|
|
|
„Aušrininko“ sūnus pasinėrė į lietuvišką veiklą
Žymaus Lietuvos „aušrininko“, daktaro ir Palangos burmistro Jono Šliūpo sūnus 79-erių Vytautas Šliūpas šias Jonines pasitiko savo gimtinėje, Palangoje. Garsus JAV inžinierius, įkūręs vieną didžiausių privačių inžinerinių kompanijų ir darbo reikalais apvažiavęs 126 pasaulio šalis, prieš du dešimtmečius save paskyrė vien lietuviškai veiklai.
V.Šliūpas įsteigė ir vadovauja savo tėvo vardo „Aušrininko Jono Šliūpo archyvui“ ir iš Kalifornijos, kur gyvena nuolatos, į Lietuvą pargabeno 3 tonas JAV surinktos archyvinės medžiagos: raštų, nuotraukų, knygų, asmeninių daiktų. Pernai iš šios medžiagos Šiaulių „Aušros“ muziejuje buvo atidaryta jo tėvui skirta ekspozicija. Kartu su Kalifornijos universiteto mokslininkais savanoriais savo senelių žemėje Auksučių kaime, netoli Kuršėnų, jis įsteigė mokslinį–parodomąjį ūkį „Auksučiai Foundation“. Ūkis – senelio žemėje Rytoj Auksučiuose Lietuvos ūkininkams V.Šliūpas rengia seminarą apie smidrų – valgomųjų šparagų – auginimą. Dalyviams, kaip tvirtino šeimininkas, bus surengti pietūs vien iš šios daržovės pagamintų patiekalų. „Pasaulis jau seniai pamėgo smidrus, tačiau lietuviai su šia daržove dar tik susipažįsta. Lietuvoje įsteigiau šparagų augintojų draugiją, kurios veikla plėtojasi šalyje“, - kalbėjo V.Šliūpas. Savo ūkyje jis užsodino iš Norvegijos atgabentų 110 skirtingų veislių obelų, kurios sėkmingai prigijo, ir skatina jas veisti kitus Lietuvos sodininkus. Užsodinti ir saldžiųjų kukurūzų plotai. Paklaustas, kodėl jis, smetoninės Lietuvos inteligentų sūnus, žmogus - technokratas, netikėtai atsigręžė į žemės ūkį, V.Šliūpas atsakė: „Prigimtinis žemės šauksmas lietuviui, matyt, yra nenugalimas. Tačiau viskas klostėsi gana proziškai: 55-erių užsidirbau pensiją ir atvykau į Lietuvą. Vienas miškininkas padovanojo man tauro ragus ir pasakė, kad elnias nušautas mano žemėje. Nustebau, o jis sako: tikrai, ten - tavo senelio žemė. Jis man ir pagelbėjo atgauti 100 ha žemės Auksučiuose. Trečdalį mano ūkio dengia miškai“. Su Kalifornijos mokslininkais jis pasitarė, ką daryti su atgauta žeme. Šie ir patarę steigti ekologinį parodomąjį ūkį – tam jis dar nusipirkęs 57 ha gretimos žemės. Konsultavosi su Lietuvos žemės ūkio ministerijos, Kauno žemės ūkio akademijos, Dotnuvos, Baisogalos specialistais – jie irgi pritarė šiam sumanymui. „Auksučiai Foundation“ tai – pelno nesiekianti organizacija, skirta kelti Lietuvos smulkiųjų ūkininkų gerovę. Šį jau antrą dešimtmetį kuriamą ūkį lėšomis rėmė Amerikos lietuvių labdaros organizacijos. Valandos lėmė šeimos gyvenimą Jau 37-ąjį kartą buvodamas Lietuvoje, V.Šliūpas sako gerai atmenąs ir prieškario Palangą, kurią jis, keturiolikmetis, su šeima buvo priverstas palikti karo pabaigoje. Jis gerai atmena, ir kaip 1941-ųjų birželio 21-ąją, dieną prieš prasidedant karui, motociklu iš Kretingos atvykęs žmogus įspėjo tėvą nepasilikti namuose – 7 val. ryto jis būsiąs areštuotas ir tremiamas į Sibirą. „Mudu su motina išbėgome, o tėvas pasiliko. Tačiau 4 val. ryto pasigirdo didžiulis trenksmas: motina suprato – prasideda karas“, - prisiminė pašnekovas. Tos kelios valandos ir nulėmė tolimesnį šeimos gyvenimą – tėvas pergyveno karą, bet netrukus mirė. O jis nuo 1947 m. įsitvirtino JAV: baigė statybos inžinerijos mokslus Ilinojaus technologijos institute ir hidraulikos - Viskonsino universitete. Pirmosiomis karo dienomis burmistro namuose buvo įsikūręs vokiečių štabas. „Viršininkas tėvui pasakė: turėjai progą pažinti gerus vokiečius, neužilgo pribus esesininkai. Ir iš tikrųjų, po trijų dienų pribuvo SS kareiviai ir pradėjo suiminėti žydus“. Jo atmintin įstrigo 1938-ųjų Palangą nuniokojęs gaisras. „Laimei, degė šiaurinė miesto dalis. Žmonės bėgo su kibirais. O mano tėvas, Palangos burmistras, telefonavo į visas apskrities gaisrines. Aplinkinių miestelių, tarp jų ir Kretingos, gaisrininkai pirmiausiai klausdavę, kiek jiems sumokės“, pasakojo pašnekovas. Eidamas vos ketvirtus metus, V.Šliūpas įsiminė ir skautijos įkūrėjo lordo Baden Powell vizitą Palangoje 1933 metais: „Jis atvyko laivu, iš kurio išsilaipino 600 Anglijos skautų. Man, vaikui, buvo labai keista, kad didelis dėdė su skrybėle ir lazda mūvėjo trumpomis vaikiškomis kelnėmis. Svečių laukė apie 3 tūkst. Lietuvos skautų. Prie Birutės kalno buvo nukrautas vaišių stalas: prie jo sėdo tėvas ir lordas B.Powell, stalo gale – ir mudu su motina. Po to buvo atidaryta lordo Baden Powell vardo gatvė (dabartinė Dariaus ir Girėno, – aut.pastaba). Tėvas svečius vaišino Palangos vaistinės trauktine „Trejos devynerios“, kuri jiems taip patiko, kad prisipirko ir lauktuvių į Angliją“. Įžvelgia nepagarbą patriarchams Darbo reikalais važinėjęs po pasaulį, pirmąkart į Lietuvą V.Šliūpas sugrįžo dar 1975 m. „Buvome Varnoje, Bulgarijoje. Tuo metu sužinojome, kad Kaune susidegino Romas Kalanta. Labai užsimaniau pamatyti gimtinę: Maskvoje gavau vizą, tačiau su saugumo palydovu lankytis galėjau tik Vilniuje ir Kaune“, - prisiminė garsaus palangiškio ainis. Pirmąkart į Palangą jis atvyko 1988 m. Nors jau buvo Atgimimo laikai, bet vienam vaikštinėti po savo gimtinę jam neleido – visą laiką šalia buvo saugumo žmogus. Jis nuvedė V.Šliūpą apžiūrėti savo namus Vytauto gatvėje, į miesto meriją. Vėliau V.Šliūpas ėmėsi žygių susigrąžinti tėvų namus. Tačiau atgavo tik mažąjį namą, jį suremontavo, perdažė. Jame jis atostogauja, kai atvyksta į Palangą, leidžia veikti dar ir „Meno galerijai“. „O greta esančio ir man pagal testamentą priklausančio didžiojo namo niekaip negaliu atgauti. Ten yra įsitaisiusi Kultūros ministerija, kurios atstovai elgiasi nekultūringai: neva įkūrė mano tėvo muziejų, o iš tiesų tik keli kambariai skirti ekspozicijai, o likęs pastatas pilnas ministerijos poilsiautojų“, - apmaudą liejo pašnekovas, savo tėvui skirtą ekspoziciją priverstas glausti svetur. Jis mano, jog Kultūros ministerijos valdininkai taip parodo nepagarbą jo tėvui, visam „aušrininkų“ judėjimui ir pačiai Lietuvai. „Lietuva švenčia tūkstantmetį, betgi demonstruoja didžiausią nepagarbą ir tautos patriarchui Jonui Basanavičiui. Pažiūrėkit į J.Basanavičiaus gatvę Palangoje: ten – tikras balaganas: triukšmas, nėra spalvų ir architektūros dermės, spiegia rusiška muzika. Daugybė svečių iš užsienio, o trūksta viešųjų tualetų“, - kalbėjo V.Šliūpas. Vytautas Šliūpas su žmona Vanda apsilanko savo kaimynystėje, Palangoje įkurtame Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institute. „Tai – labai profesionali klinika. Mano žmona jau kurį laiką joje gydosi“, - kalbėjo V.Šliūpas. Ši gydymo įstaiga veikia Jono Šliūpo vardu pavadintoje gatvėje. Instituto direktoriaus pavaduotoja klinikai Narseta Mickuvienė teigė, jog garsių Lietuvos gydytojų dinastijos palikuonių pasitikėjimas jiems yra didelė garbė ir įpareigojimas tobulinti gydymo paslaugų kokybę.
|
|
