietuvos automobilių kelių direkcija buvo skyrusi 250 tūkst.Lt keliui pro Vilimiškes žvyruoti.

Dulkėse – ir rūdaitiškiai

Dalis automobilių, važiuodami į Palangą, iš Vydmantų suka per Rūdaičius.

Dulkėse skendintys Pilalės gatvės gyventojai jau seniau yra kreipęsi į rajono vadovus dėl galimybės išasfaltuoti gatvę ar ją periodiškai laistyti.

„Šiuo keliu visada važiuoja didelis automobilių srautas. Juo važiuojant sunkvežimiams nereikia mokėti kelių mokesčio. Per lenktynes automobilių – dar daugiau. Ši gatvė – vienintelė Rūdaičiuose, kuri liko neasfaltuota, o kolūkio laikais buvęs asfaltas iširo“, - kalbėjo rūdaitiškis Bronius Šerpytis.

Šiuos prašymus išgirdęs rajono meras J.Mažeika negalėjo paguosti: „Rajone yra daug neasfaltuotų ir prastos būklės kelių. Deja, jiems tvarkyti lėšų nėra. Dėl greitį ribojančio ženklo gyventojams reiktų kreiptis į Saugaus eismo komisiją“.

Renginys – nuostolingas

Lenktynių organizatorius, bendrovės „Promo Sportas“ direktorius Darius Jonušis neslėpė nusivylimo dėl gyventojų skundų.

„Ženklų bet kaip nestatome, vadovaujamės taisyklėmis, o apylankų ir ženklinimo schema per 10 metų yra ištobulinta. Be to, žmonės vagia ženklus, stovus, laidus, reklaminius skydus, tentus, kitą inventorių. Bet ką padarysi – toks žmonių mentalitetas. Neretai automobilių vairuotojai ignoruoja nuorodas ir kelio ženklus, kol atsiduria ties užtvara. Taip elgtis – neetiška“, - sakė D.Jonušis.

Jis paaiškino, kad eismas keliu Šiauliai-Palanga buvo uždarytas trečiadienį, nes ketvirtadienį vyko automobilių sportininkų treniruotės. Darbininkai per mažiau negu parą turėjo sumontuoti apsaugos užtvaras, įdiegti specialią kompiuterinę sistemą ir t.t.

Pasak D.Jonušio, oficialus apvažiavimas buvo numatytas per Darbėnus. Kadangi šis kelias – asfaltuotas, lėšų laistymui nebuvo skirta.

D.Jonušis sakė: pastaruosius metus Kretingos rajono ir Palangos miesto savivaldybės laistydavo žvyrkelius, esančius jų teritorijose.

„Šiemet – sunku visiems. Mums – irgi. Dar skaičiuojame nuostolius, kurių suma bus nuo 100-150 tūkst. Lt. Nors renginys ir skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui, bet negavome nė lito paramos. Renginys „užaugo“, nenorėjome nutraukti tradicijos – juolab, lenktynės įvyko 10-ą kartą. Mano manymu, rajono šeimininkas galėtų ne tik taurę įteikti, bet ir pasirūpinti savo žmonėmis. Juk lenktynėms rengiamės metus – pakankamai laiko numatyti lėšų laistymui. Vien mūsų komanda už komunalines paslaugas, maistą, nakvynę Kretingai ir Palangai „paliko“ 312 tūkst.Lt, o Kretingoje apgyvendinome visas užsieniečių komandas. Sumokame ir ūkininkams už žemes bei negautą derlių. Tačiau jei vietos verslininkams ir rajono vadovams tokio renginio nereikia, mums nesunku išsikraustyti. Jau dabar turime pasiūlymų lenktynes organizuoti kitur“, - sakė D.Jonušis.

Šiose „Omnitel 1000 km lenktynėse“ dalyvavo 52 komandos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Belgijos, Didžiosios Britanijos bei Jungtinių Arabų Emyratų.

• Rašyti komentarą (38)