Dėl suskilusių sienų kaltina kaimynus

Vytauto gatvėje antrame daugiabučio aukšte gyvenanti 80 metų Bronislava Jonutienė sunerimo pastebėjusi skylančias buto sienas. Moteris įsitikinusi, kad dėl šių bėdų kalti savo butą remontavę kaimynai.

Bronislavai Jonutienei teko pačiai pamūryti atitrūkusią krosnį – iki tol per atsivėrusią dviejų pirštų dydžio ertmę dūmai veržėsi į vidų.

Dvi virtuvės sienas išraižė trūkiai, vietomis linksta grindys, suklypo salono durys, o dėl atitrūkusios krosnies į vidų prasiveržė dūmai. Kad galėtų kūrenti, B.Jonutienei teko suaižėjusią krosnį užlipdyti moliu ir gipsu.

Pasak B.Jonutienės, šių bėdų atsirado, kai buvo remontuojamas butas, esantis pirmajame aukšte. „Kaimynai išardė sienas, taip virtuvę sujungė su salonu ir sukūrė bendrą erdvę. Kai jie balandį pradėjo daužyti sienas, nieko bloga nepagalvojau, bet po to pastebėjau trūkius savo bute“, - kalbėjo B.Jonutienė.

Apie tai ji papasakojo savo kaimynams – šie bandė pakelti išklypusias ir nebeužsidarančias duris. „Nepavyko. Pasakė, esą tos durys visąlaik tokios buvusios. Sakiau: sugadinot, turit ir suremontuoti. Jie nieko nepažadėjo ir išvyko į užsienį“, - kalbėjo B.Jonutienė.

Moteris apgailestavo, kad dėl patirtų nuostolių perniek nuėjo pernai darytas virtuvės remontas. Dabar virtuvę jai teks iš naujo remontuoti už pinigus, kurie buvo taupomi salonui atnaujinti.

Kaimynu butu rūpinasi Zenonas Falkis, kurio vardu jis ir įregistruotas. O buto gyventojai – Z.Falkio dukra su vyru – yra išvykę į užsienį.

Z.Falkio šeima taip pat gyvena tame pačiame daugiabutyje.

Z.Falkio žmona Stasė tvirtino, jog B.Jonutienės kaltinimai jų šeimai yra nepagrįsti. Moteris teigė: sienos panaikintos ir jų pačių bute, kurio projektas analogiškas dukros butui. Dėl remonto jokių problemų neiškilo.

„Atsižvelgėme į buto konstrukciją ir nugriovėme tik tas sienas, kurias galima, neliesdami kapitalinių. Kiekvienam norisi gražiai gyventi. Nejaugi žmogus, nusipirkęs būstą, negali jo remontuoti?“ - stebėjosi pašnekovė.

Šią situaciją pakomentavo Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė: „Jei ardomos ne kapitalinės sienos, o tik pertvaros tarp patalpų – tai įvardijama kaip paprasto remonto darbai, kuriems jokių leidimų nereikia“.

Pasak R.Lukauskienės, nustatyti, kurios sienos kapitalinės, galima pagal namo projektą, o jei statybų dokumentai neišlikę – Registrų centre. „Dažniausiai seniai name gyvenantys žmonės žino, kurios sienos yra kapitalinės. Pamatyti, kuri siena paremia sijas, galima ir nuplėšus lentas. Namai būna įvairių konstrukcijų. Sijos gali remtis tik į išorines sienas, tačiau įprastai sijos būna 6 metrų ilgio, todėl kapitalinė siena statoma dar ir per vidurį“, - kalbėjo Statybos skyriaus vedėja.

Namo perdangos būna įvairios: vienokios – rąstinių, kitokios – karkasinių namų ir pan. Todėl R.Lukauskienė patarė: prieš pradedant remontą atlikti tyrimą – tokią paslaugą siūlo privačios bendrovės, išsikviesti nepriklausomą ekspertą. Šį ekspertą gali išsikviesti ir žmogus, kuris jaučiasi nukentėjęs dėl kaimyno remonto ir turi pretenzijų. Jei nepriklausomas ekspertas patvirtina nukentėjusiojo įtarimus, galima kreiptis į teismą, kad būtų atlyginta padaryta žala.

• Rašyti komentarą (5)