|
|
|
Lengviau pastatyti Vilniuje dangoraižį negu Kretingoje degalinę
Investuotojų žemėlapiuose Kretinga jau žymima raudonai. Tą patvirtino pasaulinės kompanijos “Neste” Pabaltijo padalinio (apima Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją) tinklo vystymo ir statybos vadovas Eduardas Milaševičius. Nuo 2006 metų siekianti pastatyti automatinę degalinę Kretingoje, “Neste” tebėra pradiniame statybos organizavimo taške, kai įprastai tokio tipo degalinės statybos organizavimas ir statyba užtrunka nuo 2 iki 5 mėnesių. Leidimą projektuoti automatinę degalinę Kretingoje (prie kelio Šiauliai-Palanga, už geležinkelio viaduko) “Neste” iš Kretingos rajono savivaldybės gavo 2006 metų rugpjūtį. Jau beveik 3 metus Savivaldybės slenkstį minantys investuotojai dar ir šiandieną nėra užtikrinti, ar pavyks ir kada pradėti statybą. “Neste” degalinės projektą Savivaldybės statybų komisija svarstė net 5 kartus: 2 kartus techninį projektą, 3 kartus detalųjį planą ir 3 kartus - Savivaldybės Saugaus eismo komisija. Detalųjį planą statybų komisija svarstys dar kartą, ir jeigu neberas prie ko prikibti, teiks įvertinti apskričiai, o apskritis - rajono Savivaldybės tarybai, kad patvirtintų. “Pagal dabartinės situacijos optimistinį variantą, jeigu taryba detalųjį planą patvirtintų šį rugpjūtį, spalio pabaigoje gal ir gautume leidimą statybai. Tačiau šiemet nepastatysime, žiemą bus netinkamas laikas žemės darbams, nes žemę reikia sutankinti. Tad statybą pradėtume ateinantį pavasarį”,- aiškino E.Milaševičius. Vadovo tvirtinimu, tai ilgiausiai trunkantis “Neste” projektas Lietuvoje, Pabaltijy, ir ne tik. “Statėme Alytuje, Vilniuje, Panevėžyje, Utenoje, Šiauliuose, ir niekur taip nevilkino. Turbūt lengviau Vilniuje dangoraižį pastatyti negu degalinę Kretingoje”,- įsitikinęs jis.
Kelia vis naujus reikalavimus Apkaltinti “Neste” specialistus reikalavimų statyboms Lietuvoje neišmanymu ir tuo pateisinti degalinės projekto Kretingoje įstrigimą, vargu, ar kam nors pavyktų. Naftos gavyba, jos perdirbimu, pervežimu, prekyba užsiimanti Europos kompanija “Neste oil” veikia 30 pasaulio šalių. Ši kompanija viena iš pirmųjų užsienio firmų atėjo į Lietuvą su savo kapitalu ir investicijomis bei parodė kelią ir paskatino kitas užsienio kompanijas susidomėti mūsų šalimi. “Neste” turi didžiausią - 37 automatinių degalinių - tinklą Lietuvoje.
- Savivaldybės atstovai vis ištraukia naujų reikalavimų,- sakė E.Milaševičius ir keletą jų paminėjo.
“Vėl turėjome pradėti naują procedūrą - gauti leidimą statyti sienutę ant valstybinės žemės”,- sakė E.Milaševičius.
Įvažiavimą nuo plento į degalinę su Kelių direkcija buvo suderinę 3 kartus, tačiau Savivaldybės atstovai užsispyrė, kad įvažiavimui reikia lėtėjimo juostos. “Teko samdyti specialistą kelininką, kuris padarė studiją ir įrodė, kad mieste, kur automobilių greitis ribojamas iki 50 kilometrų per valandą, statyti lėtėjimo bei greitėjimo juostas draudžiama”,- teigė E.Milaševičius. Įvažiavimas būtų per valstybinę žemę. Savivaldybėje pareikalavo apskrities leidimo įrengti įvažiavimą toje žemėje. Toks leidimas, anot E.Milaševičiaus, nėra būtinas, kadangi apskritis duoda leidimą techniniam projektui vykdyti. Be to, nėra kitos galimybės įvažiuoti į degalinės sklypą.
Kas stato barjerus
Paprašytas įvardinti priežastis, dėl kurių, jo manymu, Kretingos rajono savivaldybėje vilkinamas “Neste” investicinis projektas, E.Milaševičius sakė: “Įžvelgiu konkurentų interesus. Gal kai kam Savivaldybėje iš baimės iškrypę stuburai”. Savivaldybės valdininkai, anot jo, teisinasi, kad netobulas yra Teritorijų planavimo įstatymas. Į klausimą, ar davė kam nors piniginį kyšį procesui paspartinti, atsakė nedvejodamas: “Ne. Mūsų kompanijos politika - veikti pagal šalies įstatymus”. Ir juokdamasis pridūrė: “Gal, kad nemokėjome, todėl šiandieną ir esam tam pradiniam taške, bet dabar jau užvaldė sportinis interesas nesitraukti, eiti iki galo, kad įsitikintume, ar Lietuvos valstybės įstatymai galioja ir Kretingai”.
Patyrė nuostolių
Degalinei Kretingoje “Neste” 2006 metais žemę išsinuomojo ir iki šiol moka nuomą. Įpratę, kad statybos dokumentų tvarkymas trunka keletą mėnesių, o ne keletą metų, o užsakius įrangą, jos tenka palaukti, investuotojai dar pirmais metais įsigijo 150 tūkst. Lt kainavusius rezervuarus. Per tą laiką dalį jų panaudojo degalinei Šilalėje, dar vienas tebėra sandėlyje. Automatinę degalinę Kretingoje “Neste” planuoja su partneriu - uždarąja akcine bendrove “Valkstina”, kuriai priklausytų maža automobilių plovykla ir įranga dujoms, kurią “Valkstina” irgi įsigijo ir kuri guli sandėlyje nenaudojama.
Gina visuomenės interesą
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja - vyr. architektė Reda Kasnauskė apie 3 metus Savivaldybėje nagrinėjamą “Neste” degalinės projektą sakė: “Aš nepasakyčiau, kad mes specialiai kliudėm. Investuotojas neišsamiai pasiruošė, todėl turime teisę reikalauti. Jeigu per vieną dieną pasirašytume, sakytų, kad neišnagrinėjom. Dabar objektas užtikrinčiau ateina”. Pripažinusi, jog investuotojas projektą apsigynė statybų reglamentu, architektė tikino, jog Savivaldybės reikalavimai buvo skaidrūs ir pagrįsti. “Ir šiandieną aišku, kad degalinė apsunkins eismą sankryžoje, Savivaldybei rūpi ir žmonių interesai”,- teigė ji.
Vakar iš mero Juozo Mažeikos sužinojome, kad “Neste” automatinės degalinės statybai pasipriešino gyventojai, aiškinantys, jog degalinė kenks aplinkai, jų sveikatai. “Skundą pasirašė 16 žmonių, tačiau sprendžiant pagal pavardes - apie 8 šeimos”,- sakė meras.
“Neste” kompanijos ženklas - žydras kristalas - simbolizuoja giedrą dangų ir švarią gamtą. Tokio tipo, kaip planuojama Kretingoje, automatinės degalinės veikia net didžiųjų Europos miestų gyvenamuosiuose rajonuose. “Palyginus su Europa, aplinkosauginiai reikalavimai Lietuvoje yra vieni iš griežčiausių. Kai žinai įstatymą, jį gali ir įvykdyti, tačiau kai reikalavimai yra nenuspėjami, geriau neįsivelti. Antros degalinės Kretingoje nestatyčiau”,- teigė E.Milaševičius.
|
|
