|
|
|
Kanda ir geras šuo
Rugpjūtį penktąjį gimtadienį švęsianti vydmantiškė Vesta Beržanskaitė nesulaukia, kada bus leista nusiimti kojos langetę ir ji vėl galės šokti, bėgioti su bendraamžiais. Mergaitė nenoriai pasakoja apie vasariškus planus pakeitusį įvykį – ją užpuolė ir į koją įkando kaimyno šuo. Judriai, vietoje nenustygstančiai ir linijinius šokius pamėgusiai mergaitei sunku susitaikyti su mintimi, kad dar mažiausiai tris savaites jai teks nešioti langetę. Niekada ligoninėje nesigydžiusiai Vestai dabar joje tenka lankytis kasdien – kad medikai pertvarstytų žaizdas. Medikų pagalbos Vestai prireikė, kai vieną dieną netikėtai užpuolė kaimynų šuo: dantimis sugnybė dešinės kojos čiurną, palikdamas gilią žaizdą ir nutraukdamas sausgyslę. Nedidelio ūgio šuo netikėtai užpuolė mergaitę, kai ši, kaip įpratusi, bėgo per pievą pas savo draugus. Žinomas ir iš pažiūros negrėsmingas šuo pribėgo prie mergaitės ir, jai įkandęs, paspruko. Iš skausmo cypiančią Vestą išgirdo netoliese buvęs jos brolis, kuris atbėgo į pagalbą. „Pilni batai buvo kraujo, o pati – pabalusi, labai išsigandusi“, - pasakojo Vestos tėvai Vilma ir Darius Beržanskai. Kodėl užpuolė – nežinia V. ir D. Beržanskai iki šiol svarsto, kodėl kaimynų šuo užpuolė jų dukterį. „Šuo būdavo gerietis, nežinia, kodėl jis įkando. Vesta rankose nešėsi blizgančią dėžutę – gal ši sužėrėjo prieš saulę, ir tai suerzino šunį. O gal jis tuo metu graužė kaulą, ir Vesta jam sutrukdė. Pati mergaitė prie šuns nelindo. Ji labai myli gyvūnus ir, nepaisant šio nemalonaus įvykio, vis dar svajoja apie mažą baltą šunį“,- pasakojo V. ir D. Beržanskai, kurie, norėdami paguosti dukrą, nupirko brangią lėlę. „Po įvykio šeimininkė šunį nuvežė pas veterinarą apžiūrai. Šis pasakė, kad šuo sveikas, ir jį dar kartą paskiepijo. Iš tikrųjų taip daryti negalėjo – juk šuns elgesį dar kurį laiką reikėjo stebėti“, - sakė V.Beržanskienė. Atsargumo dėlei medikai nusprendė paskiepyti ir Vestą. Pasak V. ir D. Beržanskų, dėl nemalonaus įvykio šuns šeimininkė apgailestauja, nuoširdžiai jų atsiprašė. Pašnekovų manymu, tokia nelaimė gresia daugeliui žmonių – juk kaimuose dauguma šunų laksto palaidi, jų šeimininkai nepaiso nustatytų gyvūnų laikymo taisyklių. Taisyklėse – griežti reikalavimai Kretingos rajono savivaldybė yra patvirtinusi Gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse taisykles. Jos numato: gyventojai privalo registruoti šunis pagal gyvenamąją vietą ir tinkamai juos prižiūrėti, kad nekeltų grėsmės žmonėms ir jų nuosavybei. Viešose vietose leidžiama vedžioti tik sveikus, paskiepytus ir registruotus šunis, o jų išmatas šeimininkas privalo surinkti. Pasižvalgius po parkus, akivaizdu, kad šių nuostatų laikosi ne visi. Taisyklėse yra numatytas leidžiamas augintinių skaičius daugiabučio namo bute – ne daugiau kaip 2 suaugę šunys ir 2 katės, arba ne daugiau kaip 1 agresyvios veislės gyvūnas. Privačiuose namuose, sodininkų bendrijose šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne žemesniuose kaip 2 m aukščio voljeruose. Palaidas šuo gali lakstyti tik ne žemesne negu 2 metrų aukščio tvora aptvertoje teritorijoje. Jei gyvūnas sužeidžia žmones, kitus gyvūnus, apie tai reikia pranešti Visuomenės sveikatos centrui, policijai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Apkandžiojusį šunį šeimininkas privalo izoliuoti 10 parų ir leisti veterinarijos gydytojui jį stebėti. Bauda ne visiems veiksminga Pažeidus šias taisykles gresia administracinė atsakomybė: pirmą kartą – įspėjimas arba bauda iki 200 Lt; jei šuo sukėlė grėsmę – 400-600 Lt bauda; nusižengus ne pirmą kartą – 400-800 Lt bauda. Jei šuo sužalojo kitą žmogų, šeimininkui patuštinti piniginę gali tekti nuo 500 Lt iki 1 tūkst. Lt. Bauda padidėja iki 2 tūkst. Lt, jei šuo kitus žmones sužeidžia ne pirmą kartą. Tam tikrais atvejais gyvūnas gali būti konfiskuojamas. „Per pirmąjį šių metų pusmetį už Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą protokolas buvo surašytas vienam asmeniui“, – informavo Kretingos rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Tomas Mikelkevičius. Pasak jo, pareigūnai pranešimų apie grėsmę keliančius palaidus šunis sulaukia dažnai. „Kartais su žmogumi užtenka geranoriškai pasikalbėti. Bet yra ir tokių, kurie nuolat gauna šimtines baudas, bet išvadų nedaro. Pastebime: vis dar gaji nuomonė- „mano šuo pats geriausiais ir niekam nekanda“. Geriausia, kai kaimynai gerbia vienas kitą ir tarpusavyje susitaria dėl šunų auginimo ir laikymo, nelaukia, kada atsitiks nelaimė“, - kalbėjo T.Mikelkevičius. Šuo – sargas, o ne draugas „Priežasčių gali būti labai daug. Matyt, šeimininkas nemoka elgtis su šunimi ir šis „užlipo ant sprando“. Jei šeimininkas nesugeba valdyti šuns, keturkojui pačiam lieka spręsti, kaip elgtis. Retesniais atvejais šuo yra agresyvus iš prigimties, esama specialiai sargauti išvestų veislių. Kol bus nors vienas šuo žemėje, tol tokios problemos ir neišnyks“, - kalbėjo klaipėdietis šunų dresuotojas instruktorius-nacionalinės kategorijos teisėjas Andrej Popov. A.Popov pastebi, kad mūsų šalyje tobulėja šunų auginimo kultūra, tačiau laikytis auginimo taisyklių – dar nėra įprasta. „Pakanka nuvažiuoti į Estiją – ten visai kitokia situacija. Žmonės šunis augina, nes nori su jais bendrauti, užsiimti, o pas mus – jie skirti turtui apsaugoti. Šunys auklėjami taip, kad jie būtų agresyvūs, pikti. Kokie esame už vairo keliuose: nepaisome reikalavimų, keikiame kitus eismo dalyvius, taip auginame ir šunis“, - pastebi A.Popov. Šunų šeimininkams A.Popov patarė dėl iškilusių problemų nebijoti pasikonsultuoti su dresuotojais, net jei šuo – ir neveislinis. „30 proc. šunų augintojų į mus kreipiasi per vėlai. Kol šuniukas auga, jis geras, geras, o vieną dieną staiga – blogas. Kai augintiniui pusantrų ar dveji metai – jau sudėtinga spręsti įsisenėjusias problemas. Nebūtina dresuoti, bet užtenka nors pasitarti su dresuotojais, o nelaukti, kol problemos išsispręs savaime. Žmogus pats ne visada supranta gyvūnų kalbą“ , - sakė A.Popov, turintis daugiau negu 20 metų dresuotojo patirtį. Veterinarijos gydytojo Vido Ido komentaras: „Mūsų rajone nuo pasiutligės paskiepyta gal tik trečdalis šunų. Tiek šunis, tiek kates reiktų skiepyti kasmet – tiek laiko galioja skiepas. Pasiutligė ir yra didžiausias pavojus įkandus šuniui. Taip pat gyvūnai gali pernešti įvairių parazitinių ligų. Vaikams labiausiai gresia užsikrėsti askaridėmis ar spalinėmis. Tiek žmogus nuo šuns, tiek šuo nuo žmogaus gali užsikrėsti ir paprasčiausiu gripu. Be to, šuns padaryta žaizda gali sunkiai gyti. Tokios istorijos, kai šunys apkandžioja žmones, – liūdina. Šeimininkas turėtų pasirūpinti šuns socializacija, kad šis mokėtų bendrauti su žmonėmis ir kitais gyvūnais. Kita vertus, žmonės ir patys išprovokuoja šunis: prie jų lenda, erzina. O šunys tokius atvejus ir skriaudėjus gerai įsidėmi“.
|
|
