|
|
|
Lietuvos vardą išrašė šokių pynėmis ir skambiausiomis dainomis
Lietuvos dainų švenčių istoriją, trunkančią 85-erius metus, papildė ir beveik 600 mūsų rajono šokėjų, dainininkų, muzikantų, artistų, jų vadovų. Dalyvavusieji Tūkstantmečio dainų šventėje “Amžių sutartinė” teigė, jog patirti įspūdžiai – nepakartojami, o šventės didybė užgožė iki tol įvykusias šventes. Kretingiškiai turi kuo didžiuotis: Dainų šventėje Lietuvos mišriems chorams dirigavo Kretingos kamerinio choro vadovas Tomas Ambrozaitis, Kretingos meno mokyklos vaikų šokių studijos vadovė Živilė Adomaitienė buvo Šokių dienos “Laiko brydėm” dalies “Motulės namuos” vyriausioji baletmeisterė, o “Atžalyno” teatro-studijos režisieriaus Algimanto Verbuto vadovaujami kojūkininkai buvo vieninteliai, Vilniaus gatvėse sukūrę nekasdienę atrakciją. Klasiką dainuoti privalu Kretingos kamerinio choro vadovas 30 metų Tomas Ambrozaitis, Dainų šventės vyriausias dirigentas, dirigavo Lietuvos chorams atliekant Nijolės Sinkevičiūtės dainą “Pjovė lankoj šieną”.
“Tai – išskirtinis momentas, kurio nepavadinsi kasdienybe, - patirtą jausmą apibūdino T.Ambrozaitis. – Kai diriguoji tokiai masei žmonių, apie nieką negalvoji. Išskyrus tai, kaip kuo daugiau išpešti iš tokio masyvaus choro ir kuo gražiau “pravesti” kūrinį”. Pašnekovas pripažino, jog diriguoti Dainų šventėje, ir dar – tokiam jaunam, yra didelė garbė. “Didžiausias įdomumas – patirti tai, apie ką neperskaitysi jokiame vadovėlyje ir ko niekas tavęs neišmokys. Santykis tarp dirigento ir tūkstantinės choristų masės yra nenusakomas jausmas, kurio nei pačiupinėsi, nei žodžiais apibūdinsi”, - kalbėjo T.Ambrozaitis, šiuos potyrius pajutęs nebe pirmąkart: chorvedys dirigavo 2007 m. surengtoje Dainų šventėje bei 2008 m. Estijoje, Tartu mieste įvykusiame Šiaurės Baltijos šalių chorų festivalyje. T.Ambrozaitis įsitikinęs, kad šių metų Dainų šventė išskirtinė buvo ne tik dirigentams, bet ir visai Lietuvai. “Tokios gausos klausytojų nebuvome matę. Kiek žinau, žiūrovų gausa buvo išsiskyrusios 7-ame dešimtmetyje surengtos šventės. Be to, ir chorai buvo gerai pasirengę, ir įgarsinimas – geras kaip niekada, ir tvarka buvo: pirmąkart kūrybinės grupės vadovo profesoriaus Vytauto Miškinio iniciatyva chorai buvo registruojami, ir tie, kurie nedalyvavo generalinėje repeticijoje, neteko teisės dainuoti visai Lietuvai”, - šventės užkulisius pravėrė T.Ambrozaitis. Jo nuomone, šalies žiniasklaidoje kūrybinei grupei nuskambėję kaltinimai dėl dainų repertuaro parinkimo – neva, jame reikėję kuo daugiau naujų dainų – neturi pagrindo. “Klasika, dainos, kurios už širdies griebia kiekvieną lietuvį, yra būtina. Nes kas gi būtų, jeigu atsisakytume dainuoti mūsų chorinės muzikos aukso fondo dainas”,- sakė T.Ambrozaitis. Sunkiausia, anot jo, buvo dainuoti Algirdo Martinaičio šventei specialiai sukurtą kantatą. Ją dainavo patys stipriausi Lietuvos chorai. Tarp jų – ir T.Ambrozaičio vadovaujamas Kretingos kamerinis. Svarbiausia – kad neliktų klaidų Apie Dainų šventės vyriausiojo baletmeisterio darbą Ž.Adomaitienė kalba kaip apie labai įtemptą ir intensyvų. “Baletmeisteris turi dirbti labai greitai, jis privalo matyti visą aikštę ir iš anksto numatyti sunkumus bei galimas klaidas”, - teigė ji.
Sunkiausia, anot choreografės, kai reikia šokį sujungti su šokiu, kai kolektyvams reikia įeiti-išeiti, ir tai vienu sykiu turi padaryti tūkstantinės šokėjų masės. Vyriausiąja baletmeistere Ž.Adomaitienė dirbo penktoje Dainų šventėje, ir kiekviena jų - savaip skirtinga. “Šventės viziją sukūrė ir idėją pateikė Laimutė Kisielienė. Šių metų šventė – labai rami, išlaikyta, labai lyriška, ryškiai atspindinti tautos dvasią. Naujiena – šiuolaikinių šokių grupės, moderniu šokiu įsipynusios į šventės turinį”, - kalbėjo Ž.Adomaitienė. Ji pastebėjo, kad pamažu kyla kolektyvų kultūra: jie vilki vis gražesniais, naujais tautiniais kostiumais. O tai, kad daugėja vidutinio amžiaus šokėjų grupių, leidžia šokiui išlikti gyvam. Iš esmės, vienai šventei yra rengiamasi 3-4 metus. Vyriausieji baletmeisteriai – šokio architektai – pirminius brėžinius jau būna parengę likus pusmečiui iki šventės, o dar tikslesni brėžiniai gimsta po šokėjų atrankos. Baletmeisteriams, kurie aikštę valdo nuo aukštų pakylų, padeda asistentai, kurių rūpesčiu darbas repeticijose tampa produktyvus. Iš mūsų rajono asistentais dirbo Janina Vaičekauskienė, Andrius Razmus, Birutė Bendikienė, Danutė Savčuk. Šokių diena taip pat išsiskyrė dalyvių gausa, noru patekti į Dainų šventę. “Galbūt sunkmečiu žmonės labiau įvertina meną, kultūrą, o galbūt šios sritys sunkiau pasiduoda krizei”, - svarstė Ž.Adomaitienė. Sumanymai pavyko 100 procentų Teatro-studijos “Atžalynas” kojūkininkų grupės vadovas ir režisierius Algimantas Verbutas džiaugėsi: “Visi sumanymai pavyko 100 procentų: ką buvome sugalvoję, tą ir padarėme”. Kretingos kojūkininkai Vilniuje per Dainų šventės dienas surengė 4 pasirodymus: prie Rusų dramos teatro, Katedros aikštėje, Europos parke, o dalyvaudami eisenoje, įkopė į Tauro kalną. Eitynėms kojūkininkai panaudojo fragmentus iš numatomo pastatyti spektaklio “Skrydis virš lizdo”, ir dabar, atslūgus fantastiškiems Dainų šventės įspūdžiams, rengsis pasirodymui Europos lengvosios atletikos čempionate, kuris įvyks Kaune. Faktai 1. Nepriklausomoje Lietuvoje pirmoji Dainų diena įvyko 1924 m., o 1928 m. ji buvo pavadinta Lietuvos dainų švente. 2. Šių metų Tūkstantmečio dainų šventėje “Amžių sutartinė” dalyvavo 42 tūkst. dalyvių, iš jų – 25 tūkst. vaikų ir jaunimo, per 1 tūkst. – užsienio lietuvių iš 16 pasaulio šalių ir Lietuvos tautinių mažumų mėgėjų meno kolektyvų. 3. 2003 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių tradiciją UNESCO paskelbė pasauliniu žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.
|
|
