Eilėraščiuose – dienoraščio blyksniai

„Seniau svajojau išleisti savo eilėraščių knygą, bet dabar šios minties nebepuoselėju. Kūryba – per daug asmeniška, kad ją skaitytų visi“, - prisipažino 17 metų Marijono Daujoto vidurinės mokyklos mokinė Reda Riepšaitė.

Reda Riepšaitė kuria įkvėpta tam tikros nuotaikos.

Nors daugelis pažįstančiųjų R.Riepšaitę žino ir apie jos pomėgį rašyti, bet mergina savo kūrybos skraistės iki galo niekam nepraskleidžia. „Visus eilėraščius rašau į vieną sąsiuvinį. Tačiau pasirenku, kuriuos parodyti kitiems. Kitus, kurie yra tarsi dienoraščio fragmentai ir labai asmeniški, pasilieku tik sau. Kuriu vienumoje, pagauta tam tikros nuotaikos. Todėl parašytų eilėraščių kitą dieną nekoreguoju – juk jau esu kupina kitokių minčių. Tegul eilėraščiai lieka tik tos, kūrybos dienos, išgyvenimai, akimirkos. Kad ir kokie netobuli ar taisytini kūriniai bebūtų“, - kalbėjo R.Riepšaitė.

Mergina kūrybos idėją „paslepia“ po metaforomis, vaizdingais posakiais. „Gal ne visi ir supranta, ką noriu pasakyti. Leidžiu skaitytojams patiems nuspręsti ir surasti savo mintį. Įdomu jų paklausyti“, - pasakojo R.Riepšaitė.

Daug skaitanti jaunoji kūrėja nesistengia pasekti kitų rašytojų stiliumi. „Geras rašytojas turi turėti savitą požiūrį į gyvenimą, išskirtines temas ir tik sau būdingą stilių. Tačiau vien talento nepakanka – reikia ir pasiryžimo, noro rašyti“, - sakė pašnekovė, vertinanti ir literatūros klasikus, ir šiuolaikinius autorius.

R.Riepšaitė išsaugojo visus savo sukurtus eilėraščius, kurių sukaupta daugiau negu pusė šimto. Dar ir šiandien ji pamena savo pirmąjį mielą ketureilį motinai. Jį sukūrė būdama 7 metų: kadangi rašyti nemokėjo, padiktavo močiutei.

Nors R.Riepšaitė kuria ir prozinius tekstus, bet jai mieliausia – poezija. Jaunoji rašytoja juokauja, kad miniatiūros dažniausiai gimsta iš nepasisekusių eilėraščių.

Merginai nesunku kurti ir pagal mokytojo paskirtą temą. „Svarbu tik rasti santykį su ja, sugalvoti savo požiūrį ir dirbti prie teksto. Jei klasėje reikia ką nors sukurti ar parašyti, jau visi baksnoja į mane. Tačiau rašyti man nėra pareiga, todėl, jei nekyla jokių minčių, atsisakau“, - sakė R.Riepšaitė, kurios sukurti eiles sveikinimams švenčių proga paprašo ir artimieji.

R.Riepšaitė mano, kad būtina nuolat turtinti savo vidinį pasaulį. Dėl to ji domisi menu, lanko parodas, skaito knygas, o su lietuvių kalba, literatūra, kūryba norėtų sieti ir ateitį.

R.Riepšaitė – universali kūrėja: ji gražiai piešia, o pastaruoju metu mokosi pirmųjų gitaros akordų. „Gal ateityje pabandysiu kurti ir dainas. Vertinu dainuojamąją poeziją“, - išsitarė R.Riepšaitė.

• Rašyti komentarą (2)