|
|
|
Po nelaimės statybvietėje – koma
Kretingiškė 22 metų Simona Čepulytė gyvena nerimu: jos tėvas 45 metus Valerijus Čepulis statybvietėje patyrė nelaimę, po kurios jį ištiko koma. Suparalyžiuotą tėvą slauganti S.Čepulytė teigė, kad iš pradžių darbdavys, ėjęs į kalbas apie pagalbą gydant, dabar pinigų nebežada. S.Čepulytės žiniomis, jos tėvas - ne vienintelis, kuris buvo nelegaliai įdarbintas statybų bendrovėje, statančioje daugiabutį Pasieniečių gatvėje. Po to, kai tėvą ištiko nelaimė, S.Čepulytė kalbėjosi su jo viršininku – bendrovės „Algma“ direktoriumi Algimantu Valausku. Šis, S.Čepulytės teigimu, užtikrino materialinę pagalbą šeimai, tačiau duoto žodžio nevykdė. Todėl, praėjus savaitei po nelaimės, S.Čepulytė apie įvykį pranešė policijai, kuri pradėjo tyrimą. „Svarbiausia, kad darbdavys užmokėtų už gydymą. Tėčio reabilitacija kainuos apie 4 tūkst. 500 Lt per mėnesį. Niekas nežino, kaip ilgai truks šis laikotarpis – gali ir metų prireikti“, - kalbėjo S.Čepulytė. Mergina papasakojo, kad jos tėvas V.Čepulis susižeidė būdamas darbe – nukrito nuo statybinio įrenginio, vadinamojo ožiuko iš maždaug metro aukščio. Nors iš išorės nesimatė, kad V.Čepulis būtų patyręs traumą, bet netrukus jis pasijuto prastai. Apie tai pasiguodė savo bendradarbiui, kuris su darbų vykdytoju jį parvežė namo. Palikęs V.Čepulį miegoti namuose, dar kartą bendradarbis jį aplankė po darbo. Tąkart ir pamatė, kad V.Čepulio kūnas mėlsta, o akys nereaguoja. Iškviesti medikai V.Čepuliui konstatavo komą ir skubiai išvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Bendrovės „Algma“ direktorius Algimantas Valauskas teigė apie įvykį mažai ką galįs pasakyti ir nuo šios situacijos atsiribojantis. „Žinau labai mažai – tiek, kiek papasakojo darbų vykdytojas. Tuo metu manęs nebuvo objekte. Čepulio dukra atvažiavo pas mane, papasakojo apie įvykį. Sakė, kad tėvą medikai išvežė iš namų, todėl labai abejoju, kad jis nukentėjo mūsų objekte“, - tvirtino A.Valauskas. Jis teigė iš darbų vykdytojo išgirdęs tokį pasakojimą: V.Čepulis, iš pažiūros išgėręs, buvęs netoli objekto, lyg kažko laukęs. Vėliau pasijuto blogai ir paprašė, kad jį parvežtų namo – darbų vykdytojas iš geranoriškų paskatų tai ir padarė. A.Valauskas teigė, kad nebuvo įdarbinęs V.Čepulio: nei legaliai, nei nelegaliai. „Jis ne kartą buvo pas mane atėjęs prašytis darbo. Kadangi yra pasirodęs išgėręs, o ir savų darbuotojų pakanka, todėl nepriėmiau“, - sakė A.Valauskas. Laikinai Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pareigas einančio Jono Naujalio komentaras: „Šioje situacijoje blogiausia - tai, kad nelegalūs darbuotojai nėra apdrausti, neturi socialinių garantijų. Tai svarbu ne tik atsitikus nelaimei darbe, bet ir ligos atveju. Vis dėlto nukentėjusysis, jei į teismą kreiptųsi privačia tvarka, dar gali tikėtis kompensacijos už patirtą traumą – tokią galimybę numato Civilinis kodeksas. Visoje šalyje per metus būna ne daugiau kaip 10 tokių atvejų, kai faktas apie nelegalius darbuotojus išryškėja tik atsitikus nelaimei. Traumas darbuotojai dažniausiai patiria ne tik statybvietėse, bet ir atlikdami miško, žemės darbus. Tokiu atveju mums belieka nustatyti nelegalų darbuotoją, o medžiagą perduoti teismui. Nustatyti aplinkybes yra lengviau, jei įdarbinta daugiau nelegalių darbuotojų. Už vieną nelegalų darbuotoją darbdaviui gresia bauda iki 10 tūkst. Lt. Atsakomybė numatyta ir žmogui, kuris sutiko dirbti nelegaliai. Darbdaviams paranku įdarbinti žmones nelegaliai, nes taip nereikia mokėti mokesčių valstybei. Tačiau nelegalūs darbuotojai tokia situacija džiaugiasi neilgai: kol yra sveiki arba gauna sutartą atlygį. Jei darbdavys nesilaiko žodinio susitarimo, darbuotojai jaučiasi apgauti ir guostis skuba pas mus. Įprastai taip verčiasi nedidelės firmos, pavyzdžiui, atlieka remonto darbus ir, nesumokėjusios algų, dingsta. Iš pradžių teisinasi, kad nesumokėjo užsakovas, prašo skambinti vėliau, o po kurio laiko pakeičia telefonus, paaiškėja, kad įmonės registracijos vieta – melaginga.
|
|
