|
|
|
Po Kretingą dairosi investuotojai
Šią savaitę įvykusiame rajono tarybos posėdyje rajono politikams savo pasiūlymus pateikė dveji investuotojai – Ekonominės plėtros asociacija “West in” ir kompanija BLUM iš Vokietijos. Kretingoje utilizuotų pavojingas atliekas Jau 50 metų Vakarų Europos rinkoje veikianti kompanija BLUM, savo atstovybę Lietuvoje įsteigusi prieš 4 savaites, yra sukūrusi ypač pavojingų atliekų perdirbimo ir deginimo metodiką. Kompanijos įmonės, deginančios ir skystas, ir kietas pavojingas atliekas jau dirba Vokietijoje bei Lenkijoje. “Dirbame pagal vieną švariausių metodikų: per mūsų gamyklos kaminus, sudeginus bet kokias atliekas, išeina balti garai”, - teigė įmonės atstovai, tvirtinantys, kad pagal jų sukurtą ir užpatentuotą metodiką sudeginus atliekas neišsiskiria kenksmingos medžiagos, kokios išsiskiria deginant jas įprastai. Iš esmės BLUM atstovai į Kretingą atvyko dairytis žemės sklypo, kuriame norėtų statyti gamyklą. Jau atliktos trijų sklypų studijos. Vienas patraukliausių investuotojams sklypų – pramoniniame miesto rajone, šalia bendrovės “Kretingos grūdai”. Kitas klausimas, kurį kėlė investuotojai ir kurį reikėtų išspręsti kartu su rajono taryba, - kur dėti deginant atliekas išgautą šilumą bei elektros energiją. “Savivaldybė galėtų būti mūsų dalininkė – apšviestumėte miestą, apšildytumėte visuomeninės paskirties pastatus. Turite gerai pagalvoti, ir kur dėsite sukauptą nuotekų dumblą – jo išvežimas Savivaldybei kainuos nemažus pinigus”, - kalbėjo vienas iš BLUM atstovų. Jie tvirtino turį didelį norą investuoti Kretingoje, ir, gavus rajono tarybos palaiminimą, ga-myklą be jokių investicinių lėšų iš Europos Sąjungos fondų pastatytų per 8 mėnesius, blogiausiu atveju – iki 2011 m. birželio mėnesio. BLUM atstovai teigė nebijantys konkurencijos, kuri susijusi su atliekų perdirbimo gamyklų atsiradimu Vilniuje ar čia pat, mūsų pašonėje, – Klaipėdoje. “Konkurencija negąsdina. Tokių technologijų, kokias naudojame mes, kiti nenaudoja ir nenaudos. Mūsų krosnyse sudega viskas: nuo buitinių šiukšlių, nuotekų dumblo iki pavojingų cheminių atliekų. Tačiau Kretingos rajonas yra švarus – čia nėra įmonių, kurių gamyboje lieka ypač pavojingų cheminių atliekų. O jeigu tokių atsirastų, jas išvežtume deginti į Lenkiją ar Vokietiją. Lenkijoje mūsų gamykla stovi ant jūros kranto, Vokietijoje – pačiame mieste”, - kalbėjo BLUM atstovai. Beje, BLUM bendrovės vadovas, vykstant tarybos posėdžiui, lankėsi Lietuvos Respublikos Seime ir garantavo, kad sulaukė mūsų šalies Vyriausybės supratimo, sprendžiant tokių investicijų galimybes. Rajono tarybos nariai gana atsargiai priėmė informaciją apie norimą statyti pavojingų atliekų deginimo gamyklą Kretingoje, o rajono tarybos nariui Povilui Turauskiui investuotojų prisistatymas pasirodė per daug saldus. “Kalbame apie tokius baisius dalykus, kaip pavojingas atliekas. Negi visame gamybos procese nėra nieko neigiamo?” – klausė tarybos narys. “Kai iš š… darome saldainį, kas gali būti neigiamo?” – klausimu į klausimą atsakė vienas iš BLUM atstovų. Rajono tarybos nariai sutiko detaliau susipažinti su investiciniu projektu. Investuotojai gi tarybos narius pakvietė apsilankyti Lenkijoje bei Vokietijoje, kur tokios įmonės jau veikia, ir savo akimis pamatyti, koks pramonės objektas galėtų atsirasti Kretingoje. Siūlo įgyti kurorto statusą “Kretinga turi ypatingas sąlygas tapti kurortine zona. Jeigu Palanga – šalia jūsų esantis kurortas – nebeturi galimybių nei resursinių bazių plėstis, tai Kretinga su savo gamta, istoriniu paveldu, puikiu Minijos slėniu gali tapti poilsio-gydomąja zona”, - teigė bendrovės “West in” marketingo strategijų ir sistemų patarėjas docentas Raimundas Vaitiekūnas. Dar vienas Kretingos regiono pranašumas yra tai, kad Kretinga nėra Klaipėdos pramoninių rajonų tąsa. Kurorto statusą gali turėti gyvenamosios vietovės, kuriose yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių(mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus mikroklimatas,rekreacinių želdinių,vandens telkinių) bei išplėtota speciali infrastruktūra naudoti šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms. “Pagal strateginį Kretingos rajono savivaldybės veiklos planą vietos gyventojams siekiama sudaryti kokybiškas gyvenimo ir darbo sąlygas, o rajoną išlaikyti patrauklų poilsiui. Šiems tikslams įgyvendinti ir pasitarnautų kurortinės vietovės statusas, kuris turėtų įtakos investicijoms pritraukti, paslaugų įvairovei, darbo vietoms kurti, persikvalifikuoti, vietos mokymo įstaigose rengti specialistus ir panašiai”, - kalbėjo R.Vaitiekūnas. Pagal Ekonominės plėtros asociacijos viziją, kurortinę-gydomąją liniją turėtų sudaryti 14 regionų. Štai, pavyzdžiui, Šilutės rajonas perspektyva tapti kurortine zona jau susidomėjo. Rajono tarybos nariai tokią galimybę sutiko gana optimistiškai ir sutarė, kad plačiau šis klausimas bus paanalizuotas kituose rajono tarybos posėdžiuos, nes kurortinio statuso siekimas būtų ne vienadienis procesas.
|
|
